Legislator Case Law & Legislation
3fc8fb8e-2a36-4850-91a3-e4da46678375 AI generated

3fc8fb8e-2a36-4850-91a3-e4da46678375 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 3fc8fb8e-2a36-4850-91a3-e4da46678375
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:            IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo L. K. priteisti 6110,36 Lt skolos, 24 proc. sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 4892,57 Lt dydžio kredito sumÄ , skaičiuojant nuo 2012-12-07 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo,

Legislator headnote

AI generated

3fc8fb8e-2a36-4850-91a3-e4da46678375 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: 5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-432-723/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03401-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 35.5.; 36.1.; 42.10.; 99.5.;113.1.; 114.9.3.;114.11.; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

nedalyvaujant šalims

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

           IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo L. K. priteisti 6110,36 Lt skolos, 24 proc. sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 4892,57 Lt dydžio kredito sumÄ , skaičiuojant nuo 2012-12-07 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo,

5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

 Nurodė, kad AB „Swedbank“ ir atsakovas L. K. 2010-10-19 sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria bankas atsakovui suteikė 5000 Lt sumos kredito limitÄ Kredito sutartyje nurodytoje atsakovui atidarytoje sÄ skaitoje bei iÅ¡davė kreditinę mokėjimo kortelę. Kadangi atsakovas nevykdė paimto kredito dalinių grÄ Å¾inimų Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, jis buvo įspėtas apie Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raÅ¡tais, tačiau Kredito sutarties pažeidimų nepaÅ¡alino, o bankas Kredito sutartį nutraukė. Atsakovo skola bankui pagal Kredito sutartį skolos paskaičiavimo dienÄ yra 6110,36 Lt (4892,57 Lt negrÄ Å¾into kredito; 1039,89 Lt nesumokėtų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 24,45 Lt nesumokėtų delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 153,45 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas). Taip pat nurodo, kad remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija, taip pat Kredito sutarties sÄ lygomis, atsakovas privalo mokėti bankui 24 proc. (Kredito sutartyje kredito limito sÄ lygose nurodyta metinė palÅ«kanų norma) mokėjimo funkcijÄ atliekančias metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos praÅ¡omos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamas nuo kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo Bankui dienos (Kredito sutarties 11.5 punktas), bei kompensavimo funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 15), todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).

Atsakovas L.

K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 17), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK

246 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiÅ¡kiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų pažeidimÄ , privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje nr.3K-3-527/2011).

Europos SÄ jungos direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesÄ Å¾iningos sÄ lygos“ - Å¡ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato: „Ta sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡kus neatitikimas tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2010-10-19 Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas AB „Swedbank“ atsakovui L.

K. suteikė 5000 Lt kredito limitÄ bei iÅ¡davė kreditinę mokėjimo kortelę (S. V.); sutartyje nustatyta 24% dydžio metinė palÅ«kanų norma, 0,10 procentų delspinigiai per dienÄ ; nustatytas 25 kalendorinių dienų nemokamas periodas bei 1250 Lt dydžio kredito grÄ Å¾inimo įmoka (b.l. 5-6). Atsakovui

nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovas 2012-11-09 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo

atsakovÄ apie įsiskolinimo dydį bei įspėjo, jog iki 2012-11-26 atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, bankas 2012-12-27 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir

kreipsis į teismÄ dėl visos skolos ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l. 7). Po įspėjimo atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė - iÅ¡ pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad L. K. skola

AB „Swedbank“ 2012-12-06 pagal 2010‑10‑19 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6110,36 Lt, iÅ¡ jų 4892,57 Lt negrÄ Å¾into kredito; 1039,89 Lt palÅ«kanų, 24,45 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 153,45 Lt delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas (b.l. 8).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei

surinktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovas pažeidė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimai dėl skolos,

taip pat dėl sutartyje numatytų palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkintini, iš atsakovo L. K. priteistina 4892,57 Lt

negrÄ Å¾into kredito; 1039,89 Lt palÅ«kanų ir 177,90 Lt delspinigių (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870

str., 6.873 str., 6.874 str., 6.71 str., 6.256 str.).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui teismas priteisia viskÄ kÄ atsakovas turėtų sumokėti pagal sutartį,t.y. iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju ieÅ¡kovas nepatiria jokių nuostolių pagal sutartį.PrieÅ¡ingai,nuostolius patiria atsakovas,nes dėl sutarties nevykdymo jam papildomai priteisiami delspinigiai ir jis privalo įvykdyti sutartį ankščiau laiko.

Å alių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ Ä¯gyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sÄ lygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos Å¡alių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iÅ¡ jos tarp Å¡alių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sÄ lygų, taip pat gali savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sÄ lygas ar sutarties formÄ nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, Å¡alys turi susitarti dėl visų esminių jos sÄ lygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Ä®statyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (analogiÅ¡ka taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , tai jis privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarties ir įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iÅ¡ anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartÄ ar įstatymo numatytÄ tarifÄ (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimÄ , bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).

Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. NegrÄ Å¾inus skolos iki nustatyto termino, Å¡alia paskolos teisinių santykių tarp sutarties Å¡alių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė paskolos sutartį, nes skolininkai pažeidė paskolos dalių grÄ Å¾inimo terminus.

KompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atlieka palÅ«kanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iÅ¡ įstatymų nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palÅ«kanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir Å¡ių palÅ«kanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai priteisti skolÄ , kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

Teismas konstatuoja, kad palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Å iuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.,6.251 str., 6.261 str.)(AT civ. bylos Nr.3K-7-751/2003, 3K-3-830/2003).

Å iuo atveju palÅ«kanos yra nustatytos Å¡alių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui, t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių, nes jam priteistina skola už kreditÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis ir delspinigiais.

Jeigu Å¡alių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti pagrindinę skolÄ ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismÄ dienos kreditoriaus minimalÅ«s nuostoliai yra padengiami procesinių palÅ«kanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismÄ dienos netesybos nepriteisiamos.

Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, iÅ¡aiÅ¡kinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje iÅ¡dėstyta nuostata, kuriÄ pakartojo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (AT civ. byla Nr.3K-3-860/2006).

Tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡komos palÅ«kanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytÄ terminÄ , esant ginčui dėl palÅ«kanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palÅ«kanų dydis nėra per didelis. Å ioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimÄ Ä¯statymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis – kreditorius – gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas. Susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , kas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerajai moralei. Todėl teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginčus dėl palÅ«kanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Å ios teisės normos taikytinos ir palÅ«kanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB “Nida” v. S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti Å¡alių nustatytas palÅ«kanas – 24 proc. nuo negražintų kreditų sumos,kai jau bus patenkintas reikalavimas priteisti likusiÄ skolÄ su palÅ«kanomis pagal sutartį ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų, kurios Å¡iuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimÄ si pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu. Å iuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentÄ metinių palÅ«kanų. Bankas (ieÅ¡kovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palÅ«kanų, o praÅ¡o gauti kompensacijÄ ir pagal sutartį ir pagal įstatymÄ kai beveik 22 kartus mažiau pats moka,o praÅ¡o dar daugiau kaip

100 kartų didesnių palÅ«kanų-24 procentų nuo negražintos sumos,kuri jam bus iÅ¡ieÅ¡kota ir dar su palÅ«kanomis(t.y. jis nepatirs nuostolių). IeÅ¡kovo nurodoma sutarties 12.1.p.,12.9 p. sÄ lyga dėl palÅ«kanų mokėjimo visÄ laikotarpį iki bus gražintas kreditas, kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palÅ«kanomis, kai pirma eile mokama už palÅ«kanas, ir tik po to už kredito skolÄ yra nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pagal ieÅ¡kinį nori atgauti ne tik skolÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis (teismas patenkina šį reikalavimÄ ), bet ir gauti papildomai dvigubÄ naudÄ - naujÄ sutarties formalų pratęsimÄ , nes praÅ¡o tų pačių sutartinių palÅ«kanų iki bus gražinta paskola už nenustatytÄ laikotarpį nuo 2012-12-13, ir dar papildomai 5 procentus įstatyminių palÅ«kanų, kurios Å¡iuo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai yra pakankamos, kad kompensuoti ieÅ¡kovui už skolininko naudojimÄ si pinigais. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti sutartines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas,iÅ¡kreipia teisinius principus(CK 1.5 str.), sudaro negerÄ teisinę praktikÄ geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis,todėl toks reikalavimas netenkinamas (CK 1.2 str., 1.5 str.,CPK 12str.,21 str.).Teismas mato nepagrįstÄ tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje ir Å¡ioje byloje.

CK

6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 183 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) (CPK 79 str., 93 str.

1 d.).

        Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB „Swedbank“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 4892,57 Lt negrÄ Å¾into kredito, 1039,89 Lt palÅ«kanų ir 177,90

Lt delspinigių, iš viso 6110,36 Lt (šešis tūkstančius

vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt litų 36 ct), 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 6110,36 Lt sumÄ nuo 2012-12-14

iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 183 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Â

          Vilmantas Ambrulevičius