3fca5a50-e369-4eb4-b2aa-ac3ec73f167d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-396/2015                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03063-2013-5                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3.             (S)                                                                                                                                                                                                                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡, gynėjams advokatams RÅ«tai Survilienei, Ingai Blaževičienei, Vytautui Sirvydžiui, nuteistiesiems A. K., A. T., A. Z.,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. T. (A. T.) ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės, nuteistojo A.

Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio bauda.Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 12 d., t. y. vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (260 Lt) (75 Eur).          A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio bauda.Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas 2013 m. spalio 11 d., t. y. vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (260 Lt) (75 Eur).

        A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio bauda.Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas 2013 m. spalio 11 d., t. y. vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (260 Lt) (75 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. T. priklausantis automobilis „Š“ valst. Nr. XXXX ir A. Z. priklausantis automobilis „A“ valst. Nr. XXXX.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistųjų A.

Z., A. T., A. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino automobilio „Š“ valst. Nr. XXXX, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. po     1 577 Eur (5 446 Lt).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti turto konfiskavimÄ , laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. Z. priklausančius 1 577 Eur (5 446 Lt). Likusius A. Z. priklausančius pinigus, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

          A. Z., A. T., A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 11 d. apie 12 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , trimis automobiliais, t. y. „A“, valst. Nr. XXXX, vairuojamu A. Z., „Š“, valst. Nr. XXXX, vairuojamu A. T. ir „Š“, valst. Nr. XXXX, vairuojamu A. K., iÅ¡ Vilniaus miesto į UAB „T“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atgabeno     7 780 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, 220 vnt. pakelių cigarečių „FEST 7“, 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“ ir 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 97 937 Lt.

Tokiu bÅ«du, neteisėtai gabenant cigaretes, pažeidė nustatytÄ tvarkÄ , t. y. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr. 4-200) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius < ... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (iÅ¡skyrus Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.3 papunkčio reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Lietuvos RespublikÄ <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iÅ¡ trečiųjų Å¡alių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimÄ Nr. 439, redakcija galiojanti nuo 2011 m. birželio 13 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčių reikalavimus, t. y. galėjo gabenti ne daugiau kaip po deÅ¡imt pakelių cigarečių.Nuteistasis A.

Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir paskirti jam mažesnę baudÄ , t. y. 100 MGL dydžio.Apeliantas skunde iÅ¡dėsto skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė 200 MGL dydžio baudÄ . Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pirmosios apklausos metu davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė nusikaltimo padarymo motyvÄ , t. y. sunkiÄ finansinę padėtį, dėl ko nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Be to, parodymų metu nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, o jiems padėjo. Skunde nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no M. Z. parodymus, kurių metu nurodė 2013 m. spalio 12 d. vykusios apklausos aplinkybes. Nuteistasis A. Z. praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad visų gabentų cigarečių užsakovui Z. N., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, buvo paskirta tik 100 MGL dydžio bauda. Be to, skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu jam (apeliantui) buvo paskirta taip pat piniginė bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas baudÄ , į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė.

Todėl apelianto nuomone, akivaizdu, kad Kauno apygardos teismas skirdamas baudÄ , pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalį.Nuteistoji A. K. ir jos gynėja advokatė Inga Blaževičienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.           Apeliantės skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, o pateiktos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimų neatitinka bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ nuosprendį bei klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nurodo, kad A. K. yra nuteista už nusikalstamÄ veikÄ , kurios nepadarė. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidė in dubio pro reo principo, BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Skunde iÅ¡ esmės cituojamas skundžiamas nuosprendis ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Pasak apeliančių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji už sutartÄ atlygį sutiko nuvežti krovinį į M., tačiau nežinojo krovinio turinio.

Be to, iki sulaikymo nepažinojo nei A. Z., nei Z. N., todėl jokioje bendrininkų grupėje nedalyvavo, t. y. nesitarė bendrai vežti cigarečių bei nežinojo apie tokį susitarimÄ iki sulaikymo. Pasak apeliančių, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir A. Z. parodymų metu. Tai, kad jokio bendravimo nebuvo tarp nuteistųjų, patvirtina ir byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenys.Nurodo, kad pirmosios apklausos metu apeliantę apklausė pareigÅ«nas T. Ž., kuris įtikinėjo prisipažinti, nes tik tokiu bÅ«du byla bus iÅ¡nagrinėta supaprastinta tvarka, o sprendimas bus priimtas baudžiamuoju įsakymu.

Pažymi, kad Å¡ioje apklausoje nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas.Apeliančių nuomone, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtina nuteistųjų veikimÄ bendrininkų grupe. Be to, byloje nėra nei vieno patvirtinančio įrodymo, kad A. K. galėjo numanyti ir / ar žinoti, jog automobiliu veža cigaretes sudėtas į maiÅ¡us, kurių turinys nesimatė. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kiek ir kokių kiekviename automobilyje buvo cigarečių pakelių, o po nuteistųjų sulaikymo paimtos cigaretės nebuvo skaičiuojamos prie sulaikytųjų.Nuteistasis A.

T. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.           Apeliantai skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė in dubio pro reo principo, BPK nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nuteistųjų parodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl priėmė nepagrįstÄ nuosprendį bei klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Skunde nurodoma, kad A. T. veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė. Tvirtinama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-24/2014 ir kt.).Nurodo, kad nei A. T., nei A.

K. iki 2013 m. spalio 11 d. nepažinojo A. Z. ir Z. N. bei nežinojo, jog automobiliuose veža cigaretes, tuo labiau jų kiekio ir pan., t. y. neveikė bendrininkų grupe. Tvirtina, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir A. Z. parodymų metu, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes atmetė kaip nepagrįstas.Tai, kad jokio iÅ¡ankstinio susitarimo nebuvo tarp nuteistųjų, patvirtina ir byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenys. Be to, apeliantų nuomone, tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra nurodytas susitarimo turinys ir bÅ«das, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkretÅ«s veiksmai, t. y. kokiu bÅ«du ir kaip buvo susitarta vežti cigaretes, sudaro pagrindÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, trÅ«kumams paÅ¡alinti.Skunde apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytas tikslus cigarečių kiekis, kurį galimai kiekvienas iÅ¡ Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje nuteistųjų atvežė, ir kurios buvo sukrautos į liudytojui V.

A. (V. A.) priklausantį kemperį. Be to, byloje nenustatyta kiek kemperyje jau cigarečių buvo sukrauta dar iki jas atvežant, t. y. iki 2013 m. spalio 11 d.Apeliantų nuomone, byloje pateikti tarnybiniai praneÅ¡imai (M. D., R. M., A. Č., D. V.) taip pat negali turėti įrodomosios reikÅ¡mės, nes suraÅ¡yti netiksliai (t. y. nenurodoma kiek automobiliuose buvo rasta dėžių su cigaretėmis, kokios rÅ«Å¡ies cigaretės ir pan.), nusiraÅ¡ant vienÄ nuo kito bei naudojantis kompiuterinėmis technologijomis.

Tvirtinama, kad apeliantams nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su rastų dėžių turiniu bei ginčyti akcizinių prekių kiekius, nors pagal byloje esančius duomenis ne tik galėjo, bet ir privalėjo dalyvauti atliekant šį tyrimo veiksmÄ .Taip pat praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad 2013 m. spalio 11 d. apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė tik pareigÅ«nas M. D., įvykio vietoje cigaretės skaičiuojamos nebuvo, tačiau tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie tai, nebuvo nurodyta. Taip pat tyrimo metu nenustatyta kiek dėžių buvo iÅ¡krauta iÅ¡ kiekvieno automobilio ir kokiu bÅ«du Å¡ios rastos cigaretės perduotos 2013 m. spalio 18 d.

į Pagėgius saugojimui. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į liudytojų pareigÅ«nų A. Č., D. V. prieÅ¡taringus parodymus dėl rastų cigarečių kiekio nustatymo ir jų skaičiavimo bÅ«dus.Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad iÅ¡ liudytojų pareigÅ«nų R. M. ir D. V. parodymų nėra suprantama, kuris iÅ¡ liudytojų sulaikė nuteistÄ jį A. T. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančio laikino sulaikymo protokolo matyti, kad be pirmiau nurodytų liudytojų, taip pat sulaikyme dalyvavo T. Ž. ir M.

Z., tačiau kita bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai) patvirtina, jog šie pareigūnai nebuvo ir negalėjo būti įvykio vietoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jei A. T. veikoje būtų nustatytas teisės pažeidimas, jis turėtų būti kvalifikuojamas tik kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 straipsnio 4 dalyje.           A. T., A. K., A. Z. ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.           Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2, 3 punktai). Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistųjų A. Z., A. K. ir A. T. kaltė padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡analizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, jų įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir dėl to teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas.

Nuteistieji A. T., A. K. ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuteistųjų parodymus ir jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, o iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo neatitinka bylos aplinkybių bei yra prieÅ¡taringos. Tuo tarpu, nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde neskundžia įrodymų vertinimo dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, o tik praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sumažinti paskirtÄ baudÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamojo asmens teisių užtikrinimÄ .

Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau teismui nėra privalomi.

Todėl apeliantų iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai vertinimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų A. K., A. T. ir jų gynėjų lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. T., A. Z., A. K., liudytojų parodymus, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Tačiau nuteistieji A. K., A. T. ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad abejonės (neaiÅ¡kumai) aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai tik tada, kai jų nepavyksta paÅ¡alinti iÅ¡naudojus visas galimybes, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje tokių neaiÅ¡kumų nėra, nes visi prieÅ¡taravimai ir neaiÅ¡kumai buvo įveikti pasitelkus įrodymų viseto teikiamÄ informacijÄ .Nors nuteistoji A.

K. ir jos gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios apklausos metu, vykusios 2013 m. spalio 11 d., nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas įtikinėjo prisipažinti, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais nuteistųjų A. K. (3 t., 60-62 b. l.), A. T. (3 t., 13-14 b. l.) ir A. Z. (2 t., 109-110 b. l.) parodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl galimai padarytų procesinių pažeidimų, t. y. dėl gynėjo dalyvavimo užtikrinimo pirminėse nuteistųjų apklausose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Be to, įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo pirminiais nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vertino vėlesnius nuteistųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, atliko jų analizę bei gretino su kitais byloje esančiais duomenimis.IÅ¡ nuteistojo A. T. ir jo gynėjo skundo turinio matyti, kad baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, padarytus Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje, taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

Apeliantų vertinimu, byloje pateikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų M. D., R. M., A. Č., D. V. tarnybiniai praneÅ¡imai neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes suraÅ¡yti netiksliai (t. y. nenurodoma kiek automobiliuose buvo rasta dėžių su cigaretėmis, kokios rÅ«Å¡ies cigaretės ir pan.), nusiraÅ¡ant vienÄ nuo kito bei naudojantis kompiuterinėmis technologijomis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Be to, įrodymais gali bÅ«ti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje keliamų versijų tikrumÄ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-44/2014).Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje pateikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų M. D., R. M., A. Č., D. V. 2013 m. spalio 11 d. tarnybiniai praneÅ¡imai (1 t., 1-2, 9, 10, 11 b. l.) patvirtina A. K., A. T., A. Z. sulaikymo faktÄ , bei tai, jog automobiliuose buvo gabenamos cigaretės, jų suradimo aplinkybės. Be to, juose nurodomas rastų cigarečių kiekis bei jų rÅ«Å¡ys.

Tai, kad tarnybiniuose pranešimuose nebuvo nurodytas tikslus dėžių skaičius su cigaretėmis, bei tai, jog pranešimų turiniai iš esmės yra analogiški ir surašyti naudojantis kompiuterinėmis technologijomis, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda jokio pagrindo abejoti jų patikimu. Svarbu pažymėti ir tai, kad tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolui (1 t., 12-16 b. l.), daiktų apžiūros protokolams (1 t., 30-35, 92-97, 110-115, 123-126 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės raštams „Dėl prekių muitinės vertės“ (1 t., 18, 22, 24, 26 b. l.), pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų M.

D., R. M., A. Č., D. V. parodymams (1 t., 133, 134, 135 b. l.; 4 t., 28, 29-32, 40-41 b. l.). Be to, atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad Å¡ie tarnybiniai praneÅ¡imai nebuvo vieninteliai įrodymai reikÅ¡mingi sprendimo priėmimui, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje esančius įrodymus vertino visumoje.Teisėjų kolegija taip pat kritiÅ¡kai vertina apeliantų skundo argumentÄ , kad nuteistajam A. T. nebuvo sudarytos galimybės ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su rastų dėžių turiniu bei ginčyti akcizinių prekių (cigarečių) kiekius.Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A.

T. ar jo gynėjai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Be to, Å¡ioje byloje baigus ikiteisminį tyrimÄ , nuteistasis A. T. ir jo gynėjas susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jokių praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ar kitų suvaržytų įstatymo garantuojamų teisių, nepareiÅ¡kė (3 t., 114 b. l.). Be to, A. T. turėjo tinkamas galimybes teisme aiÅ¡kintis jam svarbias aplinkybes, susijusias su įvykio vietos pažiÅ«ra, jos metu rastomis cigaretėmis ir kt., užduoti liudytojams (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams) klausimus ir taip ginčyti jų parodymų ar kitų byloje esančių duomenų patikimumÄ .

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atimtos ar kitaip iÅ¡ esmės suvaržytos A. T. įstatymų garantuojamos teisės.Skunde nuteistasis A. T. ir jo gynėjas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad 2013 m. spalio 11 d. apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas M. D. Be to, nenustatyta kiek dėžių buvo iÅ¡krauta iÅ¡ kiekvieno automobilio ir kokiu bÅ«du Å¡ios rastos cigaretės perduotos 2013 m. spalio18 d. į Pagėgius saugojimui.Tačiau atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad teisėjų kolegijai Å¡io tyrimo veiksmų teisėtumas nekelia jokių abejonių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. spalio 11 d. įvykio vietoje, esančioje automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, buvo atlikta automobilių ir juose rastų dėžių su cigaretėmis apžiÅ«ra, suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kurį pasirašė apžiÅ«rÄ atlikęs bei ikiteisminį tyrimÄ pradėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas M.

D. (1 t., 12-16 b. l.). Šiame protokole taip pat užfiksuota, kad automobilyje „M“ valst. Nr. XXXX buvo rastos ir paimtos šešiolika kartoninių dėžių su 8 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, o automobilyje „A“ valst. Nr. XXXX, rastos ir paimtos dvi kartoninės dėžės su 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir aštuonios kartoninės dėžės su 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Taip pat remiantis bylos medžiaga matyti, kad šios apžiūrėtos ir iš įvykio vietos paimtos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. 2013 m. spalio 18 d. nutarimu buvo perduotos saugoti į Pagėgių rinktinės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 27 b. l.). Tai, kad šios rastos cigaretės buvo perduotos saugojimui, patvirtina ir byloje esantis 2013 m. spalio 18 d. perdavimo – priėmimo protokolas (1 t., 28 b. l.) bei 2013 m. spalio 18 d. pakvitavimas Nr. 05-1-03063-13 (1 t., 30 b. l.).

Be to, byloje esantis 2013 m. gruodžio 10 d. daiktų apžiūros protokolas ir prie jo esančios fotolentelės patvirtina, kad buvo atliekama išsami rastų cigarečių apžiūra, pagal BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimus (1 t., 30-35 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, automobiliuose surastų ir apžiūrėtų cigarečių rūšys bei jų kiekis jokių abejonių nekelia. Taip pat nenustatyta, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu būtų padaryti pažeidimai, kurie turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A.

T., A. K. ir jų gynėjai tvirtina, kad nuteistieji inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Kauno apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo.Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijimai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatyta tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas alternatyviais veiksmais, t. y. įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Å io nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarkÄ ir nori taip veikti.

Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra bÅ«tinieji įstatymo numatyti Å¡io nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, jog nuteistieji A. Z., A. T. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. spalio 11 d. apie 12 val. 30 min., pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , trimis automobiliais, t. y. „A“, valst.

Nr. XXXX, vairuojamu A. Z., „Š“, valst. Nr. XXXX, vairuojamu A. T. ir „Š“, valst. Nr. XXXX, vairuojamu A. K., atgabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, t. y. 7 780 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, 220 vnt. pakelių cigarečių „FEST 7“, 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“ ir 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ .Nors apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nuteistųjų A.

T., A. K. kaltę neigia, tačiau pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tai, kad A. T., A. K. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , įrodo liudytojų, iÅ¡ esmės pačių nuteistųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, kratos, daiktų apžiÅ«ros protokolai, Klaipėdos teritorinės muitinės raÅ¡tai ir kt.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių Å¡altiniai buvo pačių nuteistųjų A.

K., A. T., A. Z. parodymai, liudytojų T. Ž., R. M., A. Č., D. V., T. R., M. D., M. Z., A. S., E. K., R. G., A. Z. (A. Z.), Z. N. parodymai, 2013 m. spalio 11 d. tarnybiniai pranešimai (1 t., 1-2, 9, 10, 11 b. l.), 2013 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 12-16 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės raštai „Dėl prekių muitinės vertės“ ir „Dėl muitinės vertės ir importo mokesčių nustatymo“ (1 t., 18, 20, 22, 24, 26 b. l.), 2013 m. gruodžio 10 d., 2013 m. spalio 14 d., 2013 m. lapkričio 18 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolai ir priedai, fotolentelės (30-35, 41-44, 92-97, 110-115, 123-126 b. l.; 2 t., 87- 105, 141-150 b. l.; 3 t., 1-3, 43-52 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų A.

K., A. T., A. Z. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti A. K., A. T. ir jų gynėjų gynybÄ , kad nuteistieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K., A. T. ir jų gynėjai ginčija bendrininkavimo požymių buvimÄ jų veikose, nurodydami, kad veždami krovinius už sutartÄ atlygį, apie automobiliuose esančias cigaretes nieko nežinojo, o iki sulaikymo nei A.

Z., nei Z. N. nepažinojo.Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, BK 25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007; Nr. 2K-229/2008; Nr. 2K-217/2013 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pažymėtina, kad iÅ¡ anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas, glaudžių ryÅ¡ių nustatymas ir pan., nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai. Svarbu tai, kad nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio teismo nuomone, Kauno apygardos teismas nagrinėjamojoje byloje pagrįstai pripažino, kad nuteistieji A. K., A. Z., A. T. veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje iÅ¡tirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad visi nuteistieji veikė bendrai ir kartu siekė rezultato, t. y. visi jie suvokė, kad pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ disponavo (gabeno) akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir norėjo taip veikti.

Remiantis liudytojų T. Ž., R. M., A. Č., D. V., T. R., M. D., M. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu bei suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais matyti, kad Pagėgių rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo disponuojama informacija, t. y. kad 2013 m. spalio 11 d. iki pietų, į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti atvežtas didelis kiekis cigarečių. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tikrindami turimÄ informacijÄ bei tiesiogiai stebėdami įvykio vietÄ , laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 12 val. 30 min., pamatė kaip į saugojimÄ automobilių aikÅ¡telę, vienas paskui kitÄ , įvažiavo trys automobiliai, t. y.

„A“ ir dvi „Š“, kurie sustojo prie aikštelėje stovinčio automobilio (auto kemperio) „M“. Iš automobilių „A“, valst. Nr. XXXX ir „Š“, valst. Nr. XXXX išlipę vyrai, t. y. A. Z. ir A. T., pradėjo krauti iš automobilių „Š“ juodos spalvos dėžės į „M“. Sulaikius A. K., A. Z., A. T. bei įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „M“, buvo rasta šešiolika kartoninių dėžių su 8 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o automobilyje „A“ valst.

Nr. XXXX, buvo rastos dvi kartoninės dėžės su 1 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir aštuonios kartoninės dėžės su 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., 1-2, 9, 10, 11, 131-132, 133, 134, 135, 137 b. l.; 4 t., 25-27, 35, 28-33, 40-42 b. l.). Be to, šių rastų cigarečių kiekį patvirtina ir byloje esantys 2013 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 12-13 b. l.) bei 2013 m. gruodžio 10 d. daiktų apžiūros protokolas (1 t., 30-35 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog V. A. (V. A.) priklausančiame automobilyje (kemperyje) „M“, valst. Nr. XXXX, anksčiau buvo laikomos cigaretės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu automobilis (kemperis) „M“, valst. Nr. XXXX, 2014 m. kovo 18 d. nutarimu buvo grÄ Å¾intas V. A. (1 t., 66-67 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklausta liudytoja E. K. taip pat patvirtino, kad nieko nežino apie minėtame automobilyje „M“ anksčiau laikomas cigaretes.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ias aplinkybes aptarė ir tinkamai įvertino.  Remiantis A. Z. 2014 m. kovo 26 d. apklausos protokolu bei parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis savo kaltę pripažino bei patvirtino, jog trimis automobiliais, važiuojant vienas paskui kitÄ , iÅ¡ V. atgabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes Z. N., kurias turėjo iÅ¡krauti ir palikti saugojamoje automobilių aikÅ¡telėje, esančioje M. Taip pat parodė, kad prekeivis iÅ¡ V., kuris pakrovė į jo automobilį cigaretes, nurodė, jog su juo (A.

Z.) vyks dar du automobiliai („Š“) prikrauti cigarečių, kurie lauks „S“ degalinėje ir kuriems turės sumokėti po 250 Lt. Atvykęs į nurodytÄ â€žS“ degalinę, atpažino nurodytus automobilius, kuriuose sėdėjo mergina ir vaikinas, bei privažiavęs arčiau parodė (pamojo) ranka, kad Å¡ie važiuotų iÅ¡ paskos (2 t., 120-121 b. l.; 4 t., 2-5 b. l.). IÅ¡ nuteistosios A. K. 2014 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo matyti, kad ji savo kaltę dėl dalyvavimo neteisėtoje veikoje pripažino ir parodė, jog į saugomÄ automobilių aikÅ¡telę, kartu su kitais dviem automobiliais, važiuodami vienas paskui kitÄ , atvežė cigaretes, tačiau pati cigarečių maišų nekrovė (3 t., 66-67 b. l.).

Nuteistasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. kovo 24 d. vykusios apklausos metu, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai (3 t., 19 b. l.), o 2014 m. kovo 26 d. vykusios apklausos metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad norėdamas užsidirbti sutiko nuvežti krovinį į M. Tiek jam, tiek A. K. keliÄ rodė vyriÅ¡kis, kuris vairavo automobilį „A“ (3 t., 25-27 b. l.). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistieji A. K. ir A.

T. tvirtino, kad jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu neteisingi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita bylos medžiaga, ir jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai, liudytojų parodymai. Be to, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad nuteistais A.

Z. parodė, jog su asmeniu, iÅ¡ kurio gaudavo cigaretes, susisiekdavo (susiraÅ¡inėdavo) per specialiÄ bendravimo programÄ , esančiÄ mobilaus ryÅ¡io telefone „BlackBerry“ („Blegberio“). Tuo tarpu, iÅ¡ byloje esančių 2013 m. lapkričio 18 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas pas A. Z., A. T. bei A. K. buvo rasti bÅ«tent Å¡io tipo mobilaus ryÅ¡io telefonai „BlackBerry“, (2 t., 87-105, 141-150 b. l.; 3 t., 2-3, 43-52 b. l).

Be to, iÅ¡ 2013 m. lapkričio 28 d. daiktų protokolo priedo, kuriame pateiktas A. K. telefono „BlackBerry“ informacinis tyrimas, matyti, kad bÅ«tent 2013 m. spalio 11 d. 12 val. 46 min., t. y. tuo metu, kai nuteistieji įvykio metu buvo sulaikomi, naudojantis specialia bendravimo programa, vyko susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio turinio galima spręsti, jog trumpiniais bei užslėptai buvo bandoma praneÅ¡ti apie sulaikymÄ (3 t., 50-52 b. l.). Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad visiÅ¡kai nebÅ«tina asmeninė pažintis ar tiesioginis bendravimas su kitais vykdytojais, o glaudžių ryÅ¡ių nustatymas nėra bÅ«tinas bendrininkų požymis.

Svarbu tai, kad bendrininkas suvokia veikiantis ne vienas, o su kitais bendrininkais (vykdytojais). Todėl akivaizdu, kad net ir nepažinodami ar nepalaikydami jokių ryÅ¡ių tarpusavyje nuteistieji A. K., A. Z. ir A. T. nedviprasmiÅ¡kai suvokė, jog veikia ne po vienÄ , o su kitais bendrininkais (vykdytojais).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad nuteistųjų A. K., A. Z., A. T. atlikti veiksmai patvirtina, jog jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ Å¡ios nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Todėl tarp visų bendrininkų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes kiekvienas iÅ¡ jų atliko reikÅ¡mingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus (neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes) ir norėjo taip veikti. Be to, Å¡ie aukščiau aptarti duomenys taip pat paneigia apeliantų versijas, kad nuteistieji A. K. bei A. T. nieko nežinojo apie automobiliuose esančias cigaretes.Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrÄ nusikalstamÄ rezultatÄ , ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Todėl nagrinėjimu atveju, už neteisėtÄ cigarečių gabenimÄ , visi nuteistieji veikė žinodami, kad automobiliais gabena atitinkamÄ kiekį cigarečių, todėl teisiniam veikos vertinimui pagal aptariamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ neturi jokios reikÅ¡mės jų nuosavybės į Å¡ias cigaretes dalių nustatymas apie kurį samprotaujama apeliaciniuose skunduose. Taip pat nuteistasis A. T. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų A. Č. ir D. V. parodymai dėl rastų cigarečių kiekio nustatymo ir jų skaičiavimo yra prieÅ¡taringi.

Pažymėtina, kad, ar Å¡ie apeliantų skunduose nurodyti liudytojų parodymai yra patikimi, nustatoma tik iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, t. y. įvertinus kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir visÄ Ä¯rodymų visumÄ .Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek liudytojo A. Č. (1 t., 134 b. l.; 4 t., 29-31 b. l.), tiek D. V. (1 t., 135 b. l.; 4 t., 31-32 b. l.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, bei nenustačius jų parodymų melagingumo ir prieÅ¡taringumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi pagrindžiant nuteistųjų kaltę.

Be to, byloje nenustatyta, kad liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai A. Č. ar D. V. bÅ«tų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir sakytų netiesÄ , t. y. leistų abejoti jų parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto iÅ¡samių, neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Apeliantai neigdami nuteistojo A. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, skunde tvirtina, kad iÅ¡ liudytojais apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų R.

M. ir D. V. parodymų nėra suprantama, kuris sulaikė A. T. Tačiau atsižvelgiant į šių liudytojų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, jog buvo gautas nurodymas sulaikyti transporto priemones ir asmenys įvykio vietoje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. M., D. V. ir A. Č. sulaikė A. T., A. K. bei A. Z. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės negalėjo tiksliai ir aiškiai įvardinti, kuris sulaikė A. T., teisėjų kolegijos vertinimu, teisingam bylos išsprendimui tai neturėjo jokios reikšmės, nes tai nei patvirtino, nei paneigė esminių bylos aplinkybių.

Akivaizdu, kad tokia apeliantų pateikta versija laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu bÅ«du suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį.A. T. ir jo gynėjo skundo teiginiai dėl nuteistojo veikos atitikimo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams, nėra pagrįsti, todėl atmestini, nes Å¡iuo atveju cigaretės buvo neteisėto gabenimo dalykas, kurio vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ , o A. T. – Å¡ios neteisėtos veikos dalyvis. Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo ir bausmių skyrimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Nuteistasis A.

Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skunde atsakomybę lengvinanti aplinkybė grindžiama tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei visas jam žinomas įvykio aplinkybes, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, o jiems padėjo. Pažymi, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M.

Z. Taip pat skunde praÅ¡o įvertinti ir tai, kad nusikaltimÄ padarė dėl sunkios finansinės padėties, dėl ko nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pažymėtina, kad atsižvelgus į visas bylai reikÅ¡mingas, tarp jų – ir į bausmę galinčias Å¡velninti aplinkybes, kaltininkui turi bÅ«ti skiriama visapusiÅ¡kai apgalvota, teisinga bei proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bausmė.Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir atskleidžia jo pažiÅ«ras bei dorovines nuostatas. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Todėl norint konstatuoti minėtÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti dar ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-88/2008;

Nr. 2K-48/2013; Nr. 2K-189/2013; 2K-77/2013 ir kt.). Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ , akivaizdu, kad be prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ , o vien prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių, t. y. kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Be to, atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (Kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2013; Nr. 2K-186-942/2015).Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistasis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo (2 t., 120-121 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (4 t., 2-5 b. l.) dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, buvo nuoÅ¡irdus ir gailėjosi. Be to, iÅ¡ A. Z. duotų parodymų matyti, kad viso proceso metu savanoriÅ¡kai davė iÅ¡samius parodymus apie jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes bei dalyvavusius asmenis, taip pat pripažino esmines ir kvalifikavimui reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Apeliacinio teismo vertinimu, akivaizdu, kad A. Z. siekė atskleisti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales (aplinkybes), tokiu bÅ«du padėdamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek teismui nustatyti byloje tiesÄ . Tai, kad A. Z. pripažino kaltę bei veikos aplinkybes pasakojo nuoÅ¡irdžiai, iÅ¡ esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas M. Z. (4 t., 41-42 b. l.).Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo A.

Z. prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, pripažįsta kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konstatavus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismas iÅ¡ esmės yra įpareigojamas ir Å¡velninti kaltininkui skiriamÄ bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 61 straipsnis, BK 62 straipsnis). Todėl nuteistajam A. Z. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ , numatytÄ BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskirtos baudos dydis sumažinamas iki 150 MGL dydžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent tokio dydžio baudos paskyrimas A. Z. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .  Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. paskirtos bausmės teisingumÄ lygina su asmens, kurio atžvilgiu byla buvo iÅ¡skirta, paskirta Å¡velnesne bausme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vertina tik konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nusikaltimu ir jį padariusiu asmeniu.

Be to, įstatymas nenumato teismo pareigos skirti bausmes taip, kad bausmė, paskirta vienam iÅ¡ nuteistųjų, nulemtų kitiems nuteistiesiems skiriamas bausmes, jų rūšį, dydį ir pan. Pažymėtina, kad parenkant bausmę A. Z., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis veikdamas bendrininkų grupe padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat pagrįstai įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (praeityje neteistas, vidurinio iÅ¡silavinimo, užsiimantis individualia veikla, priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas ir kt.), bei parinko Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis buvo parinktas žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama iki 1 500 MGL dydžio bauda) (2011 m. balandžio 21 d. redakcija Nr. XI-1350 ).Apeliacinis teismas atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra individualaus pobÅ«džio, todėl kiekvienas asmuo atsako tik už padarytÄ pavojingÄ ir baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ .

Todėl nuteistojo A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturėjo reikÅ¡mės ir tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , paskyrė jam piniginę baudÄ . Tuo tarpu, nuteistieji A. T. ir A. K. bei jų gynėjai apeliaciniuose skunduose neginčija paskirtų bausmių pagrįstumo ir jų dydžių.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistiesiems A. T. ir A. K. paskyrė teisingas bausmes – baudas.

Skirdamas bausmes Kauno apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupe padarė sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), bei į tai, jog jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistųjų A. T. (praeityje neteistas, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas) ir A.

K. (praeityje neteista, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta) asmenybes. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskyrė baudas, kurių dydis nėra aiškiai neteisingas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal BK 66 straipsnio nuostatas, teismas, skirdamas bausmes asmenims, kuriems buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtas bausmes.

Be to, į paskirtas bausmes yra įskaitomas ir dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirtas laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnis).Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. K. vadovaujantis BK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta 2013 m. spalio 11 d. 12 val. 30 min., o paleista 2013 m. spalio 11 d. 23 val. 10 min. (3 t., 39-40 b. l.), A. T. buvo sulaikytas 2013 m. spalio 11 d. 12 val. 30 min., o paleistas 2013 m. spalio 11 d. 23 val. 00 min. (2 t., 139 b. l.; 3 t., 15 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems A.

T. ir A. K. įskaitė laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ Ä¯ nuteistiesiems paskirtas bausmes – baudas, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ bausmių keitimo taisyklę: vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, tačiau nenurodė paskirtų galutinių bausmių – baudų dydžių. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu bÅ«du apygardos teismas iÅ¡ dalies pažeidė bausmių skyrimo principus ir apribojo nuteistųjų teises dėl galutinės bausmės, Å¡iuo atveju, baudos dydžio.

Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas nuteistiesiems paskirtų baudų dydžius, taikė minimaliojo gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydį, kuris iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 130 Lt. Tuo tarpu, nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis yra 37,66 euro. Atsižvelgiant litų perskaičiavimo į eurus kursÄ , t. y. kai 3,45280 litai atitinka 1 eurÄ , akivaizdu, kad dėl euro Lietuvos Respublikoje įvedimo MGL vertė litais ir eurais nežymiai skiriasi (37,66 x 3,45280 = 130,03).

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apskaičiuojant nuteistųjų A. T. ir A. K. paskirtų galutinių subendrintų bausmių – baudų dydžius, bei paskiriant baudÄ nuteistajam A. Z., taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtino MGL dydžio, kuris yra 37,66 euro, negali, nes toks perskaičiavimas nežymiai, tačiau pasunkintų nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti:Pripažinti A. Z. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.A. Z. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirtÄ 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio baudÄ sumažinti iki 150 MGL (19 500 Lt) (5 647,5 Eur) dydžio.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 12 d. ir A.

Z. paskirti galutinę bausmę – 148 MGL (19 240 Lt) (5 572,5 Eur) dydžio baudÄ .          A. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, į paskirtÄ 200 MGL (26 000 Lt) (7 530 Eur) dydžio baudÄ , įskaičius laikino sulaikymo laikÄ , t. y. 2013 m. spalio 11 d., nustatyti galutinį 198 MGL (25 740 Lt) (7 455 Eur) baudos dydį.        A. K. pripažintai kaltai ir nuteistai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, į paskirtÄ 200 MGL (7 530 Eur) dydžio baudÄ , įskaičius laikino sulaikymo laikÄ , t. y. 2013 m. spalio 11 d., nustatyti galutinį 198 MGL (25 740 Lt) (7 455 Eur) baudos dydį.       Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

        Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistosios A. K. ir jos gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinius skundus atmesti.          Kolegijos pirmininkas                                                         Kęstutis Jucys          Teisėjai                                                               Svajūnas Knizleris                                                                             Linas Žukauskas