Legislator Case Law & Legislation
3fc699b2-3d9b-4b16-a8ba-a480abfd4e1f AI generated

3fc699b2-3d9b-4b16-a8ba-a480abfd4e1f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3fc699b2-3d9b-4b16-a8ba-a480abfd4e1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

3fc699b2-3d9b-4b16-a8ba-a480abfd4e1f · Klaipėdos apygardos teismas: Å ios teisės įgyvendinimÄ lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismÄ . Kreipimasis į teismÄ yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-1641-538/2016                                                             (Proceso Nr. 2-10-3-00596-2016-5                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                3.1.14.3.; 3.3.2.3.

                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, juo prašė pripažinti negaliojančiu R. B. suklastotÄ pareiÅ¡kimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-01 nutartimi ieÅ¡kovui nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t.y. aiÅ¡kiai suformuluoti teismui visus reikalavimus, įtraukti į bylÄ visus asmenis, kuriems byloje priimtas sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms, nurodant jų procesines padėtis bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes.IeÅ¡kovas, taisydamas teismo nutartimi jam nustatytus trÅ«kumus, 2016-08-08 pateikė teismui raÅ¡tÄ , kartu pridėjo įrodymus apie primokėtÄ Å¾yminį mokestį.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi laikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį, nekonkrečiai suformulavo reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismo 2016-08-01 nutartimi nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai nepaÅ¡alinti.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spęsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad ieÅ¡kinio dalykas suformuluotas aiÅ¡kiai ir konkrečiai – pripažinti negaliojančiu atsakovo 1995-12-19 parengtÄ suklastotÄ pareiÅ¡kimÄ , kurio kopija pridėta prie ieÅ¡kinio, o originalÄ praÅ¡omÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ jį turinčios įstaigos – NŽT prie ŽŪM Å ilalės rajono skyriaus.

Pažymi, kad pripažinus negaliojančiu minėtÄ pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kovas įgys galimybę gauti didesnę paveldėtos miÅ¡ko žemės dalį. Mano, kad teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl ieÅ¡kinio esmės, ko daryti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje neturėjo teisės. Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ .

Å ios teisės įgyvendinimÄ lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismÄ . Kreipimasis į teismÄ yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas Å¡alies procesinis dokumentas, kuriame aiÅ¡kiai nurodytas reikalavimas kitai proceso Å¡aliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sÄ lygas efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, taip užtikrinant Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis).Asmens teisė kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka realizuojama ieÅ¡kinio instituto pagalba.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Å ie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ paduodantis asmuo. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ , jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti įkainotas, ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kovo suformuluotÄ materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui), ieÅ¡kinio pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Tinkamos teisės kreiptis į teismÄ realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių dviejų elementų, nėra ieÅ¡kinio. BÅ«tent ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ . Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jÄ asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindÄ .

Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas.IeÅ¡kinys gali bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį, nekonkrečiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl sprendė, kad yra pagrindas laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu, kaip neiÅ¡taisius teismo nustatytų trÅ«kumų, ir jį (ieÅ¡kinį) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016-08-01 nutartimi, kuria buvo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, neįpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti jokios trÅ«kstamos žyminio mokesčio dalies, tokio ieÅ¡kinio trÅ«kumo minėta nutartimi teismas nenustatė. Pažymėtina, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trÅ«kumus ir nurodydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, turėtų suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo ieÅ¡kinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti.

Teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus. Kadangi, teismas minėto trÅ«kumo pirmine (2016-08-01) nutartimi ieÅ¡kovui nenustatė, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kaip neiÅ¡taisytÄ , naujÄ , anksčiau neįvardytÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ netinkamo dydžio sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, kas, turint omenyje ir taip jau užsitęsusį ieÅ¡kinio priėmimo procesÄ , nesÄ lygoja kuo greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo tarp ginčo Å¡alių galimybės (CPK 2 straipsnis).Pasisakydamas dėl skundžiama nutartimi teismo padarytų iÅ¡vadų apie netinkamÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas daro prieÅ¡ingÄ (minėto teismo padarytai) iÅ¡vadÄ .

Sutikdamas su apeliantu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra suformuluotas aiÅ¡kiai – panaikinti atsakovo 1995-12-19 parengtÄ suklastotÄ pareiÅ¡kimÄ . Apeliantas savo ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad dėl minėto pareiÅ¡kimo, jam buvo perduota valdyti nuosavybės teise netinkamo ploto miÅ¡ko žemės dalis. Taigi, ieÅ¡kovo siekis – pripažinti negaliojančiu minėtÄ (anot ieÅ¡kovo) atsakovo 1995-12-19 parengtÄ suklastotÄ pareiÅ¡kimÄ ir tokiu bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į didesnę dalį miÅ¡ko žemės, esančios Kvėdarnos apylinkėje, Å ilalės rajone.

Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį, pateikė, jo nuomone, ieÅ¡kinio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus bei nurodė, kad atitinkamų įrodymų originalai saugomi pas kitus asmenis, prašė juos iÅ¡ minėtų asmenų iÅ¡reikalauti. Be to, ieÅ¡kovas įrodinėdamas aplinkybes apie suklastotÄ pareiÅ¡kimÄ , prašė skirti atitinkamÄ ekspertizę tokioms aplinkybėms pagrįsti. Taigi, apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimÄ , jo pagrindÄ , ribas.

Remiantis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra pagrindo teigti, kad dėl to procesas teisme apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Teismas turėtų iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pateikto jam ieÅ¡kinio atitikimo bendriesiems ir specialiesiems procesinio dokumento formai ir turiniui nustatytiems reikalavimams.Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė apelianto pateiktÄ teismui ieÅ¡kinį nepaduotu, kaip neiÅ¡taisius teismo nutartimi nustatytų trÅ«kumų, nepagrįstai ieÅ¡kinį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui.

Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, ji naikintina, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio atsakovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras, priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                                        Almantas Padvelskis