3fc2a25f-a0d5-4a55-a278-e4ec24103a00 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-154-398/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09657-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.3.; 1.2.3.2.3.; (S) 1.2.3.3.; 2.4.6.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Elenos Vainienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Ž.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Ž. K. nuteista už tai, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 16 val., tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – sugyventiniu L.

M., tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė jam į krÅ«tinės sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę pjautinę kiauryminę krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdÄ , III, IV Å¡onkaulių kremzlinių dalių vientisumo pažeidimus, Å¡irdiplėvės pažeidimÄ , aortos kylančios dalies vientisumo kiauryminį pažeidimÄ , kraujosruvÄ aortos kylančioje dalyje, Å¡irdiplėvėje, krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvÄ apie žaizdÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje ir, nukentėjusiajam ginantis nuo jį žalojusio įrankio, padarė jam poodinę kraujosruvÄ kairėje plaÅ¡takoje, ko pasekoje L.

M. mirus įvykio vietoje 2016 m. vasario 27 d. 17 val.10 min. nuo Å«maus nukraujavimo į vidaus ertmes ir dalinės Å¡irdies tamponados dėl durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su aortos sužalojimu, taip tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinį L. M..Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę.Nuteistoji Ž. K. nurodo, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteista, padarė gindamasi nuo sugyventinio L.

M., bÅ«dama afekto bÅ«senos ir neturėdama tikslo atimti gyvybę. Ji bandė iÅ¡gelbėti nukentėjusiojo gyvybę sutvarstydama žaizdÄ ir iÅ¡kviesdama greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Savo kaltę pilnai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡ dalies atlygino L. M. laidojimo iÅ¡laidas. Praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, į narkologo ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡yta, iki Å¡io įvykio dirbo, charakterizuojama kaip nekonfliktiÅ¡ka, tvarkinga ir atsakinga moteris. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak apeliantės, patvirtintina, kad apygardos teismo jai paskirta bausmė yra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios Ž. K. gynėjas prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas Ž.

K. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl Ž. K. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad Ž.

K. nusikalstami veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius.Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteista, padarė gindamasi nuo sugyventinio L. M., bÅ«dama afekto bÅ«senos ir neturėdama tikslo atimti gyvybę. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistoji, darydama nusikaltimÄ , nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

Nuteistoji Ž. K. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai atsisakius pagaminti valgyti, sugyventinis L. M. pradėjo pykti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Ž. K. pradėjo L. M. priekaiÅ¡tauti, kad Å¡is niekur nedirba, nuolat geria, ir jie tarpusavyje susistumdė. Tuo metu ji buvo iÅ¡gėrusi, tai turėjo įtakos jos veiksmams. Ant virtuvinės spintelės buvo peilis, paėmusi jį Ž. K. dÅ«rė L. M. vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir jis pargriuvo. Jos ir L. M. Å¡eimoje buvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau įvykio dienÄ prieÅ¡ jÄ fizinis smurtas nebuvo naudojamas, Ž.

K. gynėsi labiau nuo psichologinio smurto (t. 2, b. l. 113-114). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis prieÅ¡ užpuolimÄ bÅ«tų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėtų sukelti nuteistajai fiziologinį afektÄ . IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad tiriamo įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistosios nepuolė. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, jog L.

M., gyvendamas su Ž. K., ne pirmÄ kartÄ tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , todėl jai Å¡is sugyventinio elgesys nebuvo netikėtas. Taigi, konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo nebuvo kažkuo iÅ¡skirtinis. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad ji nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senoje, bet veikė sÄ moningai.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl bÅ«tinosios ginties situacijos.

Asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 ir 2 d.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smÅ«giai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimÄ butÄ ir t. t.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuteistosios Ž. K. parodymų matyti, kad įvykio metu jos atžvilgiu fizinis smurtas panaudotas nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esanti gydytojo A.

D. suraÅ¡yta epikrizė, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 1 d. apžiÅ«rint Ž. K. kÅ«no srityje kraujosruvų, patinimo, hematomų nėra, veido sritis nepatinusi, poodinių kraujosruvų nėra, judesiai per galÅ«nių sÄ narius laisvi, neskausmingi (t. 1, b. l. 141). Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog L. M. ruošėsi, planavo, bandė suduoti ar sudavė kokius nors smÅ«gius Ž. K.. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme parodė, kad gynėsi labiau nuo psichologinio smurto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai (konflikto inicijavimas, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas Ž. K. atžvilgiu, susistumdymas) neatitiko tų sÄ lygų, kurios reikalingos nustatant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę – bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nukentėjusysis konflikto su nuteistÄ ja metu neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Dėl Å¡ios priežasties nuteistajai nebuvo bÅ«tinybės nuo tokio kėsinimosi gintis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 129 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010 ir kt.).

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kt. (kasacinė nutartis 2K-46-895/2015 ir kt.).Apeliantė skunde tvirtina, kad ji nesiekė L.

M. mirties, tačiau tokie apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės nužudžius L. M.. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistoji Ž. K. norėjo L. M. mirties, tačiau ši aplinkybė rodo tik tai, jog nužudymas padarytas neveikiant tiesiogine tyčia, tačiau nepaneigia, kad nuteistoji veikė netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. K. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu L.

M., tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė jam į krÅ«tinės sritį. Å ie Ž. K. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. DÅ«rio vieta – krÅ«tinės sritis – gyvybiÅ¡kai svarbi. Å ie Ž. K. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad ji, bÅ«dama suaugusi, nors ir neblaivi, tačiau suvokdama savo veiksmų esmę ir prasmę, turinti pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog durdama peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (krÅ«tinės sritį), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, taigi, nužudė L.

M., veikdama netiesiogine tyčia.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. K. veiksmus įvertino kaip Å¡eimos nario nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajai Ž. K. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai Ž. K. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«dinančias tiek nuteis­tosios asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jai teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.Nuteistoji padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba iki gyvos galvos.

NusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. savo Å¡eimos nario mirtį, nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. K. neteista (t. 1, b. l. 142), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 143), iki sulaikymo dirbo (t. 1, b. l. 144), charakterizuojama kaip asmuo, neretai vartojęs alkoholį, tačiau nekonfliktinė, tvarkinga moteris, darbdavio apibÅ«dinama teigiamai (t. 1, b. l. 147, 157).

Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikÄ ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio (t. 1, b. l. 158), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes.Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji bandė iÅ¡gelbėti nukentėjusiojo gyvybę sutvarstydama žaizdÄ ir iÅ¡kviesdama greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2007, 2K-299/2012).

Teismų praktika rodo, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais stengiasi užkirsti keliÄ nukentėjusiojo mirčiai. Tokie kaltininko veiksmai paprastai bÅ«na greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas ar aplinkinių pagalbos praÅ¡ymas, bandymas gaivinti nukentėjusįjį, darant jam dirbtinį kvėpavimÄ , stabdant kraujavimÄ ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-278/2009). Nuteistoji Ž. K. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. M. pargriuvus po suduoto smÅ«gio peiliu, ji paklausė, gal reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau jis atsakė, kad nereikia, kad jam viskas gerai.

Kadangi iÅ¡ krÅ«tinės bėgo kraujas, Ž. K. užklijavo jam pleistru žaizdÄ , netrukus atėjo R. A., kuris padėjo L. M. perneÅ¡ti ir paguldyti ant lovos, po to R. A. išėjo. Praėjus kelioms minutėms L. M. paprašė, kad ji padėtų nueiti jam į tualetÄ . Ž. K. netrukus iÅ¡girdo, kaip tualete kažkas subildėjo, pažiÅ«rėjus pamatė, jog L. M. buvo parkritęs ant žemės, tuomet paskambino R. A., Å¡is nurodė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ji bandė daryti dirbtinį kvėpavimÄ (t. 2, b. l. 113-114).

IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad nuteistoji Ž. K. greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė ne savo iniciatyva, o R. A. nurodymu. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, jog Ž. K. dirbtinį kvėpavimÄ nukentėjusiajam darė taip pat ne savo iniciatyva, o tik įkalbėta Bendrojo pagalbos centro operatorės (t. 1, b. l. 122-127). Be to, iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M 121/2016(03) matyti, jog L.

M. mirė nuo Å«maus nukraujavimo į vidaus ertmes ir dalinės Å¡irdies tamponados dėl durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su aortos sužalojimu (t. 1, b. l. 57–59), todėl nuteistosios paimto pleistro užklijavimas ant L. M. padaryto sužalojimo neturėjo esminės įtakos nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klei. Dėl aptartų priežasčių apygardos teismas pagrįstai nepripažino Ž. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji iÅ¡ dalies atlygino L.

M. laidojimo iÅ¡laidas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymiÄ dalį padarytos ir priteistos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Nors nuteistoji Ž. K. apklausta pirmosios instancijos metu nurodė, kad jos brolis buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiuosius ir kompensavo dalį laidojimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 114), tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nuteistosios brolis L. K. apklaustas pirmosios instancijos nenurodė, kad Ž.

K. praÅ¡ymu bÅ«tų atlyginęs nukentėjusiesiems, t. y. nužudytojo L. M. tėvams – R. M. ir La. M., padarytÄ Å¾alÄ . Liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. M. ir La. M. Å¡ių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ir Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajai baus­mės dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai Ž. K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrė artimÄ minimaliai laisvės atėmimo bausmę 8 metams 6 mėnesiams, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistosios Ž. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                             Elena Vainienė                                                                                                                                                  Linas Žukauskas