Legislator Case Law & Legislation
3fc4f513-d49d-4e89-9c1a-fdb6fa9e91bc AI generated

3fc4f513-d49d-4e89-9c1a-fdb6fa9e91bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3fc4f513-d49d-4e89-9c1a-fdb6fa9e91bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „EURO IT“ skundÄ (paskirtas bankroto administratorius UAB „Genora“) atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

3fc4f513-d49d-4e89-9c1a-fdb6fa9e91bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å¡ių patalpų ir automobilio nenaudojo (neketino naudoti) savo apmokestinamojoje veikloje), taip pat nesurinkta duomenų, kad pareiÅ¡kėja įsteigta neteisėtais tikslais ar turėjo ketinimų sukčiauti ir nemokėti į biudžetÄ PVM, o UAB „Palilionija“ buvo tyčia privesta prie bankroto. Be to, Komisija savo pozicijÄ dėl teisės atskaityti remonto darbų, kaip neįvykusių Å«kinių operacijų, pirkimo PVM grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė" pasirašė sutartį dėl remonto darbų atlikimo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta darbus pradėti 2008-10-06 ir baigti 2009-03-01.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1540-331/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5, 74

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „EURO IT“ skundÄ (paskirtas bankroto administratorius UAB „Genora“) atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:

Pareiškėja „Euro IT“ skunde (b. 1. 1-8) ir patikslintame skunde (b. 1. 43-51) prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2011-11-11 sprendimo Nr. S-251(7-209/2011) dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių ir 7 394 Lt PVM baudos, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2011-08-10 sprendimo dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių, 7 394 Lt PVM baudos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2011-05-18 sprendimo dalį dėl 73 940 Lt PVM sumos, 18 485 Lt PVM delspinigių ir 7 394 Lt PVM baudos.

Patikslintame skunde paaiÅ¡kino, kad Inspekcijos I patikrinimų skyrius atliko UAB „Euro IT“ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimÄ . Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kartu su susijusiais asmenimis UAB „Palilionija“ ir UAB „PL kompiuteriai“ dalyvavo sandoriuose, kurių tikslas, piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais, įgyti mokestinį pranaÅ¡umÄ , nes pareiÅ¡kėjos sandoriai (nekilnojamojo turto lizingo bÅ«du įsigijimas ir jo perdavimas pagal nuomos sutartį naudoti susijusiam asmeniui UAB „PL kompiuteriai“ neimant nuomos mokesčio), yra nepateisinami ekonomine logika ir yra didžiausio pelno siekimas mažiausiomis sÄ naudomis. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neįgijo teisės į

46 462 Lt PVM atskaitÄ . Pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2009-080050 ir pagal 2009-08-31 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PD Nr. 09173307 iÅ¡ AB „SEB lizingas“ pareiÅ¡kėja įsigijo 107,85 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 217 512 Lt. Ä®sigytas turtas buvo įtrauktas į ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 1. PareiÅ¡kėja minėto turto pirkimo PVM sumÄ (34 487,39 Lt) įtraukė į buhalterinę apskaitÄ , sÄ skaitÄ 2431 ir deklaravo 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje. Automobilis „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT buvo užpajamuotas buhalterinėje sÄ skaitoje 1220 (transporto priemonių įsigijimo savikaina) ir įtrauktas į ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 2. Pagal finansinio lizingo sutartį įsigytas automobilis priskiriamas specialiosios paskirties transporto priemonėms, todėl PVM įstatymo 62 str. 2 d.

3 p. nurodyti apribojimai dėl atskaitomo pirkimo PVM netaikomi. Patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ AB „SEB lizingas“ buvo įgijusi UAB „Palilionija“. Sandoriai, sudaryti tarp pareiÅ¡kėjos ir AB „SEB lizingas“, kuris iÅ¡skirtÄ PVM sumÄ Ä¯traukė į PVM atskaitÄ ir PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtÄ pardavimo PVM yra į apskaitÄ Ä¯traukęs bei prievolę įvykdęs tinkamai. Mokestinė prievolė buvo pažeista sandoriuose, kuriuose pareiÅ¡kėja nedalyvavo, t. y. lizingo sandoriuose tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Palilionija“. PareiÅ¡kėjos veikimas neturėjo įtakos UAB „Palilionija“ mokestinei prievolei atsirasti, o mokestinė prievolė nebÅ«tų kilusi tuo atveju, jeigu AB „SEB lizingas“ nebÅ«tų nutraukęs lizingo sutarčių. Å iuo atveju neįrodyta, kad UAB „Palilionija" ir AB „SEB lizingas“ piktnaudžiavo / sukčiavo ir pareiÅ¡kėja apie tai žinojo ir / ar galėjo žinoti. Tiesioginis pareiÅ¡kėjos kontrahentas buvo AB „SEB lizingas“. Ūkinė operacija tarp Å¡ių Å«kio subjektų buvo reali, nes AB „SEB lizingas“ pagal pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pardavimo PVM sumokėjo, o pareiÅ¡kėja iÅ¡ AB „SEB lizingas“ įgytÄ automobilį ir patalpas naudojo PVM apmokestinamojoje veikloje. Todėl pareiÅ¡kėjos teisė į PVM atskaitÄ Ä¯traukti AB „SEB lizingas“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtÄ 46 462 Lt PVM sumÄ yra neginčijama, o pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo / nesÄ Å¾iningumo klausimas, vertinant jos veiksmus, atliekant Å¡iÄ Å«kinę operacijÄ , iÅ¡ viso negali bÅ«ti keliamas ir nagrinėjamas. Mokesčių administratorius apsiribojo konstatavimu, kad pareiÅ¡kėja yra nesÄ Å¾ininga ir,

įsigydama ilgalaikį turtÄ iÅ¡ bendrovės AB „SEB lizingas“, žinojo, kad UAB „Palilionija“

sandorių grandinėje nesumokėjo pardavimo PVM, o tai paneigia pareiÅ¡kėjos teisę už įsigytÄ turtÄ sumokėtÄ PVM traukti į PVM atskaitÄ . Tačiau, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimas PVM srityje, t. y. ar pareiÅ¡kėja nagrinėjamais sandoriais (UAB „Palilionija“-AB „SEB lizingas-pareiÅ¡kėja) įgijo mokestinį pranaÅ¡umÄ ir kad nurodytų sandorių pagrindinis tikslas buvo mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas, Kauno AVMI neįrodė. Nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja ginčo sandoriais piktnaudžiavo PVM srityje, nes tiek sandoris UAB „Palilionija“ su AB „SEB lizingas“, tiek sandoris AB „SEB lizingas“ su pareiÅ¡kėja buvo realÅ«s. IÅ¡ mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad vienintelis pareiÅ¡kėjos ilgalaikio turto įsigijimo tikslas buvo mokestinės naudos siekimas (mokesčių administratorius neįrodė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ lizingo bendrovės įsigijusi automobilį ir patalpas, kuriais anksčiau naudojosi susijęs asmuo, pagal PVM įstatymo 58 str.

Å¡ių patalpų ir automobilio nenaudojo (neketino naudoti) savo apmokestinamojoje veikloje), taip pat nesurinkta duomenų, kad pareiÅ¡kėja įsteigta neteisėtais tikslais ar turėjo ketinimų sukčiauti ir nemokėti į biudžetÄ PVM, o UAB „Palilionija“ buvo tyčia privesta prie bankroto. Be to, Komisija savo pozicijÄ dėl teisės atskaityti remonto darbų, kaip neįvykusių Å«kinių operacijų, pirkimo PVM grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė" pasirašė sutartį dėl remonto darbų atlikimo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta darbus pradėti 2008-10-06 ir baigti 2009-03-01.

Už remonto darbus UAB „Vikrė" iÅ¡rašė 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, prie kurių pridėtuose atliktų darbų aktuose darbai nekonkretizuoti, tik įvardyti kaip remonto darbai. Mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius netinkamai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, kuriuose net ir patalpų savininko atstovė pripažino, kad patalpų remonto darbai buvo atlikti, tik negalėjo konkretizuoti jų masto. Ä®statymai nesuteikia teisės mokesčių administratoriui kiÅ¡tis į privačius sandorio Å¡alių santykius ir neigti jų sudarytus sandorius remiantis pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

Todėl netinkamai suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas nesuteikia teisės mokesčių administratoriui neigti sandorių egzistavimÄ , kurių buvimÄ patvirtina pateikti paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėja negalėjo žinoti, kaip UAB „Vikrė“ vykdo jai priskirtas mokestines prievoles, nes nė vienas juridinis asmuo nėra suinteresuotas atskleisti tiek savo tiekėjų, tiek ir kitų savo veiklos aspektų.

PareiÅ¡kėjos bankroto administratoriaus UAB „Genora“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 186-188, 192, 194, 196), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ®

78 str.)

Atsakovė VMI atsiliepime į patikslintÄ skundÄ (b. 1. 75-80) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tarpusavyje yra susijusi su UAB „Palilionija“ ir su UAB „PL kompiuteriai“. UAB „Palilionija“ vienintelis akcininkas ir Å¡ios bendrovės direktorius S. B. nuo 2008-07-08 iki 2008-12-30 buvo vienintelis pareiÅ¡kėjos akcininkas, o nuo 2008-07-08 iki 2009-01-07 ir vadovas, vėliau su sutuoktine A. B. visas akcijas pardavė A. B. broliui D. P.. PareiÅ¡kėjos direktorius J. G. nuo 2008-03-19 iki 2008-07-08 dirbo UAB

„Palilionija“. Pareiškėjos iš AB „SEB lizingas“ įsigytomis patalpomis, adresu: (duomenys neskelbtini), nemokėdama nuomos ir

komunalinių mokesčių, naudojasi UAB „PL kompiuteriai", kuriÄ Ä¯steigė buvusio pareiÅ¡kėjos akcininko S. B. sesuo A. B., ir vykdo analogiÅ¡kÄ kaip ir UAB „Palilionija“ veiklÄ . UAB „PL

Kompiuteriai" vadovu nuo 2009-04-24 dirba buvusio pareiškėjos akcininko S. B. brolis A. B., vyr. finansininkė

(buhalterė) - J. Č., t. y. buvusi UAB „Palilionija" vyr. buhalterė. S. B. UAB „PL Kompiuteriai“ dirba nuo 2009-08-27. Pareiškėjos vienintelis akcininkas D. P. ir UAB „Palilionija“ vienintelis akcininkas ir vadovas S. B. yra susiję giminystės ryšiais. Pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei būklei, 2009-05-18 buvo įsteigta UAB „PL Kompiuteriai", kurios steigėja yra S. B. sesuo A. B.. Interneto tinklalapyje (tiek UAB „PL kompiuteriai", tiek parduotuvės, tiek UAB „Palilionija“) nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini). UAB „PL kompiuteriai“ vadovu nuo 2009-04-24 dirba S. B. brolis

A. B., todėl pareiÅ¡kėja, UAB „Palilionija“ ir UAB „PL Kompiuteriai“ pagal PVM įstatymo 2 str. 31 d. yra susiję asmenys. Pagal iÅ¡ AB „SEB lizingas" gautÄ informacijÄ 2006-03-14 finansinio lizingo sutartimi Nr. K2006-020079 patalpas ((duomenys neskelbtini)) ir 2008-08-28 finansinio lizingo sutartimi Nr. K2008-080028-01 automobilį „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ AB „SEB lizingas" buvo įsigijusi UAB „Palilionija“. 2009-08-20 susitarimais finansinio lizingo sutartys su UAB „Palilionija“ buvo nutrauktos. 2009-08-20 pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo aktai dėl prekybos patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mitsubishi Pajero“ 3,2 DI-D AT perdavimo AB „SEB lizingas". UAB „Palilionija“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2003-01-20 adresu: (duomenys neskelbtini). Pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei bÅ«klei, 2009-05-18 buvo įsteigta UAB „PL kompiuteriai". Kauno apygardos teismas 2009-10-09 UAB „Palilionija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir 2010-08-31 bendrovei paskelbtas likvidavimas. Likvidavimo paskelbimo dienÄ UAB „Palilionija“ liko nesumokėjusi į valstybės biudžetÄ 174 402 Lt PVM, 21 775 Lt PVM delspinigių, 2

428 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų ir 191 Lt GPM delspinigių. IÅ¡ UAB „PL kompiuteriai" patikrinimo metu pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos 2009-08-24 sutarties Nr. 20090824 nustatyta, kad UAB „PL kompiuteriai" už patalpų nuomÄ moka pareiÅ¡kėjai po 6 Lt be PVM už

1 kv. m per mėnesį, tačiau nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų iÅ¡raÅ¡iusi bendrovei „PL Kompiuteriai" PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nuomos mokesčiui už praėjusius metus. Taigi patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų gavusi anksčiau nurodytoje nuomos sutartyje numatytÄ nuomos mokestį ir už jį bÅ«tų deklaravusi ir sumokėjusi pardavimo PVM. Kadangi visų įmonių (UAB „Palilionija“, pareiÅ¡kėjos ir UAB PL Kompiuteriai“) akcininkai ir atsakingi asmenys tarpusavyje yra susiję, vadinasi, žinojo apie įmonių veiklÄ ir kad įformintų sandorių tikslas buvo nesÄ Å¾iningas ekonominės naudos siekimas. Ä®rodymai leidžia konstatuoti pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , nes pareiÅ¡kėja ir UAB „Palilionija“ buvo valdomos tarpusavyje susijusių asmenų, bÅ«tent pareiÅ¡kėja iÅ¡kart perėmė UAB „Palilionija“ valdytÄ turtÄ (įsigytÄ lizingo bÅ«du), kurio nenaudojama savo tiesioginėje veikloje perleido naudoti UAB „PL kompiuteriai“, kuri buvo įkurta siekiant iÅ¡vengti UAB „Palilionija“ mokestinių prievolių vykdymo, perkeliant veiklÄ ir turtÄ Ä¯ minėtÄ Ä¯monę. Taip pat patikrinimo metu nepripažinta pareiÅ¡kėjos teisė į 27 478 Lt PVM atskaitÄ , nes UAB „Vikrė“ vardu įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos remonto darbų Å«kinės operacijos neįvyko, kadangi UAB „Vikrė“ vardu iÅ¡raÅ¡yti remonto darbų įforminimo dokumentai neįrodo paslaugų suteikimo fakto ir jų realumo. PareiÅ¡kėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė“ pasirašė sutartį dėl remontų darbų atlikimo. Prie sutarties pridėta 169 445 Lt

lokalinė sÄ mata, tačiau jos grafose „darbas“ „medžiagos“ ir „mechanizmai“ nėra

jokio įraÅ¡o apie darbo apmokėjimÄ , sunaudotų medžiagų kiekį ir jų kainÄ , remontui naudotus mechanizmus ir jų sÄ naudas. Atliktų darbų aktai, kuriuose atlikti darbai nekonkretizuoti, įvardyti bendrai - remonto darbai. Nebuvo nustatytas medžiagų panaudojimas pagal minėtoje sÄ matoje nurodytus darbus, nenurodyta, kad buvo įforminti kokie nors medžiagų nuraÅ¡ymo aktai, ar buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys techninių priemonių panaudojimÄ sÄ matoje nurodytiems darbams atlikti. Nepateiktas ir statybos darbų žurnalas, kuriame bÅ«tų fiksuoti sÄ matoje nurodyti darbai, ir kad bÅ«tų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys UAB „Vikrė“ dalyvavimÄ atliekant sÄ matoje nurodytus darbus. PareiÅ¡kėjos lėšų sumokėjimas UAB „Vikrė“ pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nepatvirtina fakto, jog Å«kinės operacijos realiai vyko ir buvo atsiskaityta bÅ«tent už PVM sÄ skaitose nurodytas prekes / suteiktas paslaugas. Kadangi faktiÅ¡kai Å«kinės operacijos, nurodytos apskaitos dokumentuose, neįvyko, pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo klausimas nenagrinėtinas.

Atsakovo atstovas Tomas Karosas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 190), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.)

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-26 sprendimu (b. l. 98-106) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjai apeliaciniu skundu (b. l. 111-119) apskundus šį teismo sprendimÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-28 nutartimi (b. l. 158-165) pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ ir perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo: "Pirmosios instancijos teismas taip pat pilnutinai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo teisės į PVM atskaitÄ už UAB „Vikrė“ atliktus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar remonto darbai, nurodyti UAB „Vikrė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose visai nebuvo atlikti, ar Å¡ie darbai (ar dalis) darbų buvo atlikta, tačiau juos atliko ne tas Å«kio subjektas, kuris nurodytas PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose".

S k u n d a s  a t m e s t i n a s

Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos teisės į PVM atskaitÄ už iÅ¡ AB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartį įsigytÄ ilgalaikį turtÄ (lengvÄ jį automobilį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ) bei į UAB „Vikrė“ įsigytus nekilnojamojo turto remonto darbus.

Nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos UAB „Euro IT“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-07-08 iki 2009-12-31, 2011-03-08 patikrinimo aktu Nr. 20-AU16-10 pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo

74 273 Lt PVM, 18 574 Lt PVM delspinigių (MGK byla, b. l. 69-75). Kauno AVMI 2011-05-18 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-114 patvirtino 2011-03-08 patikrinimo aktÄ Nr. 20-AU16-10, skyrė 7 427 Lt PVM baudÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 74 273 Lt PVM, 18 574 Lt PVM delspinigių ir 7 427 Lt PVM baudÄ (MGK byla, b. l. 40-55). PareiÅ¡kėja apskundė VMI teritorinio mokesčių administratoriaus 2011-05-18 sprendimo Nr. (04)-K3-114 dalį, kuria mokestinė prievolė pareiÅ¡kėjai atsirado dėl vykdytų sandorių su AB „SEB lizingas“ ir UAB „Palilionija“ bei UAB „Vikrė“, t.y. kurioje priskaičiuota mokėtina 46 462 Lt PVM (2 pažeidimas) ir 27 478 Lt PVM suma (3 pažeidimas). VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl minėto teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo, 2011-08-10 sprendimu Nr. 69-195 „Dėl UAB „Euro IT“ 2011-06-13 skundo“ patvirtino Kauno AVMI 2011-05-18 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-114 (MGK byla, b. l. 24-29). PareiÅ¡kėja šį sprendimÄ apskundė Komisijai, kuri 2011-11-11 sprendimu Nr. S-251 (7-209/2011) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino ir patvirtino VMI 2011-08-10 sprendimÄ Nr. 69-195 (b. l. 11-22). Mokesčių administratorius paneigė pareiÅ¡kėjos teisę į 46 462 Lt PVM atskaitÄ už iÅ¡ UAB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartį įsigytÄ ilgalaikį turtÄ (lengvÄ jį automobilį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ), kuriuo iki finansinio lizingo sutarties nutraukimo disponavo UAB „Palilionija“, konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėja Å¡iose Å«kinėse operacijose buvo nesÄ Å¾ininga, t.y. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog ankstesnėje jos įsigyto ilgalaikio turto apyvartos grandinėje (UAB „Palilionija“ – AB „SEB lizingas)“) buvo nesumokėti su Å¡io turto apyvarta susiję mokesčiai bei į 27 478 Lt PVM atskaitÄ už iÅ¡ UAB „Vikrė“ įsigytus nekilnojamojo turto remonto darbus, konstatuodamas, kad Å«kinės operacijos realiai neįvyko.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius pagrįstai bendrovei priskaičiavo mokėtinÄ PVM (46 462 Lt PVM už 2 pažeidimÄ ir 27 478 Lt PVM už 3 pažeidimÄ ), ar ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVM įstatymas), Mokesčių administravimo įstatymas.

PVM įstatymo

58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui. PVM įstatymo 64

straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2004-05-01) numatyta, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo

atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Turimoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sÄ skaita-faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (iÅ¡skyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitÄ , privalo bÅ«ti Å¡io Ä®statymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai), o jeigu Å¡io dokumento forma raÅ¡ytinė, – Å¡io dokumento blankas turi bÅ«ti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti Å¡iam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitÄ Ä¯traukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Ä¯ PVM atskaitÄ Ä¯trauktina pirkimo PVM suma. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos pirkimo PVM sumos: 1) negali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra atitinka visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra atitinka ne visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Euro IT“ ir UAB „Palilionija“ bei UAB „PL kompiuteriai“ yra susiję asmenys (PVM įstatymo 2 str. 31 d.) Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent – S. B., vienintelis UAB „Palilionija“ akcininkas ir direktorius, nuo 2008-07-08 iki 2008-12-30 jis taip pat buvo vienintelis pareiÅ¡kėjos akcininkas, nuo 2008-07-08 iki 2009-01-07 ir vadovas, vėliau akcijas kartu su sutuoktine A. B. pardavė jos broliui D. P.; nuo 2009-01-07 pareiÅ¡kėjos direktoriumi tapo J. G., kuris nuo 2008-03-19 iki 2008-07-08 dirbo UAB „Palilionija“; pareiÅ¡kėjos vienintelis akcininkas D. P. yra

S. B. (UAB „Palilionija“ akcininkas ir vadovas) sutuoktinės

A. B. brolis, t.y. susiję giminystės ryÅ¡iais; 2009-05-18 S. B. sesuo A. B. (susijęs asmuo) įsteigė UAB „PL kompiuteriai“, kuri vykdė analogiÅ¡kÄ veiklÄ kaip ir UAB „Palilionija“ bei pareiÅ¡kėja; UAB „PL kompiuteriai“ vadovu nuo 2009-04-24 dirba

S. B. brolis A. B. (susijęs asmuo); A. B. iki 2009-09-23 dirbo UAB „Palilionija“, nuo 2009-09-24 dirba UAB „PL kompiuteriai“; M. V. iki 2009-09-23 dirbo UAB „Palilionija“, nuo 2009-09-24 dirba UAB „PL kompiuteriai“; S.

B. iki 2009-11-12 dirbo UAB „Palilionija“, nuo 2009-08-27 – UAB „PL kompiuteriai“; V. B. iki 2009-11-18 dirbo UAB „Palilionija“, nuo 2009-08-27 - UAB „PL kompiuteriai“; J. Č. iki

2009-11-18 dirbo UAB „Palilionija“, nuo 2009-05-12 – UAB „PL kompiuteriai“; A. B. iki 2009-09-23 dirbo UAB „Palilionija, nuo 2009-04-29 –

UAB „PL kompiuteriai“; pareiškėjos vadovas J. G. nuo 2008-03-19 iki 2008-07-08 dirbo UAB „Palilionija“. Pareiškėja iš esmės neginčija padarytos išvados, jog ji ir UAB „Palilionija“ bei UAB „PL kompiuteriai“ yra susiję asmenys.

Dėl sandorių su UAB „Palilionija“

Mokesčių administratorius PVM atskaitos ribojimÄ grindė ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas žinojo/turėjo žinoti (sÄ Å¾iningumas), kad įsigydama prekes ji dalyvaja sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu PVM srityje. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nesutinka dėl mokesčių administratoriaus pripažinimo jÄ buvus nesÄ Å¾ininga, t.y. žinojimu ar turėjimu galimybės žinoti, kad ankstesnėje jos įsigyto ilgalaikio turto apyvartos grandinėje (UAB „Palilionija“ – AB „SEB lizingas“) buvo nesumokėti su Å¡io turto apyvarta susiję mokesčiai.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pagal 2009-08-21 lizingo sutartį Nr. 2009-080049 (MGK byla, b. l. 81-87) ir 2009-08-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (MGK byla, b. l. 88) iÅ¡ AB „SEB lizingas“ įsigijo specialios paskirties automobilį Mitsubishi Pajero už 75 525 Lt (tame sk. PVM 11 974,79 Lt). Pagal 2009-08-21 lizingo sutartį K20009-080050 (MGK byla, b. l. 95-103) ir 2009-08-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (MGK byla, b. l. 104) iÅ¡ AB „SEB lizingas“ įsigijo 107,85 kv.m. bendro ploto patalpas adresu (duomenys neskelbtini) už 21 7512 Lt (tame sk. PVM - 34 487,39 Lt). PareiÅ¡kėja AB „SEB lizingas“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ PVM - 46 462 Lt (11 974,79 Lt + 34 487,39 Lt) įtraukė į 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM atskaitÄ .Â

Nurodytu automobiliu ir patalpomis nuo 2006-05-28 iki 2009-08-20 naudojosi UAB „Palilionija“ pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis su AB „SEB lizingas“. 2009-08-31 dviÅ¡aliais susitarimais (UAB „Palilionija“ - AB „SEB lizingas“) lizingo sutartys dėl Å¡io turto įsigijimo buvo nutrauktos (MGK byla, b. l. 106-109). AB „SEB lizingas“ 2009-08-31 UAB „Palilionija“ iÅ¡rašė kreditines PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už 274 677,93 Lt (200058,58 Lt + 74619,35 Lt), tame sk. PVM

- 41 900 Lt (MGK byla, b. l. 110-111).

Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Palilionija“ pagal Å¡ias kreditines PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimo PVM atskaitos nepatikslino, t. y. nesumažino PVM atskaitos ir nepadidino mokėtino į biudžetÄ 41 900 Lt PVM suma (PVMÄ® 67 str.).

2006-11-10 UAB „Palilionija“ buvo grÄ Å¾inta 70 851 Lt PVM skirtumo likučio suma pagal bendrovės 2006-06-28 pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. 33 (dėl įsigyto ilgalaikio turto iÅ¡ AB „SEB lizingas“ už 507 400 Lt (tame sk. PVM – 77 400 Lt) įsigytas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja, 2009-08-21 sudariusi lizingo sutartis dėl minėtų patalpų ir automobilio, pagal AB „SEB lizingas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje atskaitė turto pirkimo 46 462 Lt PVM.

Mokestinio patikrinimo pradžiai, t. y. 2009-07-02 pareiÅ¡kėja turėjo 47 200 Lt PVM nepriemokÄ , o deklaravus 46 462 Lt pirkimo PVM (pagal finansinio lizingo sutartis už 2009 m. rugpjūčio mėnesį), PVM nepriemokos neliko.

2009-05-18 įsteigta UAB „PL kompiuteriai“. Å iÄ bendrovę įsteigė UAB „Palilionija“ vienintelio akcininko S. B. sesuo A. B..

2009-10-09 Kauno apygardos teisme UAB „Palilionija“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2010-08-31 bendrovei paskelbtas likvidavimas. Likvidavimo paskelbimo dienai UAB „Palilionija“ liko nesumokėjusi į valstybės biudžetÄ

174 402,24 Lt PVM, 21 775,83 Lt PVM delspinigių, 2 428,49 Lt GPM ir 191,74 Lt GPM delspinigių, iš viso – 198,798,30 Lt (MGK byla, b. l. 70).

Šios bylos kontekste yra svarbi operatyvaus patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėja sudarė negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB „PL kompiuteriai“ už 6 Lt/kv. m.

mokestį per mėnesį (783 Lt su PVM/mėn.) (MGK byla, b. l. 236-237). ŠiÄ aplinkybę skunde pripažįsta ir pareiÅ¡kėja. Komunalinius

mokesčius už šias patalpas sumokėjo pareiškėja (MGK byla, b. l. 70).

Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygas yra konstatuota, kad „Visų pirma, <...> jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui bÅ«tų pripažinta teisė į PVM atskaitÄ ir nustatyta tokios teisės apimtis, iÅ¡ principo yra bÅ«tinas tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitÄ . <...> tam, kad pagrindžiant teisę į PVM atskaitÄ bendrosios iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ ryšį su vykdoma ekonomine veikla, Å¡ios iÅ¡laidos, be kita ko, turi bÅ«ti įprastos ir iÅ¡ esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti. <...>

Kita vertus, teisė į atskaitÄ taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitÄ , jei ginčijamos iÅ¡laidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų iÅ¡laidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis<...>Todėl konkrečiu atveju gali reikėti nustatyti<...>ar ginčijamos iÅ¡laidos yra bendrosios iÅ¡laidos, turinčios tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ ryšį su visa mokesčių mokėtojo veikla<...>Pareiga nustatyti tiesioginį ir betarpiÅ¡kÄ ryšį konkrečioje byloje, įvertinus visas susijusias aplinkybes, tenka nacionaliniams teismams“ <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. A556 – 963/2009; Nr. A-438-830/2010).

PareiÅ¡kėjos pagrindinė veikla yra kompiuterių konsultacinė veikla, duomenų, kad vykdo nuomos paslaugų teikimo veiklÄ nenustatyta. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už negyvenamųjų patalpų nuomÄ nuomininkui neiÅ¡rašė. Bylos įrodymai nepatvirtina, jų teismui nepateikė ir pareiÅ¡kėja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja tiesioginis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjos patirtų iÅ¡laidų, įsigyjant ginčo patalpas ir Å¡ių patalpų tolesnio naudojimo, vykdant PVM apmokestinamÄ veiklÄ , t. y. Å¡ios patalpos nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja Å¡iomis patalpomis faktiÅ¡kai nesinaudojo, joje nemokėdama nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas vykdė susijęs asmuo UAB „PL kompiuteriai“, kas nėra paaiÅ¡kinama verslo logika. Nustatytas aplinkybes vertinant sutinkamai su minėtomis PVM įstatymo normomis, nustačius, jog gyvenamosios patalpos nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, mokesčio mokėtojas neturi teisės pretenduoti į PVM atskaitÄ pagal AB „SEB lizingas“ 2009-08-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už įsigytas negyvenamÄ sias patalpas. Taigi ginčijamuose aktuose mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija padarė teisingas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjos nesinaudojimo Å¡iomis patalpomis PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Tuo pačiu aspektu analizuojant ginčo situacijÄ dėl įsigyto specialios paskirties automobilio Mitsubishi Pajero už 75 525 Lt, pasakytina, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja juo nesinaudojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Remiantis bendrovės „Euro IT“ direktoriaus J. G. paaiÅ¡kinimais, minėtu automobiliu naudojasi bendrovės darbuotojai, juo pirkėjams iÅ¡vežiojamos pirktos prekės (MGK byla, b. l. 70).Â

Vis dėlto vertinant šį ginčo sandorį svarbu įvertinti pareiÅ¡kėjos elgesį sÄ Å¾iningumo kontekste. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomÄ PVM sukčiavimÄ , tai jam negali atsirasti neigiamos pasekmės (Optigen Ltd, Fulcrum Elektronics Ltd ir Bond House Systems Ltdsujungtos bylos Nr. C-354/03, C-355/03, C-484/03, 52-54 p.). Mokesčių mokėtojui, kuris nežino, kad dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rÅ«pestingai negali to žinoti, negali bÅ«ti ribojama teisė į atskaitÄ tik todėl, kad paaiÅ¡kėjo tiekėjas nesÄ Å¾iningas (Axel Kittel ir Recolta Recycling sujungtose bylose Nr. C-439/04 ir C-440/04).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija formuoja analogiÅ¡kÄ praktikÄ konstatuodama, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitÄ , jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos ( LVAT administracinėse bylose Nr. A602-705/2013, Nr. A556-421/2013).

Sutiktina su pareiÅ¡kėjos skunde nurodomu argumentu, jog sandoriai tarp UAB „Palilionija“ ir AB „SEB lizingas“ bei sandoriai tarp AB „SEB lizingas“ ir pareiÅ¡kėjos buvo realÅ«s. Vis dėlto, byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog pablogėjus UAB „Palilionija“ finansinei padėčiai buvo įsteigta UAB „PL kompiuteriai“, kuriÄ Ä¯steigė UAB „Palilionija“ vienintelio akcininko S. B. sesuo

A. B.; UAB „Palilionija“ darbuotojai buvo įdarbinti UAB „PL kompiuteriai“; prieÅ¡ bankroto iÅ¡kėlimÄ UAB „Palilionija“ nutraukė lizingo sutartis dėl nekilnojamojo turto (2009-08-20); kitÄ dienÄ po Å¡ių sutarčių nutraukimo (2009-08-21) lizingo sutartys dėl Å¡io turto buvo sudarytos tarp

pareiškėjos ir AB „SEB lizingas“; pareiškėja pagal AB „SEB lizingas“ išrašytas

sÄ skaitas-faktÅ«ras 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje atskaitė Å¡io turto pirkimo PVM (46 462 Lt); UAB „Palilionija“ po lizingo sutarties su AB „SEB lizingas“ nutraukimo nesumažino PVM atskaitos ir nepadidino mokėtino į biudžetÄ 41 900 Lt PVM suma (PVMÄ® 67 str.) pagal AB „SEB lizingas“ iÅ¡raÅ¡ytas kreditines sÄ skaitas-faktÅ«ras (-41 900 Lt).

PareiÅ¡kėja iki nekilnojamojo turto įsigijimo turėjo 47 200 Lt PVM nepriemokÄ , o deklaravus pirkimo PVM už nekilnojamo turto įsigijimÄ Å¡i nepriemoka faktiÅ¡kai iÅ¡nyko. GlaudÅ«s pareiÅ¡kėjos ryÅ¡iai su UAB „Palilionija“, UAB „PL kompiuteriai“, tarp susijusių asmenų, neabejotinai leido žinoti apie UAB „Palilionija“ sunkiÄ finansinę padėtį ir jos negalėjimÄ sumokėti 41 900 Lt PVM į biudžetÄ ar atitinkama suma sumažinti PVM atskaitos, kuo remiantis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja žinojo apie UAB „Palilionija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo neiÅ¡vengiamumÄ . Atitinkamai

Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarydamas sandorius su AB

„SEB lizingas“ pareiškėja žinojo, jog UAB „Palilionija“ iki bankroto bylos iškėlimo nevykdys iš sandorio nutraukimo kylančių mokestinių prievolių. Vienos dienos laiko tarpas tarp UAB „Palilionija“ ir AB „SEB lizingas“ lizingo

sutarčių nutraukimo ir AB „SEB „Lizingas“ bei pareiškėjos lizingo sutarčių sudarymas

anksčiau valdyto UAB „Palilionija“ nekilnojamojo turto rodo bendrovės „Palilionija“ siekį nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ ir pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ dalyvaujant Å¡iame veiksme. Vadinasi pareiÅ¡kėja, įsigydama minėtÄ turtÄ , žinojo (arba turėjo žinoti), kad tokiu bÅ«du elgėsi nesÄ Å¾iningai bei tapo PVM UAB „Palilionija“ bendrininke, siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å ios įvardytos ir kitos administracinėje byloje fiksuotos teisinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja įgijo mokestinį pranaÅ¡umÄ , nes žinodama, kad UAB „Palilionija“ iÅ¡ valstybės yra susigrÄ Å¾inusi ginčo automobilio, o taip pat ir nekilnojamojo turto pirkimo PVM, bei nesumokėjusi 41

900 Lt pagal AB „SEB lizingas“ iÅ¡raÅ¡ytas kreditines sÄ skaitas-faktÅ«ras, perėmė susijusio asmens anksčiau valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ valstybės susigrÄ Å¾ino jau vienÄ kartÄ susigrÄ Å¾intÄ PVM už tÄ patį turtÄ , teismo vertinimu, laikytina sukčiavimu PVM minėtos Teisingumo Teismo praktikos prasme. Tai iÅ¡ esmės nesuderinama su Lietuvos ir Europos SÄ jungos teise, todėl pareiÅ¡kėjos teisė į PVM atskaitÄ už automobilį gali bÅ«ti paneigta.

Å ių iÅ¡vadų neteisingumo nepagrindžia ir pareiÅ¡kėjos skunde nurodyti argumentai, kad lizingo sutarčių nesudarymas tarp pareiÅ¡kėjos ir AB „SEB lizingas“ nepakeistų UAB „Palilionija“ mokestinės prievolės ir jos vykdymo rezultato, nes Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos teisės į PVM atskaitÄ , įrodinėjant bÅ«tent jos nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯sigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , anksčiau valdytÄ susijusio asmens UAB „Palilionija“.

Dėl teisės į PVM atskaitÄ už remonto darbus

Kaip minėta, ginčijamais aktais paneigta ir pareiÅ¡kėjos teisė į 27 478 Lt PVM atskaitÄ , konstatuojant, kad UAB „Vikrė“ 2009-01-15 ir 2009-02-02 iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi juridinės galios, t.y. nustačius, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Vikrė“ realiai neįvyko. Å iuo atveju teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes – ar remonto darbai, nurodyti, UAB „Vikrė“ iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose-faktÅ«rose buvo atlikti, ar ne; ar Å¡ie darbai (ar jų dalis) buvo atlikti, tačiau juos atliko ne tas Å«kio subjektas, kuris nurodytas PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2008-10-06 su UAB „Vikrė“ pasirašė sutartį Nr. Vik1006 dėl remontų darbų atlikimo pareiÅ¡kėjos nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ numatyta darbus pradėti 2008-10-06, o baigti 2009-03-01 (MGK byla, b. l. 112-113). Prie jos pridėta lokalinė sÄ mata 169 445 Lt sumai (MGK byla, b. l. 114). Už remonto darbus UAB „Vikrė“ pareiÅ¡kėjai iÅ¡rašė 2 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2009-01-15 77 800 Lt sumai (iÅ¡ jų PVM - 12 421,85 Lt) ir 2009-02-02 94 300 Lt sumai (PVM 15 056,30 Lt) (MGK byla. b. l. 115-116).

Patikrinimo metu nustatyta, kad prie minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pridėti atliktų darbų aktai, kuriuose atlikti darbai nekonkretizuoti, įvardinti bendrai - remonto darbai (MGK byla, b. l. 123-124). PareiÅ¡kėja atliko dalinį apmokėjimÄ pagal minėtas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, įformintÄ 2009-05-04 grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį 60 000 Lt sumai (MGK byla, b. l. 125).

27 478 Lt pirkimo PVM pareiÅ¡kėja apskaitė ir deklaravo 2009 m. sausio, vasario PVM deklaracijose. UAB ,,Vikrė“ pardavimo PVM - 27 478 Lt deklaravo 2009-06-11, mokesčių administratoriui jau atliekant operatyvų patikrinimÄ , tačiau į valstybės biudžetÄ nesumokėjo.

2009-08-27 operatyvaus patikrinimo metu J. G. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėja remonto darbus atliko UAB ,,Vikrė“ darbuotojai; statybos darbai buvo derinami su S. B.; žodžiu paaiÅ¡kino, kad nėra statybos darbų specialistas, todėl negali tiksliai pasakyti, kas pagal sÄ matÄ buvo atlikta, kas ne ir kokia gali bÅ«ti atliktų darbų vertė, kad nuomojamos patalpos buvo nepritaikytos kompiuterių prekybai. 2009-08-27 raÅ¡tu taip pat informavo, kad kompiuterių servisui buvo reikalinga atskira patalpa, dėl to buvo griaunama siena pakeisti du langai, atlikti kabelių tiesimo darbai, ryÅ¡io įvedimo darbai, serviso patalpose atlikti ventiliacijos montavimo darbai, kurie reikalingi nuodingų spausdintuvo tonerio miltelių paÅ¡alinimui, prekybinėje patalpoje atlikti gipsinių sienų montavimo darbai, pakeistos grindų plytelės, pakeisti dviejų langų stiklo paketai, atlikti vitrinų montavimo darbai, pakeisti Å¡viestuvai, atlikti elektros instaliacijos darbai, prie pastato laiptų turėklo sumontuotas reklaminis metalinis stovas. Mano, kad atlikti ne visi sÄ matoje nurodyti darbai, už kokiÄ sumÄ faktiÅ¡kai atlikta darbų, nežino, nes darbai dar nėra baigti, parduotuvė remonto metu nedirbo (MGK byla, b. l. 126).

Pareiškėjos vadybininkas R. B. 2009-08-27 raštu paaiškino, kad patalpų (adresu (duomenys neskelbtini) remonto metu nedirbo, jam žinoma, kad remonto metu buvo atliekami sienų, lubų tvirtinimo darbai, pakeisti vitrininiai langai (vienas ar du tiksliai neprisimena), sutvarkyta santechnika, praplėstos patalpos, tvarkytos laukinės durys perdažyta patalpa, pakeistos grindys (MGK byla, b. l. 128).

Atliekant UAB „Neringos kelias“, iÅ¡ kurios pareiÅ¡kėja nuomojasi ginčo patalpas, operatyvų patikrinimÄ , projekto vadovė I. V. dėl 2009-10-13 raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad perduodant nuomai patalpas, buvo atliktas tik minimalus, kosmetinis remontas - paglaistytos ir padažytos sienos. Nuomininkui perduodant patalpas, nebuvo atlik gipso sienų montavimo darbai. Nurodė, kad Å¡iuo metu taip pat nepastebėta, kad patalpose bÅ«tų atlikti gipso sienų montavimo darbai, taip pat nepastebėta, kad bÅ«tų pakeistos grindų plytelės. Perduodant patalpas, jau buvo sudėti plastikiniai langai, grindys iÅ¡klijuotos plytelėmis, sumontuoti Å¡viestuvai. Žodžiu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja galėjo pakeisti tik langų stiklo paketus, nes buvę patalpų nuomininkai yra kreipęsi dėl dviejų langų stiklo paketų įtrÅ«kimo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad patalpose kabeliai ryÅ¡iams pravesti nebuvo. Nurodė, kad patalpų stovis perduodant nuomininkui nebuvo įvardintas, todėl negali įvardinti, ar buvo keisti Å¡viestuvai bei keistos grindų plytelės ir pan. UAB ,,Neringos kelias“ iÅ¡nuomotose patalpose griauti sienas ir keisti langus bei atlikti kitus remonto darbus pareiÅ¡kėjai leidimo nedavė. Žodžiu informavo, kad nuomojamose patalpose siena griauta nebuvo, tik buvo iÅ¡kirsta anga, kurioje įmontuotos durys įėjimui į kompiuterių serviso patalpÄ ; žodiniu susitarimu UAB ,,Neringos kelias“ davė sutikimÄ prie nuomojamo pastato laiptų sumontuoti reklaminį metalinį stovÄ ; susitarimo (suderinimo) tarp UAB „Neringos kelias“ ir pareiÅ¡kėjos dėl patalpų remonto iÅ¡laidų perdavimo, užskaitymo už nuomÄ arba kita nebuvo (MGK byla, b. l. 129).

AiÅ¡kindami teisę į PVM atskaitÄ , administraciniai teismai nuosekliai laikosi praktikos, jog aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (LVAT administracinėje byloje Nr. A1-355-2004).

LVAT pažymėjo, kad aiÅ¡kindami teisės normas, reguliuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , teismai pirmenybę teikia Å«kinės operacijos turiniui, o ne Å«kinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieÅ¡ formÄ virÅ¡enybės principas), taip pat teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , jei jis piktnaudžiauja Å«kinėmis operacijomis ar prisideda prie Å«kinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo principas). Vadinasi, kai nustatoma, jog prekės ir/ar paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (Å«kinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau nustatoma, jog Å¡ias prekes ir/ar paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, kurie yra nustatomi ir/ar žinomi, Å¡i aplinkybė pati savaime nėra pakankama nesuteikti pirkėjui teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ . Tai gali bÅ«ti padaryta kai nustatoma, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje ir priklausomai nuo Å¡ios aplinkybės nustatymo, turi bÅ«ti sprendžiamas teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ klausimas“. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar prekių (paslaugų) pirkėjas turi teisę į PVM atskaitÄ , turi bÅ«ti nagrinėjamas jo sÄ Å¾iningumas (LVAT byla Nr. A1

- 355/2004; LVAT byla Nr. A438 -1097/2009).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kokius darbus atliko UAB „Vikrė“ atstovai ir ar apskritai jie atliko kokius nors remonto darbus pareiškėjai. Operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Vikrė“, registruota adresu (duomenys neskelbtini) būtų išrašiusi automobilio kelionės lapus, darbuotojams komandiruočių įsakymus, dienpinigius ir pan., kurie patvirtintų, jog minėtos bendrovės darbuotojai vyko atlikti remonto darbus į pareiškėjos nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad UAB „Vikrė“ dėl remonto darbų atlikimo pareiškėjai buvo sudariusi sutartis su kitais subjektais taip pat nenustatyta. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl atsakovės netinkamo šalių pateiktų

paaiškinimų ištyrimo. Pareiškėjos atstovų J. G., R. B. bei UAB „Neringos kelias“ atstovės I.

V. paaiškinimai yra prieštaringi ir vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais niekaip nepatvirtina remonto darbų atlikimo fakto. Pareiškėjos atstovas J. G. galimai atliktų remonto darbų aiškiai konkretizuoti ir pagrįsti negalėjo, R. B. įvardijo

atliktus remonto darbus, nors pripažino, kad tuo metu nedirbo, o I. V. negalėjo patvirtinti, kad patalpos po jų išnuomojimo

pareiÅ¡kėjai buvo remontuotos, prieÅ¡ingai – teigė, kad jas iÅ¡nuomojant pareiÅ¡kėjai jau buvo sudėti plastikiniai langai, grindys iÅ¡klijuotos plytelėmis, pakeisti Å¡viestuvai, padažytos sienos. Atliktų darbų aktuose darbai nekonkretizuoti, lakoniÅ¡kai įvardinti remonto darbais, nors pagal statybose galiojančiÄ praktikÄ atliktų darbų aktuose tiksliai iÅ¡vardijami visi atlikti statybose naudojamos medžiagos, darbai. Operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė medžiagų sunaudojimo, tam tikros įrangos panaudojimo fakto sÄ matoje numatytiems darbams atlikti.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal Å¡iame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Å iuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad Å«kinės operacijos tarp Å«kio subjektų vertinamose PVM sÄ skaitose–faktÅ«rose, neįvyko, pareiÅ¡kėja, siekdama pagrįsti savo teisę į PVM atskaitÄ , privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius minėtų Å«kinių operacijų realumÄ , tačiau to nepadarė. Mokesčių mokėtojas neįvardijo bei nepridėjo prie bylos tokių faktinių duomenų, kuriais

remiantis bÅ«tų galima paneigti atsakovo pagrįstÄ Ä¯rodymais sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo užimta pozicija grįsta paaiÅ¡kinimais,

samprotavimais, kuriems paremti tinkamų įrodymų nėra. Tvirtinimas apie nežinojimÄ dėl kontrahento nesÄ Å¾iningumo nėra Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas. Juk mokesčių administratorius Å«kines operacijas paneigė ir, kaip teisingai mokesčių administratorius pažymėjo, tai padarė visiÅ¡kai pagrįstai. Tuo tarpu sÄ Å¾iningumo aplinkybė, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (bylos: Axel Kittle ir Recolta Recycling (C 439/04 ir C 440/04), 50, 52 p.; Axel Kittle, Recolta Recycling (C-439/04, C-440/04), 55 p.) įrodinėta tik tuo atveju, kai Å«kinės operacijos realiai įvyko, nors ir ne tarp tų subjektų, kurie atvaizduoti PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir iÅ¡ ko pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs gauti atitinkamų remonto darbų paslaugas. Minėtos PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros neįrodo jose nurodyto turinio Å«kinių operacijų realaus įvykimo bei byloje nenustačius, kad remonto darbus atliko ne PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytas subjektas, laikytina, kad jos neturi juridinės galios ir jomis negali bÅ«ti grindžiama PVM atskaita (PVM įstatymo 64 straipsnis). Apskritai, net jeigu teismas laikytų, kad dalis remonto darbų realiai buvo įvykdyta (pvz. sienoje iÅ¡kirsta anga, kurioje įmontuotos durys įėjimui į kompiuterių serviso patalpÄ ) byloje nustatytų aplinkybių kontekste negalima teigti, kad Å¡ie darbai buvo bÅ«tent ginčo PVM sÄ skaitose–faktÅ«rose paminėtų Å«kinių operacijų objektas. Byloje esanti darbų atlikimo sutartis, atliktų darbų aktai, 2009-01-15 ir 2009-02-02 94 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros laikytini tik formaliÄ tariamų Å«kinių operacijų iÅ¡raiÅ¡kÄ parodančiais, bet ne realiai įvykusias Å«kines operacijas atspindinčiais įrodymais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ir UAB „Vikrė“ Å«kinių operacijų realumÄ mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija įvertino remiantis patikrinimo metu nustatytais objektyviais faktiniais duomenimis, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog remonto darbai pagal UAB

„Vikrė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras realiai neįvyko. PareiÅ¡kėja neįrodė,

kad paslaugos, nurodytos PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose buvo realiai tiekiamos, todėl

teisė į PVM atskaitÄ negali bÅ«ti realizuota. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡ias iÅ¡vadas ir įrodančių tikrÄ jį Å«kinių

operacijų turinį nėra pateikta. Tai įvertinus nėra pagrindo naikinti ginčijamus aktus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė:

atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Euro IT“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

       Â

Teisėjas                                                                                                         Â

Henrikas Sadauskas