3fc92cd7-ff3b-43cb-a371-b7de867dfb13 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6407-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01501-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 31 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas G. M. (toliau – ir G. M., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 430 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d.

PareiÅ¡kėjas G. M. skunde (b. l. 2-6) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 47-48) nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo laikomas kameroje, kurios plotas apie 27 kv. m, kameroje gyvena 9 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam tenka mažiau nei 3 kv. m laisvo judėjimo ploto. Nuo 2018 m. birželio 5 d. visi nuteistieji Alytaus pataisos namuose laikomi kamerų tipo patalpose ir iÅ¡ jų iÅ¡leidžiami tik 3 valandoms per parÄ . Per tÄ laikÄ reikia spėti pasivaikščioti, pasportuoti, pasigaminti valgyti, iÅ¡siskalbti.

Kameroje langai iÅ¡ vidaus su grotomis, atsidaro vos 15 cm, dėl ko sunku iÅ¡vėdinti patalpas. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, emociniu sukrėtimu, depresija, pažeminimu.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 430 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 15-19) ir papildomame atsiliepime (b. l.

36) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo paskirtas į 14 bÅ«rį (6 lokalinis sektorius), 2 miegamÄ jį, kur jam teko 3,77 kv. m ploto ir daugiau. Patalpos yra ventiliuojamos atidarius langus, sanitariniame mazge įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. PareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kasdien nuo 13.30 iki 16.30 iÅ¡eiti pasivaikščioti.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 111.2 punktas – minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo paskirtas į 14 bÅ«rį (6 lokalinis sektorius), 2 miegamÄ jį (gyvenamosios patalpos įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus), kurio plotas 33,94 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,77 kv. m (33,94/9) ploto (b. l. 15, 21, 22, 36).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 27 kv. m, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose, todėl Å¡iais duomenimis remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl gyvenamosios patalpos ploto iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 2 miegamasis yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡te Nr. 8-6903 (b. l.

36) bei 2018 m. spalio 17 d. raÅ¡te Nr. 8-8964 (b. l. 55) – kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nuolat buvo laikomas užrakintas, gyvenamosios patalpos buvo įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus (yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas ir praustuvas, įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema), teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir apskaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ taikytinas Taisyklių 111.2 punktas.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kameroje ant langų sudėtos grotos iÅ¡ iÅ¡orės ir iÅ¡ vidaus, todėl langai prasidaro nedaug, patalpų neįmanoma gerai iÅ¡vėdinti. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

MinėtÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 31, 32). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad visÄ laikÄ buvo užrakintas ir iÅ¡eiti iÅ¡ kameros galėjo tik 3 valandas per parÄ .

Per tÄ laikÄ turėjo spėti pasidaryti valgyti, pasportuoti, iÅ¡siskalbti, pasivaikščioti. BVK 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 731 punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio ( 731.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2 p.).

Å ių taisyklių 732 punktas numato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Atsakovės atstovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡te Nr. 8-6903 (b. l.

36) nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas užrakintas, turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje numatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val., o 2018 m. spalio 17 d. rašte Nr. 8-8964 (b. l.

55) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ dienotvarkėje numatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val. galėjo laisvai judėti viso 6 lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlės, laisvalaikio kambarys, kiemas, sportas kieme, naudojimasis skalbykle ir t.t.), t. y. nuteistieji nuo 13.30 val. iki 16.30 val. turėjo ir pasivaikščioti gryname ore, ir pasinaudoti laisvalaikio kambariu, virtuvėle, skalbykle ir pan. Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė, patvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 (b. l.

41) patvirtina, kad nuo 13.30 val. iki 16.30 val. yra numatytas laikas pasivaikščiojimui, o nuo 12 val. iki 14 val.; nuo 16 val. iki 17 val. bei nuo 20.35 val. iki 22.30 val. numatytas laisvas laikas kameroje. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu galiojusio Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1-106 ( panaikintas Alytaus PN 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294) 1.1.5 punkte nustatyta, kad 6 lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos rakinamos nuo 17 val. iki 7 val. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punkte nustatyta teisė būti išleistam iš gyvenamosios patalpos dienotvarkėje numatytu laiku užsiimti asmeninio pobūdžio veikla.

PrieÅ¡ingai, pagal aukščiau paminėtÄ Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 patvirtintÄ 6 lokaliniame sektoriuje esančių nuteistųjų dienotvarkę, jų laisvalaikis numatytas kameroje. Teismui pareikalavus patikslinti Å¡iuos duomenis, atsakovės atstovas patvirtino, kad pasinaudoti koridoriumi, virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbykle ir t.t., pareiÅ¡kėjas galėjo tik jam dienotvarkėje numatyto pasivaikščiojimui skirto laiko (3 val.) metu (b.l.55). BVK 103 straipsnis numato nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73, 74 ir 75 straipsniai reglamentuoja pasivaikščiojimų gryname ore trukmę skirtingoms nuteistųjų grupėms.

IÅ¡ atsakovės atstovo 2018 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡to Nr. 8-6903 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Ä®vertinęs teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ dienÄ turėjo bÅ«ti suteikiamos trys valandos bÅ«tent pasivaikščiojimui gryname ore, o naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbykle turėjo bÅ«ti priskirtas veiklai, kuria užsiimama laisvalaikiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra nurodęs, kad pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei higienos reikalavimų pažeidimų, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013), todėl, Å¡iai institucijai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1802/2013).

Alytaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, kad pasinaudoti laisvalaikio kambariu, gamintis maistÄ virtuvėlėje, sportuoti, naudotis skalbykle ir pan. jis turėjo galimybę tik laiku, skirtu pasivaikščioti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ pasivaikščiojimo trukmę. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė sveikatos pablogėjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (atsakovės atstovui nepaneigus aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas dienotvarkėje numatytu pasivaikščiojimų laiku turėjo ir lankytis laisvalaikio kambaryje, gamintis maistÄ virtuvėlėje, sportuoti, naudotis skalbykle ir pan.), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 430 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G.

M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė