3fc70ab9-36e8-482b-80b9-e0c82440d1e8 · Kauno apygardos teismas

                                                                                           Baudžiamosios bylos Nr. 1A-307-245/2018                                                                                           Teisminio proceso Nr.             1-69-3-00031-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 25 d.Kaunas      Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai G.

A., jos atstovei advokatei Angelei Forminienei,nuteistajai D. B., jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį iÅ¡dirbant po ne mažiau kaip 15 valandų.

Nukentėjusiosios G. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. B. priteista 107,59 eurai turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.          Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. B. nuteista už tai, kad 2016 m. spalio 31 d. po 20.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suėmusi už plaukų pargriovė nukentėjusiÄ jÄ G. A. ant gatvės, tyčia rovė jos plaukus, trankė jos galvÄ Ä¯ gatvės dangÄ -asfaltÄ , koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ burnÄ ir prakirto apatinę lÅ«pÄ iÅ¡ vidinės pusės, dėl ko G.

A. buvo dviejuose vietose iÅ¡rauti galvos plaukai, sumuÅ¡tas veidas ir sukeltas fizinis skausmas, ko pasėkoje G. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį, nustatyti, kad ji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir netenkinti G. A. civilinio ieÅ¡kinio. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes, ir nepagrįstai pripažino D.

B. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas rėmėsi klaidingais nukentėjusiosios G. A. parodymais, kurie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš teismo pateikto G. A. skundo ji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., tuo tarpu apklausiama policijos pareigūnų nukentėjusioji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 17.00 val. Tuo tarpu byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. D3240/2016(02) jau nurodoma, kad įvykis įvyko tarp 20.00 val. ir 21.00 val.

Byloje esanti policijos komisariato pateikta medžiaga patvirtina, kad policijos pareigÅ«nus G. A. kvietė ne įvykio dienÄ , t. y. 2016 m. spalio 31 d., bet 2016 m. lapkričio 1 d. 8.18 val. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodo, kad jokių liudytojų nebuvo, tačiau teisme jau atsiranda liudytoja kaimynė K. B., kuri patvirtina įvykio aplinkybes. Visa tai patvirtina nukentėjusiosios duotų parodymų nenuoseklumÄ ir melagingumÄ . Skunde taip pat teigiama, kad tai nuteistoji nukentėjo nuo G.

A. neteisėtų veiksmų, kai pastaroji bÅ«dama neblaivi pirma puolė apeliantę, o Å¡i privalėjo gintis. Nuteistoji neneigia, kad gindamasi galėjo suduoti nukentėjusiajai, kadangi pastaroji jÄ smaugė, tačiau ji pirma konflikto nesukėlė. Nuteistosios patirtus sužalojimus patvirtina pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G2850/2016(02), kur nurodyta, kad apeliantei padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jokios tyčios nuteistosios veiksmuose nebuvo, ji tik gynėsi nuo nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji į specialistÄ dėl padarytų sužalojimų kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 15 d., todėl jai padaryti sužalojimai buvo nustatinėjami iÅ¡ jos pačios pateiktų nuotraukų, taip pat ekspertas nurodė, kad kategoriÅ¡kai teigti, jog G. A. plaukai buvo iÅ¡rauti įvykio metu negalima teigti. Skunde nesutinkama su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, kadangi Å¡iuo atveju nukentėjo tiek G. A., tiek ir nuteistoji. IÅ¡laidas dėl ekspertizės iÅ¡vados pateikimo patyrė ne tik nukentėjusioji, bet ir apeliantė.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji po įvykio į Å¡eimos gydytojÄ nesikreipė, jokie vaistai jai nebuvo skirti, nedarbingumas taip pat nebuvo suteiktas, todėl nepagrįstai ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad ji artojo vaistus apie 2 savaites. Prie ieÅ¡kinio pateikti vaistų pirkimo kvitai, patvirtina tik, kad buvo pirktas vaistas „Ibuprofen“, tačiau tik 2016 m. lapkričio 11 d., kai pats įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. Visi kiti kvitai rodo, kad buvo pirkti maisto papildai ar vitaminai ir praėjus mėnesiui ar dviem po įvykio.

Nepagrįstai nukentėjusiajai buvo priteista ir neturinė žala. Teismo posėdyje nuteistoji D. B. ir jos gynėjas advokatas Vytautas Gineika praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, privati kaltintoja ir nukentėjusioji G. A. bei jos atstovė advokatė Angelė Fominienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrintina tik apeliacinio skundo ribose, t.y. tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios D. B. apeliacinio skundo, nuteistoji ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, teigdama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje buvo priimtas, netinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikus nukentėjusiosios ir parodymams, tačiau argumentuotai nepaneigus nuteistosios pozicijos. Taigi apeliantė, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms, o taip pat argumentuoja dėl netinkamai priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 5 dalis). Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas priima galutinį sprendimÄ byloje.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinus proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, kurių visuma pagrindžia D. B. kaltę, padarius jai inkriminuotÄ veikÄ .

Visi byloje esantys duomenys, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutiktina.

Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistosios kaltės, padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i tyčinė veika objektyviai pasireiÅ¡kia kito žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

Pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡tirtų įrodymų – specialisto iÅ¡vadų dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobÅ«džio, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų - visumos pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji D. B. savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. A. sveikatÄ ir jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti bei įvertinti ne tik nuteistÄ jÄ D. B. kaltinantys, bet ir jÄ teisinantys įrodymai: pačios nuteistosios parodymai ir kiti bylos duomenys. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d. po 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suėmusi už plaukų pargriovė nukentėjusiÄ jÄ G. A. ant gatvės, tyčia rovė jos plaukus, trankė jos galvÄ Ä¯ gatvės dangÄ -asfaltÄ , koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ burnÄ ir prakirto apatinę lÅ«pÄ iÅ¡ vidinės pusės, dėl ko G.

A. buvo dviejuose vietose iÅ¡rauti galvos plaukai, sumuÅ¡tas veidas ir sukeltas fizinis skausmas, ko pasėkoje G. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistoji nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis ir teigia, kad jos veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes ji tyčia nevartojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , siekdama sukelti jai fizinį skausmÄ ar jÄ sužaloti, prieÅ¡ingai konfliktiÅ¡kai buvo nusiteikusi bÅ«tent nukentėjusioji G. A., bÅ«tent ji puolė apeliantę, griebė jÄ už plaukų, buvo užlipusi ant krÅ«tinės, smaugė.

Nuteistoji tik norėdama iÅ¡vengti smurto bei atremti nukentėjusiosios intensyvų ir agresyvų puolimÄ , jÄ tramdė, neneigia, kad gal ir sudavė jai kelis smÅ«gius, tačiau tik siekdama apsiginti. Mano, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti fizinio kontakto metu, tačiau ji nebuvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nesiekė jos sužaloti. Pasak nuteistosios, jos veiksmai traktuotini kaip gynyba, o ne kaip siekis padaryti žalos nukentėjusiajai. Nurodo, kad nukentėjusiosios agresyvus puolimas, pagriovimas ant žemės ir bandymas smaugti apeliantei leido suvokti grėsmės realumÄ .

Tokius D. B. teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , pagrįstai pripažino, kad bÅ«tent D. B. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir su tokiomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tinoji gintis yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.

BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis <...> nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BÅ«tinosios ginties instituto taikymui yra bÅ«tina, kad situacija atitiktų tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti nukentėjusiosios veiksmai, kurie bÅ«tų kėlę realų pavojų nuteistosios sveikatai ar gyvybei, dėl kurių bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Tai, kad tarp D. B. ir G. A. įvyko žodinis konfliktas, nepatvirtina pačios buvusios situacijos pavojingumo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos Z. B. parodymai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistoji D. B. pirmoji puolė nukentėjusiÄ jÄ , tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, buvo ant jos užvirtusi ir mušė nukentėjusiÄ jÄ rankomis per galvÄ , o nukentėjusioji tik gynėsi ir trenkė per galvÄ bei nugarÄ D.

B.. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai nustatyti sužalojimai (2016 m. lapkričio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2850/2016 (02)) galėjo atsirasti konflikto metu, kai nukentėjusioji gynėsi nuo užpuolimo, tačiau tai nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad konflikto metu bÅ«tų naudojami sveikatai ar gyvybei pavojingi įrankiai (priemonės), moterų fizinės savybės dėl amžiaus, fizinio pasirengimo ar kitų su sveikatos bÅ«kle susijusių aplinkybių taip pat nėra iÅ¡ esmės skirtingos.

Esant tokiai situacijai nuteistosios veiksmus nuketėjusiosios atžvilgiu vertinti kaip atliktus esant bÅ«tinajai ginčiai, t. y. ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl D. B. kaltumo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisinga, t. y. baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai. Kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nuteistoji nurodo nukentėjusiosios G. A. parodymų prieÅ¡taravimÄ ir nenuoseklumÄ : skunde pirmos instancijos teismui nukentėjusioji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., tuo tarpu apklausiama policijos pareigÅ«nų ji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 17.00 val., specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, kad nukentėjusioji nurodo, jog buvo sužalota 2016 m. spalio 31 d. tarp 20.00 val. ir 21.0 val.

Be to, policijos pareigÅ«nus nukentėjusioji kvietė ne iÅ¡ karto po įvykio, bet tik sekančiÄ dienÄ . Tai, apeliantės įsitikinimu, įrodo, kad nukentėjusioji viskÄ meluoja. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi G. A. policijos komisariatui pateiktame pareiÅ¡kime, apklausos metu duotus parodymus, privataus kaltinimo skunde apylinkės teismui, teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, kad iÅ¡ esmės nukentėjusioji nurodė tapačias 2016 m. spalio 31 d. vakarinio konflikto su D.

B. aplinkybes. Tuo tarpu esantys tam tikri neatitikimai (įvykio valanda), nevertinti kaip esminiai, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti nukentėjusiosios parodymų teisėtumu bei objektyvumu. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji tiek paties įvykio metu, tiek po jo buvo stipriai susijaudinusi ir negalėjo visiÅ¡kai aiÅ¡kiai įvardyti įvykio aplinkybių, todėl neatmetama galimybė, kad duodama parodymus ir raÅ¡ydama skundÄ bei pareiÅ¡kimÄ ji galėjo suklysti ir nurodyti netikslų įvykio laikÄ .

Patirtas stresas ir iÅ¡gyvenimai dėl sužalojimų galėjo sÄ lygoti ir vėlesnį nukentėjusiosios kreipimÄ si į policijos pareigÅ«nus. Savo 2017 m. kovo 4 d. privataus kaltinimo Kauno apylinkės teismui skunde nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji patvirtino 2017 m. liepos 4 d. teisiamojo posėdžio metu, kur nurodė, kad „<...> tai maždaug apie 20.00-21.00 val. galėjo bÅ«ti. Nes aÅ¡ atėjau su Å¡viesa, gatvėje Å¡viesas uždega apie 19.30 val.-20.00 val. Kai mane mušė Å¡viesos gatvėje jau degė.<...>.“ „<...> 17.00 val. nurodžiau policijos pareigÅ«nams, nes blogai jaučiausi, svaigo galva, galėjau suklysti valandas <...>“.

PolicijÄ kviečiau 2016 m. lapkričio 1 d. TÄ pačiÄ dienÄ galvojau, kad praeis, B. mane parlydėjo namo, kartu dėjo kompresus. Ant rytojaus pamačiau, kad lÅ«pa sutinusi, galvÄ skauda.<...>“ (1 t., b. l. 88-90). Å iuos savo parodymus nukentėjusioji G. A. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiosios parodymų matosi, kad jos parodymai dėl įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės sutampa. Be to, teisiamojo posėdžio metu duoti G. A. parodymai atitinka ir kitÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad nukentėjusiosios parodymai yra klaidingi.

Apeliaciniame skunde nuteistoji pažymi, kad teismas netinkamai įvertino ir specialisto iÅ¡vadÄ dėl G. A. patirtų sužalojimų, kadangi nukentėjusioji į specialistÄ kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 15 d., todėl specialistas negalėjo duoti tikslios iÅ¡vados praėjus dviem savaitėms po sužalojimo. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2016-12-15 iÅ¡vados Nr. G3240/2016 (02) matyti, kad G. A. plaukai iÅ¡ virÅ¡ugalvio srities iÅ¡rauti greičiausiai rankomis ir ne mažiau kaip dviem poveikiais.

Veido minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas ir galimai buvę minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai kitose galvos dalyse padaryti kietu buku daiktu ir atitinka tiriamosios nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 4-5). Apklausiamas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Ą. S. patvirtino savo iÅ¡vadoje nurodytus duomenis ir paaiÅ¡kino, kad „<...> plaukai galvoje galėjo bÅ«ti iÅ¡rauti įvykio metu, kadangi buvo matyti du židiniai be plaukų, galėjo bÅ«ti padaryti vienu ar dviem poveikiais, tai pasakyti sunku, bet greičiausiai dviem.

Veido minkštų audinių sumušimai nebuvo detalizuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, nei kuriose vietose, nei koks patinimas. Minkštų audinių sumušimai buvo, kurie pasireiškė sutinimu, bet kraujosruvų, nubrozdinimų nebuvo pažymėta ir įvardinta. <...>“. Taigi, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus. Aplinkybės, kad G. A. į medikus kreipėsi tik po kurio laiko, nėra tas faktas, kuris keltų pagrįstų abejonių dėl patirtų sužalojimų atsiradimo laiko bei kitų aplinkybių.

Juolab, kad tiek pirminę pagalbÄ suteikę medikai, tiek specialisto iÅ¡vadÄ teikęs teismo ekspertas konstatavo tuos sužalojimus, kurie iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus. Visų Å¡ių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. B. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliantės veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡teisinti apeliantę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodant, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar nukentėjusiosios teismui pateikti įrodymai apie vaistų įsigijimÄ patvirtina, kad Å¡ie medikamentai buvo gydytojo skirti 2016 m. spalio 31 d. incidento pasekmėms gydyti, kadangi prie ieÅ¡kinio pateikti kasos kvitai, patvirtina, jog vaistas „Ibuprofen“ ir kiti maisto papildai buvo pirkti praėjus mėnesiui ar dviem po patirtų sužalojimų.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio civilinio ieÅ¡kinio, nukentėjusioji G. A. jame nurodė patyrusi iÅ¡ viso 107,59 Eur turtinę žalÄ dėl vaistų pirkimo ir specialisto iÅ¡vados apmokėjimo bei atliktų masažų, teismas tenkino civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis ieÅ¡kinys priteisiamas tik tada, kai jis yra įrodytas ir pagrįstas. IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiosios pateiktų kasos kvitų matyti, kad gydimuisi po incidento ji pirko vaistus „Ibuprofen“ – 0,82 Eur, Cavinton forte – 12,76 Eur, Trental – 10,01 Eur, taip pat maisto papildus Original Silicea Gel – 32,60 Eur, Vitiron active suscape – 13,14 Eur, kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl kaklo srities masažo – 14,96 Eur (1 t., b.l. 18-19).

Nors nukentėjusioji savo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡iuos vaistus nuo skausmo, kraujotakos gerinimo ir sumuÅ¡imų bei masažo procedÅ«ras jai nurodė gydytojai, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, tai pagrindžiančių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teisme duotus specialisto parodymus, kad plaukų iÅ¡rovimas yra skausmingas procesas ir skausmas iÅ¡lieka kurį laikÄ , sutinka, kad iÅ¡laidos, patirtos perkant vaistus nuo skausmo, taip pat iÅ¡laidos, patirtos dėl specialisto iÅ¡vados apmokėjimo, yra susijusios su nagrinėjamu įvykiu, todėl jas laiko pagrįstomis.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ mokėjimo dokumentų, vaistai (Trental) ir maisto papildai (Vitiron bei Original silicea) buvo pirkti laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d., o masažas atliktas 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. po patirtų sužalojimų praėjus beveik mėnesiui ar daugiau (1 t., b.l. 18-19). Jokių įrodymų, medicininių iÅ¡rašų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai bÅ«tent dėl patirtų sužalojimų, ir tokį ilgÄ laikÄ , buvo bÅ«tini minimi vaistai, maisto papildai ar procedÅ«ros, nėra pateikta.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas, priteistos turtinės žalos suma mažinama iÅ¡laidų suma, kurios sÄ sajų su nagrinėjamu įvykiu nukentėjusioji nepagrindė – t.y. 83,47 Eur ir nukentėjusiajai G. A. priteistina 24,12 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiosios G. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 300 eurų.

Teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį nurodė, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto pavartojimu, dėl to nukentėjusioji patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , jautė fizinį skausmÄ , jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl D. B. padaryto nusikaltimo patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikÅ¡mės jos gyvenimo kokybei, tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad konflikto metu buvo sužalota ir nuteistoji bei atsižvelgė į jos turtinę padėtį, taip pat, kad ji viena augina nepilnametį vaikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei nuteistosios interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgiant į aptartus argumentus ir motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl 2018 m. sausio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nuteistosios D. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d nuosprendį: iÅ¡ nuteistosios D. B. nukentėjusiajai G. A. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 24,12 eurų.Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Algerdas UrbÅ¡ys