3fc39fac-5aa5-4824-9648-859aee8bdcd7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-83-165/2016Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00602-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.2.3.2.3; 2.1.6.2; (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų Rūtos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Ričardui Raliui, nuteistiesiems D.

K., R. R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. K. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: – D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteista laisvės atėmimu 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; – R. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistųjų D.

K. ir R. R. nukentėjusiajai I. G. solidariai priteista 1 631,22 Eur (5 632,29 Lt) turtinei žalai ir iÅ¡ kiekvieno po 5 792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistųjų D. K. bei R. R. apeliacinius skundus, n u s t a t ė: D. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir R. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie bendrais veiksmais nužudė A. B., D. K. tėvÄ , t. y. iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 16 d.

į 2013 m. rugsėjo 17 d., tikslus laikas nenustatytas, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, veikdami kartu, buto, priklausančio J. Ž., esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. B., bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį, D. K. pastÅ«mus A. B. ir, jam nukritus ant grindų, spyrus kojomis ne mažiau 3 kartus į nugaros ir krÅ«tinės sritis, o R.

R. sudavus ne mažiau 2 kartus ranka ir ne mažiau 2 kartus spyrus koja A. B. į nugaros ir krÅ«tinės sritis, nukentėjusiajam A. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI-IX Å¡onkaulių lūžiais tarp priekinės ir vidurinės pažastinių linijų, X-XI Å¡onkaulių lūžiais užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės V-VII Å¡onkaulių lūžiais vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, VIII-IX Å¡onkaulių lūžiais mentės linijos projekcijoje, kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dėl kurių A.

B. 2013 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietoje mirė.Nuteistoji D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , perkvalifikuoti jos nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti jai Å¡velnesnę bausmę, taip pat iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .Apeliantė teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jos parodymus, rėmėsi melagingais nukentėjusiosios, liudytojų pirminiais parodymais, kuriuos jie bylÄ nagrinėjant teisme paneigė, todėl nepagrįstai jÄ nuteisė už A.

B., kaip savo artimo giminaičio – tėvo – nužudymÄ , paskyrė per griežtÄ bausmę. Nuteistoji tvirtina, kad A. B. nėra jos tėvas, jis neįraÅ¡ytas jos gimimo liudijime, jai nuo mažens buvo sakoma, jog jis nėra jos tėvas. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai byloje nukentėjusiÄ ja pripažino I. G., nes jos nurodytų aplinkybių, kad ji dažniausiai lankydavo ir prižiÅ«rėdavo tėvus, nepatvirtino nė vienas liudytojas, melagingi ir tie nukentėjusios parodymai, kad apeliantė skambino tetai S. L. ir pasakė, jog ji (apeliantė) nužudė tėvÄ ir jį iÅ¡vežė į morgÄ .

TokiÄ aplinkybę S. L. teisme paneigė. Be to, I. G. melagingai parodė ir tai, kad ji neva savo tėvÄ gindavo nuo apeliantės. D. K. nurodo, kad A. B. yra vogęs iÅ¡ kaimyno daržo, todėl kaimynas jį buvo sumušęs, nuteistoji jo nemušė. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad I. G. teisme parodė, jog jai asmeniÅ¡kai skambino ekspertas ir klausė, kas galėjo nužudyti A. B., ji pasakiusi, kad tai padarė D. K. su R. R., tačiau ekspertas teisme parodė tokios aplinkybės neatsimenantis.

Apeliaciniame skunde nuteistoji pripažįsta, kad susistumdė su A. B., teigia, jog tai buvo netyčinis veiksmas. Apeliantė nurodo, kad ekspertas, duodamas paaiškinimus teisme, patvirtino aplinkybes, jog žmogus su plyšusiomis kepenimis negalėjo išgyventi 1,5-2,5 paros, o A. B. buvo sužalotas parėjus kelioms valandoms iki mirties. Apeliantės nuomone, A. B. galėjo netyčia susižaloti pats, nes ji A. B. rado gulintį laiptinėje 2013 m. rugsėjo 17 d. 18.50 val. grįžusi iš parduotuvės. Aplinkybę, kad ji nurodytu laiku buvo parduotuvėje, patvirtina parduotuvės vaizdo kamerų įrašai.

Nuteistoji, nesutikdama su byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, mano, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajai I. G. priteisė neturtinę žalÄ , nes ji (nukentėjusioji) susirgo ne po A. B. netekties, ji seniai gydėsi depresijÄ ir migrenÄ , A. B. nesirÅ«pindavo, jo neprižiÅ«rėdavo, o praÅ¡ydama priteisti neva tai patirtÄ neturtinę žalÄ , siekia neteisėtai praturtėti.   Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo už A.

B. nužudymÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti.Apeliantas teigia, kad teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismo nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, todėl naikintinas.Nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta ir bÅ«das. IÅ¡ bylos įrodymų matyti, kad jis kartu su D. K. pas A. B. į namus atvyko 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 18.15 val. TokiÄ aplinkybę patvirtina jo (apelianto) ir D.

K. parodymai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos duomenys, liudytojo Z. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Bylos duomenimis, žodinis konfliktas, peraugęs į susistumdymÄ , tarp nuteistosios D. K. ir mirusiojo A. B. įvyko gyvenamojo namo kambaryje, apeliantui, D. K., A. B. ir J. Ž. vartojant alkoholį jų atvykimo dienÄ , t. y. 2013 m. rugsėjo 15 d., o ne 2013 m. rugsėjo 16 d. Byloje taip pat nustatyta, kad tik kitÄ dienÄ po atvykimo, t. y. 2013 m. rugsėjo 16 d. (ir 2013 m. rugsėjo 17 d.), apeliantas su D.

K. keletÄ kartų ėjo į parduotuvę alkoholio, o A. B. – 2013 m. rugsėjo 17 d. dienos metu ir vakare vaikščiojo po savo gyvenamojo namo kiemÄ , ėjo į Å«kinius pastatus. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai J. Ž., Z. J., S. B.. Nuteistoji D. K. A. B. 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 19.00 val., rado gulintį gyvenamojo namo laiptinėje ant laiptų, parvedus jį į namus, jis dar kurį laikÄ buvo gyvas, su juo buvo bendraujama, o rastas miręs virtuvėje tarp 20.00 ir 22.00 val. TokiÄ aplinkybę patvirtina teisme duoti apelianto, D.

K., J. Ž. parodymai, telekomunikacinių ryÅ¡ių analizė, DVD-R diskai su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ parduotuvės. Apelianto teigimu, Å¡ių įrodymų teismas neanalizavo ir objektyviai neįvertino. Apeliantas tvirtina, kad byloje nenustatyta, jog dėl D. K. ir apelianto panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ A. B., 2013 m. rugsėjo 15 d. vakare A. B. bÅ«tų padarytas toks sveikatos sužalojimas, kuris sukėlė jo mirtį. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino ir vadovavosi byloje pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis, tačiau visiÅ¡kai neaptarė, nevertino ir neanalizavo teisme duotų specialisto paaiÅ¡kinimų, kad A.

B. mirtis įvyko dėl kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir šie sužalojimai A. B. turėjo būti padaryti nuo kelių iki keletos valandų iki jo mirties. Byloje nustatyta, kad fizinis smurtas prieš A. B. (pastūmimas, kelių smūgių sudavimas, nuvirtimas ant grindų) buvo panaudotas 2013 m. rugsėjo 15 d. vakare, šie padaryti sveikatos sužalojimai negalėjo sukelti jo mirties. Specialistas teisme kategoriškai nurodė, kad dėl kepenų plyšimų A.

B. negalėjo iÅ¡gyventi dvi paras, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. vakaro iki 2013 m. rugsėjo 17 d. vakaro, o visi kiti nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai nėra bÅ«dingi vienai traumai nuo griuvimo, tokie sveikatos sužalojimai galimi keletÄ kartų griÅ«vant ant kieto buko nelygaus pavirÅ¡iaus.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl specialisto pateiktų iÅ¡vadų tikrumo ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje nukentėjusioji I. G. parodė, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. jai skambino teismo medicinos ekspertas, kuris domėjosi ir tikslinosi įvykio aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas A.

B.. I. G. ekspertui nurodė, kad įvyko muÅ¡tynės, kurių metu anksčiau teisti asmenys sužalojo A. B.. Specialistas teismo posėdyje tokių I. G. parodymų nei patvirtino, nei paneigė. Be to, apeliantas pastebi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistui pavedus atlikti tyrimÄ , nebuvo iÅ¡samiai nurodytos ir iÅ¡dėstytos visos įvykio aplinkybės, t. y. nebuvo nurodyta, jog A. B. buvo rastas nugriuvęs gyvenamojo namo laiptinėje, kad jis griuvo ir gulėjo ant mÅ«rinių laiptų pakopų, buvo nurodytos tik aplinkybės, jog jam sužalojimai buvo padaryti spardant jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas.Apeliantas mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, bandant rinkti įrodymus, neigiamai charakterizuojančius jį ir D.

K.. Liudytoja S. L. teisme paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jai kilo įtarimas, jog dėl A. B. mirties kalta D. K. su savo draugu R. R.. Liudytoja J. Ž. teisme taip pat paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji savo dukros D. K. ir apelianto bijojo, todėl nenorėjo sakyti tiesos. Apygardos teismas aptartų aplinkybių neįvertino ir nepaÅ¡alino abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji apeliantai D.

K. ir R. R. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė juos atmesti. Nuteistųjų D. K. ir R. R. apeliaciniai skundai netenkintini. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. ir R. R., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 16 d. į 17 d., tikslesnis laikas nenustatytas, J. Ž. priklausančio namo kambaryje, iÅ¡gertuvių metu, bendrais veiksmais pavartodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. B., t. y. D. K. pastÅ«mus A. B. ir jam parkritus, spyrė ne mažiau 3 kartų į nugaros ir krÅ«tinės sritis, o R.

R. sudavus ne mažiau 2 smÅ«gių ranka ir ne mažiau 2 kartų spyrus A. B. į nugaros ir krÅ«tinės sritis, nukentėjusiajam A. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio A. B. 2013 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietoje mirė.Tokie nusikalstami apeliantų D. K. ir R. R. veiksmai įrodyti nuosprendyje aptartais įrodymais, jais pagrįstos ir teismo iÅ¡vados dėl apeliantų kaltės. IÅ¡ D. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji pripažįsta, jog iÅ¡gertuvių metu buvo konfliktas su A.

B., kurio metu ji pastÅ«mė jį ir Å¡is nugriuvo, kad koja jį gulintį pajudino. IÅ¡ R. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis neigė naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. B. ir parodė, jog su A. B. konfliktavo D. K. ir ji pastÅ«mė A. B., Å¡is nugriuvo. Pirmosios instancijos teisme tikrinant D. K. ir R. R. parodymus, buvo, vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, perskaityti jų abiejų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. D. K. apklausiama pareiÅ¡kus įtarimus dėl A.

B. nužudymo nurodė, kad kalta prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Ji parodė, kad iÅ¡gertuvių metu tėvÄ A. B. pastÅ«mė ir Å¡is nugriuvo, tada jam keletÄ kartų įspyrė. R. R. A. B. sudavė ranka ir keletÄ kartų įspyrė. (2 t., b. l. 22-24). R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kus jam įtarimus dėl A. B. nužudymo, kaltę pripažino iÅ¡ dalies, neigdamas tik smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvÄ . Jis parodė, kad D. K. pastÅ«mė A. B. ir Å¡iam nugriuvus įspyrė 3 kartus, gulinčiam A.

B. jis kelis kartus kumščiu sudavęs į nugarÄ ir 3 kartus įspyręs į sėdmenis, kojÄ ir nugarÄ (1 t., b. l. 93-94). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. R. parodė, kad po D. K. pastÅ«mimo nugriuvus A. B., jis koja pajudino jį gulintį (1 t., b. l. 100-107). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas nuteistųjų parodymus, patikėjo jų duotais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. R. R. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant gynėjui, todėl Å¡iuos jos parodymus teismas teisingai pripažino įrodymais ir jais pagrindė iÅ¡vadas dėl D.

K. ir R. R. kaltės. Pirmosios instancijos teismas apeliantės D. K. parodymus, duotus teismo posėdyje, kad ji nesudavė smūgių A. B. (tik pastūmė ir pajudino koja) ir R. R. parodymus, jog jis smūgių A. B. nesudavė ir jo nesužalojo, įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Nuteistųjų D. K. ir R. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kad jie nesudavė smūgių A. B., pripažintini jų pasirinkta gynybine nuo kaltinimų pozicija, ir paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.

Apart nuteistųjų D. K. ir R. R. duotų parodymų apie A. B. nužudymo aplinkybes, jų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. Ž. parodė, kad išgertuvių metu jos dukra D. K. ėmė priekaištauti tėvui – A. B., kad šis jos nekentė kai ji buvo maža, ir sakyti, jog dabar ji jo nekenčia ir atsilygins. Tuo metu R. R. nustūmė A. B. nuo sofos ant grindų ir ėmė stipriai spardyti, D.

K. taip pat ėmė spardyti gulintį A. B., kai Å¡is atsikėlė, jį dar D. K. stÅ«mė. KitÄ dienÄ A. B. dejavo, kad jam skauda krÅ«tinę, tačiau iÅ¡gėrinėjo ir vaikščiojo susiėmęs už krÅ«tinės kieme. Grįždama iÅ¡ parduotuvės D. K. rado A. B. nugriuvusį koridoriuje ir parvedė, netrukus jis mirė. Tokius parodymus, apie D. K. ir R. R. pavartotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. B., liudytoja J. Ž. tvirtino ir ikiteisminiame tyrime jos parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 38-43).

Liudytojai S. B. ir Z. J. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. apie 16–17 val. matė A. B. kieme einantį susiėmusį už Å¡ono, pilvo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad A. B. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai: kepenų deÅ¡inės skiltės plyÅ¡imai, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI-IX Å¡onkaulių lūžiai tarp priekinės ir vidurinės pažastinių linijų, X-XI Å¡onkaulių lūžiai užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės V-VII Å¡onkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, VII-IX Å¡onkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje, poodinės kraujosruvos abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, kraujosruvos kairės smakro pusėje ir deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje kaktos pusėje, kairiame antakyje, abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje.

Å ie sužalojimai padaryti veikiant ne mažiau 14 trauminiams poveikiams. A. B. mirtis įvyko 1,5–2,5 paros iki kÅ«no tyrimo pradžios 2013-09-19 9 val., nuo kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imų, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Å ie sužalojimai padaryti veikiant ne mažiau 2 trauminiams poveikiams kietais bukais pavirÅ¡iais, paveikus deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo pusę (1 t., b. l. 26-27, 30). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta apžiÅ«rėta ir A.

B. lavonas iÅ¡ įvykio vietos perduotas iÅ¡vežti 2013-09-17 21 val.Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas neteisingai nustatė, jog A. B. mirė dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, atliktų iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 16 d. į 2013 m. rugsėjo 17 d.Apeliantai teigia, kad konfliktas įvyko 2013 m. rugsėjo 15 d. vakare, t. y. tÄ patį vakarÄ kai jie atvyko į svečius, ne 2013 m. rugsėjo 16 d., o teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje kategoriÅ¡kai nurodė, jog dėl plyÅ¡usių kepenų A.

B. negalėjo iÅ¡gyventi 2 paras, todėl, apeliantų nuomone, jie nepagrįstai nuteisti už A. B. nužudymÄ .Tokie apeliantų teiginiai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad D. K. ir R. R. A. B. nužudė iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 16 d. į 2013 m. rugsėjo 17 d.Kaip matyti iÅ¡ telefono kontaktų ir abonento buvimo vietų pagal bazinių stočių adresus duomenų, prie (duomenys neskelbtini) bazinės stoties buvo prisijungta nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 18.15 val. iki 18.39 val., 2 kartus 2013 m. rugsėjo 15 d. 20.12 val., tada tik 2013 m. rugsėjo 16 d. 01.22 val., 01.23 val., vėliau 2013 m. rugsėjo 16 d. 8.23 val., 10.37 val. ir t.t.

J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad kai D. K. su draugu R. R. atvyko į svečius, jie su A. B. jau buvo atsigulę, visi girtavo, konfliktas tarp A. B. ir D. K. vyko vėlų vakarÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad atvykus į svečius pas tėvus, atsivežė alkoholinių gėrimų, pasiruošė vaiÅ¡es ir pradėjo visi keturi (ji, R. R., A. B. ir J. Ž.) girtauti. R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas tarp D. K. ir A. B. kilo iÅ¡gėrus pusę butelio. Aplinkybę, kad nuteistieji D.

K. ir R. R. pas A. B. ir J. Ž. atvyko 2013 m. rugsėjo 15 d. bei svečiavosi iki 2013 m. rugsėjo 17 d. vakaro, įrodo paminėti telefono kontaktų ir abonento buvimo vietų pagal bazinių stočių adresus duomenys, pačių nuteistųjų, liudytojų (J. Ž., S. B., Z. J.) parodymai, DVD-R disko įrašų duomenys, taip pat duomenys apie mirusio A. B. iÅ¡vežimÄ iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 22).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. K. su R. R. J. Ž. ir A. B. namuose kartu su jais girtavo nuo atvykimo, t. y. 2013 m. rugsėjo 15 d. vakaro, pritrÅ«kus alkoholinių gėrimų, D.

K. ir R. R. 2013 m. rugsėjo 16 d. 11.49 val. ir D. K. rugsėjo 17 d. 10.28 val. ir 18.21 val. ėjo į parduotuvę jų parnešti. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl ilgai trukusio girtavimo jame dalyvavę asmenys, būdami neblaivūs, galėjo neįsiminti įvykusio tarp D. K. ir A. B. konflikto bei pastarajam sužalojimų padarymo laiko. Kita vertus, byloje nustatyta, kad nuo D. K. su R. R. atvykimo A. B. iš namų nebuvo išėjęs, vaikščiojo tik kieme ir jokie kiti asmenys jo ir J. Ž. namuose nesilankė, todėl pagrindo manyti, jog A.

B. galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų ar kitomis, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybėmis, nėra.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M493/13(04) konstatuota, kad A. B. mirtis įvyko prieÅ¡ 1,5–2,5 paros iki kÅ«no tyrimo pradžios – 2013 m. rugsėjo 19 d. 9 val. (1 t., b. l. 26-27). Teismo posėdyje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje, teismo medicinos ekspertas patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad A. B. mirtis galėjo iÅ¡tikti nuo kelių iki keliolikos valandų prieÅ¡ tyrimÄ , o sužalojimai, sukėlę mirtį, galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ kelias – keliolika valandų iki mirties, ir tai galėjo bÅ«ti 2013 m. rugsėjo 16–17 d. naktis.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D.

K. ir R. R. iÅ¡ 2013 m. rugsėjo 16 d. į 17 d. naktį vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. B. ir dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, A. B. 2013 m. rugsėjo 17 d. 20.30 val. rastas įvykio vietoje miręs.Apeliantas nuteistasis R. R. be pagrindo abejoja specialisto iÅ¡vadomis dėl A. B. mirties priežasties. Teismo medicinos ekspertas H. D. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino pateiktas iÅ¡vadas, jas motyvuotai pagrindė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis paaiÅ¡kino, kad nepamena, ar yra skambinęs tiriamojo A.

B. artimiesiems. Nors nukentėjusioji I. G. teisme parodė, kad ekspertas paskambinęs pasakė, jog A. B. mirė ne sava mirtimi, o buvo nužudytas, tačiau Å¡i aplinkybė nekelia abejonių specialisto iÅ¡vadų pagrįstumu ir objektyvumu.Anot apeliantų, byloje liko nepaneigta aplinkybė, jog A. B. pats mirtinai susižalojo. Å ie nuteistųjų teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais. Specialisto iÅ¡vadose Nr. M493/13(04) ir Nr. pM2/14-493/13 (04) vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imai, padaryti veikiant ne mažiau 2 trauminiams poveikiams kietais bukais pavirÅ¡iais paveikus deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo pusę, jog nei kepenų plyÅ¡imas, nei tokio pobÅ«džio, kokie nustatyti A.

B., šonkaulių lūžiai, nėra būdingi traumai griuvus. Tokias išvadas teismo medicinos ekspertas patvirtino teismo posėdyje ir paaiškino, kad kepenų plyšimai gali įvykti dėl smūgių kumščiu, koja, įskaitant basa, viskas priklauso nuo smūgio stiprumo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tarp D. K. ir R. R. suduotų smūgių ir A. B. mirties būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos kilusiems padariniams – A. B. mirčiai – atsirasti.

Specialisto išvadomis nustatyta, kad A. B. kūne rasti odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veido srityje, galėjo atsirasti tiek tiesiogiai veikiant trauminiams poveikiams, tiek nukentėjusiajam griūvant, tokie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie A. B. mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti specialisto išvadų ir teismo medicinos eksperto duotų parodymų patikimumu ir tikrumu. Specialisto išvados ir teismo eksperto parodymai teismo posėdyje papildo nuteistųjų, liudytojų parodymus, kitus bylos rašytinius įrodymus.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė visapusiškai ir minėtais įrodymais pagrįstai pagrindė teismo išvadas bei konstatavo, kad surinktų įrodymų pakanka D.

K. ir R. R. kaltei, bendrais fizinio smurto veiksmais nužudžius A. B., įrodyti. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti nesutikimo su įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų ir yra atmestini, o praÅ¡ymai iÅ¡teisinti netenkinami.Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Teisėjų kolegija BPK 20 straipsnio pažeidimų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vertinant įrodymus nenustatė. Nuteistųjų nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai: D. K. – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas, R.

R. – BK 129 straipsnio 1 dalis. Nuteistiesiems bausmės paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), jos nėra aiÅ¡kiai per griežtos.Apeliantė nuteistoji D. K., skųsdama nuosprendį, taip pat praÅ¡o perkvalifikuoti jos nusikalstamÄ veikÄ , paskirti Å¡velnesnę bausmę ir tinkamai iÅ¡nagrinėti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį.Nuteistosios praÅ¡ymas nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti ir suÅ¡velninti bausmę atmestinas.Nors apeliantė nenurodo kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojami jos nusikalstami veiksmai, tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad ji nepripažįsta, jog A.

B. buvo jos tėvas, todėl jos veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (savo artimo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymas).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nužudytasis A. B. yra nuteistosios D. K. tėvas, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.Nors D. K. gimimo liudijime A. B. nėra nurodytas kaip jos tėvas (3 t., b. l. 80), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia aplinkybė nepaneigia A. B. tėvystės. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad visuose procesiniuose dokumentuose A.

K. A. B. vadino „tėvu“. Kita vertus, tai, kad A. B. yra D. K. tėvas, parodė liudytojos J. Ž. (motina), S. L. (teta), nukentėjusioji I. G. (sesuo, kuriÄ nuteistoji apeliaciniame skunde vadina „sese“), liudytojai (kaimynai) S. B. ir Z. J.. Be to, kaip matyti iÅ¡ 1970 m. kovo 10 d. Gimimo akto įraÅ¡o Nr. 4 duomenų, apie D. Ž. (nuteistosios D. K.) gimimÄ užregistravo bÅ«tent A. B. ir nurodė tėvavardį „Adolio“ (1 t., b. l. 81). Kad A. B. yra D. K. tėvas patvirtina ir nuteistosios asmens duomenys (2 t., b. l. 62).

Liudytoja J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jie kartu su A. B. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kartu gyveno 40 metų, susilaukė vaikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. tėvystės negali paneigti vien tai, jog A. B. su J. Ž. gyveno neįregistravę santuokos.              Taigi surinktais neabejotinais įrodymais nustačius, kad nužudytasis A. B. yra D. K. tėvas, jos nusikalstama veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ bausmė D. K. paskirta tinkama, laikantis BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytai bausmių paskirčiai. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, nuteistosios asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ bei nustatytÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), pirmosios instancijos teismas D. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskyrė bausmę, kuri yra BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir, nenustačius jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Nuteistosios praÅ¡ymas Å¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra siejamas su nusikalstamos veikos kitokiu kvalifikavimu, todėl, teisėjų kolegijai atmetus praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti D. K. veiksmus, praÅ¡ymas Å¡velninti bausmę taip pat atmetamas.Nepagrįstai nuteistoji nesutinka ir su iÅ¡ jos civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteisimu nukentėjusiajai I.

G.. Apeliantė nurodo, kad sesers I. G. parodymai apie tai, jog ji rÅ«pinosi tėvu, kad gindavo nuo jos (apeliantės smurtinių veiksmų) ir kad po A. B. netekties susirgo, yra melagingi, pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį ji siekia praturtėti. Å ie apeliantės teiginiai paneigti bylos medžiaga. I. G. parodė, kad jos sesuo D. K. yra ir anksčiau smurtavusi prieÅ¡ tėvÄ , nors tėvas pats nesiskųsdavo, tačiau apie tai jai pasakodavo teta, kaimynai. Ji lankydavo tėvus, rÅ«pinosi jais, dėl tėvo netekties turėjo neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, jai pablogėjo sveikata.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai pinigais kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D.

K. bendrais veiksmais su R. R. nužudė savo tėvÄ A. B.. Taigi akivaizdu, kad A. B. dukra nukentėjusioji I. G. dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nes neteko tėvo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visi Å¡ie įstatymo leidėjo įtvirtinti kriterijai yra vertinamieji ir juos įvertina teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kriterijų visumÄ , pagrįstai visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiosios I. G. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai iÅ¡ nuteistųjų priteisė po 5 792,40 Eur (po 20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Apygardos teismas laikėsi civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 109, 113, 115 straipsniai; CK 6.250 straipsnis). Aptariamu atveju pusiausvyra tarp I. G., D. K. ir R. R. teisėtų interesų iÅ¡laikyta. Nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis, adekvatus nuteistųjų padarytiems tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, dėl kurių nukentėjusioji neteko artimo žmogaus – tėvo. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams.

Toks neturtinės žalos dydis atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose nužudymo atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2014). Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-01-22 pirminiu praÅ¡ymu Nr. (2.16) TPA-7-908 prašė iÅ¡ nuteistosios D. K. priteisti valstybei 117,77 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2016-01-08 patikslintu praÅ¡ymu Nr.(2.19) NTP-7-206 prašė iÅ¡ nuteistojo R.

R. priteisti valstybei 319,49 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę pagalbÄ .PraÅ¡ymai atmestini.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (iÅ¡teisintojo) valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų D.

K. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                               Elena Vainienė Teisėjos                                                                                                                     Rūta Mickevičienė                                                                                                                                                                                                                                               Violeta Ražinskaitė