3fc9eb54-e696-40f5-9613-d5482cc00ef1 · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3200-311/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26211-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.5.; 1.1.10.1.; 1.1.7.2.7.; 2.3.6.; 2.1.15. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, kaltinamajam A. S., nukentėjusiosioms R. G., G. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, naÅ¡lys, vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. S. 2019-06-22 apie 15.37 (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo . (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ O.

R. S , jÄ parbloÅ¡kė ir sužalojo. O. R. S. po eismo įvykio pristatyta į LSMUL Kauno klinikas, 2019-06-23 09.00 val. jai konstatuota mirtis, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jo sesuo, kuria 92 metai, gyvena . (duomenys neskelbtini) 2019-06-22 sesuo paprašė sutaisyti jai vandens maiÅ¡ytuvÄ . Kadangi jo sÅ«naus draugas dirba santechniku, o sÅ«nus ir tas draugas važiuoti negalėjo, tai A. S. pasisiÅ«lė pats važiuoti.

Sutarė su sÅ«numi V.ir jo draugu K., kad nuvažiuos pas seserį. Važiavo iÅ¡ . (duomenys neskelbtini) nupirko visas reikiamas medžiagas ir nuvažiavo pas seserį. Automobiliiu „Mercedes Benz“, kuris priklauso jam., nuvažiavo pas seserį, pabuvo pas jÄ . SÅ«nus su draugu sutvarkė jai vonios santechnikÄ ir apie 15 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ K. gatvės namo, į . (duomenys neskelbtini). Eismo sÄ lygos buvo geros, nelijo, neslidu, Å¡vietė saulė. Važiavo . (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡važiavo iÅ¡ . (duomenys neskelbtini) pr.

žiedo, troleibusas važiavo pirmoje eismo juostoje, o jis antroje, pravažiavo pro troleibusÄ , ir rikiavosi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , pažiÅ«rėjo į keliÄ , matė pėsčiųjų perėjÄ , matė medžių Å¡ešėlius, tačiau pėsčiosios nematė, pažiÅ«rėjo į deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, važiavo apie 40 km/h greičiu, persirikiavo, kai staiga sÅ«nus suriko "Stok", A. S. nesuprato, kas įvyko, tačiau tÄ pačiÄ sekundę aptemo priekinis stiklas ir staiga smÅ«gis.

Suprato, kad kliudė žmogų. IÅ¡ karto sustojo, sÅ«nus su draugu iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, jis iÅ¡lipo Å¡oke, jam pasakė, kad įjungtų avarinį, A. S. įjungė ir nuskubėjo prie moteriÅ¡kės. SÅ«nus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Prie jos buvo sÅ«nus su draugu ir praeiviai, ji dejavo, kad "skauda, skauda", kažkas paklausė koks vardas, kiekatsimena ji atsakė, kad R. Niekas nekėlė ir nejudino moteriÅ¡kės, ji gulėjo ant Å¡aligatvio. Labai greitai atvažiavo greitoji pagalba, nunešė neÅ¡tuvais moterį į greitosios pagalbos automobilį ir suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ .

Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie nubraižė eismo įvykio vietÄ , viskÄ iÅ¡matavo. Dėl eismo įvykio labai gailisi, iÅ¡gyvena ir pergyvena. Kadangi kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 291 straipsniu. Nukentėjusioji G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-21 bendravo su savo mama R. O. S., ji pasakė, kad 2019-06-22 dienos rytÄ su traukiniu važiuos į . (duomenys neskelbtini) pas brolį, ir tiksliai nežinojo, ar grįš tÄ pačiÄ dienÄ ar kitÄ .

Žinodama, kad ji yra iÅ¡vykusi, 2019-06-22 jai neskambino, ir apie eismo įvykį nieko nežinojo. 2019-06-23 apie 10 val. paskambino policijos pareigÅ«nas ir paklausė, ar ji pažįsta R. O. S., ir kad ji "partrenkta" prie ". (duomenys neskelbtini) " baseino pėsčiųjų perėjos, ir ji yra Kauno klinikų reanimacijoje, padiktavo telefono numerį, kuriuo galėjo susisiekti su Kauno klinikomis. IÅ¡ Kauno klinikų sužinojo, kad mama mirė. Apie eismo įvykio aplinkybes nieko tiksliai nežino, žino, kad mama ėjo per pėsčiųjų perėjÄ nuo " (duomenys neskelbtini) " link namų, esančių . (duomenys neskelbtini).

Su mama buvo labai artimos, nuolat bendravo. Patyrė didelę moralinę ir turtinę žalÄ . Yra informuota dėl civilinio ieÅ¡kinio pateikimo (b. l. 66-67). Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su mama bendravo 2019-06-18, ji sveikata nesiskundė, buvo energinga ir sveika. 2019-06-23 paskambino sesers G. dukra ir pasakė, kad mama pėsčiųjų perėjoje partrenkta, padiktavo telefono numerį, kuriuo pasiskambinti į Kauno klinikas, reanimacijos skyrių. Kadangi buvo Å¡okas, davė vyrui, kad paskambintų, jis sužinojo, kad mamai 2019-06-23 dienos rytÄ konstatuota mirtis.

Pasakė, kad pristatyta į Kauno klinikų reanimacijÄ iÅ¡ vakaro ir ryte mirė nuo vidinių kraujavimų. Su mama buvo labai artimos, nuolat bendravo. Patyrė didelę moralinę ir turtinę žalÄ . Yra informuota dėl civilinio ieÅ¡kinio pateikimo (b. l. 62). Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 apie 15 val. 40 min. važiavo . (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz automobiliu. Važiavo su draugu V. ir jo tėvu A. iÅ¡ A. sesers, pas kuriÄ namuose tvarkė santechnikÄ . Automobilį vairavo A., keleivio vietoje sėdėjo V., jis sėdėjo gale už vairuotojo pusės. Kiek atsimena, važiavo pirma eismo juosta.

Kelio danga buvo sausa, nelijo, buvo saulėta. A. važiavo tvarkingai, neskubėdamas. Važiuojant netoli "(duomenys neskelbtini) " baseino, iÅ¡girdo kaip V. suriko "Stabdyk" ir tuo K. P. pamatė Å¡ešėlį, tÄ pačiÄ sekundę buvo smÅ«gis, sutrupėjo priekinis automobilio stiklas. Suprato, kad A.partrenkė žmogų. Sustojus iÅ¡kart iÅ¡lipo ir nubėgo prie nukentėjusios moters, ji gulėjo ant Å¡aligatvio, dejavo, kad visÄ skauda. V. iÅ¡ karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, kalbino moterį, medikai telefonu diktavo kÄ daryti, jÄ kalbino.

Kai medikai atvažiavo, ji buvo sÄ moninga, pasakė savo vardÄ , pavardę, greitosios pagalbos darbuotojai jÄ kalbino ir ji atsakė visus jų pateiktus klausimus. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie viskÄ iÅ¡matavo ir užfiksavo eismo įvykį. A. buvo Å¡oke ir nepaaiÅ¡kino, kaip jis nepastebėjo pėsčiosios, kiek žino, kad buvo medžių Å¡ešėlis ir jis visiÅ¡kai nepastebėjo pėsčiosios (b. l. 57-58). Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 dienos rytÄ jo tėvui A.

S. paskambino jo sesuo ir pasisakė, kad pas jÄ laÅ¡a vonioje. A. S. pasakė jam, kad reikia važiuoti sesei patvarkyti voniÄ . V. S. pasakė, kad Å¡iandien nevažiuos, nes gėręs alaus ir ketino bÅ«ti namuose. Tėvukas pasakė, kad jis nuveÅ¡, kad paimtų draugÄ K. ir kartu jai patvarkytų voniÄ . Važiavo automobiliu Mercedes Benz, automobilis priklauso tėvui, jis su juo važinėja, tačiau jau keli metai vis žadėdavo nebevairuoti. Tačiau kai visÄ gyvenimÄ dirbęs vairuotoju, savo jėgomis pasitikėdavo ir vairuodavo.

Paėmė K., kuris gyvena keli kilometrai nuo jų, . (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo pas tėvo seserį, kuri gyvena prie PC "H. M.", gatvės pavadinimo nežino, buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė. Sutvarkė voniÄ ir apie 15 val. važiavo namo. K. sėdėjo automobilio gale, V. S. - keleivio vietoje, tėvas vairavo. Kalbėjo su K., tai vis atsisukdavo į galÄ , važiuojant . (duomenys neskelbtini), kalbėjo su K. ir atsisukęs pėsčiųjų perėjoje ties ". (duomenys neskelbtini) " baseinu pamatė moterį, kuri ėjo nuo ". (duomenys neskelbtini) " baseino pusės link parko, pirmoje eismo juostoje, buvo beveik perėjusi perėjÄ .

Staigiai suÅ¡uko "stok", kadangi matė, kad tėvukas visiÅ¡kai nestabdo savo automobilio, ir puolė ieÅ¡koti ir griebti rankinį stabdį, tačiau "Mercedes Benz" automobilyje jo nėra, jis įjungiamas su koja. Tėvukas važiuodamas pirma eismo juosta nematė pėsčiosios ir jÄ partrenkė. Sustabdė automobilį už pėsčiųjų perėjos, greitai iÅ¡Å¡oko su K. iÅ¡ automobilio ir skambinamas 112 nubėgo prie moteriÅ¡kės, ji Å¡aukė, kad "labai skauda", paklausė "kur skauda," ji atsakė, kad visur skauda.

Po kelių minučių atvyko greitoji pagalba, su neÅ¡tuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį , klausė jos vardo ir pavardės. Ji atsakė, jie užsirašė ir iÅ¡skubėjo. Tėvas stovėjo prie medžio ir iÅ¡ Å¡oko visas drebėjo. Kur vežė nukentėjusiÄ jÄ , jis nežino, paklausė medikų, ar nereikia palydėti, atsakė, kad "ne ne nereikia", jie visi vyko į Kelių policijÄ . Atvažiavę parašė paaiÅ¡kinimus, klausė, kur nuvežė moterį ir kokia jos bÅ«klė, tačiau policininkai informacijos neteikė.

Policijos pareigÅ«nai tėvukui pasakė, kad pasiskambintų antradienį, kadangi pirmadienis ne darbo diena (b. l. 54, 55). Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 dirbo greitosios pagalbos automobiliu Nr. 1514 brigada. Apie 15.35 val. iÅ¡ dispečerio gavo praneÅ¡imÄ , kad Kovo 11-osios gatvėje, prie ". (duomenys neskelbtini) " baseino įvyko eismo įvykis, yra sužalotas žmogus. Nuvyko maždaug po 2 min. ir pamatė moterį, kuri gulėjo ant žalios vejos, ant Å¡aligatvio. Ji buvo sÄ moninga, aimanavo.

Moteris sakė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , klausė, kur jos vežimėlis, kurį turėjo su produktais. A. R. pasakė,- "Ponia, nusiraminkit, pirmiausia mes jums suteiksime pirmÄ jÄ pagalbÄ ir tuomet viskÄ iÅ¡spręsim. "Kadangi buvo daugybiniai lūžiai, viskÄ imobilizavo. Moteris atsakė į visus jai pateiktus klausimus, pasakė savo vardÄ , pavardę, gimimo metus, gyvenamosios vietos adresÄ . Ji buvo pilnai sÄ moninga, sakė, kad skauda visÄ kÅ«nÄ . Moterį nunešė į greitosios pagalbos automobilį, kuriame teikė pagalbÄ ir atliko pirminę pacientės apžiÅ«rÄ .

Pirminės apžiÅ«ros metu nustatė daugybinius lūžius, rankų, kojų, galvos traumas. Vežant greitosios pagalbos automobiliu į Kauno klinikas, nukentėjusiÄ moterį kalbino, ji kalbėjo, jis jÄ ramino. Vienas iÅ¡ klausimų pildant kortelę - kam galima teikti informacijÄ apie jos ligos bÅ«klę, jos paklausus, ji sakė, kad praneÅ¡ pati. VisÄ keliÄ iki Kauno klinikų ji buvo sÄ moninga, skundėsi skausmu. MoteriÅ¡kę nuvežė į Kauno klinikas ir perdavė skubiosios pagalbos traumų komandai, kuri buvo aktyvuota.

Eismo įvykio metu visiÅ¡kai nesigilino į eismo įvykio aplinkybes, suteikė nukentėjusiam žmogui pagalbÄ (b. l. 51-52). Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-22 apie 15.35 val. . (duomenys neskelbtini) perėjos, netoli ". (duomenys neskelbtini) " baseino, ant suoliuko kalno apačioje. Laukė draugės, kuri turėjo ateiti iÅ¡ "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės. Pamatė perėja einančiÄ moteriÅ¡kę, tačiau tiksliai iÅ¡ kurios pusės ji ėjo, pasakyti negali, iÅ¡girdo stiprų smÅ«gį, ir pakėlęs akis pamatė, kad automobilis partrenkė moterį, kuri nukrito už 5-8 m ant Å¡aligatvio.

Kai atėjo į eismo įvykio vietÄ , buvo daugiau žmonių, kurie jau buvo iÅ¡kvietę medikus. Niekas nejudino ir nekėlė moteriÅ¡kės, labai greitai atvyko medikai. Moteris buvo su sÄ mone, tačiau jis negirdėjo, kad ji kažkÄ kalbėtų. Kas vairavo transporto priemonę, jis nematė, eismo įvykio vietoje su niekuo nekalbėjo (b.l . 49). Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė , kad 2019-06-22 apie 15.37 val. tarnybos metu iaus moteris, sÄ moninga. Atvykome per 3-4 minutes į įvykio vietÄ , jau medikai suteikinėjo ant Å¡aligatvio gulinčiai pėsčiajai pirmÄ jÄ pagalbÄ , už pėsčiųjų perėjos stovėjo "Mersedes Benz" automobilis sidabrinis spalvos.

Paklausus kas vairavo "Mersedes' automobilį, vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus pateikė A. S. gimęs . (duomenys neskelbtini) m., ir paaiÅ¡kino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pirma eismo juosta. Pėsčiosios pėsčiųjų perėjoje nematė, kadangi buvo nuo lapų krentantis Å¡ešėlis. Ä®vykio aplinkybių daugiau paaiÅ¡kinti negalėjo, tik teigė visiÅ¡kai jos nematęs ir nestabdęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Ä®vykio vietoje ieÅ¡kojome liudytojų, klausėme žmonių kas matė įvykį, tačiau neatsirado nei vieno žmogaus kuris bÅ«tų matęs įvykį.

Prie mÅ«sų buvo priėjęs vyriÅ¡kis kuris teigė matęs įvykį, tačiau iÅ¡ papasakojo tik po įvykio matytas aplinkybes. Mes jį paminėjome tarnybiniame praneÅ¡ime. Kartu su A. S. važiavo sÅ«nus , kuris paaiÅ¡kino, kad nespėjo tėvo perspėti, kad stabdytų automobilį, nes pėsčioji jau buvo visai Å¡alia. Gale sėdėjęs K. P. įvykio aplinkybių nematė. Medikai skubiai iÅ¡vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Kauno klinikas, greitosios medicinos darbuotojas mums pasakė nukentėjusiosios vardÄ ir pavardę, mes apsaugojome įvykio vietÄ ir laukėme Kelių policijos specialisto (b. l. 46, 47).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-06-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (b.l.

1) Iš Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo, plano matyti užfiksuotas 2019-06-22 Kaune, Kovo 11-osios g. 22 tilto įvykęs eismo įvykis (b. l. 7-17). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 530/2019(02) matyti, kad R. O. S. mirė 2019-06-23 9.00 val., jos mirties priežastis - politrauma, pasireiškusi daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, plaučių sumušimu, daugybinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, kas komplikavosi trauminiu šoku.

KÅ«ne konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems pėsčiÄ jį partrenkus judančiu automobiliu, pirminį smÅ«gį sudavus į deÅ¡inės pusės blauzdÄ ir Å¡launį. R.s O. S. patirti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ dėl abiejų žastikaulių, deÅ¡inio Å¡launikaulio bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumÄ , bei sužalojimų visumos sukelto trauminio Å¡oko. R. O. S. mirtis tiesiogiai susijusi su patirta trauma (b.l. 39-44).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iame įstatyme numatytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ . Taigi, Å¡io straipsnio sudėtis yra materiali. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Toks priežastinio ryÅ¡io sampratos traktavimas atspindi vienÄ iÅ¡ priežastinio ryÅ¡io teorijų – adekvataus priežastingumo teorijÄ . Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis.

BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. S. veiksmai, padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyti, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.

A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis vairuodamas transporto priemonę-automobilį t.y. padidinto pavojaus Å¡altinį, pažeidė kelių eismo taisykles, o bÅ«tent: 2019-06-22 apie 15.37 važiuodamas nuo . (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ O.

R. S., jÄ parbloÅ¡kė ir sužalojo, dėl ko nukentėjusioji po eismo įvykio buvo pristatyta į LSMUL Kauno klinikas, kur 2019-06-23 09.00 val. jai konstatuota mirtis. Kad važiuojant automobiliu pravažiavo pro troleibusÄ ir rikiuojantis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , pažiÅ«rėjo į keliÄ , matė pėsčiųjų perėjÄ , matė medžių Å¡ešėlius, tačiau pėsčiosios nematė, pripažino ir pats A. S.. Tik kai sÅ«nus sutiko „stok“, po to aptemo priekinis stiklas ir staiga pajuto smÅ«gį, suprato, kad kažkÄ partrenkė.

Kad R. O. S. mirties priežastis - politrauma, pasireiÅ¡kusi daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, plaučių sumuÅ¡imu, daugybinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kÅ«ne, kas komplikavosi trauminiu Å¡oku, Å¡ie patirti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ dėl abiejų žastikaulių, deÅ¡inio Å¡launikaulio bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumÄ , bei sužalojimų visumos sukelto trauminio Å¡oko ir R. O. S. mirtis tiesiogiai susijusi su patirta trauma, patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada.

Kaltinamasis A. S. yra kaltas ir baustinas. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės skyrimo Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is - terminuotas laisvės atėmimas iki 8 metų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A.

S. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rÅ«Å¡is - nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų baigtÄ nusikaltimÄ , anksčiau neteistas (b.l. 71), administracine tvarka nebaustas (b.l. 70), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, nesigydė ir neužregistruotas (b.l. 68, 69), taip pat įvertintina ir kaltinamojo Å¡eiminė-turtinė padėtis-yra naÅ¡lys, pensininkas, jo asmenybė, moralinės-dorovinės nuostatos.

Visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių A. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ apluinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę ir baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu. Dėl BK 75 straipsnio taikymo BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Taigi Å¡i nuostata suteikia teismui galimybę, įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes ir individualizavus kaltininkui skirtinÄ bausmę, dar kartÄ Ä¯vertinti reikÅ¡mingas aplinkybes bei nustačius BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama nusikalstama veika – tai neatsargus nusikaltimas, taip pat duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį kaip iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, jo parodymus teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių teismui nekyla abejonių, jog jis skaudžiai iÅ¡gyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, be kita ko, aplinkybę, kad jis neteistas, sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti A.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Atidedant bausmės vykdymÄ , kaltinamajam skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo BK 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Å iuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių ir yra uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju nors padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sÄ moningi kaltinamojo veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimÄ (pvz., greičio virÅ¡ijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), vis dėlto Å¡iuo atveju bÅ«tina akcentuoti ir tai, kad buvo partrenkta per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusi O.R.

S., t. y. nors A. S., vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį-automobilį, turėjo bÅ«ti itin atidus, t.y. artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad ja einančius žmones, vis dėlto jo neatsargumas lėmė skaudžius ir neatitaisomus padarinius. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimÄ , bÅ«tina įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę.

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principÄ â€“ kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ , kaip valstybės reakcijÄ Ä¯ atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi Å¡iuo atveju nepaisant to, kad kaltinamasis A. S. iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamas, vis dėlto įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas sprendžia, kad A.

S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ nustatant dvejiems metams. Nei ikiteismimnio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. kardomoji priemonė nebuvo parinkta. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. PaskirtÄ jÄ bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus (apskundus nuosprendį, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas