3fc98bfc-a0c1-4b74-b590-e6e7149caafe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-105/2010Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Viginto ViÅ¡inskio,sekretoriaujant Dianai LavrinovičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,atsakovų atstovams Laurai El Osta, Neringai JoneliÅ«naitei, advokatams JÅ«ratei Matonienei, Dainiui Čičeliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vytauto JaruÅ¡evičiaus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diurablis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo dalies, kuria Vytauto JaruÅ¡evičiaus ieÅ¡kinys ir atsakovo UAB „Diurablis“ praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-240-436/2009 pagal ieÅ¡kovo Vytauto JaruÅ¡evičiaus ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Diurablis“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Lapinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tekstara“, uždarajai akcinei bendrovei „Euroglass“, uždarajai akcinei bendrovei „Forlit“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai ir partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „A.R.T.V.

Investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Garbus“, Andrejui Prokofjevui (Andrej Prokofjev) dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų dalyvauja akcinė bendrovė „Hansabankas“, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės atstovė Lina Gurskaitė, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė Renata Krūvelytė, Valstybės įmonės Registrų centro Kaunas filialas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: IeÅ¡kovas V.JaruÅ¡evičius kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį kelis kartus tikslinęs, teismo prašė:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymÄ Nr. A-757, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, priklausančio UAB „Diurablis“, detalus planas;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-06-10 išduotus statybos leidimus Nr. 38-4NS104-76 ir Nr. 38-4NS104-76/3;

3) panaikinti 2007-05-23 ir 2007-09-05 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei 2007-09-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus dėl atskirų turtinių objektų formavimo pastate 1B3g, esančiame Partizanų g. 63M, Kaune, unikalūs Nr. 4400-1140-2709:2411; 4400-1140-2752:2413; 4400-1140-2796:2414; 4400-1140-2828:2415; 4400-1140-2863:2416; 4400-1140-2909:2417; 4400-1140-2920:2418; 4400-1140-2930:2419; 4400-1140-2952:2420; 4400-1140-3028:2422; 4400-1140-3039:2423;

4) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Å¡iuos sandorius ir taikyti restitucijÄ : 4.1 2007-10-25 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“, UAB „SEB VB lizingas“ ir UAB „Saločiai“, patvirtintÄ Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. AK-10057, dėl negyvenamos patalpos, automobilių aptarnavimo patalpos su prekybos patalpomis, Patalpos 1-4 (122,01 kv. m.); 1-5 (3,06 kv. m.); 1-6 (5,22 kv. m.); 1-8 (27,47 kv. m.), unikalus Nr. 4400-1140-2920:2418, esančių Kauno m. sav., Kauno m., Partizanų g. 63A; 4.2 2007-10-22 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Tekstara“, patvirtintÄ Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, notarinio reg.

Nr. l-8883, dėl prekybos patalpos - patalpos 1-9 (61,02 kv. m.); 1-10 (138,90 kv. m.); 1-11 (2,86 kv. m.); unikalus Nr. 4400-1140-2909:2417, esančios Partizanų g. 63A, Kauno m.; 4.3 2007-10-29 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Lapinas“, patvirtintÄ Kauno miesto 16-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. RK-9002, dėl negyvenamų patalpų - automobilių aptarnavimo centro patalpų, patalpos 1-29 (62,62 kv. m.); 1-30 (238,22 kv. m.); 1-31 (2,97 kv. m.); 1-32 (14,14 kv. m.), 1-33 (7,84 kv. m.); 1-34 (2,61 kv. m.); 1-35 (3,22 kv. m.); 1-39 (49,44 kv. m.); 1-40 (48,67 kv. m.); 1-41 (11,48 kv. m.); 1-42 (8,26 kv. m.); 1-43 (17,45 kv. m.), unikalus Nr. 4400-1140-2796:2414, esančių Partizanų g. 63A, Kaune; 4.4 2008-08-05 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir A.

Prokofjev, patvirtintÄ Vilniaus rajono 1-jame notarų biure, notarinio reg. Nr. 1-7438, dėl 822,47 kv. m. administracinių patalpų, esančių Partizanų g. 63A, Kaune;

5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Å¡ias patalpų nuomos sutartis: 5.1 2006-10-02 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Saločiai ir partneriai“, dėl 155,88 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.2 2006-09-05 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Forlit“, dėl 168,12 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.3 2006-09-11 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „A.R.T.V. Investicijos“, dėl 180,00 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.4 2006-09-20 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Garbus“, dėl 336,46 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune;

6) įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , vadovaujantis SÄ® „Kauno planas“ pateikta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, atkurti nuosavybės teises Vytautui JaruÅ¡evičiui į Vinco Baranausko iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės ir grÄ Å¾inti jÄ natÅ«ra (t. 4, b. l. 7-16; t. 5, b. l. 60-69; t. 7, b. l. 159-163).IeÅ¡kovas nurodė, kad 1966-04-22 miręs Vincas Baranauskas iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 7,5 ha žemės buvusiame Pažaislio valsč., Dainavos km., Kauno apskr. (dabar - sklypas Å¡alia Partizanų g. 63M, Kauno m.).

PraÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į V. Baranauskui priklausiusiÄ Å¾emę įstatymo nustatytu tvarka pateikė jo sutuoktinė Vaclova Baranauskienė, po kurios mirties (1994-12-06) teisę atkurti nuosavybę į V. Baranauskui priklausiusiÄ Å¾emę pagal testamentÄ paveldėjo ieÅ¡kovas. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 1998-02-13 įsakymu Nr.01-820 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 1295 Vaclovos Baranauskienės teisių perėmėjams atkÅ«rė nuosavybės teises į V. Baranausko turėtÄ 7,5 ha žemės Pažaislio valsč., Dainavos kaime, ir suteikė naujÄ 2000 m2 žemės sklypÄ Savanorių pr. 410 negyvenamajai statybai pagal tuo metu galiojusio LR Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo bei LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatas.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003-04-28 įsakymu Nr. 02-01-2660 bei sprendimu Nr .4259 buvo suteiktas dar vienas 1,0 ha naujas žemės sklypas Savanorių pr. 408, Kaune, o 2004-05-28 sprendimu Nr. 4983 V.Baranausko įpėdiniams buvo suteikta 1,6754 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris sklypus – 0,7903 ha, 0,3156 ha ir 0,5695 ha, esančius Savanorių pr. 408b, 408c, 408a, Kaune. Pastarojo sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusiÄ Å¾emės sklypo dalį – 4,6246 ha, bus atkurtos vėliau.

Dėl Å¡io žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į žemėtvarkos tarnybÄ , tačiau buvo siÅ«loma palaukti. 2005 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovas sužinojo, kad UAB „Diurablis“ įsigijo 0,2934 ha žemės sklypÄ Partizanų g. 63 M, Kaune, besiribojantį su V.Baranausko iki 1940 m. valdytu žemės sklypu. Dėl Å¡io žemės sklypo įsigijimo ieÅ¡kovas pretenzijų nereiÅ¡kia. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymu Nr.A-747 buvo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M detalusis planas, nepagrįstai praplečiant UAB Diurablis“ nuosavybės teise įgyto žemės sklypo ribas.

Ä® detalaus plano galiojimo zonÄ pateko tuo metu buvusi valstybinė žemė, į kuriÄ ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės ir natÅ«ra grÄ Å¾intas V. Baranausko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemės sklypas. Detalusis planas nebuvo derintas nei su Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, nei su žemėtvarkos tarnyba. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos ne tik ieÅ¡kovo teisės LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo numatyta tvarka susigrÄ Å¾inti V.

Baranausko valdytÄ Å¾emės sklypÄ natÅ«roje, bet ir žemės sklypų pardavimo ar nuomos be aukciono tvarkÄ reglamentuojantys LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei LR Žemės įstatymo 7-9 straipsnių nuostatos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005-06-10 iÅ¡davė atsakovui UAB „Diurablis“ leidimÄ Nr. 38-4NS104-76 statyti komercinės ir administracinės paskirties pastatÄ su automobilių aptarnavimo centru.

Pastatas pradėtas statyti ant sklypo ribos, nesilaikant atstumų iki kito sklypo ribos. Be to, atsakovas Å¡alia jam nuosavybės teise priklausančio 0,2934 ha ploto žemės sklypo ėmė vykdyti ir kitas naujas statybas, t.y. pradėjo neteisėtas statybas ieÅ¡kovui natÅ«ra grÄ Å¾intiname žemės sklype. Å ios bylos administraciniame teisme nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Diurablis“ pateikė dar vienÄ 2005-06-10 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 38-4NS104-76/3, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai leidžiama vykdyti statybas ir įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, modulinę transformatorinę V.Baranausko valdytame žemės sklype.

Atsakovas vykdė statybos darbus valstybiniame žemės sklype, neturėdamas jokio pagrindo juos atlikti LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka – statybos leidime minimas Kauno apskrities viršininko 2005-06-09 sutikimas Nr. 22-12 (t. 2, b. l.

19) nėra ir negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡duoti statybos leidimÄ vykdyti statybos darbus nesuteiktame, neiÅ¡nuomotame, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tuo pažeidžiant LR Žemės įstatymo 7-9 straipsnio nuostatas. Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudotis 2007-04-18 aktas Nr. 43-5-22 patvirtina, jog atsakovas jam nesuteiktame žemės sklype savo lėšomis įrengė 400 014 Lt vertės 2008 m2 dangÄ , kuriÄ neatlygintinai perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, nors joks įstatymas nenumato tokio privataus kapitalo įdėjimo į svetimÄ , o tuo labiau į savivaldybės turtÄ . 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudotu aktu buvo priimti statybos darbai, vykdyti pagal 2005-06-10 statybos leidimÄ Nr. 38-4NS104-76/3.

Kadangi statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iÅ¡ pagrindų reiÅ¡kia jo negaliojimÄ visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo iÅ¡davimo. Tokiu bÅ«du panaikinus neteisėtus statybos leidimus, naikintinas ir 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. IeÅ¡kovas nurodo, kad apie ginčijamus 2005-03-02 įsakymÄ , detalųjį planÄ bei 2005-06-10 leidimÄ Nr.38-4NS104-76 jis sužinojo gavęs Urbanistikos skyriaus vedėjo N. Valatkevičiaus 2006-10-25 atsakymÄ Nr.40-2-1585, todėl termino jiems apskųsti nepraleido.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, vykstant ginčui dėl statybos leidimų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, atsakovas UAB „Diurablis“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Tekstara“, su UAB „SEB VB lizingas“, su UAB „Saločiai“, su UAB „Lapinas“, su A. Prokofjev dėl atitinkamų patalpų pastate Partizanų g. 63M, Kaune, perleidimo. Minėtose sutartyse atsakovas pirkėjams užtikrino patekimÄ iki atitinkamų patalpų, tai reiÅ¡kia ir naudojimÄ si ginčo žemės sklypu, nepriklausančiu pardavėjui.

Be to, minėtose sutartyse įrašytas dar vienas naujas įsigijimo pagrindas – 2007-09-05 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, kuris taip pat turėtų būti panaikintas tais pačiais motyvais kaip ir 2007-05-23 aktas. Atsakovas UAB „Diurablis“ dėl patalpų, esančių pastate Partizanų g. 63M, Kaune, sudarė eilę nuomos sutarčių su UAB „Saločiai ir partneriai“, UAB „Forlit“, UAB „A.R.T.V. Investicijos“, ir UAB „Garbus“. Pripažinus, kad pastatas pastatytas neteisėtai, naikintini patalpų pastate perleidimo ir nuomos sandoriai.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad SÄ® „Kauno planas“ paruošė informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje žemės tarp Savanorių pr. ir Partizanų g. sklypo brėžinį, kuriame ginčo žemė nurodyta laisva (neužstatyta) (t. 2, b. l. 87, 88). Todėl pagal LR Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnį, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo į statymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ patvirtintos Tvarkos 106 punktÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti jam nuosavybės teises į ginčo žemę pagal SÄ® „Kauno planas“ pateiktÄ informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal LR Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir grÄ Å¾inti jÄ natÅ«ra.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ginčijamu Kauno m. savivaldybės administracijos 2005-03-02 įsakymu Nr. A-747 patvirtinus žemės sklypo Partizanų g. 63M detalųjį planÄ , Å¡io žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos ar praplėstos, jo plotas iÅ¡liko 2934 m2, ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, žemės sklypo planas, ginčijamo įsakymo 1 punkas bei minėto žemės sklypo detaliojo plano pagrindinis brėžinys (t. 2, b. l. 34, 36, 52-53). Kadangi UAB „Diurablis“ priklausantis 2934 m2 ploto žemės sklypas, esantis Partizanų g. 63M, yra atitolęs nuo Partizanų gatvės važiuojamosios dalies, todėl įvažiavimas į jį nustatytas per valstybinę žemę Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose.

Pagal LR Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktÄ už UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo ribos ginčo detaliojo plano galiojimo ribose esantys sprendiniai vertintini tik kaip projektiniai pasiÅ«lymai, bet ne kaip privalomi sprendiniai. Be Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimo Å¡io detaliojo plano projektinis pasiÅ«lymas negalėjo bÅ«ti įgyvendintas, t. y. aikÅ¡telės įrengimui bÅ«tina buvo gauti valstybinės žemės valdytojo sutikimÄ .

Kadangi Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2005-01-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-18 ginčo detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, kad detalųjį planÄ siÅ«loma tvirtinti, todėl laikytina, jog detaliojo plano derinimo procedÅ«ra atlikta tinkamai, yra visi reikalingi derinimai. Ginčijamų statybos leidimų panaikinimo pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo kaip pastato statybÄ ant sklypo ribos, nesilaikant atstumų iki kito sklypo ribos.

Tačiau ieÅ¡kovas nėra žemės, esančios tarp sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės, savininkas ar naudotojas, todėl vienoks ar kitoks statomo pastato atstumas iki sklypo Partizanų g. 63M ribos, negali Å¡iai dienai pažeisti ieÅ¡kovo teisių. UAB „Diurablis“ statybos darbus vykdė turėdama Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-06-10 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , o aplinkybė, kad UAB „Diurablis“ nevaldo nuosavybės teise žemės, esančios Å¡alia žemės sklypo Partizanų g. 63M, nepažeidžia LR Statybos įstatymo nuostatų.

Minėto įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad atvejus, kai kreipiantis dėl statinio projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo nereikia pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitÄ valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, numato Vyriausybės įgaliota institucija. Tokie atvejai yra numatyti LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR „Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas“ 10.2 ir 23.4 p. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti gauti apskrities virÅ¡ininko ar jo įgaliotos institucijos raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas.

SutikimÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybai valstybinėje žemėje Kauno apskrities virÅ¡ininkas iÅ¡davė 2005-06-09 ir Å¡io sutikimo teisėtumo ieÅ¡kovas neginčija. Automobilių aikÅ¡telė įrengta Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose. Todėl pagal LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 p. minėta aikÅ¡telė laikytina sudedamÄ ja gatvės, kaip inžinerinio statinio, dalimi (elementu) ir ji nėra UAB „Diurablis“ nuosavybė, Å¡iai bendrovei nėra suteikta iÅ¡imtinė teisė naudotis Å¡ia aikÅ¡tele.

O valstybinė žemė, esanti tarp sklypo Partizanų g. 63M bei Partizanų gatvės važiuojamosios dalies, nebuvo nei parduota, nei iÅ¡nuomota, nei kitu pagrindu suteikta atsakovui UAB „Diurablis“. Gavus minėtÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimÄ Ä¯rengti aikÅ¡telę Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose, 2007-04-18 Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 43-5-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento 2007-04-18 įsakymu sudaryta komisija apžiÅ«rėjo dangos bÅ«klę ir nustatė, jog Å¡i danga tinkama transporto priemonėms statyti ir judėti.

Å i danga perduota Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad Å¡alia žemės sklypo Partizanų g. 63M esanti valstybinė žemė buvo perleista UAB „Diurablis“ ne aukciono tvarka pažeidžiant įstatymų normas, yra nepagrįstas. Taip pat atsakovas nurodo, kad LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatyta iÅ¡imtinė savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija nustatyti, kuri žemė laikytina laisva, neužstatyta, todėl SÄ® „Kauno planas“ pateikta schema nėra tinkamas dokumentas, kuriuo vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija bÅ«tų įpareigota atkurti ieÅ¡kovui nuosavybės teises.

Be to, LR Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad žemė, užimta savivaldybės kelių, yra valstybės iÅ¡perkama.Atsakovas UAB „Diurablis“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ V. Baranausko iki 1940 m. valdytÄ Å¾emės sklypÄ natÅ«ra, nes žemės sklypas, besiribojantis su atsakovo UAB „Diurablis“ nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu Partizanų g. 63M, Kaune, yra priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Å iÄ aplinkybę grindžia byloje pateiktais Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-03-13 raÅ¡tu Nr. 40-9-79 bei Miesto Å«kio departamento Komunalinio Å«kio skyriaus 2007-04-23 raÅ¡tu Nr. 43-10-326. Taip pat atsakovas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymÄ Nr. A-747, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas. Å iuo detaliuoju planu buvo patvirtinti privalomi sprendiniai bÅ«tent UAB „Diurablis“ priklausančiam minėtam žemės sklypui, dėl kurio ieÅ¡kovas pretenzijų neturi.

Dėl ieškovo ginčijamo sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančiu sklypu, buvo patvirtinti tik rekomendaciniai sprendiniai. Todėl detaliuoju planu negalėjo būti pažeistos gretimo sklypo savininko teisės. Kadangi ieškovas nebuvo, nėra ir teisės aktų nustatyta tvarka negali būti ginčo sklypo savininkas, todėl jis neturi ir teisės reikšti reikalavimų dėl tariamų jo teisės pažeidimų. Be to, ieškovo nurodyti teisės aktai dėl tariamai detaliojo planavimo procedūrų pažeidimo nesusiję su ginčijamu klausimu, kadangi ginčijamas žemės sklypas atsakovui nebuvo ir nėra perduotas nei nuosavybės, nei patikėjimo teisėmis, nei nuoma.

Tai patvirtina byloje pateikti dokumentai: 2004-05-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2004-06-03 ir 2007-06-12 VÄ® Registrų centras iÅ¡duoti pažymėjimai (t. 2, b. l. 142, 170). Å ie dokumentai įrodo ir tÄ aplinkybę, jog UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ribos nepakito. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 d. 2 p., 35 str. 1 d. 3 p. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiÅ«ros skyrius 2005-01-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-18 įtvirtino teigiamÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ dėl ginčijamo detaliojo plano, šį planÄ buvo siÅ«loma patvirtinti.

Tokiu bÅ«du byloje yra akivaizdÅ«s įrodymai, kad detalusis planas patvirtintas teisėtai. Vadovaujantis LR Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 10 p., rengiant detalųjį planÄ Ä¯vertinamos ir gretimybės, t. y. pasiÅ«lomi gretimos teritorijos sprendiniai, kurie yra rekomendaciniai, o ne privalomi tam sklypui. Ginčijamame detaliajame plane buvo pasiÅ«lyta sutvarkyti aplinkÄ â€“ atsakovo UAB „Diurablis“ lėšomis sutvarkyti aplinkÄ ir įrengti valstybinėje žemėje vieÅ¡o naudojimo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, į kurios nuosavybės teises, kaip minėta, atsakovas nepretendavo.

Kadangi teisės aktai nenumatė galimybės ieÅ¡kovui atkurti nuosavybės teises į jo pretenduojamÄ atgauti infrastruktÅ«rinę, valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, tai Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2005-06-09 sutikimu Nr. 22-12 pritarė gretimos teritorijos sprendiniams, t. y. kad atsakovas valstybės žemėje, esančioje Å¡alia jam nuosavybės teise priklausančio 0,2934 ha žemės sklypo, įrengtų aikÅ¡telę. Remiantis minėtu sutikimu, 2005-06-01 statybos leidimu Nr. 38-4NS104-76/3, buvo suteiktas leidimas statyti minėtÄ aikÅ¡telę.

Be to, 2005-09-19 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento Komunalinio Å«kio skyriaus sutikimas, kad Partizanų gatvės ribose, nuo gatvės Å¡aligatvio iki sklypo Partizanų g. 63M, atsakovo lėšomis bÅ«tų įrengtos automobilių stovėjimo vietos ir sutvarkyta aplinka. Tokiu bÅ«du atsakovas teisėtai valstybiniame sklype įrengė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kuri buvo perduota neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pasiraÅ¡ius 2007-04-18 Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.,43-5-22 (t. 2, b. l. 176).

Todėl ieÅ¡kovas, neturėdamas reikalavimo teisės reikÅ¡ti pretenzijų dėl statybų jam nepriklausančiame žemės sklype, taip pat dėl statybų sklype Partizanų g. 63M, Kaune, nepagrįstai reikalauja panaikinti UAB „Diurablis“ teisėtai iÅ¡duotus statybų leidimus, tuo pačiu ir 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Taip pat atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas teismo pripažinti atitinkamas atsakovo sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restitucijÄ , privalėjo nurodyti ne tik konkrečiÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai neva tai prieÅ¡tarauja ginčijami sandoriai, bet ir įrodyti, kad jo nurodyta įstatymo norma yra imperatyvi.

Be to, privalu buvo įrodyti ir neteisėtÄ ginčijamų sandorių tikslÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės reikÅ¡ti minėtus reikalavimus. ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Tuo tarpu ieÅ¡kovas savo suinteresuotumÄ grindžia pretenzijomis į gretimÄ sklypÄ sklypui Partizanų g. 63M, Kaune, kuriame stovi pastatas, kurio atitinkamų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restitucijÄ .

Tačiau sutartys dėl atitinkamų patalpų pardavimo nepažeidžia ir negali pažeisti jokių ieÅ¡kovo teisių, kadangi patalpos yra pastatytos tik žemės sklype, į kurį ieÅ¡kovas pretenzijų neturi, ir jos pastatytos teisėtai, turint tam visus reikalingus dokumentus. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas visus savo reikalavimus grindžia prielaidomis, teoriniais iÅ¡vedžiojimais, tokiu bÅ«du pažeisdamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . IeÅ¡kovo veiksmai, kuriais jis iÅ¡ naujo reiÅ¡kia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus bendros kompetencijos teisme, kelia neadekvačius ir nepagrįstus reikalavimus jo tariamai pažeistai teisei apginti, klaidina teismÄ savo nepagrįstais teiginiais, yra traktuotini kaip piktnaudžiavimas CPK 5 str.

įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistos teisės ar teisėtų interesų gynimo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 4 386 814 Lt nuostolių atlyginimo (CPK 95 straipsnis).Atsakovai UAB „Euraglass“, UAB „Saločiai“, UAB „Tekstara“ prašė ieÅ¡kinio reikalavimus panaikinti įsakymÄ , kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas, statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei pripažinti negaliojančiomis patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, atmesti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes jie nesusiję su atsakovų teisėmis.

Nurodė, kad pagal detaliojo plano bei nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, Kaune, plotas nuo jo įsigijimo iki užstatymo nepasikeitė ir išliko toks pats. Ieškovo ginčijamu detaliuoju planu, kuriame buvo rekomendaciniai pasiūlymai dėl gretimos laisvos valstybinės žemės panaudojimo susisiekimo infrastruktūrai vystyti, negalėjo būti pažeistos jokio gretimo sklypo savininko ar tariamo faktinio savininko teisės, nes jokie privalomi žemės sklypo sprendiniai nebuvo patvirtinti.

Netgi tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad pasiÅ«lyti rekomendaciniai sprendiniai yra neteisėti, tai nesudaro pagrindo naikinti viso detaliojo plano, kadangi didžioji dalis detaliojo plano susijusi iÅ¡imtinai tik su UAB „Diurablis“ priklausančiu 0,2934 ha žemės sklypu, į kurį ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Be to, detaliojo plano rengimo metu sklypas buvo patikrintas 2005-02-21 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos patikrinimo aktu ir su Å¡ia institucija suderintas, nes gauta jos iÅ¡vada, siÅ«lanti planÄ tvirtinti.

Vadinasi, jokių detaliojo plano rengimo pažeidimų nebuvo padaryta, o Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, kaip laisvos gretimos valstybinės žemės valdytoja, pritarė ir siÅ«lomiems gretimos teritorijos rekomendaciniams sprendiniams įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Kadangi detalusis planas yra galiojantis, tai jo pagrindu iÅ¡duoti statybos leidimas bei atlikti statybos darbai taip pat yra teisėti. Be to, statybos leidimas komercinės paskirties automobilių aptarnavimo patalpoms statyti yra iÅ¡duotas pagal suderintÄ projektÄ tik statybai žemės sklype, į kurį ieÅ¡kovas jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.

Ginčo sutartys dėl patalpų UAB „Saločiai ir partneriai“ ir UAB „Tekstara“ pardavimo taip pat nepažeidžia jokių ieÅ¡kovo teisių, kadangi patalpos yra pastatytos tik žemės sklype, į kurį jis pretenzijų neturi. Atsakovai patalpas įsigijo atlygintinai nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl jie yra sÄ Å¾iningi patalpų įgijėjai ir restitucija natÅ«ra bÅ«tų bet kuriuo atveju negalima vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi. Dėl to negali bÅ«ti naikinamos ir su atsakovais sudarytos ginčo pirkimo – pardavimo sutartys, kurios yra nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindas.Atsakovas UAB „Lapinas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad patalpos, kurias lizingo sutarties pagrindu įsigijo UAB „Lapinas“, yra pastate, pastatytame 0,2934 ha ploto žemės sklype. Dėl šio žemės sklypo įsigijimo ieškovas pretenzijų neturi. Ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės yra dėl įrenginių, įrengtų sklypo dalyje, kurioje nėra UAB „Lapinas“ priklausančių patalpų, todėl UAB „Lapinas“ jokių ieškovo interesų nėra pažeidęs.Atsakovai UAB „Forlit“, UAB „Saločiai ir partneriai“, UAB „A.R.T.V.

Investicijos“ ir UAB „Garbus“ nurodė, kad jų nuomos sutartys su atsakovu UAB „Diurablis“ dėl patalpų, esančių pastate Partizanų g. 63M, Kaune, nuomos yra nutrauktos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti negaliojančiomis Å¡ias sutartis jokių teisinių pasekmių nesukels, o kiti ieÅ¡kovo reikalavimai su jų teisėmis nėra susiję.Atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , vadovaujantis SÄ® „Kauno planas“ pateikta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, atkurti nuosavybės teises yra nepagrįstas.

Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., Kauno miesto savivaldybės administracija pateikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal LR Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. Žemėtvarkos skyrius Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga.

SprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra priima apskrities virÅ¡ininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Kol žemėtvarkos skyrius nėra gavęs informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę tarp sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų g., ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra patvirtinęs žemės sklypo plano, tol negali bÅ«ti priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja panaikinti 2007-05-23 ir 2007-09-05 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-537 paskirta komisija 2007-05-23 pripažino tinkamu naudoti komercinės ir administracinės paskirties pastatÄ 1B3g su automobilių aptarnavimo centru, vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais, esančius UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Partizanų g. 63M, Kaune. Kadangi Å¡io žemės sklypo priklausomybės ieÅ¡kovas neginčija, todėl nėra pagrindo naikinti ir jame esančių minėtų statinių bei pastate 1B3g atskirų turtinių objektų formavimo pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Be to, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-06-09 sutikimas „Dėl susisiekimo komunikacijų statybos/rekonstrukcijos valstybės žemėje“ Nr. 22-12 iÅ¡duotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr .215 23.4 punktu, kuris reglamentuoja tuos atvejus, kai pagal minėto įsakymo 10.2 punktÄ , siekiant gauti statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , statytojui nereikia pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitÄ valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Minėtas Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimas iÅ¡duotas vadovaujantis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymu Nr. A-747 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais.

Patvirtintame detaliajame plane nurodyta, kad projektuojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė yra Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose ir bus ateityje įregistruota kartu su joje įrengtu nekilnojamuoju turtu Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų g. sklypo dalis. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2007-04-23 rašte Nr. 43-10-326 yra nurodžiusi, jog teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir gatvės važiuojamosios dalies, patenka į gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribas.

Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. savivaldybės kelių užimta žemė yra laikoma valstybės iÅ¡perkama žemė. Todėl net ir patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus panaikinti įsakymÄ , kuriuo patvirtintas detalusis planas, statybos leidimus ir pripažinimo tinkamais naudoti aktus, ieÅ¡kovui neatsiras siekiamos pasekmės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nes teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir gatvės važiuojamosios dalies tebebus gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose.Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad užtikrinant UAB „Diurablis“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymÄ , bankui yra įkeistas UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausantis 0,2934 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 1901-0063-0043, ir patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. 4400-0619-7475, adresu Partizanų g. 63M, Kaunas. Taip pat užtikrinant UAB „Lapinas“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymÄ , bankui yra įkeistas UAB „Lapinas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. 4400-1140-2796:2414, esančios Partizanų g. 63M, Kaune.

Kadangi ieÅ¡kovas neturi priekaiÅ¡tų dėl UAB „Diurablis“ įsigyto žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, Kaune, todėl visi jo reikalavimai, susiję su minėtu žemės sklypu, o ne su žemės sklypu, į kurį atstatyti nuosavybės teises pretenduoja ieÅ¡kovas, yra nepagrįsti ir netenkintini.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia jos 2007-10-25 patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Diurablis“, UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Saločiai“ dėl negyvenamos patalpos, automobilių aptarnavimo patalpos su prekybos patalpomis, unikalus Nr. 4400-1140-2920:2418, esančių Partizanų g. 63A, Kaune, ir taikyti restitucijÄ , o kitus ieÅ¡kovo reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nebuvo įregistruota jokių su perleidžiamomis negyvenamosiomis patalpomis bei žemės sklypu sutartyje neatskleistų, nenurodytų daiktinių teisių, juridinių faktų, žymų, registro ar kitų pastabų, todėl notarė pagrįstai patvirtino ieÅ¡kovo ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovo ginčijami administraciniai aktai sandorio sudarymo momentu galiojo, notarė neturėjo jokių duomenų, kad jų teisėtumas ginčijamas teisme, todėl ji teisėtai ir pagrįstai atliko notarinius veiksmus.Tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Å ilerienė ir jos atstovė Lina Gurskaitė su ieÅ¡kiniu dėl 2007-10-22 ir dėl 2008-08-05 pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nesutiko ir prašė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Nurodė, kad 2007-10-22 sutartimi UAB „Diurablis“ pardavė UAB „Tekstara“ prekybos patalpas, o 2008-08-05 sutartimi - A. Prokofjevui 822,47 kv. m. administracines patalpas, esančias Partizanų g. 63M, Kaune. Tvirtindama sutartis, notarė nustatė visus tokių sandorių patvirtinimui reikalingus faktus, kurie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai, kurių teisėtumo notaras negali tikrinti. Pasirašant sutartis šalių atstovai pareiškė, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų minėtas sutartis neteisėtomis ir negalimomis sudaryti bei įvykdyti.

Pagal pateiktus oficialius dokumentus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us pardavėjas UAB „Diurablis“ buvo viso žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0063-0043, esančio Partizanų g. 63M, Kauno m., ant kurio stovi komercinis ir administracinis pastatas su automobilių aptarnavimo centru ir kuriame yra minėtomis sutartimis parduotos patalpos, savininkas. Pardavėjas įsipareigojo leisti bei suteikė teisę pirkėjui UAB „Tekstara“ neatlygintai naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga prieiti, privažiuoti prie komercinio ir administracinio pastato su automobilių aptarnavimo centru, taip pat minėtÄ pastatÄ ar parduodamas prekybos patalpas aptarnauti bei remontuoti. 2008-08-05 sutarties 6.3 punkte yra nurodyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama byla civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Vytauto JaruÅ¡evičiaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Diurablis“ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo.

Žinodamas Å¡ias aplinkybes A. Prokofjevas sutiko pirkti parduodamas patalpas. Å alys pareiÅ¡kė, kad sutartys sudaromos vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, visos sutarčių sudarymo aplinkybės Å¡alims buvo atskleistos, sutartys atitiko Å¡alių valiÄ ir tikruosius ketinimus. Tuo pagrindu tarp Å¡alių buvo patvirtintos bei tinkamai teisiÅ¡kai įformintos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu bylos dalį dėl nekilnojamojo turto nuomos sandorių nuginčijimo nutraukė, kitus V.

JaruÅ¡evičiaus ieÅ¡kinio reikalavimus bei atsakovo UAB „Diurablis“ praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimÄ atmetė ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo V. JaruÅ¡evičiaus atsisakymas nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, kuriais Å¡is ginčijo nekilnojamojo turto nuomos sandorius, neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymo normoms, atsisakymo nuo ieÅ¡kinio pasekmės ieÅ¡kovui yra žinomos, todėl atsisakymÄ priėmė ir pagal CPK 293 straipsnio 4 punktÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų teismas nurodė, kad nors jie yra įvairaus pobÅ«džio (panaikinti žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalų planÄ , statybos leidimus, Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento daugybę pirkimo - pardavimo sutarčių), tačiau visi iÅ¡ esmės yra nukreipti į bendrÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to) natÅ«ra.

Todėl teismas sprendė, kad tik iÅ¡siaiÅ¡kinus žemės, esančios tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės, statusÄ , t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar į jÄ pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ieÅ¡kovas gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, bus galima vertinti, ar jis turi subjektinę teisę ginčyti žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalų planÄ ; Å¡iame sklype statiniams statyti iÅ¡duotus statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei ginčyti Å¡iame sklype esančių patalpų perleidimo sandorius.Teismas, remdamasis 2004 m. spalio 11 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre bei 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastro duomenimis, nustatė, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu Kauno miesto savivaldybė perėmė nuosavybėn miesto gatves, taip pat ir Partizanų gatvę (t. 2, b. l. 129-132).

Aplinkybę, ar teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), dėl kurios vyksta ginčas, yra valstybės iÅ¡perkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ , teismas vertintino kelio sÄ vokos, įtvirtintos Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, aspektu. Remdamasis nurodytos teisės normos analize teismas sprendė, kad faktine kelio sudedamÄ ja dalimi laikytini ir želdynai, esantys kelio juostoje.

Iš Partizanų gatvės kadastrinių duomenų ir pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastrinius matavimus atlikto kadastrinio brėžinio (t. 2, b. l. 129, 132) teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise perduotos Partizanų gatvės sudedamosios dalys yra ne tik gatvės važiuojamoji dalis, bet ir želdynai, esantys kelio juostoje, t. y. veja, kadastro brėžinyje pažymėta indeksu 8, bei pieva, kadastro brėžinyje pažymėta indeksu 11. Iš kadastrinio brėžinio teismas nustatė, kad perduodant Partizanų gatvę Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) buvo veja, pažymėta indeksu 8, ir pieva, pažymėta indeksu 11.

Nei 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas, kurio pagrindu Kauno miesto savivaldybei perėjo nuosavybės teisė į Partizanų gatvę, nei jos kadastriniai duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas sprendė, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to) yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis ir patenka į kelio sÄ vokÄ , įtvirtintÄ Kelių įstatyme. Remdamasis tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), nors ir yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose (V.

Baranausko nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos Nr.1394 lapas 32), tačiau bÅ«dama sudėtine Partizanų gatvės dalimi, piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, o turi bÅ«ti iÅ¡perkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ .Nustatęs, kad ieÅ¡kovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į teritorijÄ , esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to) natÅ«ra, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad su Å¡ia teritorija besiribojančio žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas, Å¡iame sklype statiniams statyti iÅ¡duoti statybos leidimai, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai bei Å¡iame sklype esančių patalpų perleidimo sandoriai pažeidė ar pažeidžia ieÅ¡kovo teises ar kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko.

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovui nesuteikta teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Remdamasis tokiais motyvais, ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detaliojo plano, Å¡iame sklype statiniams statyti iÅ¡duotų statybos leidimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų bei Å¡iame sklype esančių patalpų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais teismas atmetė.Nors teismas V. JaruÅ¡evičiaus ieÅ¡kinį atmetė, tačiau nesutiko su atsakovo UAB „Diurablis“ argumentais, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir turi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.

Savo pozicijÄ teismas grindė tuo, kad teritorija, kuri yra ginčo objektas byloje, yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, todėl ieÅ¡kovas, kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises į V. Baranausko turėtÄ Å¾emę, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, jeigu mano, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemėje kiti asmenys atlieka veiksmus, kurie trukdo atkurti nuosavybės teises.Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Saločiai“ 3 398,40 Lt, o atsakovui UAB „Diurablis“ – 9 086 Lt iÅ¡laidų sumokėti už advokato pagalbÄ .

Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo atidėtas 34 839,40 Lt žyminio mokesčio mokėjimas, tačiau nustatęs, kad visi ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ esmės yra nukreipti į vienÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, ir remdamasis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, CPK 82 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 2 dalimi, konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius, apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus bei praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo mokėjimo Å¡ios kategorijos bylose pagal įstatymÄ .

Tačiau ieÅ¡kinį atmetus, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 195,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. JaruÅ¡evičius praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimu Å¡iais motyvais:1. Teismas visų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ esmės nenagrinėjo, o ieÅ¡kinį atmetė vienu pagrindu, t. y. kad ginčo žemė yra valstybės iÅ¡perkama, kad ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti administracinių aktų, statybos leidimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, turto perleidimo sandorių ir t. t.;2. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ esmės yra nukreipti į bendrÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to) natÅ«ra.

Tačiau teismas, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pritaikęs Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ginčo žemės sklypÄ laikė valstybės iÅ¡perkama žeme, nes ginčo žemės sklypas neatitinka įstatyme įtvirtintos kelio sampratos. IeÅ¡kovas nepretenduoja į gatvę, tačiau pretenduoja į žemės sklypo tarp Partizanų gatvės ir atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo, esančio Partizanų g. 63M, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas yra valstybės iÅ¡perkama žemė:

1) į bylos 1 tomo 20 lape esančio detaliojo plano galiojimo ribas įeina V. Baranausko valdytas žemės sklypas iki Partizanų gatvės, kurį teismas laikė keliu. Pagal šį detalųjį planÄ teismo pripažintame kelyje numatyta modulinė TP statyba, projektuojami keliai ir įvažiavimai, numatomi suprojektuoti aukÅ¡tos įtampos, Å¡iluminės trasos bei jų apsaugos zonos, numatoma automobilių parkavimo aikÅ¡telė. Tiek detaliajame plane, tiek jo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra pastabos apie tai, kad plotas tarp gatvės ir UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo gali bÅ«ti suformuotas nuosavybės atkÅ«rimui ir tokiu atveju automobilių aikÅ¡telė nerengiama;

2) ginčijamais statybos leidimais atsakovui UAB „Diurablis“ leidžiama ginčo žemėje tiesti vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, statyti modulinę transformatorinę bei automobilių stovėjimo aikštelę;

3) Kauno apskrities viršininko sutikimas atsakovui UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę;

4) teismo pripažintame keliu ginčo žemės sklype jau 2006 m. balandžio 21 d. atsakovas buvo įrengęs 85 procentų baigtumo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę; 5) 2007 m. balandžio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 43-5-22 patvirtina, kad UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įrengė dangÄ , kuri perduodama Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 6) 2007 m. birželio 12 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad visi vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai yra įrengti ir pripažinti tinkamais naudoti teismo pripažintame keliu ginčo žemės sklype;

7) byloje esančios automobilių aikštelės įrengimo 2006 metais fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo teritorija nėra kelias;

8) detaliojo plano aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas liudija, kad iki UAB „Diurablis“ statybų pradžios ginčo žemės sklype jokių pastatų ar statinių nebuvo, todėl Å¡is žemės sklypas nebuvo valstybės iÅ¡perkama žemė. Pagal ginčo detaliojo plano sprendinius UAB „Diurablis“ įgijo teisę statyti automobilių parkavimo aikÅ¡telę ginčo žemės sklype, kurio Å¡is atsakovas nebuvo nei iÅ¡sinuomavęs, nei gavęs panaudai Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Tai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad ginčo žemė yra kelias, todėl Å¡i žemė yra valstybės iÅ¡perkama žemė, kuri negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra;3.

Kol nebuvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo ieÅ¡kovui klausimas, Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės spręsti bei leisti UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įsirengti Å¡iai bendrovei reikalingus statinius;4) Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės esanti teritorija, kuri iki nacionalizacijos priklausė savininkui V. Baranauskui, negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, o turi bÅ«ti iÅ¡perkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ ir nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo teritorijÄ , neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinius aktus ar reikÅ¡ti kitus ieÅ¡kinio reikalavimus;5) Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ bei CPK 5 straipsnio 1 dalį;6) Teismas neanalizavo ir nevertino ginčo žemės suteikimo atsakovui UAB „Diurablis“, teisėtai įgyto žemės sklypo užstatymo planavimo, statybos leidimų, pastatytų statinių tinkamumo naudoti aktų bei statinių patalpų perleidimo sandorių neteisėtumo ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė;7) Neteisėtai pastatytų statinių patalpų įgijėjams buvo žinoma apie vykstantį teisminį ginÄÄ dėl statybos teisėtumo, todėl jie negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais;8) Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams nepagrįstai dideles iÅ¡laidas sumokėti už advokatų pagalbÄ , nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų nuostatomis.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo V. JaruÅ¡evičiaus apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo įvertinti byloje esantys Partizanų gatvės kadastriniai duomenys patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise perduotos Partizanų gatvės sudedamosios dalys yra ne tik gatvės važiuojamoji dalis, bet ir kelio juostoje esantys želdynai.

IÅ¡ kadastrinio brėžinio matyti, kad Partizanų gatvę perduodant savivaldybės nuosavybėn, tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to) buvo veja, pažymėta indeksu 8, ir pieva, pažymėta indeksu 11. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu. Kadangi nei 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas, nei kadastriniai duomenys, nei registracija Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, todėl eismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad teritorija, esanti tap žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis ir pagal Kelių įstatymo nuostatas patenka į kelio sÄ vokÄ .

Ginčo detaliajame plane nurodyta, kad projektuojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė yra Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose (esamų magistralinių tinklų zonos) ir bus ateityje įregistruota kartu su joje įrengtu nekilnojamuoju turtu Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų gatvės sklypo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracija yra nurodžiusi, kad teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies patenka į gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribas.

Administracija taip pat sutiko, kad Partizanų gatvės ribose nuo Å¡aligatvio iki sklypo Partizanų g. 63M UAB “Diurablis” savo lėšomis įrengtų automobilių stovėjimo vietas ir sutvarkytų aplinkÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės, atsakovo teigimu, paneigia ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), nėra sudedamoji Partizanų gatvės dalis. Kadangi ginčo teritorija yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis, tai pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ Å¡i žemė, bÅ«dama savivaldybės kelių užimta žeme, yra laikoma valstybės iÅ¡perkama žeme, todėl ieÅ¡kovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo teritorijÄ natÅ«ra.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad net ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl administracinių aktų bei sandorių nuginčijimo ieÅ¡kovui neatsiras siekiamos pasekmės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra, nes ginčo teritorija tebebus gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo V. JaruÅ¡evičiaus apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei pagrįstai ginčo žemę tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies pripažino valstybės iÅ¡perkama žeme.

Tiek pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, tiek pagal STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 punktÄ gatvė yra kelias, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, kuris apibÅ«dinamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kurį sudaro <...> želdynai, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti <...>; stovėjimo vietas; <...>; želdinius. Taigi keliÄ , kaip inžinerinį statinį, sudaro jo sudėtinės dalys, kurios Partizanų gatvės kadastro duomenų byloje pažymėtos Å¡ifrais 1-11, A1-A7, Å¡ios bylos plane teritorija tarp Partizanų gatvės važiuojamosios dalies ir žemės sklypo Partizanų g. 63M pažymėta Å¡ifrais 8 ir 11, t. y.

želdiniai, esantys gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, įregistruota Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai nepaneigia teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų, apibÅ«dinančių ginčo teritorijos teisinį statusÄ . Apeliantas neteisus, teigdamas, kad ginčo žemė negalėjo bÅ«ti pripažinta valstybės iÅ¡perkama, nes joje iki ginčo statybos pradžios nebuvo jokių statinių.

Žemė yra valstybės iÅ¡perkama Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais, o ne tik tuomet, kai ji yra užstatyta. Nagrinėjamu atveju ginčo žemė yra iÅ¡perkama dėl to, kad ji yra užimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu – Partizanų gatve, kurios sudedamÄ ja dalimi pagal kadastrinius matavimus yra ir ginčo teritorija. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, SÄ® „Kauno planas“ pateikta schema nėra tinkamas dokumentas, kuriuo vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija bÅ«tų įpareigota atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natÅ«ra, nes pagal teisinį reglamentavimÄ iÅ¡imtinė teisė nustatyti laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę suteikta savivaldybės administracijos direktoriui.

Kadastrinių duomenų, kuriais remdamasis teismas padarė apeliaciniu skundu ginčijamas iÅ¡vadas, ieÅ¡kovas niekuo nepaneigia. Ginčijamu detaliuoju planu atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, ribos nebuvo pakeistos ar praplėstos. Å iam sklypui esant nutolusiam nuo važiuojamosios Partizanų gatvės dalies, įvažiavimas į privatų žemės sklypÄ nustatytas per valstybinę žemę gatvės raudonųjų linijų ribose.

Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktÄ už atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo ribos galiojantys Å¡io žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai nėra privalomi, o vertintini kaip projektiniai pasiÅ«lymai. Apelianto teiginius, kad UAB „Diurablis“ statybas vykdė nevaldomame žemės sklype ir dėl to Å¡ios statybos yra neteisėtos, atsakovas neigia, motyvuodamas tuo, kad gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimas atitiko Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 punkto, STR „Statinio projektavimo sÄ vadas“ 10.2, 23.4 punktų reikalavimus, nes Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. birželio 9 d. iÅ¡davė sutikimÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ginčo žemėje įrengimui, kurio ieÅ¡kovas neginčija.

Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad Kauno miesto savivaldybė negalėjo spręsti ir leisti bendrovei „Diurablis“ atlikti statybos darbus ginčo teritorijoje, kol neiÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas. Atsakovo nuomone, ginčo žemė yra valstybės iÅ¡perkama, nes užimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu, kurio sudedamÄ ja dalimi pagal kadastrinius matavimus yra ir ginčo teritorija, todėl Å¡i teritorija pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių nuostatas negali bÅ«ti ieÅ¡kovui atkurta natÅ«ra.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo V.

JaruÅ¡evičiaus apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Diurablis“ su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir paÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nuosavybės teisės į ginčo teritorijÄ negali bÅ«ti atkurtos natÅ«ra, nes Å¡is žemės sklypas yra skirtas ir reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. joje įrengti aukÅ¡tos įtampos linija, magistralinis dujotiekis, magistralinis vandentiekis, magistralinė Å¡ilumos trasa. Å ias aplinkybes patvirtina ginčo detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te projekto autoriaus architekto J.

Zagorskio, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio departamento komunalinio Å«kio skyriaus 2007 m. balandžio 23 d. ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 13 d. raÅ¡tų nuorodos. Ginčo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę bendrovė „Diurablis“ įsirengė ne sau, kaip klaidingai teigia ieÅ¡kovas, nes nuosavybės teisių į jÄ neįgijo, o vykdydama savivaldybės pavedimÄ pastatytÄ aikÅ¡telę neatlygintinai perdavė savivaldybei nuosavybėn, kaip ir buvo numatyta detaliajame plane.

Aikštelė yra viešo naudojimo ir nėra skirta UAB „Diurablis“ poreikiams tenkinti. Atsakovas teigia, kad ginčijamais individualiais administraciniais aktais ir sandoriais ieškovo teisės atkurti nuosavybės teises nėra niekaip pažeistos, nes ginčo aktai ir sandoriai yra susiję su atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užstatymu ir naudojimu, atsakovo turimos žemės nuosavybės teise valdymo ieškovas neginčija, šios žemės naudojimas nėra kliūtimi atkurti ieškovui nuosavybės teise į V.

Baranausko valdytÄ Å¾emę. IeÅ¡kovo argumentus dėl priteistų atstovavimo iÅ¡laidų dydžio atsakovas laiko nepagrįstais ir nurodo, kad nustatydamas Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį teismas nenukrypo nuo teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, byla buvo nagrinėjama ilgÄ laikÄ , vyko daug posėdžių, ieÅ¡kovas daug kartų tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovas turėjo pareigÄ rengti ir pateikti atsiliepimus į juos, teismo posėdžiai vyko ne atsakovo UAB „Diurablis“ buveinės vietoje, todėl jam atstovaujančiai advokatei tekdavo vykti į teismo posėdžius kitame mieste, be to, ieÅ¡kovas į bylÄ buvo įtraukęs dalyvauti ten devyniolika asmenų.Atsakovas UAB „Diurablis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ patenkinti.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio. Nurodo, kad byloje yra pakankamai atsakovo pateiktų įrodymų, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nei prie ieÅ¡kinio, nei prie jo patikslinimų ieÅ¡kovas nepateikė jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Tai, kad atsakovas nepažeidžia jokių ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų, ir tai, kad ieÅ¡kovas nėra teikiamų reikalavimų subjektas, patvirtina visų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinys.

Tačiau ieÅ¡kovas sÄ moningai klaidino teismÄ ir proceso dalyvius bei vilkino bylos nagrinėjimÄ . Jau 2008 m. balandžio 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi nieko bendro su atsakovui keliamais reikalavimais, nes atsakovas jo teisių niekaip nepažeidžia. Tuo tarpu skundžiamame sprendime tas pats teismas nepagrįstai teigia, kad akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo nėra, todėl tai yra pagrindas atsisakyti tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių priteisimo. Teismas, pasisakydamas dėl teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tuomet, kai pretendentas atkurti nuosavybės teises mano, jog kiti asmenys atlieka veiksmus, trukdančius Å¡ių teisių atkÅ«rimui, išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes ieÅ¡kovas savo procesiniais dokumentais nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o tik prašė panaikinti atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teisę, kuriÄ pripažino ir jos neginčijo, priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ patvirtinusį aktÄ , atsakovui iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Â ir pastato dalių perleidimo kitiems asmenims sandorius.

Tokie reikalavimai rodo akivaizdų ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Tuo tarpu nors ir atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teismas pateisino ieÅ¡kinio pateikimÄ esÄ turima (manoma) teise į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , toleravo aiÅ¡kiai nepagrįstus ieÅ¡kovo veiksmus ir tokiu bÅ«du pažeidė atsakovo teisę į nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atlyginimÄ . Kita vertus, pats teismas, remdamasis įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į teritorijÄ , esančiÄ tarp atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies natÅ«ra.

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos teisinis reglamentavimas (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnis) ir jo taikymo praktika rodo, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ tik tuomet, kai yra pažeista jo subjektinė teisė arba turimas teisėtas interesas. Nors asmens teisės pažeidimÄ teismas konstatuoja tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės priimdamas sprendimÄ , tačiau į teismÄ besikreipiantis asmuo, iÅ¡ anksto žinodamas arba turėdamas žinoti apie tai, kad jo interesai ir materialiosios teisės nėra pažeistos, laikomas piktnaudžiaujančiu procesu bei nepagrįstai trukdančiu teismo bei kitų įtrauktų dalyvauti byloje asmenų laikÄ , sukelia neigiamus finansinius padarinius tiek valstybei, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, priverstiems gintis nuo nepagrįstų besikreipiančio asmens reikalavimų.

IeÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nebuvo materialiuoju teisiniu santykiu susiję su ieÅ¡kovu, o Å¡ių reikalavimų patenkinimas ar atmetimas ieÅ¡kovui neturėtų jokių teisinių pasekmių. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jame esantys pastatai bei dėl jų sudaryti sandoriai kaip nors pažeidžia ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl detaliojo plano, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių nuginčijimo visiÅ¡kai nesusiję su ieÅ¡kovo asmeniu bei turimomis jo teisėmis ir teisėtais interesais, juo labiau su nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Å¡alia atsakovo žemės sklypo esančiÄ teritorijÄ , kuri yra valstybės iÅ¡perkama, galimybe.

IeÅ¡kinio reikalavimo atkurti nuosavybės teises ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė, Kauno miesto savivaldybės veiksmų dėl to neskundė. Å ios aplinkybės, atsakovo teigimu, rodo, kad reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir ieÅ¡kovas, atstovaujamas advokatų, negalėjo to nežinoti prieÅ¡ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Todėl skundžiamu sprendimu teismas turėjo pasisakyti dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir neužkirsti kelio atsakovui reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimo.Atsakovo teigimu teismas neturėjo jokio pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tokiam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui nepagrįstai rėmėsi iÅ¡vada, kad visi ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡ esmės nukreipti į vienÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ natÅ«ra.

Tokios iÅ¡vados padaryti teismas neturėjo jokio pagrindo, nes ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo atkurti jam nuosavybės teises. Be to, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, nes jame nurodyta ieÅ¡kinio suma ir juo ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai. Tokiu bÅ«du teismas neturėjo pagrindo remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nes jokios institucijos sprendimų dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neginčijo.

Tokiu bÅ«du teismas toleruoja nepagrįstų ieÅ¡kinių, kurie žalingi valstybei bei bylos dalyviams, pareiÅ¡kimÄ . Teismas neįvertino žyminio mokesčio prevencinės paskirties. Be to, teismas pažeidė sprendimo suraÅ¡ymÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio, tokiu bÅ«du siekiant atimti galimybę skųsti sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V.

JaruÅ¡evičius su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių, Teismų įstatymo 4 straipsnio, CPK 4 ir 5 straipsnių nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumÄ .

Visų ieÅ¡kinio reikalavimų tikslas – ieÅ¡kovui priklausančių nuosavybės teisių atkÅ«rimas į V. Baranausko iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę ir Å¡ių teisių gynimas teisme, ieÅ¡kovui manant apie jų pažeidimÄ .Atsakovai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atsakovo UAB „Diurablis“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.Vadovaujantis LR Vyriausybės 2009 m, gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių virÅ¡ininkų administracijas“ 3.3 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 2 d. protokoline nutartimi byloje dalyvaujanti atsakovo teisėmis su atsakovu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija yra pripažinta ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios atstovė iÅ¡ esmės palaikė atsakovo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus.

Apeliaciniai skundai netenkintini.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į apeliacinį skundÄ ) nurodytus argumentus.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl nekilnojamojo turto nuomos sandorių nuginčijimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje pagal CPK 293 straipsnio 4 dalį nutraukė.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, bei, likusioje dalyje atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 1966 m. balandžio 22 d. miręs Vincas Baranauskas iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 7,5 ha žemės buvusiame Pažaislio valsč., Dainavos km., Kauno apskr. (dabar - sklypas Å¡alia Partizanų g. 63M, Kauno m.).

PraÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į V. Baranauskui priklausiusiÄ Å¾emę įstatymo nustatytu tvarka pateikė jo sutuoktinė V. Baranauskienė, po kurios mirties teisę atkurti nuosavybę į V. Baranauskui priklausiusiÄ Å¾emę pagal testamentÄ paveldėjo ieÅ¡kovas. V. Baranauskienės teisių perėmėjams yra atkurtos nuosavybės teisės į V. Baranausko turėtos žemės dalį, o dėl likusios 4,6246 ha ploto žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra neiÅ¡spręsta iki Å¡iol. 2004 m. gegužės 25 d.

UAB „Diurablis“ įsigijo 0,2934 ha žemės sklypÄ Partizanų g. 63 M, Kaune, besiribojantį su V.Baranausko iki 1940 m. valdytu žemės sklypu. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡io žemės sklypo 2005 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas nepagrįstai praplėtė UAB Diurablis“ nuosavybės teise įgyto žemės sklypo ribas, nes į detaliojo plano galiojimo zonÄ pateko valstybinė žemė, į kuriÄ ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra ir grÄ Å¾intas V.

Baranausko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemės sklypas.Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų (panaikinti žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63 M, Kaune, detalųjį planÄ , statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) pobÅ«dį, pagrįstai sprendė, kad Å¡ie reikalavimai iÅ¡ esmės yra nukreipti į bendrÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), - atkÅ«rimÄ natÅ«ra.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad tik iÅ¡siaiÅ¡kinus ginčo žemės statusÄ , t. y. nustačius, ar į jÄ pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ieÅ¡kovas gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, bus galima vertinti ieÅ¡kovo subjektinės teisės ginčyti žemės sklypo Partizanų g. 63 M, Kaune detalųjį planÄ , Å¡iame sklype statiniams statyti iÅ¡duotus statybos leidimus, statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus bei turto perleidimo sandorius.

Atsakovo UAB “Diurablis“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokias iÅ¡vadas, išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, yra nepagrįstas ir jį paneigia teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija priimtame ieÅ¡kovo procesiniame dokumente pareikÅ¡tas reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atitinkamam padaliniui informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę atkurti nuosavybės teises V.

JaruÅ¡evičiui į V. Baranausko iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63A ir Partizanų gatvės Kaune (t. 5, 60-69; t.

7. b. l. 159-163). Su pirmosios instancijos teismo atskleista bylos esme ieÅ¡kovas sutinka, tačiau teismo iÅ¡vadÄ dėl ginčo žemės teritorijos pripažinimo valstybės iÅ¡perkama žeme laiko nepagrįsta dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo bei netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo. Su tokia ieÅ¡kovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 dienos buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisės į žemės sklypÄ atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, tačiau Å¡i norma aiÅ¡kintina ne pažodžiui, o atsižvelgiant į jos sisteminį ryšį su Å¡io įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ prie valstybės iÅ¡perkamos yra priskirta ir savivaldybės kelių užimta žemė.

Å ie argumentai paneigia ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginį, kad ginčo teritorija negali bÅ«ti laikoma valstybės iÅ¡perkama, nes iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybos pradžios ji buvo neužstatyta ir laisva. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis susisiekimo komunikacijos – Partizanų gatvės Kaune 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu, 2004 m. spalio 11 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastro matavimų duomenimis sudarytu brėžiniu, statinių ir jų dalių kadastro duomenimis (t. 2, b. l. 129-132), pagrįstai nustatė, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), nors ir yra buvusio savininko V.

Baranausko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, tačiau bÅ«dama sudėtine Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio – Partizanų gatvės dalimi, negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, o turi bÅ«ti valstybės iÅ¡perkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktÄ . Kelio sampratai apibrėžti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktÄ kelio apibÅ«dinimÄ , pagal kurį kelio sudedamÄ ja dalimi yra ir kelio juostoje esantys želdynai.

Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gatvė apibrėžiama kaip kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimÄ . Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamÄ jÄ dalį ir kitus gatvės elementus; inžinerinius tinklus; transporto priemonių aptarnavimo pastatus; stovėjimo vietas; tarÅ¡os slopinimo įrangÄ , želdinius (LR aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtinto STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 punktas).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu teismo tinkamai įvertinti savivaldybei perduoto nekilnojamojo turto – susisiekimo komunikacijos kadastro duomenys patvirtina, kad Partizanų gatvės dalimis yra indeksais 8 ir 11 pažymėtos veja ir pieva, kurios sudaro ginčo teritorijÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to), yra savivaldybei priklausančio kelio sudėtinė dalis, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliajame plane įraÅ¡yta pastaba, aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų teiginiai (t. 2, b. l. 35-36, 54-55) bei ieÅ¡kiniu ginčijami administraciniai aktai nepaneigia nekilnojamojo turto registre esančių Partizanų gatvės kadastro duomenų, kuriais, pripažindamas ginčo žemę valstybės iÅ¡perkama, rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurių ieÅ¡kovas neginčijo.

Apeliantas neteisus, teigdamas, kad savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengtas žemės sklypo IV-8-42 planas patvirtina, jog ginčo žemės teritorija nėra valstybės iÅ¡perkama žemė. Pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 straipsnį nustatyti, kuri žemė laikytina laisva (neužstatyta), yra kompetentingas savivaldybės administracijos direktorius, todėl savivaldybės įmonės parengta schema negali bÅ«ti pakankamas įrodymas, paneigiantis teismo iÅ¡vadas dėl ginčo žemės statuso.IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliuoju planavimu Å¡io sklypo savininkui UAB „Diurablis“ buvo perleista valstybei priklausanti ir ieÅ¡kovui natÅ«ra grÄ Å¾intina ginčo žemė, kad ginčo žemėje įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra skirta atsakovo automobilių aptarnavimo centro poreikiams tenkinti, yra nepagrįsti.

Ä®gyvendinus žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliojo plano sprendinius suplanuoto žemės sklypo ribos nebuvo nei pakeistos, nei praplėstos (t. 2, b. l. 34-36, 52-53). Detaliųjų planų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje pateikta detaliojo plano sÄ voka. Detaliuoju planu laikomas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomos sÄ lygos).

Detalusis planas nesiejamas su konkrečiu žemės sklypo savininku ar savininkais, juo nustatytos konkretaus žemės sklypo naudojimo sÄ lygos yra skirtos sklypui, o ne konkrečiam asmeniui. Kadangi Partizanų g. 63 M žemės sklypas yra nutolęs nuo kelio ir įregistruotas nenurodant įvažiavimų į jį, tai pagal detaliojo plano sprendinius numatyta detaliojo plano organizatoriaus lėšomis įvažiavimus ir iÅ¡važiavimus iÅ¡ Partizanų g. 63 M sklypo įrengti iÅ¡ Partizanų gatvės, taip pat valstybinėje žemėje Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose (esamų magistralinių tinklų zona) įrengti papildomÄ trumpalaikio automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kuri bus įregistruota Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų gatvės sklypo dalis (t. 2, b. l. 34-36, 54-55).

Tai atitinka LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių reikalavimus. Pagal Å¡iuos sprendinius atsakovo UAB “Diurablis” lėšomis valstybinėje žemėje pastatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra perduota neatlygintinai Kauno miesto savivaldybei, atsakovas UAB “Diurablis” nuosavybės teisių į jÄ neįgijo, vieÅ¡as aikÅ¡telės pobÅ«dis nepaneigtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybinėje žemėje pastatyta aikÅ¡telė yra skirta privataus asmens poreikiams tenkinti ir pažeidžia ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių atkÅ«rimu.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo teritorija yra valstybės iÅ¡perkama žemė, ir dėl to pripažinęs ieÅ¡kovÄ neturinčiu teisės atkurti nuosavybės teises į jÄ natÅ«ra, turėjo pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai pažeidė ar pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, ir tokios teismo iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, neprieÅ¡tarauja CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio reikalavimo atmetimas nereiÅ¡kia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes Å¡ios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimÄ . Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

Konstatavęs ieÅ¡kovÄ neturint teisinio intereso dėl ginčo dalyko ir teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ neanalizuoti ir nevertinti atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo, statybos leidimų, pastatytų statinių tinkamumo naudoti aktų bei statinių patalpų perleidimo sandorių.Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB “Diurablis” praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 386 814 Lt nuostolių, atsiradusių dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atlyginimÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas, kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises į V.

Baranausko turėtÄ Å¾emę, buvusiÄ ginčo teritorijoje, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, jeigu mano, kad buvusio savininko turėtoje žemėje kiti asmenys atlieka veiksmus, trukdančius atkurti nuosavybės teises. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka, o atsakovo UAB “Diurablis” apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.Teisė į teisminę gynybÄ yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Å is konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje tiesiogiai neįtvirtinta asmens teisės į teismÄ , tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ne kartÄ nurodyta, kad vienas iÅ¡ teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismÄ dėl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimo iÅ¡nagrinėjimo. Teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ne bet kokia, o bÅ«tent įstatymo nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.). Aptartų teisės normų nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumÄ .

Procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos nepažeidžiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintų proceso tikslų ir jomis turi bÅ«ti naudojamasi pagal paskirtį. Å ių reikalavimų nesilaikanti Å¡alis gali patirti CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Å alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Taigi ši norma įtvirtina du savarankiškus atsakomybės taikymo pagrindus:

1) nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio (skundo) pareiÅ¡kimas ir 2) sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Nei atsakovo UAB “Diurablis” praÅ¡ymas atlyginti nuostolius, nei jo apeliacinis skundas negrindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl teisėjų kolegija analizuoja tik pirmÄ jį nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo pagrindÄ . Aptariamam nuostolių atlyginimo pagrindui taikyti bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas. Be to, CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiÅ¡kia deliktinės atsakomybės taikymÄ , kuris galimas tik esant CK 6.246 - 6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys ir žala). Todėl siekiant nuostolių atlyginimo pagal CPK 95 straipsnį kitos Å¡alies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi bÅ«ti įrodytas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ esmės yra nukreipti į vienÄ tikslÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (iki nacionalizacijos V.

Baranausko nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, esančiÄ tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies kraÅ¡to)) - natÅ«ra. IeÅ¡kovui manant, kad Å¡i jo teisė yra pažeidžiama ginčo žemėje kitų asmenų atliekamais veiksmais, jis turi teisę jÄ ginti teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčo žemės teritorija yra valstybės iÅ¡perkama žemė ir dėl to ieÅ¡kovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ natÅ«ra, buvo konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliojo planavimo sprendiniai, jų pagrindu priimti administraciniai aktai bei sudaryti sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

Vien pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimÄ pagal CPK 95 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar teikdamas kitus procesinius dokumentus, bÅ«tų elgęsis nesÄ Å¾iningai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti prieÅ¡ingai, jais grindžiamas ieÅ¡kinio nepagrįstumas ir neįrodinėjamas ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad neįrodžius ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, atsakovo praÅ¡ymas priteisti nuostolių atlyginimÄ CPK 95 straipsnio pagrindu netenkintas pagrįstai.IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams neprotingai dideles iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti sumas, nes nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, yra laikytini nepagrįstais. IeÅ¡kinį atmetęs ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Saločiai“ 3 398,40 Lt, o atsakovui UAB „Diurablis“ – 9 086 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti ir rėmėsi Å¡ių bylos dalyvių pateiktais iÅ¡laidas pagrindžiančiais įrodymais.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta patvirtintose rekomendacijos dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl užmokesčio advokatams dydžio yra patvirtintos LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85. Atsakovo UAB „Saločiai“ iÅ¡laidas advokato pagalbai sudarė 2 336,40 Lt su PVM mokestis už susipažinimÄ su byla ir atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas bei 1 062 Lt su PVM už tripliko parengimÄ (t. 5, b. l. 50-53; t. 8, b. l. 2-7).

Atsakovo UAB „Diurablis“ 9 086 Lt išlaidas sudarė advokatų G. Makšimo ir J. Matonienės suteiktos teisinės paslaugos per šiuos atstovus vestoje byloje: advokatai parengė šešis atsiliepimus į ieškovo procesinius dokumentus, dalyvavo devyniuose teismo posėdžiuose, teikė papildomus duomenis ir paaiškinimus raštu (t. 1, b. l. 192; t. 2, b. l. 75-79, 102-104, 120-122, 133-136, 140-141, 164-169; t. 3, b. l. 58-60; t. 4, b. l. 93-101, 184-186; t. 5, b. l. 42-44; t. 7, b. l. 64-73, 109-111, 150-151, 156-158, 184-186; t. 8, b. l. 13-15, 38-40, 42-49).

Nurodytų duomenų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos iÅ¡laidų už advokatų pagalbÄ sumos atitinka Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktuose numatytus dydžius ir 2 punkte iÅ¡dėstytus kriterijus, todėl pripažinti, kad Å¡ios sumos yra neprotingai didelės, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas advokatų pagalbos iÅ¡laidas, skundžiamame sprendime nenurodė apelianto minimo teisės akto, neduoda pagrindo spręsti, kad teismas juo nesivadovavo.Atsakovo UAB „Diurablis“ apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymÄ , laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui V. JaruÅ¡evičiui žyminio mokesčio dalies – 34 839,40 Lt - sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl Å¡ios nutarties ieÅ¡kovas padavė atskirÄ jį skundÄ , kurį iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Å ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje V. JaruÅ¡evičiaus pareikÅ¡ti tiek neturtiniai reikalavimai dėl aktų panaikinimo, tiek turtiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra iÅ¡vestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ir kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ bei Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kovas V.

JaruÅ¡evičius yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikÅ¡tÄ minėtÄ ieÅ¡kinį, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl žyminio mokesčio už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį mokėjimo ir Å¡io mokesčio mokėjimo atidėjimo pripažino nepagrįstomis. Esant tokiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neturėjo jokio pagrindo pakartotinai analizuoti ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymÄ aplinkybių, tačiau padaręs iÅ¡vadas, analogiÅ¡kas apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadoms, nepažeidė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų.

Ä®siteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatavus ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ faktÄ , jis yra atleistas ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).Atsakovo UAB „SEB lizingas“ iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 166,78 Lt už pasirengimÄ bylai ir dalyvavimÄ 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, kurias praÅ¡oma priteisti (t. 8, b. l. 179-181). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB SEB lizingas atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ neteikė, 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdis užtruko 15 minučių (t. 8, b. l. 159-160), bei vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 400 Lt (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 90,45 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ apeliantų priteistinos lygiomis dalimis, nes jie pagal įstatymÄ nėra atleisti nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) (t. 8, b. l. 112). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto Vytauto JaruÅ¡evičiaus atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ naudai 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Priteisti iÅ¡ apeliantų Vytauto JaruÅ¡evičiaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Diurablis“ po 45,22 Lt (keturiasdeÅ¡imt penkis litus 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                             Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                      Vigintas ViÅ¡inskis             Â