3fc76989-5de9-463d-8d7e-e27723212313 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1009-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01739-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VIP 311“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerama“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „VIP 311“ kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerama“ sudaryto susitarimo prie 2016 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties (toliau – ir ginčo susitarimas) dalį dėl susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 iÅ¡vardintos įrangos pardavimo už 5 000 Eur nuo jos sudarymo momento; taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti ginčo susitarimo pagrindu parduotÄ Ä¯rangÄ arba piniginį ekvivalentÄ , kuris bÅ«tų lygus parduotos įrangos vertei – 48 000 Eur; taip pat priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 proc. metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Buvusi BUAB „VIP 311“ vadovė 2017 m. rugsėjo 20 d. perdavė bankroto administratoriui dalį bendrovės veiklos dokumentų. Susipažinus su bendrovės dokumentais buvo nustatyta, kad BUAB „VIP 311“ turto, iÅ¡skyrus du menkaverčius kasos aparatus, nebeturi, o 2016 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovė pardavė savo vienintelį kilnojamÄ jį turtÄ â€“ kavinės įrangÄ (virtuvės įrangÄ , baldus, apÅ¡vietimo ir garso įrangÄ ).

IeÅ¡kovė ir atsakovė 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė ginčo susitarimÄ prie 2016 m. gegužės 24 d. negyvenamų patalpų subnuomos sutarties, kuriuo ieÅ¡kovė pardavė susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 iÅ¡vardintÄ Ä¯rangÄ atsakovei už 5 000 Eur. IeÅ¡kovės bankroto administratorius 2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į UAB „Gerama“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Atsakovė atsiuntė 2016 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovė ieÅ¡kovei praneÅ¡a apie vienaÅ¡alį 5 000 Eur sumos įskaitymÄ pagal 2016 m. gruodžio 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 16V-35.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme ieÅ¡kovei ir kitiems asmenims buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-29318-937/2015 dėl žalos atlyginimo. Minėtoje civilinėje byloje 2016 m. liepos 5 d. teismo sprendimu solidariai iÅ¡ BUAB „Vilniaus vyninė“ vadovo S. V. ir vienintelio akcininko BUAB „VIP 311“ BUAB „Vilniaus vyninė“ naudai buvo priteistas 40 401,99 Eur žalos atlyginimas. Å ioje byloje teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi areÅ¡tavo visų atsakovų, taip pat ir BUAB „VIP 311“, turtÄ , nuo 2016 m. gegužės 3 d. turto areÅ¡to pakeitimo galiojo neidentifikuoto BUAB „VIP 311“ turto areÅ¡tas.

4. IeÅ¡kovės įsitikinimu, ginčo sandorio sudarymas pažeidė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir jos kreditorių interesus. IeÅ¡kovė savo vienintelį kilnojamÄ jį turtÄ pardavė už kur kas mažesnę nei rinkos kainÄ (tikroji įrangos vertė pagal 2020 m. kovo 19 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijÄ Nr. K-20-03-17-I7 – 48 000 Eur), taip nepagrįstai sumažindama savo gaunamų pajamų dydį ir eliminuodama galimybę kitiems kreditoriams didesne apimtimi patenkinti finansinius reikalavimus. BUAB „VIP 311“ negalėjo parduoti įrangos, nes tuo metu bendrovei galiojo turto areÅ¡tas bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas buvo kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos ieÅ¡kovė turėjo tenkinti pirmiau. Dėl Å¡ių priežasčių ginčo sandoris turi bÅ«ti pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80, 6.66 ir 6.9301 straipsnius.

5. Atsakovė UAB „Gerama“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė už patalpų nuomÄ Ä¯siskolino UAB „Inreal“ 60 596,67 Eur sumÄ , tačiau Å¡iÄ skolÄ perėmė atsakovė. Visa UAB „Gerama“ prisiimtų ieÅ¡kovės prievolių suma sudaro 106 091,66 Eur. Pagal ginčo susitarimÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei įvairių baro įrengimų ir technikos pagal priedÄ Nr. 2. Visi perduoti daiktai buvo nudėvėti, dalis technikos buvo remontuotina. Å alių sutarimu Å¡is turtas buvo įkainotas 5 000 Eur suma.

IeÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už įrangÄ pagal priedÄ Nr. 2, o UAB „Gerama“ 2016 m. gruodžio 27 d. įskaitymu sumažino ieÅ¡kovės skolÄ 5 000 Eur suma ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė po įskaitymo lieka skolinga 25 000 Eur sumÄ , kadangi įskaitymo metu UAB „Gerama“ buvo apmokėjusi tik pirmÄ jÄ 30 000 Eur ieÅ¡kovės skolos dalį UAB „Inreal“. Taigi, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes.

Atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovė atsakovei perdavė įrangÄ tik pagal priedÄ Nr.

2. Å i aplinkybė atsispindi ir PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kuriÄ iÅ¡rašė ieÅ¡kovė. Priede Nr. 3 nurodyta technika nebuvo perduota atsakovei. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovui informacija ir dokumentai apie 2016 m. gruodžio 21 d. sandorį buvo perduoti 2017 m. liepos 19 d., todėl ieÅ¡kinio senatis yra suėjusi 2018 m. liepos 20 d. ir yra praleista.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo perduoti ieÅ¡kovei priklausantys daiktai (turtas), todėl kitų ieÅ¡kinio argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad ginčo susitarimo priede Nr. 2 esantys kilnojamojo turto objektai priklausė ieÅ¡kovei ir buvo perduoti atsakovei.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovei pareigÄ Ä¯rodinėti įrangos, dėl kurios nėra ginčo, nuosavybės teisę, ir nepagrįstai nevertino BUAB „VIP 311“ argumentų dėl ginčo sandorio negaliojimo pagrindų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Buvusi BUAB „VIP 311“ vadovė L. B. 2017 m. rugsėjo 20 d. perdavė administratoriui bendrovės veiklos dokumentus. Dokumentai apie ginčo susitarimÄ , 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra administratoriui buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 20 d. IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2018 m. rugsėjo 20 d., todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo ginčijamos įrangos įsigijimo dokumentų. Trečiasis asmuo S. V. pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pagal 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. gruodžio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2013 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvitÄ iÅ¡ UAB „Mirteksa“ už 3 707,14 Eur (12 580 Lt) įgijo 57 pozicijose iÅ¡vardintÄ naudotÄ ir, kaip S. V. nurodė, ginčo susitarimo priede Nr. 3 įvardintÄ apÅ¡vietimo, garso, inventoriaus ir ekranų apÅ¡vietimo sistemos įrangÄ , kuri atsakovei UAB „Gerama“ nebuvo perleista, nes trečiasis asmuo jÄ iÅ¡simontavo ir pasiėmė.

Palyginęs trečiojo asmens įsigytų daiktų sÄ raÅ¡Ä ir įrangos, dėl kurios vyksta ginčas, sÄ raÅ¡Ä , teismas sprendė, kad daugumos daiktų pavadinimai sutampa. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog S. V. pateiktame sÄ raÅ¡e nurodyti daiktai pavadinti kitais pavadinimais, nei priede Nr. 3 įraÅ¡yti daiktai, pavyzdžiui, priede Nr. 3 nurodyta „Sofa 3 vietų“, „sofa 2 vietų“, „pufikai“ (36–38 pozicijos), o 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta:

„trivietis fotelis“, „dvivietis fotelis“, „baro kėdė“. Priede Nr. 3 nurodyti „steidžai“, „šviečiantys stalai“, „pakylos“ S. V. pateiktoje pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat galėjo bÅ«ti nurodyti kitais pavadinimais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pripažinti, jog priede Nr. 3 nurodyta apÅ¡vietimo, garso, inventoriaus, ekranų apÅ¡vietimo sistema priklausė ieÅ¡kovei ir kad Å¡i įranga pagal priedÄ Nr. 3 buvo perduota atsakovei.

10. Teismas nustatė, kad pagal priedÄ Nr. 2 yra perduoti 42 pozicijose iÅ¡vardinta įranga, kurios dalis yra remontuotina. Nors kitų daiktų bÅ«klė nurodyta „Gera veikianti“, tačiau teismas nurodė, kad tai yra kelis metus intensyviai baro, maisto ruoÅ¡imo veikloje naudota įranga, todėl jos nevertino kaip naujos ir turinčios paklausÄ , likvidžios rinkoje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog už tuos pačius daiktus kiti pirkėjai bÅ«tų sumokėję daugiau ir kad ieÅ¡kovė galėjo sudaryti finansiÅ¡kai palankesnį sandorį.

Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai nesuponuoja iÅ¡vados, jog ginčo sandorį atsakovė turėjo vertinti kaip pažeidžiantį ieÅ¡kovės kreditorių interesus. IeÅ¡kovė, perleisdama atsakovei priede Nr. 2 iÅ¡vardintÄ turtÄ , nepatyrė Å¡io turto iÅ¡montavimo, saugojimo, kitų papildomų, su naudoto turto realizavimu susijusių iÅ¡laidų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priede Nr. 2 ginčo dalyku esantys daiktai nebuvo apžiÅ«rėti, byloje nėra detalių duomenų apie ginčo daiktų įsigijimo vertę, naudojimo laikÄ , įvertinęs, kad daiktai ieÅ¡kovės įkainoti 5 000 Eur suma, sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovei priede Nr. 2 iÅ¡vardyti daiktai buvo perleisti ženkliai mažesne kaina ir kad Å¡io sandorio pagrindu buvo pažeista kurio nors BUAB „VIP 311“ kreditoriaus teisė.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumos.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 pateikta teisės taikymo taisyklė, jog ginčyti atliktus sandorius CK 6.9301 straipsnio pagrindu turi teisę tie kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius reikalavimus skolininkui, o ne pats skolininkas, todėl ieškinio reikalavimus šiuo pagrindu atmetė.

12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 6 dalimi, pagal kuriÄ nepateikus teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad ginčijamo sandorio priede Nr. 2 nurodyti daiktai buvo areÅ¡tuoti ir apie tai atsakovui buvo žinoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė BUAB „VIP 311“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovė pateikė konsultacijÄ apie įrangos pagal priedÄ Nr. 2 vertę, kurioje pažymėta, kad įrangos vertė buvo 48 000 Eur.

Atsakovė neigė ieÅ¡kovės argumentus ir kritikavo įrodymus, tačiau jokių kitų įrodymų, kurie tai paneigtų, nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jos žinioje esančios įrangos nuotraukų, taip pat nepateikė įrangos antstoliui, kuris vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 13.2. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovei perduotos įrangos vertę: įrangos pardavimo skelbimus (prie pradinio ieÅ¡kinio) 46 313,36 Eur sumai; prie 2018 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymo prijungti papildomus įrodymus pateikė 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. paslaugų teikimo sutartis su priedais, kuriose nurodyta dalies (atskirų įrangos vienetų) ginčo įrangos vertė; subnuomos sutartį, kurios 1.7 papunktyje nurodyta, kad subnuomininkas įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti mėnesinį nuomos mokestį už priede Nr. 2 nurodytos įrangos nuomÄ â€“ 4 000 Eur be PVM.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, o sprendimÄ grindė tik prielaidomis. 13.3. IeÅ¡kovė teismui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti informacijÄ apie ginčo įrangÄ iÅ¡ atsakovės, tačiau atsakovei dėl nepaaiÅ¡kintų priežasčių atsisakius tai padaryti, teismas jų neiÅ¡reikalavo, 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodė, kad siÅ«lo pateikti nuomonę dėl praÅ¡omų nuotraukų iÅ¡reikalavimo ir, esant galimybei, pateikti praÅ¡omas nuotraukas.

Atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus nuomonę ir atsisakius pateikti įrodymus, teismas skundžiamame sprendime į tai neatsižvelgė. Kai ginčas vyksta dėl įrangos, kuriÄ turi atsakovė, tačiau ji atsisako pateikti įrodymus apie įrangÄ , teismas turėjo vadovautis contra spoliatorem (pažeidėjui nepalanki) prezumpcija ir atsakovės argumentus dėl ginčo įrangos mažos vertės bei nusidėvėjimo vertinti atsakovės nenaudai. 13.4. IeÅ¡kovė byloje yra nurodžiusi, kad įrangos pagal priedÄ Nr. 3 perdavimÄ atsakovei patvirtina tai, jog ant ginčo susitarimo priedo Nr. 3 yra atsakovės antspaudas ir atsakovės atstovo paraÅ¡as.

Å ios aplinkybės, kartu su susitarimo 2 punktu, nustatančiu, kad sudarytas susitarimas yra kartu įrangos priėmimo–perdavimo aktas, patvirtina, jog pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ atsakovės vadovas peržiÅ«rėjo ir priėmė įrangÄ pagal priedÄ Nr. 3. Teismas nevertino ir neanalizavo ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kuriais prašė trečiojo asmens S. V. pateiktais įrodymais nesivadovauti. Teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, jog įranga pagal priedÄ Nr. 3 buvo perduota, nepagrįsta. 13.5.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog už tuos pačius daiktus kiti pirkėjai bÅ«tų sumokėję daugiau ir jog ieÅ¡kovė galėjo sudaryti finansiÅ¡kai palankesnį sandorį. Vien tai, kad ieÅ¡kovė įrangÄ pagal priedÄ Nr. 2 nuomojo už 4 000 Eur be PVM per mėnesį, paneigia teismo abejonę, jog ieÅ¡kovė negalėjo sudaryti finansiÅ¡kai palankesnio sandorio. Be to, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o Vilniaus apygardos teisme jau buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13.6.

IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, turėdama kitų kreditorių, kurių reikalavimai pradelsti, vykstant bankroto bylos nagrinėjimui sudarė ginčijamÄ sandorį ir jai priklausantį vienintelį vertingesnį kilnojamÄ jį turtÄ pardavė atsakovei už 5 000 Eur, nors pagal subnuomos sutartį už to paties turto nuomÄ gaudavo 4 000 Eur be PVM per mėnesį nuomos mokestį. 13.7. Atsakovė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi ji iki sandorio sudarymo buvo susitarusi nupirkti įrangÄ už 5 000 Eur pagal du sÄ raÅ¡us – priedus Nr. 2 ir Nr. 3.

Vėliau, kai paaiÅ¡kėjo, kad parduodama įranga tik pagal priedÄ Nr. 2 (su tokia atsakovės nurodoma versija ieÅ¡kovė nesutinka), atsakovė nereikalavo sumažinti pradinės 5 000 Eur kainos, nepaisant to, kad įrangos buvo perduota mažiau nei buvo susitarta pradiniu susitarimu. 13.8. Ginčijamo sandorio sudarymo metu turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas turto areÅ¡tas BUAB „VIP 311“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį, kuria ieÅ¡kovės BUAB „Vilniaus vyninė“ reikalavimams užtikrinti solidariai areÅ¡tuoti atsakovams BUAB „VIP 311“, S. V., D.

S. ir I. P. priklausantis turtas 40 101,99 Eur sumai. Vadinasi nuo 2016 m. gegužės 3 d. (įregistruotas turto areÅ¡to pakeitimas) iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos galiojo neidentifikuoto ieÅ¡kovės turto areÅ¡tas, todėl ginčijamas sandoris, kuriuo buvo parduotas kilnojamasis turtas, negalėjo bÅ«ti sudarytas, nes prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms. 13.9. IeÅ¡kovės teigimu, bylÄ nagrinėjęs teismas galimai buvo Å¡aliÅ¡kas. Byla buvo nagrinėjama jau antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ civilinę bylÄ sprendimas buvo priimtas panaÅ¡iomis aplinkybėmis, t. y. nenagrinėjant bylos įrodymų ir argumentų, neatskleidžiant bylos esmės. Skundžiamo sprendimo 33 punkte esantis neužbaigtas sakinys “Nenustačius atsakovo nesÄ Å¾iningumo...“ ir skundžiamo sprendimo nustatymuose „Properties“ nurodyta informacija, kad dokumento (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo) rengėjas yra ankstesnį 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ priėmęs teisėjas ieÅ¡kovei kelia abejonių dėl teismo galimo iÅ¡ankstinio nusistatymo priimant skundžiamÄ sprendimÄ .

14. Atsakovė UAB „Gerama“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 14.1. Bendroji įrodinėjimo pareiga lemia, kad ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog įrangos vertė jos perleidimo metu buvo ne 5 000 Eur, o 46 313,36 Eur ar 48 000 Eur. Teismas pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovės teikiamais įrodymais dėl įrangos vertės, kadangi jie yra nepatikimi, neleistini ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei logikai.

Ieškovė teikė įrodymus, kad nedidelės dalies perleistos įrangos vertė yra 46 313,36 Eur, tačiau 2020 m. kovo 19 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijoje visa įranga įvertinta 48 000 Eur suma. Šie įrodymai yra prieštaringi, todėl jais negali būti remiamasi. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacija parengta nesivadovaujant nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nei Turto ir verslo vertinimo metodika, nei kitais teisės aktais, iš jos neįmanoma nustatyti, kokiais metodais buvo atliekamas vertinimas, kokia įranga vertinama.

Ä®ranga buvo nenauja, todėl jos vertė perleidimo metu priklausė nuo konkretaus vieneto bÅ«klės ir nusidėvėjimo. 14.2. Dabartinės įrangos nuotraukos neįrodys Å¡ios įrangos vertės jos perleidimo metu – prieÅ¡ daugiau nei trejus metus, todėl nuotraukų darymas ir pateikimas teismui apsunkintų bylos nagrinėjimÄ , prieÅ¡tarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams. IeÅ¡kovė neprašė skirti ekspertizės įrangos vertei nustatyti. Be to, ieÅ¡kovė niekada neprašė leisti apžiÅ«rėti ginčo įrangos. 14.3.

Po to, kai trečiasis asmuo S. V. atsiėmė jam nuosavybės teise priklausiusiÄ Ä¯rangÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovė galutiniu susitarimu sutarė tik dėl priede Nr. 2 nurodytos įrangos pirkimo už 5 000 Eur, tik per klaidÄ susitarime buvo nurodyta, kad perduodama įranga ir pagal priedÄ Nr. 3. 14.4. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo įsigijo iÅ¡ esmės visÄ priede Nr. 3 nurodytÄ Ä¯rangÄ nuosavybės teise, sumokėjo visÄ Ä¯rangos įsigijimo kainÄ , todėl netikėti Å¡iais įrodymais teismas neturėjo pagrindo.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrangos, nurodytos priede Nr. 3, įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, todėl byloje nėra įrodymų, kad Å¡i įranga kada nors priklausė ieÅ¡kovei. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2017 m. birželio 23 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarčių, nuomininkas UAB „Gerama“ perdavė subnuomininkams UAB „Nakties garsai“ ir UAB „Miesto virtuvė“ tik priede Nr. 2 nurodytÄ Ä¯rangÄ . Å ie įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo susigrÄ Å¾ino jam nuosavybės teise priklausiusiÄ Ä¯rangÄ , nurodytÄ priede Nr. 3 ir atsakovei Å¡i įranga nebuvo perduota.

Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančios 2016 m. gruodžio 27 d. sÄ skaitos faktÅ«ros. IeÅ¡kovė nepateikė jokio kito pardavimo apskaitos dokumento, pagal kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų pardavusi atsakovei UAB „Gerama“ įrangÄ pagal priedÄ Nr. 3. 14.5. Nėra pagrindo laikyti, kad ginčo įranga buvo pernuomojama už 4 000 Eur be PVM mokestį per mėnesį. Pagal patalpų subnuomos sutartis, patalpos buvo nuomojamos atitinkamai už 10,68 Eur už 1 kv. m ir 9 Eur už 1 kv. m, nors reali patalpų nuomos kaina buvo gerokai didesnė.

Bendra subnuomos kaina – už įrangÄ ir patalpų nuomÄ â€“ atitiko realiÄ vertę, tačiau buvo suklysta nurodant įkainius. Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ 2017 m. birželio 23 d. sudarytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su UAB „Nakties garsai“ ir UAB „Miesto virtuvė“, kuriose buvo nurodyta reali ginčo įrangos nuoma kaina – po 20 Eur per mėnesį. Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė nuomotojui nenurodė realios subnuomos kainos už patalpas ir dalis subnuomos kainos buvo parodyta kaip įrangos nuomos kaina. 14.6.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčijamu sandoriu kreditorių interesai pažeisti nebuvo. Kadangi įranga buvo sumontuota veikiančių kavinių ir barų patalpose, jos iÅ¡montavimas užtruktų nemažai laiko, trikdytų Å«kio subjektų veiklÄ ir bÅ«tų patirtos papildomos iÅ¡laidos, kurios, labiau tikėtina, virÅ¡ytų pačios įrangos vertę. Taigi, ginčijamas sandoris nepažeidė jokių ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesų. Be to, ginčo sandoris atitiko įprastÄ komercinę praktikÄ ir negali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) pagrindu. 14.7.

IeÅ¡kovė nepaneigė CPK 147 straipsnio 6 dalyje iÅ¡dėstytų nuostatų, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ buvo kreiptasi į antstolį, todėl neidentifikuoto turto areÅ¡tas nustojo galioti po keturiolikos dienų ir ginčo susitarimo sudarymo metu turto areÅ¡tas nebegaliojo. 14.8. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl to, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, yra nepagrįstos ir neįrodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Be to, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nuÅ¡alinimÄ , tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 16. 2014 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė BUAB „VIP 311“, atstovaujama tuometinio direktoriaus S. V., su AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei terminuotai (iki 2018 m. spalio 31 d.) buvo suteiktos valdyti ir naudotis 1 072,55 kv. m ploto patalpos, esančios Vilniaus g. 33, Vilniuje baro – naktinio klubo ir kavinės veiklai, o ieÅ¡kovė už patalpų nuomÄ Ä¯sipareigojo mokėti, laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. 10,14 Eur be PVM per mėnesį, o laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. 11,22 Eur be PVM per mėnesį, nuomos mokestį už 1 kv. m nuomojamų patalpų. 17. 2016 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovė BUAB „VIP 311“ su UAB „Miesto virtuvė“ ir UAB „Nakties garsai“ sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kuriÄ 610 kv. m ploto patalpų, esančių Vilniaus g. 33, Vilniuje, subnuomojo UAB „Miesto virtuvė“ ir UAB „Nakties garsai“ iki 2018 m. spalio 31 d.

Pagal Å¡iÄ subnuomos sutartį patalpos buvo iÅ¡nuomotos kartu su įranga, įrengimais ir pagerinimais, nurodytais sutarties priede Nr.

2. Subnuomininkai už patalpų nuomÄ Ä¯sipareigojo mokėti 5 500 Eur be PVM (arba 9,02 Eur už 1 kv.

m) nuomos mokestį, o už įrangÄ â€“ 4 000 Eur be PVM nuomos mokestį. 18. 2016 m. gruodžio 21 d. tarp ieÅ¡kovės BUAB „VIP 311“, AB „INVL Baltic Real Estate“ ir atsakovės UAB „Gerama“ buvo sudarytas susitarimas prie 2014 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuriuo ieÅ¡kovė BUAB „VIP 311“ (pradinė nuomininkė) nuo 2017 m. sausio 1 d. visas nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį perleido naujai nuomininkei atsakovei UAB „Gerama“.

Å iame susitarime buvo numatytas naujos nuomininkės UAB „Gerama“ įsipareigojimas padengti pradinės nuomininkės ieÅ¡kovės BUAB „VIP 311“ įsiskolinimÄ už patalpų nuomÄ ir komunalines paslaugas (64 111,13 Eur). 19. 2016 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas ginčo susitarimas pagal kurį ieÅ¡kovė BUAB „VIP 311“ perleido atsakovei UAB „Gerama“ visas jos, kaip subnuomotojos, teises ir pareigas pagal 2016 m. gegužės 24 d. sudarytÄ negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį bei už 5 000 Eur pardavė susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 iÅ¡vardintÄ Ä¯rangÄ .

20. Atsakovė UAB „Gerama“, vykdydama 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytÄ susitarimÄ nuomotojo atstovui UAB „Inreal valdymas“ 2016 m. gruodžio 23 d. už ieÅ¡kovę pervedė 30 000 Eur, 2017 m. sausio 11 d. – 30 201,78 Eur, 2017 m. sausio 31 d. – 394,89 Eur, viso – 60 596,67 Eur.

21. IeÅ¡kovė BUAB „VIP 311“ atsakovei UAB „Gerama“ 2016 m. gruodžio 27 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 5 000 Eur sumai už įrangÄ pagal 2016 m. gruodžio 21 d. susitarimo priedÄ Nr.

2. Tuo tarpu atsakovė UAB „Gerama“ 2016 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imu įskaitė ieÅ¡kovės BUAB „VIP 311“ reikalavimÄ dėl 5 000 Eur kainos už įrangÄ sumokėjimo į savo reikalavimus ieÅ¡kovei, ir nurodė, kad ieÅ¡kovės skola po įskaitymo sudaro 25 000 Eur.

22. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančia ginčo susitarimo dalį dėl prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytos įrangos pardavimo už 5 000 Eur kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi buvo parduotas areÅ¡tuotas turtas, be to, ieÅ¡kovė turėjo kitų kreditorių, todėl pardavus turtÄ ir atlikus įskaitymÄ buvo pažeistas imperatyvus reikalavimas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje. Taip pat, ieÅ¡kovės teigimu, ginčo susitarimu buvo pažeistos jos kreditorių teisės, kadangi bÅ«dama nemoki, ji suteikė pirmenybę atsakovei, parduodama įrangÄ už mažesnę nei rinkos kaina (ieÅ¡kovė remiasi actio Pauliana institutu).

23. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų, konstatavęs, kad imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeistos, kadangi neatlikus pirminio areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimo laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kovė neturi pagrindo remtis CK 6.9301 straipsnio pažeidimu. Be to, teismas nenustatė, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovės kreditorių teisės, nes buvo parduota baro, maisto ruoÅ¡imo veikloje naudota įranga, ieÅ¡kovė nepatyrė turto iÅ¡montavimo, saugojimo, kitų papildomų iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovei buvo perleisti daiktai ženkliai mažesne kaina. Teismo nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad ginčo susitarimÄ atsakovė turėjo vertinti kaip pažeidžiantį ieÅ¡kovės kreditorių interesus. Teismas taip pat konstatavo, kad priede Nr. 3 nurodyta įranga nepriklausė ieÅ¡kovei ir ginčo susitarimu atsakovei nebuvo perduota.

24. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia tokiais esminiais argumentais:

1) ieÅ¡kovės manymu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, konstatuodamas, kad įranga pagal priedÄ Nr. 3 nebuvo perduota atsakovei;

2) teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ Ä¯rodymÄ (turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡Ä ), patvirtinantį, kad ginčo susitarimo sudarymo metu galiojo ieÅ¡kovės neidentifikuoto turto areÅ¡tas, todėl sandoris negalėjo bÅ«ti sudarytas, nes prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms;

3) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, darydamas išvadas dėl parduotos įrangos būklės ir jos vertės;

4) teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo sudarant susitarimÄ ;

5) bylÄ nagrinėjęs teismas galimai buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų teisėjų kolegija pasisako. Dėl ginčo susitarimo priede Nr. 3 nurodytų daiktų (ne)perdavimo 25. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų įvertinimÄ , sprendžia, kad teismas, konstatuodamas, jog daiktai pagal ginčo susitarimo priedÄ Nr. 3 nebuvo perduoti atsakovei, nepažeidė minėtų procesinių įrodymų vertinimo taisyklių.

27. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja, kad ginčo susitarimas yra atsakovės atstovo pasiraÅ¡ytas ir patvirtintas antspaudu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai vertinta kaip nepakankama patvirtinti daiktų, nurodytų priede Nr. 3, faktinį perdavimÄ atsakovei. Atsakovei neigiant gavus ginčo susitarimo priede Nr. 3 iÅ¡vardytus daiktus ir nurodžius, kad daiktai nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, buvusiam BUAB „VIP 311“ vadovui S. V., kuris juos iÅ¡simontavo ir iÅ¡sivežė iÅ¡ patalpų, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių aptariamų daiktų įsigijimo dokumentų.

Tuo tarpu į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo, buvęs BUAB „VIP 311“ vadovas S. V., ne tik patvirtino, kad 2016 m. gruodžio mėnesį jam priklausančius daiktus iÅ¡simontavo ir iÅ¡sivežė iÅ¡ patalpų, bet ir pateikė į bylÄ jų įsigijimo dokumentus – 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Mirteksa“, 2013 m. gruodžio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2013 m. gruodžio 11 d. UAB „Mirteksa“ kasos pajamų orderio kvitÄ .

Sugretinus 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ S. V. įsigytų daiktų sÄ raÅ¡Ä su ginčo susitarimo priede Nr. 3 nurodytu daiktų sÄ raÅ¡u matyti, kad daugumos daiktų pavadinimai, modeliai, kiekiai ir kitos savybės iÅ¡ esmės sutampa, todėl nekyla abejonių, kad tai tie patys daiktai, nuosavybės teise priklausantys trečiajam asmeniui.

28. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytame sÄ raÅ¡e ir ginčo susitarimo priede Nr. 3 esančius nedidelės dalies daiktų pavadinimų nesutapimus aiÅ¡kino tuo, kad, teismo vertinimu, tikėtina, jog 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti daiktai buvo pavadinti kitais pavadinimais, nei priede Nr. 3 įraÅ¡yti daiktai. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad teismas rėmėsi prielaidomis.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kadangi tiek 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis, tiek ginčo susitarimas buvo sudaryti dėl didelio kiekio kilnojamųjų daiktų, juos sudarė skirtingi asmenys skirtingu laiku, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuose dokumentuose galėjo būti nurodyti tie patys daiktai, nors ir ne identiškais jų pavadinimais, ypač įvertinus įprastai bendrinėje kalboje vartojamus daiktų pavadinimus, į kuriuos pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas.

29. Be to, kad atsakovei pagal ginčo susitarimÄ buvo perduoti tik Å¡io susitarimo priede Nr. 2 iÅ¡vardyti daiktai, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pati ieÅ¡kovė, 2016 m. gruodžio 27 d. iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už parduodamus daiktus, joje nurodė „už įrangÄ pagal priedÄ Nr. 2“, tuo patvirtindama, jog priede Nr. 3 iÅ¡vardyti daiktai faktiÅ¡kai atsakovei nebuvo parduoti. Be to, atsakovė, kaip subnuomotoja, sudarydama vėlesnius 2017 m. birželio 23 d. susitarimus su UAB „Nakties garsai“ ir UAB „Miesto virtuvė“ dėl patalpų subnuomos bei perduodama patalpose buvusius daiktus, subnuomininkams neperdavė jokių ginčo susitarimo priede Nr. 3 nurodytų daiktų (žr. Å¡ių sutarčių priedus Nr. 1). Taigi, ir Å¡ios aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės pozicijÄ , kad ginčo susitarimu jai buvo parduoti tik priede Nr. 2 iÅ¡vardyti daiktai.

30. IeÅ¡kovė, siekdama pagrįsti trečiojo asmens pateiktų įrodymų nepatikimumÄ , pateikė paaiÅ¡kinimus bei prie jų pridėjo įrodymus dėl to, jog UAB „Mirteksa“ Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, sutartį UAB „Mirteksa“ vardu pasirašęs V. Ž. yra kitų įmonių, atliekančių neteisėtus veiksmus, vadovas, paties trečiojo asmens vykdyta veikla taip pat kelia abejonių jos sÄ Å¾iningumu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės pateikti argumentai ir įrodymai dėl trečiojo asmens bei UAB „Mirteksa“ veiklos teisėtumo yra bendro pobÅ«džio, jie nepaneigia paties raÅ¡ytine forma sudaryto sandorio (2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties) sudarymo fakto, kurio įvykdymÄ patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentas (kasos pajamų orderio kvitas), ir savaime nepaneigia, kad trečiasis asmuo pagal minėtÄ sandorį įsigijo naudotÄ Ä¯rangÄ ir kitus daiktus, nurodytus 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nereikalavo sumažinti ginčo susitarime numatytos pradinės 5 000 Eur kainos, nepaisant to, kad daiktų buvo perduota mažiau. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šalys nusprendė nemažinti pradinės susitarime numatytos kainos, paaiškėjus, jog ginčo susitarimo priede Nr. 3 esantys daiktai negali būti perduoti atsakovei, yra šalių valios išraiška ir savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktiškai atsakovei perduotų daiktų apimties.

Dėl ginčo susitarimo (ne)pripažinimo prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 32. Turto areÅ¡tas – įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – Turto areÅ¡to aktų registro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis, CPK 675 straipsnio 1 dalis).

Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – teisės turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę priverstinis laikinas apribojimas. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, areÅ¡tavus turtÄ ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).

33. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės BUAB „Vilniaus vyninė“ ieÅ¡kinį atsakovams S. V., D. S., I. P., BUAB „VIP 311“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ 40 101,99 Eur sumai, o jo nesant pakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises minėtai sumai, neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areÅ¡tavo lėšas, esančias banko įstaigoje ar pas trečiuosius asmenis bei kasoje.

Minėtos teismo nutarties pagrindu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2015029623 neidentifikuotam atsakovų turtui. Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad registre 2015 m. liepos 1 d. buvo įregistruotas antstolio atliktas turto arešto akto pakeitimas, kuriuo patikslinti areštuoto turto duomenys ir įregistruotas buto, esančio Šlaito g. 12-21, Vilniuje, priklausančio vienai iš atsakovių I. P., areštas, o kitų atsakovų turto areštas išregistruotas.

34. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo atsakovių D. S. ir I. P. atžvilgiu bei ieÅ¡kinį Å¡ių atsakovių atžvilgiu paliko nenagrinėtÄ . Å ia nutartimi teismas taip pat panaikino teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovių D. S. ir I. P. turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ios teismo nutarties pagrindu turto areÅ¡to aktų registre 2016 m. gegužės 3 d. buvo įregistruotas turto areÅ¡to akto pakeitimas, kuriuo buvo iÅ¡registruotas buto, esančio Å laito g. 12-21, Vilniuje, areÅ¡tas ir įregistruotas S. V. bei BUAB „VIP 311“ priklausančio neidentifikuoto turto areÅ¡tas.

35. CPK 147 straipsnio 5 dalis reikalauja nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti areÅ¡tuojamo turto trumpÄ apraÅ¡ymÄ , buvimo vietÄ ir kitus turtÄ identifikuojančius duomenis. Tačiau jeigu areÅ¡tuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dienÄ teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi iÅ¡samÅ«s turto duomenys nutartyje gali bÅ«ti nenurodomi. Å iais atvejais asmuo, kurio praÅ¡ymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir apraÅ¡ymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimÄ atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti.

36. CPK 147 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai teismo nutartyje iÅ¡samÅ«s areÅ¡tuojamo turto duomenys nenurodomi ir per keturiolika dienų tokia teismo nutartis nepateikiama antstoliui vykdyti arba antstolis per keturiolika dienų neatlieka pirminio areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Tai iÅ¡imtis iÅ¡ CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatytos taisyklės, pagal kuriÄ laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu teisiniu reglamentavimu, be kita ko, siekiama, kad skolininko neidentifikuotas turtas neapibrėžtÄ laikÄ nebÅ«tų areÅ¡tuotas dėl asmens, kurio praÅ¡ymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pasyvumo.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors ginčo susitarimo sudarymo metu (2016 m. gruodžio 21 d.) turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas BUAB „VIP 311“ neidentifikuoto turto areÅ¡tas, tačiau pagal CPK 147 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – neidentifikuoto BUAB „VIP 311“ turto areÅ¡tas – jau negaliojo.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. birželio 26 d. nutartimi pritaikius neidentifikuoto atsakovų S. V., D. S., I. P., UAB „VIP 311“ turto areÅ¡tÄ , antstolis, atlikęs pirminį areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimÄ , aprašė tik vienai iÅ¡ atsakovių I. P. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , o kitų atsakovų (tarp jų ir BUAB „VIP 311“) turto duomenų nepatikslino, Å¡ių atsakovų atžvilgiu neidentifikuoto turto areÅ¡tas iÅ¡ registro buvo iÅ¡registruotas.

Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo panaikintos atsakovių D. S. ir I. P. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto areÅ¡to aktų registre 2016 m. gegužės 3 d. vėl buvo įregistruotas neidentifikuoto atsakovų S. V. ir UAB „VIP 311“ turto areÅ¡tas, tačiau asmuo, kurio praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, į antstolį dėl atsakovų turto suradimo ir apraÅ¡ymo per CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ terminÄ nesikreipė, pirminis neidentifikuoto areÅ¡tuoto turto patikslinimas nebuvo atliktas, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikinoji apsaugos priemonė neteko galios CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Dėl to negalima teigti, kad 2016 m. gruodžio 21 d., kai buvo sudarytas ginčo susitarimas, ieškovei buvo apribota jai priklausančio turto disponavimo teisė.

38. IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad ginčo susitarimo sudarymo metu galiojo ieÅ¡kovės turto areÅ¡tas, remiasi tik turto areÅ¡to aktų registro duomenimis apie neidentifikuoto ieÅ¡kovės turto areÅ¡tÄ , tačiau įstatymo nuostatomis pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, jog ginčo objektu esantys daiktai jų perleidimo metu nebuvo areÅ¡tuoti, nenurodo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti ginčo susitarimo dalį negaliojančia, kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

39. IeÅ¡kovė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturi pagrindo remtis CK 6.9301 straipsnio pažeidimu, apeliaciniame skunde nenurodo, todėl dėl Å¡ios ginčo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Dėl ginčo susitarimo (ne)pripažinimo negaliojančiu taikant actio Pauliana institutÄ 40. IeÅ¡kovė ginčo susitarimo dalį dėl įrangos pardavimo prašė pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ pažeidžiant jos kreditorių teises (taikant actio Pauliana institutÄ ). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos ir ypatumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu minėtu teisiniu pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas, o nenustačius bent vienos iÅ¡ jų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).

41. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į ieškovę. Antai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu UAB „Statybų servisas“ naudai iš ieškovės buvo priteista 2 800,01 Eur skola, 62,72 Eur delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. įsakymu UAB „Bennet Distributors“ naudai iš ieškovės buvo priteista 21 383,22 Eur skola, 3 843,96 Eur delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

IÅ¡ 2016 m. gruodžio 21 d. tarp ieÅ¡kovės BUAB „VIP 311“, AB „INVL Baltic Real Estate“ ir atsakovės UAB „Gerama“ sudaryto susitarimo prie 2014 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kovės BUAB „VIP 311“ įsiskolinimas už patalpų nuomÄ ir komunalines paslaugas ginčo susitarimo sudarymo metu sudarė 64 111,13 Eur.

42. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Bennet Distributors“ 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartyje iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , be kita ko, nurodyta, kad jau 2014 metų pabaigoje įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo įmonės turimo turto vertę, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 4 605,90 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinta bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 72 180,37 Eur.

43. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, be to, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės jau buvo nemoki. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo ginčo susitarimÄ pripažinti negaliojančiu, nes tam dar reikia nustatyti kitų bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų buvimÄ , tarp jų ir kreditorių teisių pažeidimÄ , atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, kad sandoriai, kuriais skolininkas prioritetiÅ¡kai atsiskaito su vienu ar keliais kreditoriais, nors įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, paprastai gali bÅ«ti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

PrivalėjimÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems.

Å is aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 43, 44 punktai).

45. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ginčo susitarimu buvo pažeistos ieÅ¡kovės kreditorių teisės, bÅ«tina įvertinti tuo metu buvusiÄ verslo situacijÄ , atsižvelgti ne tik į ginčijamos sandorio dalies nuostatas, bet ir kitus tarp Å¡alių sudarytus sandorius, jų sudarymo tikslus bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

46. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių (žr. Å¡ios nutarties 16 – 21 punktus) matyti, kad ieÅ¡kovė, susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais ir nusprendusi nutraukti veiklÄ patalpose, esančiose Vilniaus g. 33, Vilniuje, ieÅ¡kojo iÅ¡eities iÅ¡ susidariusios situacijos ir sprendė, kaip padengti nuomotojui susidariusį itin reikÅ¡mingÄ Ä¯siskolinimÄ už iÅ¡sinuomotas patalpas. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 21 d. susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovė perleido savo, kaip nuomininkės, teises ir pareigas atsakovei, sudarė prielaidas padengti susidariusį įsiskolinimÄ nuomotojui ir taip iÅ¡vengti kitų neigiamų pasekmių – pareigos mokėti delspinigius ir atlyginti nuostolius nuomotojui, kaip tai buvo numatyta 2014 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7 dalyje, nuomotojo reikalavimo atlaisvinti patalpas ir pan.

Nors šio susitarimo pagrindu ieškovė neteko teisės naudotis patalpomis, esančiomis Vilniaus g. 33, Vilniuje, tačiau ir nesudariusi aptariamo susitarimo ji nebūti galėjusi išsaugoti teisės naudotis patalpomis, kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9 dalyje buvo numatyta nuomotojo teisė nutraukti sutartį nuomininkui daugiau kaip 10 darbo dienų vėluojant sumokėti mokėtinas sumas.

47. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 21 d. sudaryto susitarimo dėl jos, kaip nuomininkės, teisių ir pareigų perleidimo atsakovei nevertina kaip nenaudingo ieÅ¡kovei ar jos kreditoriams, Å¡io susitarimo ji neginčija. Tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ aptariamo susitarimo gavo ekonominę naudÄ , konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas ieÅ¡kovės bankroto byloje.

48. Teisėjų kolegijos manymu, ginčo susitarimas turi bÅ«ti vertintinas kaip neatsiejamas nuo 2016 m. gruodžio 21 d. sudaryto susitarimo dėl nuomininkės teisių ir pareigų perleidimo, kadangi Å¡iuo ginčo susitarimu buvo įformintas ieÅ¡kovės, kaip subnuomotojos, teisių ir pareigų perleidimas naujajai patalpų nuomininkei pagal ieÅ¡kovės anksčiau sudarytÄ patalpų subnuomos sutartį su UAB „Miesto virtuvė“ ir UAB „Nakties garsai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių apsisprendimas ginčo susitarimu iÅ¡spręsti ir patalpose buvusios ieÅ¡kovei priklausiusios virtuvės, garso bei kitos įrangos, kuriÄ tuo metu naudojo subnuomininkai, perdavimo atsakovei klausimÄ buvo visiÅ¡kai pagrįstas ir racionalus, kadangi ieÅ¡kovė neketino toliau tęsti veiklos patalpose.

IÅ¡ tokių faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ginčo susitarimu nebuvo siekiama suteikti pirmenybę atsakovei, kaip vienai iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorių, ar perleisti jai, kaip vienai iÅ¡ kreditorių, vienintelį ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ , bet buvo norima kompleksiÅ¡kai iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės veiklos patalpose nutraukimo klausimÄ , kartu nusprendžiant ir dėl patalpose esančios įrangos perleidimo atsakovei. Kaip galima spręsti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčo susitarime parduodamos atsakovei įrangos kaina buvo nustatyta įprastu derybų bÅ«du, abiejų Å¡alių tarpusavio sutarimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks parduodamos kainos nustatymas, kai sandoris iÅ¡ esmės buvo iÅ¡vestinis iÅ¡ kitų Å¡alių susitarimų dėl nuomos teisių ir pareigų perėmimo, gali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis įprastÄ verslo praktikÄ , tuo labiau kad perleidžiama įranga buvo naudota, kai kurie jos objektai buvo remontuotini (tai pažymėta ginčo susitarimo priede Nr. 2), be to, įrangos iÅ¡montavimas bÅ«tų pareikalavęs ir papildomų resursų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovės kreditorių pažeidimÄ galima bÅ«tų konstatuoti tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta aiÅ¡ki disproporcija tarp Å¡alių susitarime nustatytos įrangos kainos ir realios įrangos vertės, t. y. kad daiktų rinkos vertė buvo akivaizdžiai didesnė, nei nurodyta ginčo susitarime.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei teigiant, jog ginčo susitarime nurodyti daiktai buvo parduoti už ženkliai mažesnę, nei rinkos, kainÄ , bÅ«tent jai teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti Å¡iÄ aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus pagrįstai nenustatė.

50. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais skelbimais apie parduodamus panaÅ¡ius daiktus, kadangi ieÅ¡kovė nepagrindė, kad skelbimuose nurodyti daiktai savo savybėmis yra panaÅ¡Å«s į atsakovei perduotus daiktus (pvz., iÅ¡ daugumos skelbimų nėra aiÅ¡ku, ar juose nurodoma apie parduodamus naudotus, o ne naujus daiktus, kokie jų pagaminimo metai, ar jų techninė bÅ«klė artima atsakovei perduotų daiktų bÅ«klei bei kt.). Kadangi dalis skelbimų yra iÅ¡ internetinių parduotuvių, galima spręsti, kad juose skelbiama apie parduodamus naujus daiktus, kurių kaina negali bÅ«ti prilyginama atsakovei perduotų naudotų daiktų rinkos vertei.

51. Kitu ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu įrodymu – UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacija dėl galimos rinkos kainos, kurioje nurodyta daiktų galima rinkos kaina 48 000 Eur, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo. Å ioje konsultacijoje pateiktas rinkos vertės vertinimas negali bÅ«ti prilygintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme reglamentuojamam turto vertės nustatymui (turto vertinimo ataskaitai), Å¡i konsultacija suraÅ¡yta neapžiÅ«rėjus vertinamų objektų, nesurinkus apie juos detalios informacijos, joje nėra pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas ir nurodytos objektų vertės apskaičiavimas.

Nors konsultacijoje nurodoma, kad turto kaina nustatyta pagal turto naudojimo pajamas (atsižvelgiama, kad 2016 m. gegužės 24 d. ieškovės su UAB „Miesto virtuvė“ ir UAB „Nakties garsai“ sudarytoje negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje įranga nuomojama už 4 000 Eur be PVM), tačiau jokie skaičiavimai, kaip gauta 48 000 Eur galima rinkos vertė, nepateikiami.

52. IeÅ¡kovė, byloje įrodinėdama, kad atsakovei perduotų daiktų vertė buvo ženkliai didesnė, nei 5 000 Eur, rėmėsi ta aplinkybe, kad 2016 m. gegužės 24 d. jos su UAB „Miesto virtuvė“ ir UAB „Nakties garsai“ sudarytoje negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje buvo numatytas 4 000 Eur be PVM nuomos mokestis už nuomojamÄ Ä¯rangÄ . Kaip minėta, Å¡ia aplinkybe rėmėsi ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijoje dėl galimos rinkos kainos. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pateiktais argumentais, kurie sudaro pagrindÄ abejoti subnuomos sutartyje nurodytos įrangos nuomos kainos realumu.

53. Teisėjų kolegijos nuomone, subnuomos sutartyje nurodyta įrangos nuomos kaina turėtų bÅ«ti vertinama neatsietai, bet kartu su Å¡ioje sutartyje numatyta patalpų nuomos kaina. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties 16 – 17 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovė nuomojosi patalpas už mažiausiai 10,14 Eur be PVM kainÄ už 1 kv. m patalpų per mėnesį. Tuo tarpu 2016 m. gegužės 24 d. subnuomos sutartyje subnuomininkai už patalpų nuomÄ Ä¯sipareigojo mokėti 5 500 Eur be PVM (arba 9,02 Eur už 1 kv.

m) nuomos mokestį, t. y. mažesnio dydžio nuomos mokestį, nei ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi mokėti nuomotojui. Vadinasi, galima spręsti, kad subnuomos sutartyje numatytas 4 000 Eur be PVM nuomos mokestis už įrangÄ turi bÅ«ti vertinamas neatsietai nuo subnuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio už patalpas, t. y. ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės buvo svarbus bendras mokamas nuomos mokestis tiek už patalpas, tiek už įrangÄ . Todėl negalima teigti, kad įprastomis rinkos sÄ lygomis (atskirai nuo nuomojamų patalpų) aptariama įranga iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota už 4 000 Eur be PVM nuomos mokestį. Å iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad atsakovė, kaip subnuomotoja, sudarydama vėlesnius 2017 m. birželio 23 d. susitarimus su UAB „Nakties garsai“ ir UAB „Miesto virtuvė“ dėl patalpų subnuomos, tÄ pačiÄ Ä¯rangÄ iÅ¡nuomojo už ženkliai mažesnį (40 Eur be PVM per mėnesį) nuomos mokestį.

54. Dar viena įrodymų grupė, kuria ieÅ¡kovė rėmėsi, siekdama įrodyti, kad ginčo susitarimu perduotų daiktų vertė buvo didesnė nei 5 000 Eur, yra paslaugų (renginių organizavimo) sutartys, kuriomis ieÅ¡kovė užsakė renginių organizavimo paslaugas ir įsipareigojo pateikti renginių organizatoriams patalpas bei įrangÄ . Prie Å¡ių sutarčių pridėtuose įrangos priėmimo–perdavimo aktuose užfiksuota kai kurios įrangos vertė (ieÅ¡kovės teigimu, 12 vienetų įrangos aktuose buvo įkainota 9 000 Eur verte).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai nepakankami konstatuoti, kad atsakovei perduotų daiktų vertė buvo ženkliai didesnė, nei 5 000 Eur. Pakankamai aiÅ¡ku tai, kad ieÅ¡kovė, perduodama įrangÄ renginių organizatoriams ir siekdama, jog Å¡i įranga nebÅ«tų sugadinta, minėtuose įrangos priėmimo–perdavimo aktuose buvo suinteresuota nurodyti kuo didesnę jos vertę. Kita vertus, paslaugų (renginio organizavimo) sutartys, buvo sudarytos daugiau kaip prieÅ¡ 7 mėn. iki ginčo susitarimo sudarymo, todėl įrangos bÅ«klė galėjo pasikeisti.

55. Ginčo susitarimo priede Nr. 2 nurodyti daiktai buvo perduoti atsakovei, o ji Å¡iuos daiktus iÅ¡nuomojo patalpų subnuomininkams, dėl to ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu buvo apsunkinta galimybė gauti informacijÄ apie detalias perleistų daiktų savybes, pagrįsti jų vertę. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė neatleido ieÅ¡kovės nuo įrodinėjimo pareigos įrodyti savo teiginius. IeÅ¡kovei negalint pateikti tam tikrų, jos nuomone, reikÅ¡mingų įrodymų, ji turėjo teisę pasinaudoti CPK normose įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ir praÅ¡yti teismo juos iÅ¡reikalauti (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 198 – 199 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo eigÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės buvo sudaryta procesinė galimybė pagrįsti savo teiginius, jog ginčo susitarime nurodyti daiktai buvo parduoti už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainÄ .

56. IeÅ¡kovė pradiniame ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡duoti teismo liudijimÄ , suteikiantį teisę jos atstovui patekti į atsakovės patalpas ir apžiÅ«rėti įrangÄ , padaryti jos fotonuotraukas, įrangos apraÅ¡ymÄ , o dublike prašė įpareigoti atsakovę pateikti informacijÄ apie ginčo įrangos buvimo vietÄ . Vis dėlto, pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 12 d. posėdyje, kuriame byla pirmÄ jį kartÄ buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovės atstovas jokių praÅ¡ymų, susijusių su galimybe pateikti į atsakovės patalpas ir apžiÅ«rėti įrangÄ , taip pat su duomenų apie įrangÄ iÅ¡reikalavimu, ekspertizės skyrimu, nereiÅ¡kė.

Po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės visos įrangos nuotraukas ir įrangos techninių specifikacijų nuotraukas, kuriose matytųsi įrangos bÅ«klė ir techniniai parametrai. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, motyvuodama tuo, kad ji neturi praÅ¡omų iÅ¡reikalauti nuotraukų, taip pat nurodė, jog tik daiktų vertės nustatymo ekspertizė galėtų padėti nustatyti jų vertę perdavimo metu.

Esant tokiai atsakovės pozicijai, ieškovė neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, 2020 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose jokių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo nepareiškė.

57. Taigi, nors ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu reiÅ¡kė tam tikrus praÅ¡ymus, susijusius su duomenų apie įrangÄ iÅ¡reikalavimu iÅ¡ atsakovės, tačiau tolesnėje bylos eigoje tokių savo praÅ¡ymų nepalaikė, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga Å¡ių praÅ¡ymų spręsti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui vien tik dėl to, kad atsakovė savo noru nepateikė į bylÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omų įrangos bei jos techninių specifikacijų nuotraukų, nebuvo pagrindo laikyti ieÅ¡kovės teiginius įrodytais (vadovautis ieÅ¡kovės nurodyta contra spoliatorem prezumpcija).

Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu taip pat pažymi, kad daiktų rinkos vertės nustatymas yra susijęs su specialiųjų žinių turėjimu, todėl byloje paskirta teismo ekspertizė bÅ«tų leidusi tiksliausiai įvertinti perleistų daiktų rinkos vertę. Tačiau ieÅ¡kovė, kuriai teko įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad daiktai buvo parduoti už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainÄ , praÅ¡ymo byloje skirti ekspertizę perleistų daiktų rinkos vertei nustatyti nereiÅ¡kė, nors apie tokios ekspertizės galimybę neabejotinai žinojo, kadangi dėl ekspertizės skyrimo buvo svarstoma ne viename atsakovės procesiniame dokumente, be to, ieÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato.

58. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad kiti pirkėjai už atsakovei perleistus daiktus bÅ«tų sumokėję daugiau ir kad ji galėjo sudaryti finansiÅ¡kai palankesnį sandorį. Atsižvelgus į buvusiÄ verslo situacijÄ , kitus tarp Å¡alių sudarytus sandorius, jų sudarymo tikslus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ginčo susitarimu buvo pažeistos ieÅ¡kovės kreditorių teisės. Kartu pastebėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neginčija atsakovės 2016 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imu atlikto 5 000 Eur mokėtinos už įrangÄ sumos įskaitymo, dėl to Å¡io įskaitymo teisėtumas nevertinamas.

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl neįrodyto atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kaip actio Pauliana sÄ lygos. Remiantis kasacinio teismo praktika, ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktÄ ). Tačiau, kaip nurodo kasacinis teismas, ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situacijÄ (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

60. Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad atsakovė, sudarydama ginčo susitarimÄ , žinojo, jog ieÅ¡kovė turi finansinių sunkumų, kadangi 2016 m. gruodžio 21 d. susitarimu įsipareigojo padengti susidariusį ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ (64 111,13 Eur) už patalpų nuomÄ ir komunalines paslaugas. Tokio dydžio ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei leido suprasti, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis nėra gera, tuo labiau kad ieÅ¡kovė nusprendė nebetęsti veiklos iÅ¡sinuomotose patalpose.

Tačiau tiek ginčo susitarimo, tiek ir susitarimo dėl nuomininkės teisių ir pareigų perleidimo sÄ lygos atsakovei nesudarė pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie sandoriai ieÅ¡kovei yra nenaudingi ar kad jais yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės kreditorių teisės. Atsakovė įsipareigojo padengti ženklaus dydžio ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ nuomotojui, nors tuo metu buvo aiÅ¡ku, kad atsakovės galimybės atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovės už jÄ sumokėtÄ Ä¯siskolinimÄ bus apsunkintos dėl finansinės padėties.

Be to, kaip jau minėta, ginčo susitarimo dalies dėl su patalpomis susijusios įrangos pardavimo sudarymas buvo sÄ lygotas susitarimo, kuriuo ieÅ¡kovė perleido savo, kaip nuomininkės, teises ir pareigas. Å ioje byloje jau buvo padaryta iÅ¡vada, kad ginčo susitarimu buvo perleista naudota su patalpomis susijusi įranga ir atsakovei nebuvo pagrindo spręsti, kad sulygta jos pardavimo kaina aiÅ¡kiai neatitiko rinkos vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje yra neįrodytas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, kaip bÅ«tinoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga.

61. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas Å¡ioje byloje, surinktus įrodymus įvertino iÅ¡ esmės nepažeisdamas įrodymų įvertinimo taisyklių, tinkamai taikė actio Pauliana institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ginčo susitarimo dalies pripažinimo negaliojančiu. Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 62. IeÅ¡kovė kelia abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, nurodydama, kad 1) teismo sprendimas buvo priimtas panaÅ¡iomis aplinkybėmis, kaip ir bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ (nenagrinėjant bylos įrodymų, neatskleidžiant bylos esmės);

2) skundžiamo sprendimo nustatymuose „Properties“ nurodyta informacija, kad dokumento (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo) rengėjas yra ankstesnį 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ priėmęs teisėjas.

63. Viena iÅ¡ tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

64. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad neÅ¡aliÅ¡kumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10). Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, Å¡ia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas; pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 14396/88; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96; kt.).

Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje Rywin prieÅ¡ LenkijÄ , peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nuogÄ stavimai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo negali bÅ«ti laikomi objektyviai pagrįstais. Sulyginus byloje priimtÄ ankstesnį teismo sprendimÄ (2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ ) su apskųstu sprendimu, matyti, kad skiriasi Å¡ių sprendimų turinys, juose nurodyti sprendimus lėmę motyvai ir kt. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo perduoti ieÅ¡kovei priklausantys daiktai (turtas), todėl kitų ieÅ¡kinio argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu apskųstu sprendimu teismas, nors ir glausta forma, tačiau pasisakė dėl esminių ieÅ¡kinio argumentų ir į bylÄ pateiktų įrodymų, padarė iÅ¡vadas dėl sandorio negaliojimo pagrindų. Taigi, negalima teigti, kad apskųstas teismo sprendimas buvo priimtas panaÅ¡iomis aplinkybėmis, kaip ir bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ .

66. Rengiant dokumentus kompiuterio programų pagalba įprasta naudoti anksčiau sukurtas duomenų rinkmenas, jas pakoreguoti, siekiant rengiamam dokumentui suteikti norimÄ turinį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas kompiuterio programos pagalba buvo parengtas panaudojus anksčiau sukurtÄ duomenų rinkmenÄ , kurio rengėju buvo ankstesnį 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ priėmęs teisėjas, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ar tuo, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja pati savarankiÅ¡kai įvertino bylos medžiagÄ bei parengė apskųstÄ sprendimÄ .

Be to, tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja savarankiÅ¡kai atliko anksčiau sukurtos duomenų rinkmenos turinio korekcijas bei savarankiÅ¡kai parengė procesinį teismo dokumentÄ , matyti ir iÅ¡ skundžiamo sprendimo duomenų rinkmenos nustatymuose (angl. „Properties“) nurodytos informacijos apie paskutinį dokumento korekcijas atlikusį asmenį (angl. „Last Modified By“). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , patyrė 560 Eur iÅ¡laidų. Atsakovo praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu nustatytų didžiausių priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų už konkrečias suteiktas paslaugas, jos yra pagrįstos ir atsakovo realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerama“ (juridinio asmens kodas 300558289) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ (juridinio asmens kodas 303280717) bankroto administravimui skirtų lėšų 560 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė