3fcb66f2-e8e6-423a-862a-18f14d8f2086 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-270-798/2015 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41338-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 25.1.;                                        25.3.; 50.11.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėję civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

L. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti privatizavimo sutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių Užupio 28-8, Vilniuje, suteikiant kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ir n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti jai teisę privatizuoti butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pastate (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymÄ ( toliau – Ä®statymas ) ir parduoti butÄ už 71800 Lt.

PaaiÅ¡kino, jog ji pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti savivaldybei priklausantį butÄ , kurį ieÅ¡kovė Å¡iuo metu valdo nuomos teise. atsakovas taip ir neinformavo ieÅ¡kovės apie pradėtos privatizavimo procedÅ«ros rezultatus, atsisakymo leisti privatizuoti butÄ taip pat ieÅ¡kovė nėra gavusi. 2013 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovė buvo informuota, jog Vilniaus miesto savivaldybėje nagrinėjamas klausimas dėl kito socialinio bÅ«sto iÅ¡nuomojimo ieÅ¡kovei, nors ieÅ¡kovė atsakovui nebuvo pateikusi praÅ¡ymo dėl kito socialinio bÅ«sto iÅ¡sinuomojimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad tokiais veiksmais, atsakovas vilkina buto privatizavimo procesÄ , o kartu ir pažeidžia ieÅ¡kovės teises bei galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, jog ginčo butas yra avarinės bÅ«klės, todėl pagal galiojančius teisės aktus toks butas nebegali bÅ«ti laikomas socialiniu bÅ«stu. Minėtas butas nėra savivaldybės socialinio bÅ«sto fonde, todėl ginčo butas negali bÅ«ti privatizuotas kaip socialinis bÅ«stas.

Pastebėjus, kad butas yra avarinis, visos Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu pradėtos buto privatizavimo procedÅ«ros buvo sustabdytos. Å iuo metu, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, butas gali bÅ«ti parduodamas tik vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, kuriame galės dalyvauti ir ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovės teisės įsigyti ginčo butÄ , nėra pažeidžiamos. Be to, nėra vienos iÅ¡ įstatymo nustatytų sÄ lygų buto privatizavimui, nes buto nusidėvėjimo lygis nesiekia 60 procentų, tesudaro 52 procentus.

Taip pat pažymėjo, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad savivaldybė turi teisę, bet ne pareigÄ parduoti gyvenamÄ sias patalpas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas įpareigojo atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove A. L. buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymÄ , parduodant butÄ už 71 800 Lt.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčas kilo dėl buto nusidėvėjimo lygio. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad buto nusidėvėjimas sudaro 70 proc., todėl yra visos Ä®statymo nustatytos sÄ lygos ginčo butui privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis. Pažymėjo, jog visi atsakovo atlikti veiksmai byloja apie tai, jog nuo pat buto privatizavimo procedÅ«rų pradžios, atsakovui nekilo jokių abejonių dėl Ä®statymo numatytų sÄ lygų viseto buvimo. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato draudimo privatizuoti avarinės bÅ«klės gyvenamÄ sias patalpas.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnis numato, jog į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä pagal šį įstatymÄ negali bÅ«ti įtrauktas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas, savivaldybių gyvenamosios patalpos (iÅ¡skyrus avarinius gyvenamuosius namus, iÅ¡ kurių iÅ¡keldinti gyventojai ir jiems neterminuotai iÅ¡nuomotos kitos gyvenamosios patalpos ir jei tie avariniai namai iÅ¡braukti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos dokumentų).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas negalėjo bÅ«ti įtrauktas į minėto įstatymo pagrindu privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , nes Å¡iai dienai ieÅ¡kovė nėra iÅ¡keldinta iÅ¡ ginčo buto, dėl buto iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos dokumentų atsakovas nepateikė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas formaliai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato draudimo privatizuoti avarinės bÅ«klės gyvenamÄ sias patalpas, teismas nenagrinėjo Å¡io klausimo iÅ¡ esmės, padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neaiÅ¡kino, paties įstatymo esmės. Toks nepagrįstas ir neteisėtas teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas lėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ , Å¡iuo atveju avarinis butas negali bÅ«ti privatizavimo objektas Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu.

Nurodė, kad ginčo butas, kuris yra pripažintas avariniu, nelaikomas socialiniu bÅ«stu, butas nėra savavaldybės socialinio bÅ«sto fonde, nes butas yra netinkama patalpa gyventi. Ginčo buto privatizavimas galimas tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pagrindu, kadangi ginčo butas yra netinkama gyventi patalpa. Atsakovas nurodo, jog savivaldybei priklausančio turto perdavimas turi tenkinti visuomenės poreikį, vieÅ¡Ä jį interesÄ , o ne atskiro subjekto privačius interesus, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas esÄ atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės privačius interesus ir taip pažeidė savivaldybių turto disponavimo principus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsakovas nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl buto nusidėvėjimo lygio ir nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registrų iÅ¡raÅ¡e esančiais duomenimis, o ne VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2012-04-24 raÅ¡tu Nr. IN(12.5.1.1)-12306. Atsakovo teigimu, minėtame raÅ¡te nustatytas buto 70 procentų fizinio nusidėvėjimo procentas prieÅ¡tarauja teisės norminiams aktams, protingumo kriterijams ir pačios institucijos padarytoms iÅ¡vadoms ankstesniame - 2011-03-03 raÅ¡te Nr. (12.5.1.15.)-7861. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovė patirtų iÅ¡laidų nepagrindė, jų aiÅ¡kiai neiÅ¡skyrė, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas neturėjo bÅ«ti tenkinamas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, pilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir teisingai juos vertino, dėl ko priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas teisingai nustatė, kad buvo visos Ä®statyme įtvirtintos sÄ lygos buto privatizavimui ir, kad visi atsakovės atlikti veiksmai byloja apie tai, jog nuo pat ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo pateikimo atsakovei nekilo jokių abejonių dėl Ä®statymo numatytų sÄ lygų viseto buvimo. Nurodo, kad bÅ«tent tinkamas ir vienodas įstatymų taikymas ir aiÅ¡kinimas atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ , t.y. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ir siekia pasinaudoti įstatyme nustatyta teise dėl privatizavimo, tokiÄ jos teisę yra konstatavęs ir pats atsakovas priimdamas sprendimus dėl leidimo privatizuoti butÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ buto nėra iÅ¡keldinta, taip pat, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad Å¡is butas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju butas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pagrindu į privatizuojamų objektų apraÅ¡Ä Ä¯trauktas bÅ«ti negalėjo. Vien ta aplinkybė, kad butui reikalingas remontas, nėra pagrindas atsisakyti leisti įgyvendinti Ä®statyme įtvirtintÄ teisę.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 1948-07-05 kadastro duomenų nustatymo metu buvo nustatytas 52 procentų buto fizinis nusidėvėjimas ir kad Å¡iuo metu buto fizinis nusidėvėjimas siekia 70 procentų. Nurodo, kad įvertinus ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje paduoto ieÅ¡kinio turinį ir apimtį, byloje keltų klausimų pobÅ«dį, priteistos iÅ¡laidos yra adekvačios bylos sudėtingumui.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. Dėl žodinio bylos nagrinėjimoPraÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiÅ¡kė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų2014-11-27 ir 2015-02-05 teisme buvo gauti apelianto papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato proceso dalyviams galimybės teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų.

Civilinio proceso įstatymas taip pat draudžia papildyti apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), todėl apelianto pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nėra prijungiami prie bylos. Taip pat nėra prijungiami ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu pateikti teismui 2015-01-09, iÅ¡skyrus duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar ieÅ¡kovė A. L. turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti ginčo butÄ .Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei.

IeÅ¡kovė A. L. yra minėto buto nuomininkė, tai patvirtina 1995-03-23 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartis (b. l. 121-122). IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo privatizuoti nuomojamÄ butÄ ir privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas leisti privatizuoti nuomojamÄ butÄ 2012-01-20 buvo svarstytas Savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje. IeÅ¡kovei pasiÅ«lyta butÄ Ä¯sigyti už masinio vertinimo nustatytÄ 71800 Lt kainÄ ir ieÅ¡kovė susipažinusi su aktu nurodė sutinkanti pirkti butÄ už tokiÄ kainÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-05-11 įsakymu Nr. 30-927 teikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl leidimo privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini)“ ir siÅ«lė merui įraÅ¡yti jį (projektÄ ) į Tarybos posėdžio darbotvarkę. 2013 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovė gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio bÅ«sto skyriaus, kuriuo ieÅ¡kovė buvo informuota, kad yra pradėta jai kito socialinio buto skyrimo procedÅ«ra (b. l. 68).

IeÅ¡kovė 2013-06-26 apskundė atsakovo pareigÅ«nų veiksmus (neveikimÄ ) sprendžiant buto privatizavimo klausimÄ Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuris 2013 rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės merui įtraukti į artimiausio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 30-927 pateiktÄ Tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl leidimo privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini)“ ir apie rekomendacijų vykdymÄ pateikti informacijÄ . 2013-12-11 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės papildomÄ privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , kuriame 30-ju eilės numeriu butas (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į privatizuojamų patalpų sÄ raÅ¡Ä .Pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ teisinį pagrindÄ â€“ Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ už kainÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , gali bÅ«ti parduodami per 60 procentų fiziÅ¡kai susidėvėję nuomojami savivaldybės (valstybės) butai, jeigu Å¡ių butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų; tokius butus savivaldybė (valstybė) gali parduoti ne bet kokiems asmenims, o tik jų nuomininkams, jeigu Å¡ie yra iÅ¡gyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamÄ butÄ , o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas bÅ«tinas įstatyme nurodytas sÄ lygas, turi teisę kreiptis į Å¡ias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. IÅ¡ byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į savivaldybę dėl buto privatizavimo ir iÅ¡ esmės buvo pradėtos privatizavimui reikalingos procedÅ«ros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovė teisėtai – nuomos santykių pagrindu yra iÅ¡gyvenusi ginčo bute ne mažiau kaip trejus metus, kad savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas ginčo buto remontas (rekonstrukcija). Ginčas kilo dėl buto nusidėvėjimo lygio. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatyto pagrindo nuomininkui iÅ¡pirkti jo iÅ¡sinuomotas gyvenamÄ sias patalpas paskirtis yra susijusi su tuo, kad fiziÅ¡kai susidėvėjusios gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti tvarkomos kapitaliniu remontu, taip iÅ¡vengiant patalpų tapimo avarinėmis ir dėl to kylančios grėsmės žmonių saugai ir sveikatai.

Kai patalpų savininkė savivaldybė (valstybė) tam neskiria lėšų, tai tokias patalpas suremontuoti (rekonstruoti) turėtų būti suteikta galimybė jų nuomininkui, šiam įgijus patalpas nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2007). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo butas nuo 2010 metų buvo pripažintas avariniu, bet nei nuo to laiko, nei nuo ieškovės kreipimosi dėl buto pardavimo, savivaldybė jokių veiksmų nusidėvėjusio buto atnaujinimui ar remontui, siekiant pagerinti šio nekilnojamojo daikto būklę, nesiėmė.

Taip pat nenustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi tikslingų priemonių Å¡iam objektui atnaujinti ar rekonstruoti ateityje. IÅ¡ nurodytų aplinkybių galima konstatuoti, jog ginčo nekilnojamojo daikto tolesnis iÅ¡laikymas savivaldybei yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir savivaldybė neturi lėšų Å¡io daikto priežiÅ«rai.Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ginčo objekto nusidėvėjimo klausimÄ , turėjo vadovauti Nekilnojamojo turto registrų iÅ¡raÅ¡e esančiais duomenimis, o ne VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2012-04-24 raÅ¡tu Nr. IN(12.5.1.1)-12306.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų, kad 1948-07-05 kadastro duomenų nustatymo metu buvo nustatytas 52 procentų buto fizinis nusidėvėjimas ir, kad Å¡iuo metu buto fizinis nusidėvėjimas siekia 70 procentų, kuriuos nustatė tas pats nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras.

Byloje pateikti įrodymai nepaneigia VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-04-24 raštu Nr. IN(12.5.1.1)-12306 teisėtumo. Akcentuotina ir tai, jog šiame rašte yra nurodyta, kad buvo apskaičiuotas 70 proc. buto nusidėvėjimas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, t.y. LR žemės ūkio ministerijos 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 20008-01-16 įsakymu Nr. B-002 įregistruotais Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais (SVN,I), VĮ Registrų centro direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr.V-258 „Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo 20011 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal paskirtį ir vietovę tvirtinimo nuo 2012 m. sausio 1 d.“ (b.13).

Todėl konstatuotina, teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos Ä®statymo nustatytos sÄ lygos ginčo butui privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo paskirtis, Å¡io įstatymo ketvirtojo skirsnio normos, reglamentuojančios savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, įpareigoja savivaldybės institucijas veikti derinant savivaldybių interesus ir valstybės interesÄ padėti gyventojams apsirÅ«pinant bÅ«stu (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis).

Žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas yra vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda. Vadinasi, kai pareiÅ¡kėjai remiasi įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, jų manymu, sudarančiomis prielaidas privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , savivaldybės institucija negali formaliai atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutarties ir taip paneigti asmens teisės įsigyti nuosavybėn nuomojamÄ bÅ«stÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2006).Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės veiksmai buvo nukreipti į savo teisių privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinimÄ .

IeÅ¡kovės kreipimosi bÅ«dai buvo individualÅ«s, neigiamos ieÅ¡kovei aplinkybės atsirado iÅ¡ esmės dėl netinkamų atsakovo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Vilniaus miesto savivaldybė nepateisinamai ilgai vykdė privatizacijos procesÄ ir vėliau, siekdama iÅ¡laikyti ginčo turtÄ savo nuosavybėje, priėmė sprendimÄ Ä¯traukti ginčo butÄ Ä¯ privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ to buto nebuvo iÅ¡keldinta, ir į tai, kad ginčo butas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos, tuo pažeisdama vieÅ¡Ä jį interesÄ , iÅ¡reiÅ¡kiantį pamatines visuomenės vertybes. Ginčo objektas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas 2013-12-11, t.y. jau prasidėjus privatizavimo eigai, todėl objekto įraÅ¡ymas į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä savaime nesuponuoja draudimo privatizuoti objektÄ .Esant Å¡iems įrodymas bei aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, nepažeidė, iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminiai jų daliai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės turėtas 2649 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovės. Pažymime, jog priteista suma nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus nustatyto dydžio, todėl tai, kad iÅ¡ pateiktos sÄ skaitos - faktÅ«ros atsakovei neaiÅ¡ku kiek ieÅ¡kovės atstovui užėmė laiko suraÅ¡yti ieÅ¡kinį ir kiek laiko užėmė konsultacijos, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti praÅ¡ymo.IeÅ¡kovė A.

L. patyrė 700,88 € už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ ir atsižvelgus į tai, kad nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma ženkliai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytÄ maksimalų 1.500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei atsižvelgus į tai, kad nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu itin sudėtinga, ieÅ¡kovei priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 217,22 € (750,00 Lt).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, ieÅ¡kovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 217,22 € bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Natalja Cikoto  Antanas Rudzinskas   RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė            Â