2020-10-12 Nr. BB-5027-1-03-2-00447-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4568/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00447-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiosios R. G. atstovo advokato Arūno Bertulio kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutarties ir išteisintojo A. Ž. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiosios R. G. atstovas advokatas A. Bertulis kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus: vadovavosi liudytojo tyrėjo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo neapklausiant teismo posėdyje (BPK 20 straipsnio 4 dalis, 276 straipsnio 1, 2 dalys, 301 straipsnio 1 dalis), netinkamai vertino nukentėjusiosios R. G., liudytojų M. P. ir S. P. parodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis); apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė kaltinamojo pateiktais nukentėjusiosios ir jos šeimos narių neteisėto pasiklausymo metu padarytais garso įrašais, neištyręs jų originalų (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 2 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorius, nurodydamas teismų padarytus BPK 20, 276, 301 straipsnių nuostatų pažeidimus, nesutinka su bylos įrodymų (nukentėjusiosios R. G., liudytojų A. A., M. P. ir S. P. duotų parodymų, garso įrašo) vertinimu ir teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikia subjektyvius samprotavimus dėl minėtų įrodymų vertinimo, be kita ko, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, neteisingai tvirtindamas, kad kaltinamojo pateiktas garso įrašas nebuvo ištirtas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomi BPK 20 straipsnio pažeidimai, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet teisiniais argumentais dėl padarytų esminių teisės taikymo klaidų teismui vertinant įrodymus, tam tikrus duomenis pripažįstant įrodymais.

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės analogiški nurodytiems nukentėjusiosios R. G. apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Kasatorius netvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytas BPK 331 straipsnis, kurio nuostatų, pasak kasatoriaus, nesilaikė apeliacinės instancijos teismas, nustato apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, nors nagrinėjamu atveju šis teismas priėmė ne nuosprendį, bet nutartį.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 382 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme tik nustačius bent vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų aplinkybių, t. y. 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba 2) byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Tokių aplinkybių buvimo kasaciniame skunde nėra nurodyta. Taigi kasatoriaus prašymas – panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – yra nepagrįstas skundo argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios R. G. atstovo advokato Arūno Bertulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas