Legislator Case Law & Legislation
3fc7f05c-05ee-4113-9bdc-ef8ed6028340 AI generated

3fc7f05c-05ee-4113-9bdc-ef8ed6028340 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3fc7f05c-05ee-4113-9bdc-ef8ed6028340
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio 596 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal UAB „AASE“ parengtÄ 2012-10-26 kadastrinių matavimų planÄ ;

Legislator headnote

AI generated

3fc7f05c-05ee-4113-9bdc-ef8ed6028340 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė taip pat nurodė, kad jos žemės sklype pastatytas Å¡uns voljeras yra 1,5 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos. Atsakovė nepažeidė teisės aktais nustatytos Å¡uns voljero statymo tvarkos ir ieÅ¡kovo teisių. 2013 m. spalio mėn. statant tvorÄ tarp ginčo Å¡alių žemės sklypų pagal S. L. darytÄ geodezinių matavimų planÄ , atsakovė nukirpo kelis ieÅ¡kovo aviečių daigus, nes jos trukdė tvoros statymo darbams. Nukirptas aviečių Å¡akas atsakovė atidavė ieÅ¡kovui, o aviečių Å¡aknys liko žemėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-512-392/2016Proceso Nr. 2-49-3-01063-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5.; 30.12.; 33.; 114. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. sausio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo B. M. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-759/2015 pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį atsakovei R. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas B. M. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio 596 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal UAB „AASE“ parengtÄ 2012-10-26 kadastrinių matavimų planÄ ;

2) įpareigoti atsakovę R. N. perkelti tinklinę tvorÄ nuo ieÅ¡kovui priklausančio nurodyto žemės sklypo;

3) įpareigoti atsakovę perkelti Å¡uns voljerÄ nuo ieÅ¡kovui priklausančio nurodyto žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalÄ už iÅ¡kastas avietes ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jis įgijo 0,060 ha nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Sodininkų bendrijoje „Dukstynėlė“, sodo sklypo Nr.

72. Žemės sklypas privatizuotas parengus Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų iÅ¡matavimai 20 m. ties (duomenys neskelbtini) g. x 30 m. ties sklypu Nr. 71 x 20 m. ties sklypu Nr. 67 x 30 m. ties sklypu Nr.

73. Ieškovo žemės sklypas Nr. 72 ribojasi su atsakovės žemės sklypu Nr.

73. IeÅ¡kovo žemės sklypo ribos niekada nebuvo keičiamos, tokiomis ribomis žemės sklypas nupirktas, įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir faktiÅ¡kai naudojamas. 2012-10-26 UAB „AASE“ atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nustatė tikslų žemės sklypo plotÄ 596 kv.m. ir žemės sklypo iÅ¡matavimai pakito taip: ties (duomenys neskelbtini) (1-6) ilgis yra 20,05 m. vietoje 20 m., ties atsakovės žemės sklypo riba (2-5) ilgis yra 29,91 m. vietoje 30 m., ties žemės sklypo riba (5-4-3-2) ilgis yra 19,81 m. vietoje 20 m.

UAB „AASE“ kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planÄ . Kadangi atsakovė geranoriÅ¡kai nepritarė UAB „AASE“ naujai nustatytoms ieÅ¡kovo žemės sklypo riboms, ieÅ¡kovas prašė Å¡ias ribas nustatyti teismo. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovė 2013 m. prie pat ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos pastatė Å¡uns voljerÄ , o 2013-10-01 užtvėrė tinklo tvorÄ per visÄ Å¾emės sklypo ilgį, taip savavaliÅ¡kai užgrobdama 11 kv.m. ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies bei iÅ¡kasdama jo pasodintas avietes, apie 34 vnt., kurių bendra vertė 170 Lt.

Dėl to ieÅ¡kovas prašė teismo įpareigoti atsakovę perkelti tinklo tvorÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ už ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų, o Å¡uns voljerÄ perkelti 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos. IeÅ¡kovas nurodė, kad kai atsakovė plauna Å¡uns voljerÄ , dalis skysčio nuteka ant ieÅ¡kovo žemės sklypo, dėl to nukenčia sklypo kokybė, toje vietoje ieÅ¡kovas negali auginti daržovių, augalų, nuo Å¡uns voljero sklinda nemalonus kvapas, Å¡uo gÄ sdina ieÅ¡kovo mažamečius anÅ«kus, nuolat loja.

Be to, ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės jam padarytÄ 170 Lt turtinę žalÄ už iÅ¡kastas avietes (b.l. 2-4, 71-73). Atsakovė R. N. atsiliepimu su ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas teismo keliu nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ , kai ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos taÅ¡kas, plane pažymėtas indeksu 2, nustatomas atsakovei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. 2000 m. kovo mėn. buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko S. L. individuali įmonė. 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, su kuriomis ieÅ¡kovas sutiko.

S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos buvo suformuotos kadastrinių (geodezinių) matavimų pagrindu, žemės sklypo planas buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, taip pat Ukmergės rajono Vidiškių seniūnijoje, patvirtintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Tuo tarpu ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais nustatytos kitokios ginčo taško 2 koordinatės, UAB „AASE“ buvo atlikti tik pagal ieškovo norus ir pageidavimus, dėl ko ieškovo žemės sklypas „užlipo“ ant atsakovės žemės sklypo.

Atsakovė taip pat nurodė, kad jos žemės sklype pastatytas Å¡uns voljeras yra 1,5 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos. Atsakovė nepažeidė teisės aktais nustatytos Å¡uns voljero statymo tvarkos ir ieÅ¡kovo teisių. 2013 m. spalio mėn. statant tvorÄ tarp ginčo Å¡alių žemės sklypų pagal S. L. darytÄ geodezinių matavimų planÄ , atsakovė nukirpo kelis ieÅ¡kovo aviečių daigus, nes jos trukdė tvoros statymo darbams. Nukirptas aviečių Å¡akas atsakovė atidavė ieÅ¡kovui, o aviečių Å¡aknys liko žemėje.

IeÅ¡kovo auginamos avietės jau keli metai plito į atsakovės žemės sklypÄ , nes ieÅ¡kovas nesilaikė nustatytos augalų auginimo tvarkos ir taisyklių, pagal kurias privalėjo avietes auginti 1 metro atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos (b.l. 46-49).Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė teismo ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilus ginčui dėl besiribojančių žemės sklypų ribų, pagal ieÅ¡kovo 2013-10-01 pareiÅ¡kimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti esamÄ situacijÄ vietovėje, 2013-10-29 trečiojo asmens specialistai atliko žemės naudojimo kontrolę.

Buvo tikrinama, ar ieÅ¡kovo žemės sklypo riba su gretimo atsakovės žemės sklypo riba atitinka sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planÄ , 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Buvo nustatyta, kad riba, skirianti ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypus, atitinka 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Pagal vietovėje esančius natÅ«ralius situacijos elementus (elektros linijų stulpus, gretimų žemės sklypų naudojimÄ , gretimų žemės sklypų tvoras) nustatyta, kad atsakovei priklausanti tvora yra apie 0,5 m „pasislinkusi“ į ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę.

Nepaisant to, nustatyta, kad atsakovė užtvėrusi tvorÄ teisingai, sulig jai kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypo ribomis, iÅ¡skyrus ties Sodininkų 5-Ä ja gatve. Atsakovė buvo įspėta, kad privalo laikytis žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytų ribų ir iki 2014-03-01 atlaisvinti užimtÄ valstybinės žemės dalį, t. y. nusikelti esamÄ tvorÄ iki ribos, kuri nurodyta žemės sklypo plane. Atsakovė šį nurodymÄ Ä¯vykdė. 2014-07-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 47ŽN-(14.47.73.)-81 buvo nustatyta, kad natÅ«roje esančios atsakovės žemės sklypo ribos tiksliai atitinka 2000 m. atliktų ir vieÅ¡ame registre įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovo teigimu, ribos S. L. individualios įmonės parengtame plane nurodytos neteisingai, t. y. žemės sklypus skirianti kraÅ¡tinė turi bÅ«ti nustatyta vadovaujantis UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo planu (b.l. 81-83).Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-07-02 sprendimu ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 347,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės R. N. naudai. Nustatė, kad ieÅ¡kovas 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės Å«kio (sodų) sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo nustatyti jo žemės sklypo ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal pateiktÄ kadastrų matavimų planÄ , parengtÄ 2012-10-26 UAB „AASE“. Atsakovė 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0600 ha žemės sklypÄ (gyvenamosios teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2000-03-30 buvo atliktas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimas, suraÅ¡ytas aktas, parengtas žemės sklypo planas, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, ir įregistruotos pažymėtos žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas nurodytas 0,0600 ha.

Taigi, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė įsigijo 0,0600 ha žemės sklypus, tačiau realiai ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo plotas yra Å¡iek tiek mažesnis, t. y. 0,0596 ha, Å¡i paklaida yra leistinumo ribose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. nurodė, jog atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , ieÅ¡kovas buvo atvykęs pasižiÅ«rėti kur nustatytos žemės sklypo ribos, neprieÅ¡taravo nustatytiems riboženkliams.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo teiginį, kad jis nesuprato jam pateikto pasiraÅ¡yti atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akto, nes pats ieÅ¡kovas teigė, kad jis yra statybininkas ir puikiai supranta visus statybos klausimus. Liudytojas R. T. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas buvo įkasęs Å¡iferio lakÅ¡tus į atsakovės žemės sklypÄ , tuo metu į liudytojo tėvui priklausantį žemės sklypÄ , kad buvo praÅ¡yta patraukti Å¡iferio lakÅ¡tus į savo sklypo pusę.

Tas pačias aplinkybes patvirtinto ir liudytojas E. N., kuris nurodė, kad kai atsakovė nusipirko žemės sklypÄ iÅ¡ T., ieÅ¡kovo Å¡iferio lakÅ¡tai jau buvo įkasti, o kai pradėjo statytis tvorÄ , pats ieÅ¡kovas sakė jiems statytis tvorÄ už Å¡iferio lakÅ¡tų į ieÅ¡kovo pusę. Liudytojas P. U., kuris atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kino, kad natÅ«roje atvykus į vietÄ buvo matyti, jog trÅ«ksta žemės sklypo ploto, tačiau tas neatitikimas yra leistinumo ribose, kad sodų bendrijose esantys elektros stulpai dažniausiai bÅ«na naudojami kaip riboženkliai, tačiau ne visada.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir su nustatytomis ribomis sutiko, atsakovės žemės sklypo planas buvo suderintas, patvirtintas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tie duomenys yra iÅ¡vieÅ¡inti, nėra nuginčyti, remdamasis CK 4.262 straipsniu, ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal 2012-10-26 UAB „AASE“ planÄ atmetė. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, atlikęs patikrinimÄ , nustatė, jog atsakovė užsitvėrė savo žemės sklypÄ pagal 2000 m.

žemės sklypo plane nurodytas koordinates, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi atsakovės tvora stovi jos žemės sklype, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl tvoros perkėlimo atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės Å¡uns voljeras pastatytas 2005 m., nesilaikant teisės aktų reikalavimų tokiems nesudėtingiems statiniams, nes Å¡uns voljeras pastatytas arčiau 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo nesant jo sutikimo. Tačiau ieÅ¡kovas tik 2013 m. kreipėsi su skundu dėl atsakovės Å¡uns voljero, t. y. po voljero statybų pradžios praėjus 8 metams.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Å¡uns voljero perkėlimo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsniu, atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas, pasodindamas avietes, nesilaikė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus „Želdinių sodinimas“ 30.1. punkto, kuriame nurodyta, kad želdiniai nuo kaimyninių sklypų ribų turi bÅ«ti sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

Atsakovė buvo bausta pinigine bauda administracine tvarka pagal ATPK 188 straipsnį (Savavaldžiavimas) už tai, kad prieÅ¡ iÅ¡kirsdama ieÅ¡kovo avietes tinkamai jo neinformavo. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį dėl aviečių iÅ¡kirtimo, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ioje dalyje atmetė (b.l. 133-140).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas B. M. teismo praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovo įrodymų vertinimo analizės, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus. Teismas savo išvadas grindė prielaidomis, samprotavimais, nepagrįstais atsakovės paaiškinimais ir atsakovės pakviestų liudytojų parodymais, neobjektyviai pasisakė dėl ieškovo paaiškinimų, visiškai nevertino ieškovo pasikviestų liudytojų A. B., K. D., P. U., V. P. parodymų. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsniu, pagal kuriuos formuojami ir pertvarkomi žemės sklypai sodo teritorijoje.

Pagrindinis teritorijos planavimo dokumentas yra Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinis planas, pagal kurį ieÅ¡kovui buvo suteiktas sodo sklypas bei kuriame buvo nustatytos visų sodininkų žemės sklypų ribos ir plotai. IeÅ¡kovas gavo 1984 m. naudotis žemės sklypÄ Å¡alia V. T. žemės sklypo, iÅ¡ kurio šį sklypÄ nusipirko atsakovė. 1984 m. ieÅ¡kovas su V. T. suderino jų bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ ir ieÅ¡kovas įkasė Å¡iferio lakÅ¡tÄ , kuris žymėjo Å¡iÄ ribÄ .

Taip savo žemės sklypu ieÅ¡kovas naudojosi iki privatizavimo, kai 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu privatizavo 0,060 ha dydžio žemės sklypÄ . Å ios sutarties sudedamoji dalis buvo žemės sklypo planas, kuris parengtas pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planÄ ir faktinį naudojimÄ . Visi sodininkų žemės sklypai buvo stačiakampiai, taisyklingos formos, iÅ¡matavimai 20-30-20-30, kaip pažymėta Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generaliniame plane.

Tokios formos ir tokių iÅ¡matavimų žemės sklypÄ ieÅ¡kovas ir privatizavo. IeÅ¡kovo žemės sklypas Nr. 72 ribojasi su atsakovės žemės sklypu Nr. 73, kurių bendra riba yra 30 m. ilgio. IeÅ¡kovo naudojamo iki privatizavimo ir po privatizavimo žemės sklypo ribos niekada nebuvo keičiamos. Tokiomis ribomis žemės sklypas įregistruotas vieÅ¡ajame registre. UAB „AASE“ 2012-10-26 atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatytas tikslus žemės sklypo plotas 596 kv.m.

Kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ sodo sklypo Nr. 72 planÄ ir generalinį planÄ . Pagal UAB „AASE“ atliktus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovo sklypo iÅ¡matavimai nežymiai pakito taip: ties (duomenys neskelbtini) g. ilgis (1-6) yra 20,05 m. vietoje 20 m., ties atsakovės sklypo riba (2-5) ilgis yra 29,91 m. vietoje 30 m., sklypo ribos 5-4-3-2 ilgis yra 19,81 m. vietoje 20 m. IeÅ¡kovo žemės sklypo UAB „AASE“ parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų planus, kurių pagrindu privatizuoti žemės sklypai.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidžiamos iÅ¡ esmės, nes pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ yra keičiama ieÅ¡kovo sklypo konfigÅ«racija, iÅ¡matavimai ir ieÅ¡kovas netenka 11 kv.m. žemės ploto. Žemės sklypų ribos turi bÅ«ti atstatomos pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planÄ , sodo sklypo planÄ (schemÄ ). Ta pati nuostata įtvirtinta Žemės reformos įstatyme, LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarime Nr.

89. Atsakovė, 2000 m. atlikusi kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovui nepateikė kadastrinių matavimų susipažinimui, neparodė sklypo ribų, kurios nebuvo paženklintos iÅ¡ karto po jos sklypo kadastrinių matavimų. Atsakovė, įsigijusi antrÄ Å¾emės sklypÄ , 2003 m. užsitvėrė tvora pagal faktinį naudojimÄ 12 arų, kuriais naudojosi iki 2013 m. rudens, taip pripažindama ieÅ¡kovo sklypo ribas pagal pateikiamÄ UAB „AASE“ kadastrinių matavimų planÄ . IeÅ¡kovo teigimu, jis pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribos žemės sklypo paženklinimo akte jos praÅ¡ymu vėliau po kadastrinių matavimų atlikimo.

Kadastrinių matavimų plano atsakovė ieÅ¡kovui nerodė, o jis pasirašė pagal faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės plotÄ , kÄ pripažino ir pati atsakovė, užsitverdama tokiomis ribomis vielinę tvorÄ . Tai, kad atsakovės žemės sklypo ribos kitokios, negu faktiÅ¡kai ginčo Å¡alys naudojosi, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2013 m. rudenį, kada atsakovė užtvėrė naujÄ tvorÄ . Kai atsakovė 2000 m. atliko kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovas nedalyvavo, nes jam apie tai nebuvo praneÅ¡ta, su atsakovės kadastrinių matavimų planu ieÅ¡kovas nebuvo susipažinęs, pasirašė tik žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tačiau tame akte atsakovės sklypo iÅ¡matavimų nebuvo.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas A. B., kuris yra gretimo žemės sklypo savininkas ir kuris tokiomis pat aplinkybėmis vėliau pasirašė atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo akte. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad 2013 m. atsakovė prie pat ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos pastatė Å¡uns voljerÄ , 2013 m. rugsėjo 27-28 d.d. iÅ¡vertė ieÅ¡kovo riboženklius ir savo tvorÄ , iÅ¡kasė ieÅ¡kovo Å¡iferį ir savavaliÅ¡kai perkėlė savo žemės sklypo riboženklį 0,71 m. atstumu į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , taip pat įbetonavo metalinius strypus į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir užtvėrė naujÄ tvorÄ . 2013-10-01 atsakovė užtvėrė tinklo tvorÄ per visÄ sklypo ilgį.

Å iais veiksmais atsakovė savavaliÅ¡kai užgrobė 11 kv.m. ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies ir ieÅ¡kovo pasodintas apie 34 avietes, kurių bendra vertė 49,23 Eur. Dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į Ukmergės PK pareigÅ«nus, kurie nagrinėjo medžiagÄ ir perdavė nagrinėti bylÄ ATPK tvarka Ukmergės savivaldybės administracijai. Å iÄ medžiagÄ ieÅ¡kovas pateikė teismui, tačiau teismas Å¡ių įrodymų nevertino. Teismas neįvertino liudytojų A. B., K. D. ir P. U. parodymų, duotų teismo posėdžio metu.

Liudytojas A. B. parodė, kad ieÅ¡kovo sklypo ribos buvo pažymėtos Å¡iferio lapais, kuriuos iÅ¡vertė atsakovė, kad avietės buvo ieÅ¡kovo sklype, taip pat parodė, kokiomis ribomis ieÅ¡kovas naudojosi nuo pat pradžių žemės sklypu. Jis patvirtino tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovo sklypo iÅ¡matavimai 20 x 30 x 20 x 30 ir orientuodavosi sodininkai minimais byloje elektros stulpais, kaip natÅ«raliais riboženkliais. Liudytojas P. U. patvirtino, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , kad atsakovė valdydama du gretimus žemės sklypus vienÄ iÅ¡ jų padidino 34 kv.m. plotu.

Taip atsakovės vienas žemės sklypas, kuris su ieÅ¡kovo sklypu nesiriboja, padidėjo nuo iÅ¡matavimų 20 x 30 x 20 x 30 iki iÅ¡matavimų 21,09 x 29,95 x 21,01 x 30,33. Å is liudytojas atliko atsakovės valdomų dviejų gretimų žemės sklypų analizę ir parodė, kad atsakovės sklypas, kuris ribojasi su ieÅ¡kovo žemės sklypu, į ieÅ¡kovo sklypÄ Ä¯eina 90 cm atstumu, nes kitas, antrasis žemės sklypas, kuris nupirktas atsakovės vėliau, yra padidintas 34 kv.m. Taip kraÅ¡tinių atstumai perstumiami per du atsakovės žemės sklypus į ieÅ¡kovo sklypo pusę ir atimamas iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypas per kraÅ¡tinę 90 cm atstumu.

Šis liudytojas net sutiko atlikti visų trijų sklypų matavimus, tikslu patikrinti atsakovės sklypų dydžius ir kurioje vietoje atsiranda vadinamas „persidengimas“, tačiau atsakovė nesutiko. Liudytojas K. D. parodė, kad ieškovo žemės sklypas buvo parduotas 20 x 30 x 20 x 30 išmatavimų ir visi sodininkai nustatydami savo sklypų ribas vadovaudavosi elektros stulpais. Taip sodininkams buvo suprantamiau nustatant savo sklypų ribas ir taip faktiškai naudojosi sklypais. Liudytojas V. P. parodė, kad atsakovės šuns voljeras privalo būti pastatytas pagal sodininkų bendrijos nuostatus, ne arčiau 3 metrų nuo ieškovo žemės sklypo ribos.

Atsakovė, pažeisdama ieÅ¡kovo teises, Å¡uns voljerÄ pastatė prie pat ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos prieÅ¡ pat ieÅ¡kovo lauko virtuvę. Tokiu atveju, visi neÅ¡varumai nuo Å¡uns patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Kai atsakovė plauna Å¡uns voljerÄ , dalis skysčio nuteka ant ieÅ¡kovo žemės sklypo. IeÅ¡kovo žemės sklypo kokybė nukenčia, toje vietoje jis negali auginti daržovių, augalų. Ypač nuo Å¡uns voljero sklinda nemalonus kvapas. Pas ieÅ¡kovÄ sode lankosi mažamečiai anÅ«kai, kuriuos gÄ sdina atsakovės Å¡uo.

Kai vaikai ateina, Å¡uo nuolat loja, kelia ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams nepatogumus. Å uns voljeras pastatytas tokiu nedideliu atstumu pažeidžia ieÅ¡kovo teises, todėl perkeltinas 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos. 2013-03-10, iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Ukmergės rajono savivaldybės tarybos administracinėje komisijoje, buvo priimtas nutarimas, kuriuo atsakovė nubausta 100 Lt bauda už tai, kad 2013-10-01 – 2013-10-10 iÅ¡kirto ieÅ¡kovo avietes 34 vnt., iÅ¡kasė Å¡iferį ir užgrobė ieÅ¡kovo žemę.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovas buvo atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ jo tokias dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 149-153).Atsakovė R. N. teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo B. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės Å«kio (sodų) sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Atsakovė 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0600 ha žemės sklypÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2000 m. kovo mėn. buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, su kuriomis sutiko ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas akte. Byloje apklaustas liudytojas R. T. patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo įkasęs Å¡iferio lakÅ¡tus į atsakovės žemės sklypÄ , tuo metu į liudytojo tėvui priklausantį žemės sklypÄ , pažymėdamas savo žemės sklypo ribas ir taip įlindęs į kaimyninį žemės sklypÄ .

Atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas S. L. teisme paliudijo, kad kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo atlikti ir suraÅ¡yti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos, ieÅ¡kovas matininkui sakęs, kad yra įlindęs į atsakovės žemės sklypÄ . Atsakovės žemės sklypo planas atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos buvo suformuotos kadastrinių (geodezinių) matavimų pagrindu, laikantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymÄ , jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ nekilnojamojo turto kadastrÄ ir kitus klausimus reglamentuojančių teisės aktų.

Žemės sklypo planas 2000 m. kovo mėn. buvo suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, taip pat Ukmergės rajono VidiÅ¡kių seniÅ«nijoje, patvirtintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje. 2011 m. geodezininkas J. Å . pakartotinai atlikto atsakovės žemės sklypo kampų nužymėjimo schemÄ , kurioje fiksuotos kampų koordinatės atitinka 2000 m. atliktus kadastrinius matavimus. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir UAB „Avalda“ 2008 m. atlikta toponuotrauka.

Atsakovei nusprendus tvorÄ pastatyti kaip ir priklauso pagal kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , tačiau dėl vieno taÅ¡ko, esančio gale žemės sklypo, prie kaimyno B. sklypo. IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad jam kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo koordinatės nerÅ«pi ir jis reikalavo, kad žemės sklypo ribos eitų pagal elektros stulpus. Tačiau liudytojai K. D., A. B. paaiÅ¡kino, kad ir kiti kaimynai kilojo tvoros kampÄ tai į vienÄ , tai į kitÄ pusę ir visai ne pagal elektros stulpus.

UAB „ASSE“ matininkas P. U. teisme parodė, kad į elektros stulpus ne visuomet galima atsižvelgti, kad ne visuomet natÅ«rinės ribos atitinka žemės sklypo riboms. IeÅ¡kovui užkliuvo atsakovei priklausantis antras žemės sklypas, kuris, pasak ieÅ¡kovo, yra padidintas, tačiau su nagrinėjama byla Å¡is žemės sklypas nėra niekaip susijęs. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas skirtingai aiÅ¡kina kai kurias bylos aplinkybes. IeÅ¡kinyje jis teigė, kad Å¡iferio lapus įkasė 2000 m., suderinęs sklypo ribas su atsakove, o apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iferio lakÅ¡tÄ Ä¯kasė 1984 m. suderinęs su kaimynu V.

T.. IeÅ¡kovas taip pat klaidina teismÄ , teigdamas, kad Å¡uns voljerÄ prie jo sklypo ribos atsakovė pastatė 2013 m., nors voljeras buvo pastatytas 2005 m.. Tai tik įrodo, kad ieÅ¡kovas, aiÅ¡kindamas aplinkybes, nėra sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis. Atsakovė pažymi, kad jai priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įraÅ¡ai registre įraÅ¡yti nuo 2000-06-29. Tuo tarpu CK 4.262 straipsnyje nurodyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Tokia pati nuostata įtvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Atsakovės vertinimu, teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , liudytojų parodymus, pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „ASSE“ parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ . Teismas taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tinklinė tvora stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2013-11-18 raÅ¡tu buvo konstatuota, kad atsakovės tinklo tvora yra pastatyta jos žemės sklype, o ne ant ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ribos.

Atsakovė sutiko su teismo išvada, kad atsakovės šuns voljero statybos metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ numatė, jog šuns voljeras turi būti statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Tačiau atsakovės šuns voljeras 2005 m. buvo pastatytas mažesniu negu 3 metrų atstumu, nes tuo metu su ieškovu santykiai buvo geri ir jokių pretenzijų ieškovas nereiškė iki 2013 m. Šiuo atveju teismas teisingai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatas, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu dėl ankščiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Be to, teisinis reglamentavimas dėl Å¡uns voljerų statybos pasikeitė nuo 2010-10-01 ir Å¡iuo metu nustatyta, kad minimalus atstumas nuo Å¡uns voljero iki gretimo žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 1 metras. Mažesniu atstumu Å¡uns voljeras galėjo bÅ«ti statomas tik turint raÅ¡ytinį gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ . Atsakovės žemės sklype esantis Å¡uns voljeras atitinka Å¡iuo metu galiojančius statybos techninius reglamentus. 2015-04-13 vykusioje vietos apžiÅ«roje užfiksuotas 1,29 cm atstumas tarp atsakovės Å¡uns voljero ir ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės šuns voljeras netinkamai prižiūrimas, ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl voljero priežiūros. 2015-04-13 vykusioje vietos apžiūroje dalyvavę proceso dalyviai įsitikino, kad voljeras yra prižiūrimas, įrengtas tinkamai, kad voljeras stovi priešais ieškovo kaupiamas atliekas, komposto krūvas, uždengtas šiferio lapais. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovo avietės buvo pasodintos nesilaikant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus „Želdinių sodinimas“ 30.1 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad pertvarkant želdinius nuo kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras.

Å ias aplinkybes patvirtino 2014-03-25 komisija, sudaryta iÅ¡ Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto A. P., sodų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininko V. P. ir VidiÅ¡kių seniÅ«nijos seniÅ«no V. Å .. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie iÅ¡kastas avietes, nepagrindė jam padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad liudytojas K. D. patvirtino aviečių iÅ¡kasimo faktÄ , tačiau Å¡is liudytojas aiÅ¡kino, jog aviečių daigai buvo nupjauti, kiek buvo krÅ«mų negalėjo pasakyti, liudytoja B.

M. nurodė, kad jie su ieÅ¡kovu pasodino 5 daigus aviečių, nurodė, kad atsakovė jiems atnešė aviečių Å¡akas, ne krÅ«mus. Å ie liudytojų parodymai tik patvirtina atsakovės aiÅ¡kintas aplinkybes, o ne ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti jam žalÄ . Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 50 procentų jį atleidžiant nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalimi, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas neįeina iÅ¡laidų, kurias teismas priteisia iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas (b.l. 160-165).Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo B. M. apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo nurodo, kad 1993-06-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo 0,0600 ha ploto žemės Å«kio (sodų) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Tokio ploto žemės sklypas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad „žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto <...> ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede“.

Kadangi pagal UAB „AASE“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas yra 596 kv.m., o ginčytinas plotas – 11 kv.m., tai žemės sklypo plotas be ginčytino ploto bÅ«tų 585 kv.m., t. y. 15 kv.m. mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Vadinasi, žemės sklypo ploto paklaida, jeigu nebÅ«tų patvirtintas UAB „AASE“ parengtas žemės sklypo planas, yra leistinumo ribose (maksimali leistina ploto paklaida 49 kv.m.). Byloje nustatyta, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2000-03-30 buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas pastabų dėl atsakovės žemės sklypo ribų nepareiÅ¡kė, todėl laikytina, kad su nustatytomis ribomis sutiko. 2013-10-29 trečiojo asmens specialistai tikrino, ar ieÅ¡kovo žemės sklypo riba su gretimo atsakovės žemės sklypo riba atitinka sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį planÄ ir 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad riba, skirianti Å¡iuos žemės sklypus, atitinka 2000 m. S. L. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Pagal vietovėje esančius natÅ«ralius situacijos elementus (elektros linijų stulpus, gretimų žemės sklypų naudojimÄ , gretimų žemės sklypų tvoras) nustatyta, kad atsakovei priklausanti tvora yra apie 0,5 m „pasislinkusi“ į ieÅ¡kovo sklypo pusę. Nepaisant to, nustatyta, kad atsakovė užtvėrusi tvorÄ teisingai, sulig jai kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypo ribomis, iÅ¡skyrus ribose ties Sodininkų 5-Ä ja gatve: ties taÅ¡ku, žemės sklypo plane žymimo Nr. 1 – apie 0,48 m, ties taÅ¡ku Nr. 4 – apie 0,7 m.

Atsakovė buvo įspėta, kad privalo laikytis žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytų ribų bei iki 2014-03-01 atlaisvinti užimtÄ valstybinės žemės dalį, t. y. nusikelti esamÄ tvorÄ iki ribos, kuri nurodyta žemės sklypo plane. Atsakovė šį nurodymÄ Ä¯vykdė. Po tvoros nukėlimo nuo gatvės pusės atsakovės žemės sklypo ribos tiksliai atitiko 2000 m. atliktų ir vieÅ¡ame registre įregistruotų žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas.

Tuo tarpu, ieškovo teigimu, atsakovės žemės sklypo ribos S. L. individualios įmonės parengtame plane nurodytos neteisingai, t. y. žemės sklypus skirianti kraštinė turi būti nustatyta vadovaujantis UAB „AASE“ parengtu žemės sklypo planu. Ieškovo teigimu, atsakovė, 2000 m. atlikusi kadastrinius matavimus, nepateikė kadastrinių matavimų susipažinimui, neparodė žemės sklypo ribų, be to, iki 2013 m. rudens buvo naudojamasi kita, negu kadastriniais matavimais nustatyta ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančia riba.

Tačiau ieÅ¡kovas kadastrinių matavimų atlikimo metu parengtų dokumentų ar procedÅ«rų laikymosi, jų teisėtumo neginčijo, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , nepasisakė dėl kadastrinių matavimų metu atliktų procedÅ«rų laikymosi (b.l. 170-172). IeÅ¡kovo B. M. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas B. M. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, be kita ko, prašė teismo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 596 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, pažymėtas indeksais 1-6 – 20,05 m., 6-5 – 29,91 m., 5-4-3-2 – 19,81 m., 2-1 – 29,89 m., pagal UAB „AASE“ parengtÄ 2012-10-26 žemės sklypo planÄ (b.l. 9-10, 25). 2012-10-26 matininko P. U. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas pagal pirminį žemės sklypo planÄ ir vietoje rastus riboženklius, taip pat nurodyta, kad gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė R.

N., atsisakė pasiraÅ¡yti ant ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (b.l. 16, 19, 50). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tuo tarpu atsakovės gretimas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2000-03-30 S. L. individuali įmonė parengė atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , kurį pasirašė ieÅ¡kovas, taip su juo sutikdamas, taip pat buvo parengtas žemės sklypo planas, kuris suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plotas nurodytas 0,0600 ha.

Visi šie duomenys yra išviešinti ir nėra ieškovo nuginčyti, tuo tarpu UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtas ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas jiems prieštarauja (b.l. 50-52, 133-140).Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad S. L. individualios įmonės atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2000-03-30 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, priešingai nei UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtas ieškovo žemės sklypo planas ir atlikti kadastriniai matavimai, prieštarauja Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generaliniam žemės sklypų planui, ieškovo pirminei žemės sklypo schemai ir faktiniam ginčo šalių žemės sklypų naudojimui.

Be to, ieÅ¡kovas buvo suklaidintas tuo metu, kai pasirašė 2000-03-30 atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nes manė, jog akte nurodytos Å¡io žemės sklypo ribos atitinka faktines nusistovėjusias ginčo Å¡alių žemės sklypų ribas (b.l. 28, 69, 149-153).Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, negali sutikti su aukščiau nurodytais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žemės sklypo ribų nustatymÄ reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

PirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietÄ ir jos konfigÅ«racijÄ yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos.

Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatinėjamos iÅ¡ naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimÄ tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismai, nustatydami kaimyninių žemės sklypų ribas, nepažeisdami CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, turi tirti ir vertinti visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe, bet neapsiribojant tais, kurie patvirtina žemės sklypų faktinį naudojimÄ , žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), preliminarius žemės sklypų matavimus ir žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų atlikimo aplinkybes, liudytojų parodymus, ginčo Å¡alių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, taip pat kitas ginčo Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypus skiriančios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir kitus įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1993-06-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1345 pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo jau anksčiau jam skirtÄ naudoti 0,0600 ha valstybinį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 25, 30). Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ 1979 m. gegužės mėn. parengtÄ generalinį žemės sklypų planÄ (b.l.

96) ir Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininko 1992 m. patvirtintÄ nurodyto žemės sklypo Nr. 72 schemÄ (b.l. 28). Pagal Å¡iuos dokumentus ieÅ¡kovo žemės sklypo iÅ¡matavimai buvo tokie – 20 m. ties (duomenys neskelbtini) g., 30 m. ties žemės sklypu Nr. 71, 20 m. ties žemės sklypu Nr. 67, 30 m. ties žemės sklypu Nr.

73. Pagal UAB „AASE“ atliekant kadastrinius matavimus 2012-10-26 parengtÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ Å¡io sklypo plotas nuo 0,0600 ha sumažėjo iki 0,0596 ha, o tikslÅ«s žemės sklypo iÅ¡matavimai nustatyti tokie – ties (duomenys neskelbtini) g. (1-6) 20,05 m. vietoje 20 m., ties žemės sklypu Nr. 73 (2-5) 29,91 m. vietoje 30 m., ties žemės sklypu Nr. 67 (5-4-3-2) 19,81 m. vietoje 20 m., ties žemės sklypu Nr. 67 (5-4-3-2) 29,89 m. vietoje 30 m. (b.l. 9). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 1995-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10062-6 ir 2000-06-19 apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 2092-81 pagrindu atsakovė įsigijo 0,0600 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Pagal Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ 1979 m. gegužės mėn. parengtÄ generalinį žemės sklypų planÄ atsakovės žemės sklypo Nr. 73 ir jis, kaip minėta, yra gretimas ieÅ¡kovo žemės sklypui Nr.

72. Atsakovės žemės sklypas suformuotas pagal 2000 m. kovo mėn. S. L. individualios įmonės atlikus kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2000 m. kovo mėn. S. L. individualios įmonės parengtame atsakovės žemės sklypo plane nurodyti tokie šio žemės sklypo išmatavimai – ties (duomenys neskelbtini) g. (1-4) 20,00 m., ties žemės sklypu Nr. 74  29,95 m., ties žemės sklypu Nr. 66 (2-3) 20,00 m., ties žemės sklypu Nr. 72 (1-2) 30,00 m. (b.l. 52). 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytas gretimų žemės sklypų savininkų, tame tarpe ir ieškovo (b.l. 51).

Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančios ribos, kuri UAB „AASE“ 2012-10-26 parengtame ieškovo žemės sklypo plane pažymėta koordinatėmis 1-2-3, ginčytinas plotas 11 kv.m. (b.l. 11). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad pagal UAB „AASE“ atliktus kadastrinius matavimus jo žemės sklypo riba turėtų būti ties koordinatėmis 1-3, dėl koordinatės 6 ieškovas pretenzijų neturi, tuo tarpu atsakovė teigė, kad pagal 2000 m.

S. L. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo riba turi bÅ«ti ties koordinatėmis 1-2 (b. l. 9-12, 52, 98-99).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti jo žemės sklypo ribas, turėjo pagrindÄ remtis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais S. L. individualios įmonės atliktais atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi kiti byloje esantys įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡ie atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra klaidingi ar kad UAB „AASE“ parengti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra tikslesni.Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad gretimo žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasiraÅ¡ydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir nepareikÅ¡dami pastabų, Å¡iuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas pasirašė 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtame atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kaip ir kitas gretimo žemės sklypo savininkas, nepareikšdamas jokių pastabų dėl atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo.

Šis atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, o kol tai nėra padaryta, tiek ginčo šalys, tiek ir teismas turi juo vadovautis. Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog 2000-03-30 S. L. individualios įmonės parengtas atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra neteisingas. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas P. U. ir atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas S. L. (b.l. 98-99).

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų negalėjo tiksliai teismui paaiÅ¡kinti, kokiais kriterijais jie rėmėsi atlikdami ginčo Å¡alių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai labiau atitinka Sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ generalinį žemės sklypų planÄ ir ieÅ¡kovo pirminę žemės sklypo schemÄ , taip pat nėra pakankama sutikti su ieÅ¡kovo praÅ¡omomis nustatyti žemės sklypo ribomis. Visuotinai žinoma, kad per ilgÄ laikÄ sodininkų bendrijose savininkams naudojant žemės sklypus faktinės žemės sklypų ribos kiek pasikeičia, kÄ patvirtino ir Å¡ioje byloje apklausti matininkai P. U. ir S. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus atstovė D.

A. ir sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininkas V. P. (b. l. 98-99, 104-106). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė, taip pat apklausti liudytojai K. D., A. Č. B., R. T., kurie yra buvę ir esami gretimų žemės sklypų savininkai, bei sodininkų bendrijos „Dukstynėlė“ pirmininkas V. P. pateikė prieštaringus paaiškinimus, kokiais riboženkliais remiantis turėtų būti nustatoma ieškovo ir atsakovės žemės sklypų riba.

Liudytojai minėjo skirtingus riboženklius (elektros stulpus, įkastus šiferio lakštus, tvoros pamatus ir kt.), tačiau pagal juos nustatyti sutampančios ginčo šalių žemės sklypų ribos nėra galimybės (b.l. 98-99, 104-106). Liudytojų B. Z. M. ir E. N. parodymai nevertintini, kadangi šie asmenys yra ginčo šalių sutuoktiniai, taigi suinteresuoti bylos baigtimi, kita vertus, jų parodymai taip pat yra prieštaringi. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimai dėl faktinių žemės sklypų ribų, vėlgi, buvo prieštaringi.

Kitų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad UAB „AASE“ parengti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai bÅ«tų teisingesni už Nekilnojamojo turto registre įregistruotus S. L. individualios įmonės atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad pastarieji matavimai yra neteisingi, byloje nėra. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „AASE“ parengtÄ 2012-10-26 žemės sklypo planÄ , kadangi byloje nėra įrodymų, jog UAB „AASE“ atlikti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai bÅ«tų teisingesni už Nekilnojamojo turto registre įregistruotus S. L. individualios įmonės atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Tuo tarpu CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti kito susijusio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti jai priklausančiÄ tinklinę tvorÄ nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies, dėl kurios Å¡ioje byloje kilo ginčas. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti atsakovę perkelti Å¡uns voljerÄ nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalÄ už iÅ¡kastas avietes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytus ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu dėl Å¡unų voljerų statybos, konstatavo, kad nors atsakovė Å¡uns voljerÄ pastatė nesilaikydama teisės aktais nustatyto atstumo nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, tačiau ieÅ¡kovas daugiau nei vienerius metus nereiÅ¡kė atsakovei dėl to jokių pretenzijų ir nebeteko teisės to daryti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog patyrė žalÄ dėl galimai atsakovės iÅ¡kastų jo aviečių krÅ«mų, o atsakovė dėl to jau buvo nubausta pinigine bauda administracine tvarka, be to, ieÅ¡kovas pats nesilaikė nustatytų aviečių sodinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo motyvų ir tik atkartoja savo ieÅ¡kinio turinį, kas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nurodytoje dalyje, laiko jį teisėtu ir pagrįstu bei pritaria teismo padarytoms iÅ¡vadoms, todėl iÅ¡ naujo jų nekartoja. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovui ar jo artimiesiems keltų grėsmę ar nepatogumus atsakovės Å¡uns voljeras, tokias aplinkybes ieÅ¡kovas grindė tik savo žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurie nepasitvirtino bylos nagrinėjimo metu.

Tas pats pasakytina ir apie ieÅ¡kovo teiginius dėl galimai atsakovės iÅ¡rautų jo aviečių krÅ«mų kiekio ir jų kainos. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėjo tik savo ir liudytojų parodymais, kurie buvo prieÅ¡taringi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus įpareigoti atsakovę perkelti Å¡uns voljerÄ nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos 3 metrų atstumu bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 170 Lt (49,23 Eur) turtinę žalÄ už iÅ¡kastas avietes.

Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir teisėtas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo aspektu, todėl paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimÄ ji advokatei sumokėjo 140 Eur (b.l. 167). Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jis buvo atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalį į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas neįeina iÅ¡laidų, kurias teismas priteisia iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso iÅ¡laidos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, turėjo teisę priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kiti ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 140,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                     Virginijus Kairevičius                                                                                                                      Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                      Tatjana Žukauskienė