2024-07-03 Nr. AB-10327-3-61-3-07979-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1876-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07979-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas) ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2005–2007 m. jis dirbo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento elektriku-signalizacijos montuotoju, 2007–2009 m. – Interneto paslaugų tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, 2011–2014 m. – „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, 2014–2015 m. – „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju, nuo 2017 metų – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Belka games Lt“ techniniu vadovu-programuotoju. Pareiškėjas pažymėjo, kad niekada netarnavo Baltarusijos saugumo struktūrose, o Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente dirbo techninį darbą, niekada neslėpė fakto, jog dirbo Baltarusijos valstybės institucijoje, jis ilgą laiką teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Įmonė, kurioje pareiškėjas dirbo, turi atidariusi biurą Lietuvoje, jis nusprendė persikelti į Lietuvą, pasinaudodamas tarpininko paslaugomis, atvyko į Lietuvą kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas.

3. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas skundžiamus sprendimus grindžia deklaratyviais argumentais dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai, jos vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymo. Vien tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, kuriame montuodavo priešgaisrinę signalizacijos sistemą, savaime nepagrindžia pareiškėjo politinių įsitikinimų. Informacinės technologijos buvo vienintelis sektorius, kurio nekontroliavo Baltarusijos valdžia. Prasidėjus Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) agresijai prieš Ukrainą, pareiškėjas aktyviai finansiškai rėmė organizacijas, teikiančias pagalbą Ukrainai ir jos pabėgėlius Lietuvoje, aktyviai remia Ukrainą savo socialiniuose tinkluose.

4. Pareiškėjo teigimu, jis nežino 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvų, nėra susipažinęs su jo faktiniais argumentais, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas jame nurodytus faktus ir teisinį pagrindą. 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pareiškėjo interesus, nesilaikant proporcingumo principo. Faktas, jog pareiškėjas prieš 15 metų dirbo Baltarusijos Vidaus reikalavimų ministerijos Apsaugos departamento elektriku-signalizacijos montuotoju, negali būti vertinamas neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas išėjo iš šio darbo savo noru, atvirai nepritaria Baltarusijos valdžiai, teisėtai gyvena Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, kuriame nurodytos aplinkybės dėl Baltarusijoje galinčio kilti pareiškėjo persekiojimo yra pakankamai pagrįstos ir savaime paneigia pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, neproporcingi, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą – pateikė 2023 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 18-7870 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, pagal kontraktą dirbdamas Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje (priešgaisrinės signalizacijos montuotoju), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Atsakovas, atsižvelgęs į VSD vertinimą, kurio kvestionuoti neturi teisės, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu panaikino pareiškėjui 2021 m. liepos 22 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760045556, galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, nustatęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priėmus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus).

Pareiškėjas, pasirinkdamas pagal kontraktą dirbti Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Dėl to galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjas turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus), nenustačius jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nustačius, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktus. Nustatytas terminas yra proporcingas. Priimant 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, remtasi VSD Išvada, kitais duomenimis. Atsakovo nuomone, skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, priimti nešališkai, objektyviai, pagrįsti duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus, pakankamas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. VSD nurodė, kad atsižvelgus į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, kuriuos pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, laikosi pozicijos, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusija. Skundžiami sprendimai yra proporcingi, priimti kompetentingo subjekto, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, teisingai taikius teisės aktų normas, nėra pagrindo juos panaikinti. Faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame pareiškėjas dirba nuo 2021 metų. Tai patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, todėl jie nėra reikšmingesni už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą. VSD pažymi, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimais, nurodytos aplinkybės apie jo dalyvavimą protestuose, nepaneigia VSD vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

II. 9. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis. Pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gegužės 8 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo galiojusias nacionalines vizas. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar dirba UAB „Belka games Lt“. Migracijos departamentas priėmė 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, Baltarusijos piliečiui, išdavė Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu. Nuo 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje.

11. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 19 d. VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašoma, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi, taip pat 5 metams įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

Šiame sprendime nurodyta, kad valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos visuomenės interesas yra svarbesnis nei pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje; pareiškėjo ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos; vien tai, kad pareiškėjas gyveno ir gyvena Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi ar viza, neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui; nors pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir, kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl jo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente; remiantis surinktų duomenų visuma ir atsižvelgus į tai, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardanti galinčias kilti grėsmes;

Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, priėmė 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriame nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Šiame sprendime, be pasikartojančių argumentų, išdėstytų Išvadoje ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime, nurodyta, kad pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; nenustačius aplinkybių, dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvą terminas galėtų būti sutrumpintas, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis proporcingas.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas po skundžiamų Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 9 d. padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

14. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas bei teismų praktiką ir sprendė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jis dirbo elektriku-signalizacijos montuotoju 2005–2007 m., tarnybą baigė prieš 17 metų savo noru, Baltarusijoje dalyvavo mitinguose prieš autoritarinę valdžią, rėmė Ukrainoje prieš Rusiją kovojančius asmenis bei pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.

15. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš 17 metų dirbo elektriku-signalizacijos montuotoju, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių (dalyvavimo opozicinėje veikloje / jos rėmime, patekimo į departamentą ir išėjimo iš jo aplinkybių, užimtų pareigų, gyvenimo užsienyje trukmės ir darbo pobūdžio, asmens deklaruojamos pozicijos dėl autoritarinio režimo ir veiklos) nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Teismo vertinimu, nei iš Išvados, nei iš Migracijos departamento sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, sprendime neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nors šios aplinkybės, vertinant jas pagal byloje esančių įrodymų visumą, yra reikšmingos vertinant VSD Išvadoje akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Be to, sprendimas, kuriame nėra detaliai išanalizuojama visa su pareiškėju susijusi reikšminga informacija, bei pareiškėjo nesupažindinimas su priimtu sprendimu laikytinas neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus.

16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, tai, kad nei VSD Išvadoje, nei sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, sprendė, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintini.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 200,00 Eur).

18. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, kadangi byla nagrinėjama antrą kartą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra neproporcinga, todėl mažintina, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 1 522,50 Eur (22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

III. 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad VSD pagal Įstatymą yra subjektas, teikiantis išvadą dėl užsieniečio galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių / dirbusių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, jog pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

21. VSD pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr. pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.). Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).

22. VSD teigia, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

23. VSD pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalėjo įvertinti, kokias konkrečias pareigas ėjo ir kokias funkcijas vykdė pareiškėjas, 2005–2007 metais dirbdamas Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų pareiškėjo šeiminių, socialinių ar kitokio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog šiuo atveju pagal bylos duomenis pareiškėjo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kompetentingų institucijų patvirtintą potencialią grėsmę valstybės saugumui.

24. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Iš atsakovo sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o pareiškėjas iš esmės nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, su Lietuva jį sieja išimtinai ekonominiai (darbo) santykiai. Todėl atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir šiuo aspektu.

25. VSD teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo ir tai, jog atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes jį priėmė viešojo administravimo subjektas, įgaliotas priimti tokio pobūdžio sprendimus, jame nurodytas teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, detaliai išdėstyti priėmimo motyvai. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas, vertindamas, kad VSD Išvada, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes. Atsakovo sprendimai laikytini adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad nenustatyta akivaizdžių požymių, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Išvadoje nėra neginčijamų duomenų ar nurodyta aplinkybių, kurios turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, šių aplinkybių nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija. Pareiškėjo darbas prieš 17 metų neprieštarauja pareiškėjo dėstomai pozicijai dėl jo vertybinių nuostatų, nepateikta jokių argumentų, kodėl asmuo, gaunantis solidžias pajamas Lietuvos Respublikoje, turintis galimybes save realizuoti, turėtų būti jai nelojalus.

VSD apeliacinį skundą grindžia bendra pozicija apie galimas grėsmes saugumui, tačiau nepateikia jokių argumentų į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, paneigiančias galimą pareiškėjo lojalumą priešiškiems režimams. Pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti vertintos rengiant VSD Išvadą, apie jas nebuvo žinoma, jokių argumentų dėl šių aplinkybių nepateikta ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjas savo politines pažiūras pagrindžiančią informaciją pateikia prieglobsčio prašyme ir pagrindžia įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbo pobūdį, paramą Ukrainai ir kt., bei pateikti įrodymai. Teismas teisingai pažymėjo, jog šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės. Neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nors šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant VSD Išvadoje akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai.

Sprendimas, kuriame nėra detaliai išanalizuojama visa su pareiškėju susijusi reikšminga informacija, bei pareiškėjo nesupažindinimas su priimtu sprendimu laikytinas neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į sprendimą buvo perkelta VSD Išvada, pateikta nesurinkus visos sprendimui priimti svarbios informacijos, jos neįvertinus, nevertintos pareiškėjo galimą lojalumą paneigiančių įrodymų ir kitų aplinkybių, nurodytų skunde.

Migracijos departamentas, kurio sprendimai yra ginčijami, apeliacinio skundo nepateikė, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kuriuose neatsakoma į konkrečias bylos aplinkybes ir teismo atliktą jų individualų vertinimą atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi, ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad nei VSD Išvadoje, nei sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintini.

30. Apeliacinį skundą padavė trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, jame iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. VSD teigia, kad teismas nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą, nesilaikė susiformavusios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

34. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus joje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios, nes juos teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

35. Sprendžiant dėl galimos grėsmės valstybės saugumui turi būti įvertintas tokios galimybės realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali; todėl sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvos Respublikoje pavojaus (grėsmės) valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas; tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas; tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu; būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad Migracijos departamentas, net ir gavęs VSD išvadą, kurioje pateikiamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, turi pats pagrįsti priimamą sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą, laikytis proporcingumo, gero administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jis dirbo elektriku-signalizacijos montuotoju 2005–2007 m., tarnybą baigė prieš 17 metų savo noru, Baltarusijoje dalyvavo mitinguose prieš autoritarinę valdžią, rėmė Ukrainoje prieš Rusiją kovojančius asmenis bei pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje ir šios aplinkybės nebuvo ginčijamos Migracijos departamento, nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš 17 metų dirbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijoje elektriku-signalizacijos montuotoju, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių (dalyvavimo opozicinėje veikloje / jos rėmime, patekimo į departamentą ir išėjimo iš jo aplinkybių, užimtų pareigų, gyvenimo užsienyje trukmės ir darbo pobūdžio, asmens deklaruojamos pozicijos dėl autoritarinio režimo ir veiklos) nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neatsižvelgta į pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Nagrinėjamu atveju aktualios ir pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje aplinkybės (pvz., ar pareiškėjas po atvykimo į Lietuvą lankėsi Baltarusijoje, kokiomis veiklomis užsiėmė laisvu nuo darbo metu ir kt.), kurios atsakovo nebuvo įvertintos.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose, sprendžiant, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, vidiniu savo įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nenustatė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Vien tai, kad byloje esančių įrodymų vertinimas, kurį atliko teismas, skiriasi nuo trečiojo suinteresuoto asmens VSD vertinimo, savaime nereiškia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ar padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

39. Nors VSD apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiami sprendimai laikytini adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią Lietuvoje gyventi užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui nebuvo tinkamai grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus.

40. Pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. VSD apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

41. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl VSD apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė