2024-07-24 Nr. BB-4157-1-01-1-09630-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2799/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09630-2022-7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties dalis dėl G. V. nuteisimo ir bylą jam nutraukti arba šių teismų procesinių sprendimų dalis pakeisti: perkvalifikuoti G. V. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį arba BK 140 straipsnio 1 dalį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 294 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 54 straipsnį, 62 straipsnį. Be to, teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 166 straipsnio 1, 3 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė esminius BPK 312 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, nukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos, neatribojo G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos ne tik nuo BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, bet ir nuo civilinėje teisėje pripažįstamo ir leistino savigynos, kaip galimo civilinės teisės subjekto teisių gynimo būdo. Be to, žemesnės instancijos teismai nenurodė, kuo pasireiškė nuteistojo G. V. veikos neteisėtumas, t. y. kokį įstatymą jis pažeidė. Kasatorius pažymi, kad G. V. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės M. B. neturi, t. y. sąžiningai klydo, nes M. B., pasakodamas apie neišspręstus finansinius atsiskaitymus su I. L., jam (G. V.) ir J. G. neteisingai atskleidė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai toleravo aiškų kaltinamojo akto trūkumą, kuomet susitarimas taip bendrininkų nebuvo tinkamai nustatytas ir aprašytas. Kasatoriaus nuomone, neatskleidus tikrojo bendrininkų susitarimo turinio, nuteistojo G. V. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal BK 294 straipsnio 1 dalį arba BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad žemesnės instancijos teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neaiškumų bei rėmėsi prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, nors ir peržiūrėjo Vilkijos parke darytą vaizdo įrašą, nė vieno kaltinamojo dėl jame užfiksuotų aplinkybių neapklausė. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, netenkino nuteistojo J. G. gynėjo prašymo pakartotinai peržiūrėti vaizdo medžiagą, tačiau, darydamas išvadas, ja rėmėsi. Kasatoriaus nuomone, tokių duomenų tinkamai neištyrus teisiamajame posėdyje, yra esmingai nukrypstama nuo tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo teisme principo (BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimas).

Kasatorius taipogi nurodo, kad žemesnės instancijos teismai esmingai pažeidė BPK 166 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, susijusias su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kompetencija bei įgaliojimais. Kasatorius apeliaciniame skunde buvo nurodęs argumentus dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažeidžiant skundo ar pareiškimo padavimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. kad nukentėjusysis I. L., siekdamas ginti savo teises, kreipėsi ne į tą ikiteisminio tyrimo įstaigos skyrių, į kurį turėjo kreiptis, nors tokios galimybės ar teisės nenumato teisės aktai – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas BPK 312 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisakė. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai dar ir dėl to, kad, pažeidžiant minėtų rekomendacijų 85 punktą, nebuvo atlikta nukentėjusiojo pareiškime nurodytų faktų patikslinimo procedūra.

Anot kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas, nesivadovavo teismų praktika ir paskyrė G. V. neteisingą, neproporcingą, aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principams bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Dėl teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų ir byloje esančių išimtinių aplinkybių turėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta bausmės rūšis, nesusijusi su realia laisvės atėmimo bausme, arba, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, paskirta švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės nuteistajam G. V. paskirti alternatyvias sankcijoje nustatytas bausmes arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė formaliai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo G. V. gynėjas kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda trečią kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. birželio 11 d. nutartimis atsisakė priimti ankstesnius nuteistojo G. V. gynėjo paduotus kasacinius skundus, konstatavusi, kad jie neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes juose nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei juos pagrindžiantys teisiniai argumentai, o antrasis kasacinis skundas dar ir yra kartotinio turinio. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Šiuo atveju nuteistojo G. V. gynėjo naujai pateikto kasacinio skundo turinys nėra identiškas, tačiau šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotiems kasaciniams skundams. Kaip ir ankstesniuose skunduose, kasatorius iš esmės tapačiais argumentais kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl G. V. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Taip pat iš esmės tapačiais argumentais kasatorius nesutinka su jo ginamajam parinkta bausmės rūšimi. Tik šiame kasaciniame skunde savo teiginiams dėl padarytų esminių BPK pažeidimų pagrįsti kasatorius papildomai nurodo argumentus, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 166 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, susijusias su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kompetencija bei įgaliojimais, ir kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 312 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl šių argumentų nepasisakė, nors jie buvo nurodyti nuteistojo G. V. gynėjo apeliaciniame skunde.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo G. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl G. V. padarytos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės rūšies bei dydžio ir kt.).

Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis I. L., siekdamas ginti savo teises, kreipėsi ne į tą ikiteisminio tyrimo įstaigos skyrių, į kurį turėjo kreiptis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde minimų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 71.1 punkte nustatyta, jog draudžiama atsisakyti priimti pareiškimą apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad veikos tyrimas priskiriamas kitai teritorinei, aukštesnės pakopos ar specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Taigi, kasatoriaus argumentai dėl padarytų esminių BPK 166 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimų yra deklaratyvūs.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės taikymo klaidas, kvalifikuojant nuteistojo G. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei skiriant šiam bausmę, ir (ar) esminius BPK pažeidimus, nepateikta ir trečią kartą paduotame kasaciniame skunde. Kadangi paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė