3fcb2610-3a6c-4976-a86c-b9bfbb0f663a · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. 2A-1496-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01627-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.1.7.6; 3.1.12.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų P. K., R.

K., L. K. ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z. Z. O., S. K., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį vėliau patikslino, prašė: pripažinti P. K. neveiksniu Å¡iose asmeninių neturtinių santykių srityse: atstovavimo teisėtvarkos srityje; atstovavimo psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje.

2. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. PareiÅ¡kėja, atlikusi tyrimÄ vieÅ¡ojo intereso aspektu pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. gautÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-922-1025/2016 dėl P. K. veiksnumo nustatymo, 2016 m. spalio 31 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Tyrimo metu nustatyta, kad P. K. serga (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ nenustatyta, kad P. K. negalėtų savimi pasirÅ«pinti ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai, kurios sudarytų pagrindÄ prokurorui kreiptis į teismÄ dėl P. K. pripažinimo neveiksniu. 2.2.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2017 m. vasario 28 d. gauta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-1025/2017, kurioje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , nustatė, kad yra pasikeitusios aplinkybės dėl P. K. psichinės bÅ«klės, todėl bÅ«tina ginti jo teises ir interesus inicijuojant civilinę bylÄ dėl P. K. pripažinimo neveiksniu. 2.3. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) filiale P. K. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytos diagnozės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje P. K. 2017 m. balandžio 28 d. atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatytos diagnozės bei P. K. rekomenduotas priverstinis ambulatorinis gydymas pas apylinkės psichiatrÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2.4.

Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. – sausio 19 d. ekspertizės aktÄ nustatyta, kad P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje. 2.5. IÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų darytina iÅ¡vada, kad P. K. dėl savo psichinės ligos negali įgyvendinti tam tikrų asmeninių neturtinių santykių, t. y.

P. K. negali sau atstovauti teisėtvarkos bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje, todėl bÅ«tina ginti jo interesus, kad jis nepadarytų žalos sau ir aplinkiniams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu (2019 m. birželio 19 d. nutartis dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo) pareiÅ¡kimas tenkintas iÅ¡ dalies. P. K. pripažintas ribotai veiksniu Å¡iose asmeninių neturtinių santykių srityse: atstovavimo teisėtvarkos srityje, tai yra teisinių santykių su vieÅ¡ojo administravimo subjektais srityje (kreipiantis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, teismÄ , prokuratÅ«rÄ , policijÄ ), naudojantis vieÅ¡ojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.); atstovavimo psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipiantis dėl psichikos sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, naudojantis psichikos sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, teikiamų psichikos sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.).

Inicijuotas bylos iškėlimas dėl rūpybos P. K. nustatymo ir rūpintinio paskyrimo.

4. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės: 4.1. 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017 pripažino, kad P. K. veikÄ , uždraustÄ Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., padarė bÅ«damas nepakaltinamas. Teismas baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017 nutartimi taikė P. K. priverčiamÄ sias medicinos priemones, paskyrė jam ambulatorinį stebėjimÄ bei gydymÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. 2018 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas baudžiamojoje byloje Nr. T-376-729/2018 pratęsė P. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – taikymÄ . 2019 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas baudžiamoje byloje Nr. T-167-903/2019 priėmė nutartį pratęsti P. K.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – taikymÄ . 4.2. 2016 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja civilinėje byloje Nr. e2-35-1025/2019 pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiÄ jį prokurorÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo.

Civilinę bylÄ sustabdė, iki bus priimtas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimas dėl inicijavimo P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedÅ«ros taikymo. Civilinėje byloje e2-35-1025/2019 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovė advokatė prašė pakartotinai kreiptis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tai yra dėl ieÅ¡kovo P. K. neveiksnumo nustatymo, kadangi kyla abejonių dėl jo psichinės bÅ«klės. Nurodė, kad P. K. elgesys bylos nagrinėjimo metu yra neadekvatus, atstovo neturi, todėl sunkiai orientuojasi nagrinėjant bylÄ .

Prašė spręsti klausimÄ dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Å ios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas P. K. prieÅ¡taravo dėl jo sveikatos tyrimo, mano, jog yra sveikas, galintis sau savarankiÅ¡kai atstovauti. 4.3. Medicininė dokumentacija, asmens sveikatos istorijos, užvestos 2013 metais Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtino, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ P. K. kreipėsi 2013 m. birželio 6 d.

Apylinkės psichiatrė įvertinusi psichikos bÅ«senÄ diagnozavo (duomenys neskelbtini) epizodÄ . Skyrė medikamentinį gydymÄ . Lankėsi 2013 m. birželio 17 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. spalio 28 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. vasario 18 d. Buvo diagnozuojamas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini). 4.4.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto nustatė, kad P. K. 2017 m. balandžio 10 d. – balandžio 28 d. buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė baudžiamojoje byloje. Akte nurodyta, kad P. K. nuo 2013 metų nustatytas (duomenys neskelbtini). Įtariamų veikų padarymo metu P. K. nustatomas (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

P. K. reikalingas priverčiamųjų priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . P. K. dėl psichikos sveikatos bÅ«senos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bÅ«ti apklausiamas teismo posėdžio metu. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad bendraujant jam sunku iÅ¡laikyti reikiamÄ distancijÄ , tiek fizinę, tiek socialinę, linkęs viskuo kaltinti aplinkinius, iÅ¡ryÅ¡kėjo mÄ stymo ir motyvacijos sutrikimų požymiai, atspindintys pakitusį jo realybės suvokimÄ .

Gydymo eigoje tapo ramus, teisingo elgesio, nuoseklesnio mÄ stymo, tačiau liko labilių emocijų, permainingos nuotaikos, iÅ¡sakydavo santykio ir pavydo kliedesius dėl kaimynų. 4.5. 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog P. K. asmeninių neturtinių santykių srityse gali savimi pasirÅ«pinti. P. K. yra savarankiÅ¡kas savitvarkos įgÅ«džių srityje. Asmuo atrodo tvarkingai, gyvena prižiÅ«rėtuose, sutvarkytuose namuose.

Lauko aplinka bei sodas yra tvarkingi, iÅ¡puoselėti. P. K. gamina maistÄ sau ir žmonai. Yra savarankiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros srityje. Pripažįsta, kad serga depresija, reguliariai lankosi pas psichiatrÄ , vartoja jam paskirtus vaistus. Pas gydytojus lankosi savo noru, savarankiÅ¡kai ir reguliariai nuvyksta ir užsiregistruoja. Kasdienybei jo liga netrukdo. SavarankiÅ¡kas Å¡eimos santykių srityje. Gyvena santuokoje, su žmona sutaria puikiai, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo suaugusiais vaikais ir anÅ«kais.

Gali pasirūpinti savimi ir kitais, jam artimais asmenimis. Gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį, žino, ko jam reikia. Užtenka pragyvenimui gaunamos pensijos, žmonos pajamų, savo ūkyje užaugintų daržovių, vaisių ir mėsos. P. K. bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto logiškai, puikiai orientuojasi laike ir erdvėje, žino datas, pažįsta laikrodį. Į visus užduotus klausimus atsako. Atsakymai yra logiški, juos supranta, gali paaiškinti savo atsakymus, savo sprendimo priėmimo priežastis.

Pateikia teisingÄ bendrÄ informacijÄ apie save – žino savo vardÄ ir pavardę, iÅ¡vardija savo vaikus, žmonos vardÄ ir pavardę, savo gimimo metus, pasako, kuo Å¡iuo metu užsiima, iÅ¡vardija sveikatos sutrikimus, vartojamus vaistus, žino gydytojų, pas kuriuos lankosi, pavardes. Visus asmeninius dokumentus tvarkosi savarankiÅ¡kai, vairuoja automobilį, turi visų kategorijų vairavimo teises. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , mano, jog P. K. sugeba savarankiÅ¡kai suprasti informacijÄ ir priimti sprendimus.

Sugeba savarankiÅ¡kai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo. Sugeba savarankiÅ¡kai, nuosekliai ir aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti savo sprendimo esmę ir priežastis. Sugeba savanoriÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, jog P. K. nėra savikritiÅ¡kas, adekvatus, todėl mano, jog tikslinga bÅ«tų P. K. pripažinti iÅ¡ dalies neveiksniu patikslintame pareiÅ¡kime nurodytose srityse. 4.6.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad P. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Nenustatyta, kad P. K. dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų/išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityse (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityse (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

Å¡eimos santykių srityse (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžių - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjime bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityse (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius). Dėl mÄ stymo sutrikimų, sisteminių interpretacinių kliedesių sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nekritiÅ¡kumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam bÅ«dingais mÄ stymo sutrikimais ((duomenys neskelbtini)) bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje.

P. K. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 5.1. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog P. K. Å¡iuo metu iÅ¡ dalies savarankiÅ¡kai įgyvendina savo teises ir teisėtus interesus ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse, bei į tai, kad jo interesams tiesiogiai atstovauja jo sutuoktinė R. K.; atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , pozicijÄ dėl tikslingumo tik iÅ¡ dalies riboti P. K. veiksnumÄ nurodytose srityse; vertindamas ekspertizių iÅ¡vadas, iÅ¡klausęs patį P. K., nusprendė, jog Å¡iuo metu netikslinga P. K. visiÅ¡kai pripažinti neveiksniu ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse.

Ä®statyme nurodytų tikslų galima pasiekti mažiau P. K. teises varžančiomis priemonėmis – pripažįstant iÅ¡ dalies veiksniu nurodytose srityse. 5.2. Teismas sutiko su prokurorės argumentais, kad veiksnumo ribojimas teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje yra tiesiogiai susiję su P. K. bÅ«dingais mÄ stymo sutrikimais (kliedesiais). Konstatavo, kad prieÅ¡ingi suinteresuotų asmenų P. K. ir R. K. argumentai, kad P. K. visiÅ¡kai supranta savo veiksmus ir joks teisių ribojimas nereikalingas, yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K. ir V. K. (toliau – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti prokuroro pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ .

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turėjo nulemti P. K. gebėjimas (negebėjimas) pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. P. K. yra visiÅ¡kai adekvatus asmuo, sugebantis ne tik savimi pasirÅ«pinti, bet ir iÅ¡laikantis Å¡eimÄ bei prižiÅ«rintis namus bei namų Å«kį, gyvenantis normalų įprastinį gyvenimÄ , nekonfliktuojantis su aplinkiniais, turintis gerÄ ramų bÅ«dÄ , siekiantis padėti aplinkiniams, visa Å¡i informacija yra bylos medžiagoje.

Jis tikrai sugeba pasirÅ«pinti savimi ir gali sau atstovauti teismuose, net specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad gali dalyvauti teisme, nes visiÅ¡kai supranta ir vertina vykstančius įvykius. 7.2. Svarbi yra Å¡eimos narių nuomonė, priimant teismui sprendimus dėl asmens neveiksnumo tam tikrose srityse. P. K. Å¡eimos nariai nesutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu. P. K. yra adekvatus asmuo ir yra veiksnus visose srityse. Vien ta aplinkybė, kad tėvas gyvena savarankiÅ¡kai, dirba, nėra nuo nieko priklausomas, jo elgesys nekelia niekam abejonių, yra bendraujantis ir visus suprantantis žmogus, rodo, kad jis yra adekvačiai mÄ stantis ir neabejotinai veiksnus visose gyvenimo srityse.

Visos problemos iÅ¡kilo prasidėjus ginčams su kaimynais, kai kaimynai iÅ¡ vienos pusės, o P. K. iÅ¡ kitos pusės ėmė raÅ¡yti pareiÅ¡kimus policijai dėl netinkamo vieni kitų atžvilgiu elgesio. Nors abi pusės – tiek kaimynas, tiek ir P. K. – buvo ne kartÄ bausti už netinkamÄ elgesį vieni kitų atžvilgiu, kažkodėl prokuratÅ«ra nutarė, kad „sutramdžius“ P. K., baigsis skundai policijoje, ir inicijavo Å¡iÄ bylÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. 7.3.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra prieÅ¡taringas. Akte nurodyta, kad jis negali sau atstovauti kreipiantis su skundais, pareiÅ¡kimais, praÅ¡ymais į vieÅ¡ojo administravimo subjektus (pavyzdžiui, teismÄ , prokuratÅ«rÄ , policijÄ ), tačiau toje pačioje iÅ¡vadoje toliau teigiama, kad gali dalyvauti teisme, nes visiÅ¡kai supranta ir vertina vykstančius įvykius. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų neįvertino. Å ie prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti vertinami P. K. naudai. 7.4.

Teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vados teismui nėra privalomos. Teismas gali su ekspertizės iÅ¡vada sutikti arba nesutikti. Neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimÄ ribojimas, tai asmuo gali bÅ«ti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Vertinant asmens veiksnumÄ , turėjo bÅ«ti atsižvelgta į pakankamÄ P. K. supratimÄ dėl sprendimo pasekmių svarbos, t. y. kad jis visiÅ¡kai supranta savo veiksmus ir atsakingai vertina pasekmes. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriÅ¡kas elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikÅ¡mingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. 7.5.

P. K. pripažįsta, kad buvo iÅ¡kilę rimti nesutarimai su kaimynais, dėl to abi pusės kreipdavosi į teisėsaugos institucijas. P. K. yra teismo pripažintas kaltu ir jam skirtas priverstinis gydymas-stebėjimas psichiatrijos centre. Joks gydymas jam netaikomas, nes gydymas yra nereikalingas. Tik teismui pratęsiant priverstinį P. K. stebėjimÄ psichiatrijos centre, advokatui teismo posėdžio metu pasakius nukentėjusiesiems, kad jie patys inicijuoja konfliktines situacijas, ir perspėjus, kad P. K. savo kieme įrengė vaizdo ir garso kameras ir kad Å¡iuo metu bus aiÅ¡ku, kas inicijuoja konfliktus, visi konfliktai baigėsi.

Tai nurodo, jog P. K. visada buvo teisus, tvirtindamas, jog kaimynai jį provokuoja, rodo nepagarbius ženklus rankomis, siekia, kad jo nervai neišlaikytų, o vėliau, jam supykus, jį filmuoja vaizdo kameromis ir tokius įrodymus teikia teisėsaugai. Nebesant kaimynų priešiškumo, nebeprovokuojant P. K., nauji konfliktai nebefiksuojami, P. K. nebeturi pagrindo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir jo pareiškimai nebegaunami. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad P. K. nesupranta savo veiksmų ir jų negali valdyti teisėtvarkos srityje, yra nepagrįsta, todėl šioje srityje tikrai nėra ir nebuvo būtinumo pripažinti jį neveiksniu. 7.6.

P. K. pats kreipėsi į psichikos ligų specialistus, kai pajuto, jog jam yra negerai, ir tik jo iniciatyva buvo nustatyta, jog jis susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau ši liga jau seniai išgydyta ir jis jokiomis psichikos ligomis nebeserga. Jeigu žmogus pats supranta, kad jam reikalinga gydytojų pagalba, kreipiasi į juos, o vėliau vartoja gydytojų skirtus vaistus ir jaučiasi gerai bei pilnavertiškai, laikyti jį neveiksniu šioje srityje nėra pagrindo.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 9.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu P. K. pripažintas neveiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. RaÅ¡ymo apsirikimas pirmosios instancijos sprendime iÅ¡taisytas – P. K. pripažintas ribotai veiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. 9.2. Nurodė, kad P. K. psichikos sutrikimo nepripažįsta, yra nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, gydosi nesÄ moningai iÅ¡reikÅ¡ta valia – tam, kad pasveiktų, bet tik tam, kad nori parodyti teismui, jog gydosi, ir nebÅ«tų priverstinai gydomas stacionariai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad P. K. sveikatos priežiūros srityje negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes jis nėra kritiškas savo sveikatos būklei. P. K. teismo posėdžio metu teigė, jog psichinių sutrikimų nepripažįsta, gydymas jam visiškai nereikalingas, tai patvirtina, kad jis nesuvokia, jog dėl jo ligos pobūdžio sveikata reikia rūpintis ne savo nuožiūra, o privalomai.

Todėl jo interesais jo sveikata toliau turi rÅ«pintis rÅ«pintojas. 9.3. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl P. K. patvirtina, kad negydomas P. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas kelia pavojų ne tik paties, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Pažymėtina, kad civilinę bylÄ dėl P. K. pripažinimo neveiksniu inicijavo Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas kitÄ civilinę bylÄ Nr. e2-35-1025/2019 pagal P. K. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kurio proceso dalyviai bei teisėja, vertindama P. K. elgesį nagrinėjamoje byloje, siekdami apginti pastarojo teises bei teisėtus interesus, kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl P. K. veiksnumo įvertinimo. 9.4.

Ekspertizės akte nustatyta, kad P. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Dėl mÄ stymo sutrikimų, sisteminių interpretacinių kliedesių sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nekritiÅ¡kumo P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam bÅ«dingais mÄ stymo sutrikimais (kliedesiais) bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje. 9.5.

Atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad teismo sprendimas yra teisingas ir paliktinas nepakeistas, nes šiuo atveju yra veiksnumo ribojimo pagrindų visetas: P. K. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas ir nustatyta, kad dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teisėtvarkos ir sveikatos priežiūros srityse, todėl neapribojus P. K. veiksnumo, jo interesams gali kilti grėsmė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovai, P. K., R. K., P. K., R. K., L. K., V. K. atstovas advokatas V. J., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo P. K. pripažintas ribotai veiksniu sprendime nurodytose neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje e3K-3-280-684/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmens teisės į jo privataus gyvenimo gerbimÄ , ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, dalis, be kita ko, yra ir asmens teisė į tai, kad bÅ«tų saugoma jo tapatybė, asmeninis vystymasis, galimybė kurti ir plėtoti ryÅ¡ius su kitais žmonėmis bei iÅ¡oriniu pasauliu (žr. 1995 m. sausio 31 d. sprendimÄ F. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 305-B; 2001 m. vasario 6 d. sprendimÄ B. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44599/98). Žmogaus orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi, suteikiančiam galimybes savarankiÅ¡kai priimti sprendimus įvairiose gyvenimo srityse, kurti ir plėtoti ryÅ¡ius su kitais žmonėmis bei iÅ¡oriniu pasauliu, užtikrinti bÅ«tinos socialinės ir teisinės priemonės, be kita ko, apima asmens psichinės sveikatos apsaugÄ .

14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iÅ¡ objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugÄ teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negaliÄ , pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; kt.). 15. 2015 m. kovo 26 d.

įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos galiojančio neveiksnumo instituto nuostatos. Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, nurodyta, kad teismui teikiami papildomi įrodymai, o atliekant ekspertizę siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä .

Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.

16. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kai psichikos sutrikimÄ turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globÄ Å¡ioje srityje.

17. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimÄ , pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus.

19. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ tokiais įrodymais teismas laiko iÅ¡samiÄ ir visapusiÅ¡kÄ eksperto medicininę iÅ¡vadÄ . Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė iÅ¡vada negali bÅ«ti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje iÅ¡vadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamÄ pagrindÄ neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti.

Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi bÅ«ti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylÄ nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraÅ¡tutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra bÅ«tina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ byloje X. ir Y. prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 44009/05).

20. EŽTT jurisprudencija teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimÄ EŽTT laiko kraÅ¡tutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikÅ¡mę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai iÅ¡analizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumÄ , paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali.

Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas.

21. Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių visuma, t. y. P. K. medicininė dokumentacija, asmens sveikatos istorija; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktas; aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje pripažinta, jog P. K. veikÄ , uždraustÄ Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., padarė bÅ«damas nepakaltinamas, jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kurių taikymas buvo pratęstas du kartus; aplinkybė, kad civilinę bylÄ pagal P. K. ieÅ¡kinį nagrinėjanti teisėja nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiÄ jį prokurorÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar civilinio veiksnumo apribojimo (to byloje prašė ir atsakovo atstovė, nes kilo abejonės dėl P. K. psichinės bÅ«klės); teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad dėl bÅ«dingo mÄ stymo sutrikimų, sergant lėtiniu psichikos sutrikimu, organiniu kliedesiniu sutrikimu, nekritiÅ¡kumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam bÅ«dingais mÄ stymo sutrikimais (kliedesiais), bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje; pareiÅ¡kėjos ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovių paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad P. K. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti teisėtvarkos ir sveikatos priežiÅ«ros srityse (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

22. Esant nutarties 21 punkte nurodytoms aplinkybėms P. K., jo sutuoktinės R. K. paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu, kitų P. K. Å¡eimos narių nesutikimas su pareiÅ¡kimu dėl P. K. pripažinimo neveiksniu pareiÅ¡kime nurodytose srityse nėra pakankami daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad P. K. yra veiksnus visose srityse, t. y. teisėtvarkos ir sveikatos priežiÅ«ros srityse.

23. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra prieÅ¡taringas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas atsakymas į teismo užduotÄ klausimÄ , kad P. K. dėl savo sveikatos bÅ«klės gali dalyvauti teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama civilinė byla dėl P. K. pripažinimo neveiksniu, patvirtina, kad P. K. geba suteikti duomenis apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius ir neprieÅ¡tarauja ekspertizės akto iÅ¡vadai, jog dėl bÅ«dingo mÄ stymo sutrikimų, sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimu, nekritiÅ¡kumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse –atstovavimo sau teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam bÅ«dingais mÄ stymo sutrikimais (kliedesiais) bei psichikos sveikatos priežiÅ«ros srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir iÅ¡samus, ir visapusiÅ¡kas.

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas P. K. pripažinti ribotai veiksniu sprendime nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse.

25. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

29. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Dėl procesinių dokumentų įteikimo S. K.

30. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančiÄ informacijÄ apie tai, kad procesinių dokumentų S. K. įteikti nėra galimybės, pirmosios instancijos teismas jam procesinius dokumentus įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, konstatuojama, kad ir Å¡i nutartis suinteresuotam asmeniui S. K. įteiktina vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 str.), specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant Å¡ioje nutartyje nurodytÄ skelbimo tekstÄ (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Ä®teikti S. K. Å¡iÄ nutartį vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio skelbimÄ : „Klaipėdos apygardos teismas ((duomenys neskelbtini)) vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du įteikia S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., R.

K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z. Z. O., S. K., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Nutartis laikoma įteikta S. K. praneÅ¡imo paskelbimo dienÄ .“ Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė