3fbf53ce-b096-4d65-b958-65aa95e5ecdd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-2165-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00169-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3.; 12.13.4; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. C. ir V. C. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. C. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2016-06-01 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-341, kuriuo buvo patvirtintas 2016-03-29 patikrinimo aktas Nr. FR0680-225, nurodant pareiÅ¡kėjui sumokėti į valstybės biudžetÄ 3 803 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), apskaičiuotus 1 997,10 Eur GPM delspinigius ir skirtÄ 30 proc. dydžio 1 141 Eur GPM baudÄ ;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-09-27 sprendimÄ Nr. 68-280, kuriuo patvirtintas minėtas Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-341;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-12-21 sprendimÄ Nr. S-274 (7-244/2016) (t. 2, b. l. 1–12; 169–181). Skundui suteiktas administracinės bylos Nr. eI-2165-596/2017, 2017-01-24 teismo nutartimi pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas priimtas.PareiÅ¡kėja V. C. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama panaikinti:

1) Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-340, kuriuo patvirtintas 2016-03-29 patikrinimo aktas Nr. FR0680-226, nurodant pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 3 744,50 Eur GPM, apskaičiuotus 1 964,76 Eur GPM delspinigius ir skirtÄ 30 proc. dydžio 1 124 Eur GPM baudÄ ;

2) VMI 2016-09-27 sprendimÄ Nr. 68-283, kuriuo patvirtintas minėtas Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-340;

3) MGK 2016-12-21 sprendimÄ Nr. S-275 (7-243/2016) (t. 1, b. l. 1–12; t. 2, b. l. 182–193). Skundui suteiktas administracinės bylos Nr. eI-2167-968/2017, 2017-01-24 teismo nutartimi pareiÅ¡kėjos skundas priimtas.2017-02-13 teismo nutartimi administracinės bylos Nr. eI-2165-596/2017 ir Nr. eI-2167-968/2017 sujungtos į vienÄ administracinę bylÄ , jai suteikiant Nr. eI-2165-596/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00169-2017-9).PareiÅ¡kėjai nesutinka su skundžiamų sprendimų nurodymais sumokėti GPM ir su juo susijusias sumas, kurios buvo apskaičiuotos, vadovaujantis 2004-04-13 Mokesčio administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAÄ®) 70 str. 1 d., Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4 p., pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiÅ¡kėjai 2010–2011 m. laikotarpiu turėjo 172 382 Lt neapmokestintų pajamų, gautų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių.

PaaiÅ¡kina, jog patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai pajamų Å¡altiniams pagrįsti mokesčių administratoriui pateikė: 2010-08-20 sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjo sesuo M. T. padovanojo pareiÅ¡kėjui 20 000 Lt; 2010-09-08 sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos sesuo A. M. padovanojo pareiÅ¡kėjai 30 000 Lt; 2010-11-25 paskolų sutartis, pagal kurias pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėja iÅ¡ S. B. (pareiÅ¡kėjų žento S. M. močiutės) pasiskolino po 50 000 Lt; 2011-05-19 sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos dukra I.

M. padovanojo pareiÅ¡kėjai 40 000 Lt. Nurodo, jog tiek VMI, tiek MGK, vertindamos tarp pareiÅ¡kėjų ir S. B. sudarytų paskolų sutarčių realumÄ ir Å¡ių sutarčių nepripažindamos, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė tai, kad pareiÅ¡kėjų dukra I. M., paskolų sutartyse pasiraÅ¡ydama už S. B. pagal 2009-01-08 įgaliojimÄ , virÅ¡ijo savo įgaliojimus, t. y. neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio (CK 2.134 str. 1 d.). Tačiau, pareiÅ¡kėjų teigimu, 2009-01-08 įgaliojime yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog I.

M. yra įgaliojama sudaryti visus įstatymams neprieÅ¡taraujančius sandorius. Be to, pažymi, kad pati S. B. dalyvavo, sudarant ginčo paskolų sandorius. Pabrėžia, jog MGK, teigdama, kad atstovas negali sudaryti sandorių su savo tėvais, dėl to sandoris yra negaliojantis, rėmėsi CK 2.134 str. 1 d., tačiau nekreipė dėmesio į antrÄ tos pačios straipsnio dalies sakinį: „Tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu“. Tai, pareiÅ¡kėjų teigimu, reiÅ¡kia, kad toks sandoris nėra niekinis, o yra nuginčijamas, kurį ginčyti turėjo teisę pati S. B., o Å¡iuo metu – jos įpėdinis S. M.

Kadangi sandoriai nėra nuginčyti (jų niekas ir nesiruoÅ¡ia ginčyti, nes visiÅ¡kai atitiko S. B. valiÄ ), jie yra galiojantys ir iÅ¡ kurių teisės ir pareigos kyla Å¡alims ir jų teisių perėmėjams (CK 1.79 str.). Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, jog S. B. mirus ir testamentu palikus visÄ turtÄ anÅ«kui S. M., paveldėjimo teisės liudijimuose nėra nurodytos paveldėtos teisės į S. B. suteiktas ir neatgautas paskolas, teisės jas susigrÄ Å¾inti. Tačiau, pareiÅ¡kėjų nuomone, tai, kad S. B.

įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. B. reikalavimo teisę, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Nurodo, jog gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Jeigu įpėdinis yra priėmęs palikimÄ , tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo jis gali kreiptis į notarÄ bet kada, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo. Be to, pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iÅ¡ banko, tačiau tai nėra bÅ«tinas dokumentas reikalavimo teisei pagrįsti.

Pagal CK 5.1 str. 2 d. įpėdiniai paveldi ir palikėjo turtines reikalavimo teises. Daro iÅ¡vadÄ , jog S. B. reikalavimo teisė yra perėjusi S. M., nepriklausomai nuo to, ar paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duotas ar ne.Ä® MKG argumentÄ , kad paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, o pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog pinigai buvo perduoti, nurodo, kad įstatymas nedraudžia pinigus skolinti grynaisiais, juo labiau, kad S. B. pinigus ir laikė grynaisiais pinigais (tai patvirtina 2013-12-01 deklaracija). Atkreipia dėmesį į tai, kad paskolų sutartyse yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, jog paskola yra priimta, t. y. pinigai perduoti.

PasiraÅ¡ant sutartis ir perduodant pinigus, dalyvavo 5 asmenys ir visi Å¡ie asmenys mokesčių administratoriui pinigų perdavimo faktÄ patvirtino žodžiu ir raÅ¡tu. PareiÅ¡kėjų teigimu, pinigus jie skolinosi butui pirkti ir Å¡iÄ aplinkybę nurodė visuose paaiÅ¡kinimuose. Nesutinka su VMI ir MGK argumentu, kad S. B. sudarė sau ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį (be palÅ«kanų), nenaudingomis sÄ lygomis (be turto įkeitimo, nenustatytam laikotarpiui, nežinodama pareiÅ¡kėjų finansinių galimybių grÄ Å¾inti paskolas, neužsitikrinusi jų greito grÄ Å¾inimo).

Pažymi, kad S. M. yra pareiÅ¡kėjų žentas, pareiÅ¡kėjų anÅ«kų tėvas, o S. B. buvo S. M. močiutė, kuri dar 2009-01-08 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko S. M. Taip pat 2009-01-08 surašė labai platų įgaliojimÄ S. M. sutuoktinei I. M. Iki savo mirties testamento S. B. nepakeitė, jo neatÅ¡aukė, savo valios nekeitė. Ä®galiojimo taip pat neatÅ¡aukė. Atsižvelgdami į tai, pareiÅ¡kėjai daro iÅ¡vadÄ , jog tarp S. B. ir S. M. bei jo sutuoktinės (pareiÅ¡kėjų dukters) buvo didelis pasitikėjimas, visÄ savo turtÄ , taip pat ir pinigus, S. B. ketino palikti ir paliko S. M., kurio valioje Å¡iuo metu ir yra galimybė įgyvendinti teises, kylančias iÅ¡ paskolų sutarčių.

Atsižvelgiant į tokiÄ situacijÄ , S. B., puikiai suvokdama savo amžių bei sveikatos bÅ«klę, suvokė, kad ir įgyvendinimas reikalavimo teisės priklausys nuo S. M. ir jo santykių su uoÅ¡viais.Apibendrindami daro iÅ¡vadÄ , jog tiek VMI, tiek MGK, konstatuodamos, kad paskolų sutartys tarp pareiÅ¡kėjų ir S. B. nėra realios, rėmėsi tiktai prielaidomis, visiÅ¡kai ignoruodamos aplinkybes, kurios patvirtina sandorių realumÄ , visas aplinkybes traktavo tik savo naudai ir pareiÅ¡kėjų nenaudai, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjams, taip pažeidė objektyvumo principÄ , nagrinėjant pareiÅ¡kėjų skundus.Dėl dovanojimo sutarčių nurodo, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 d. ir dovanų raÅ¡telius vertindamas kaip formalius ir tikrovės neatitinkančius dokumentus, savo pozicijÄ grindė Å¡iais argumentais: dovanų davėjai paaiÅ¡kinimuose apie dovanos suteikimo aplinkybes nepateikė iÅ¡samių, motyvuotų paaiÅ¡kinimų apie sandorio aplinkybes; dovanų davėjų ir dovanų gavėjų paaiÅ¡kinimai apie dovanojimo aplinkybes ir tikslus prieÅ¡taringi; nenurodyti dovanojimo tikslai; dovanojimas vykdytas grynaisiais pinigais; nebuvo pateikta vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos; tiek dovanojimo raÅ¡teliai, tiek paskolų sutartys pasiraÅ¡yti tik su giminystės ryÅ¡iais susijusiais asmenimis (seserimis, dukra), kuriems, pasiraÅ¡ant dovanojimo raÅ¡telius ir paskolų sutartis, įtakÄ galėjo daryti pareiÅ¡kėjai.

Mokesčių administratorius pažymėjo, jog skolintos ir seserų bei dukters dovanotos lėšos, remiantis 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, nepripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis.Pareiškėjai, įvertinę mokesčių administratoriaus 2016-01-19 raštu A. M. pateiktus klausimus ir pastarosios atsakymus, nurodo, kad pats mokesčių administratorius stengėsi traktuoti taip, kad A. M. 2010 m. suteikta piniginė dovana pareiškėjai yra didesnė ir 3,6 karto viršija nekilnojamojo turto, kurį pareiškėja 2015 m. padovanojo A.

M., vertę ir kad sandoriai yra tarpusavyje susiję. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja dėkinga seseriai, jog ji 2010 m. padovanojo pinigines lėšas, kai jų reikėjo perkant butÄ ir remontuojant sodybÄ duomenys neskelbtini, tačiau jokių pažadų ar ketinimų A. M. padovanoti tėvų sodybos dalį tuo metu nebuvo. Tik praėjus 5 metams, bÅ«tent iÅ¡ dėkingumo, giminystės, draugiÅ¡kumo pareiÅ¡kėja 2015-04-28 savo dalį padovanojo seseriai. Teigia, kad mokesčių administratorius neturėtų reikalauti, jog pareiÅ¡kėjos ir A.

M. atsakymai bÅ«tų vienodi, juolab, kad užduodami skirtingi klausimai. PareiÅ¡kėja 2015 m. paaiÅ¡kinime nurodė, kad džiaugiasi galėdama seseriai iÅ¡reikÅ¡ti padėkÄ už dovanotus pinigus. Tai yra normalus padėkos iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne dovanojimo tikslas. Dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡ dukters I. M. gautos 40 000 Lt piniginių lėšų dovanos nurodo, jog I. M. vyras S. M. 2011-05-13 pardavė turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 40 000 Lt. Pinigai už parduotÄ nekilnojamojo turto dalį buvo gauti 2011-05-13, o padovanoti 2011-05-19.

Visi sandorio dalyviai parašė paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad pinigai perduoti grynaisiais, patvirtino, kad tikrai pinigus perdavė, nurodė, kur ir kiek pinigų perdavė, kas dalyvavo perduodant pinigus, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo nepripažinti tiesioginių įrodymų.Dėl pareiÅ¡kėjo sesers M. T. pareiÅ¡kėjui dovanotų 20 000 Lt piniginių lėšų nurodo, kad VMI ir MGK rado vienintelius neatitikimus paaiÅ¡kinimuose, t. y. dovanos tikslÄ , ir tuo ėmė naudotis, visiÅ¡kai ignoruodamos kitas aplinkybes, patvirtinančias sandorio realumÄ .

PareiÅ¡kėjų nuomone, neatitikimas yra menkavertis – pareiÅ¡kėjas nurodė, kad M. T. jam dovanojo pinigus su ketinimais prisidėti atkuriant sodybÄ , M. T. teigė, kad pinigus dovanojo broliui be jokių tikslų. Pažymi, kad po sandorio praėjo daug laiko ir žmonės ne visas aplinkybes atsimena tiksliai. BÅ«tų keista, jeigu aplinkybės bÅ«tų nurodomos tiksliai. Pabrėžia, jog visose dovanojimo sutartyse yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, jog dovana yra dovanos davėjo perduodama ir dovanos gavėjo gaunama, t. y. pinigai perduodami ir gaunami, ir abiejų Å¡alių atskirai pasiraÅ¡yta.

PasiraÅ¡ant sutartį dalyvavę asmenys mokesčių administratoriui pinigų perdavimo faktÄ patvirtino žodžiu ir raÅ¡tu.PareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-301-07 dėl įrodinėjimo naÅ¡tos mokestinėse bylose paskirstymo, nurodo, jog pareiÅ¡kėjai pateikė tiesioginius įrodymus dėl sandorių realumo. Pažymi, kad visi sandorių dalyviai buvo apklausti ir visi parašė paaiÅ¡kinimus, nurodydami, kad pinigai perduoti grynaisiais, patvirtino, kad tikrai pinigus perdavė, nurodė, kur ir kiek pinigų perdavė, kas dalyvavo perduodant pinigus.

Daro iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius nepripažinti tiesioginių įrodymų neturėjo pagrindo. Netiesioginius įrodymus surinko pats mokesčių administratorius ir patikrinimo aktuose konstatavo, kad, atlikus pajamų / iÅ¡laidų analizę, nenustatyta, jog M. T., A. M., I. M., S. B. negalėjo suteikti dovanų ar paskolų pareiÅ¡kėjams. Daro iÅ¡vadÄ , jog, įvertinus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, matyti, kad nei VMI, nei MGK neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sandoriai nerealÅ«s. Pažymi, kad dovanos, gautos iÅ¡ Å¡eimos narių, yra normalus dalykas, pripažįstamas Lietuvos teisės aktuose.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjų 2010-01-01 piniginių lėšų likutis ne banke buvo 30 000 Lt, o ne 0, kaip konstatavo mokesčių administratorius. Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjai buvo nurodę paaiÅ¡kinimuose mokesčių administratoriui, t. y. kad 2010-01-01 kiekvienas turėjo po 15 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, ir Å¡is lėšų likutis turi bÅ«ti pripažintas. PaaiÅ¡kina, kad mokestinio tyrimo metu pareiÅ¡kėjų niekas neklausė apie turėtÄ pinigų likutį ne banke 2003-12-31, ko pasėkoje mokesčio administratorius visiÅ¡kai nevertino grynaisiais pinigais turėtų santaupų, kurias pareiÅ¡kėjas nurodė 2015-07-13 paaiÅ¡kinime.

Buvo pateiktas toks paaiÅ¡kinimas: „PareiÅ¡kėjas su sutuoktine turėjo žemės, gyvulių, todėl turėjo ir santaupų. VisÄ gyvenimÄ dirbo ir iÅ¡ uždirbtų pinigų po truputį kaupė senatvei“. Nors pareiÅ¡kėjai ir nepateikė vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos FR0593, bet pagal turimus dokumentus pareiÅ¡kėjai turėjo pastovius darbus, dirbamos žemės ir sÄ lygas versti žemdirbyste.Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius pripažino pareiÅ¡kėjų pajamas iÅ¡ surinktų miÅ¡ko gėrybių 2010–2013 m., tačiau už 2004–2009 m.

Å¡ių pajamų nepripažino. Pažymi, kad 2004–2009 m. pareiÅ¡kėjai gyveno DzÅ«kijoje, kur reta Å¡eima neturi papildomų pajamų iÅ¡ miÅ¡ko gėrybių, pareiÅ¡kėjai rinko miÅ¡ko gėrybes ir turėjo pajamų. Nurodo LVAT praktikÄ (LVAT sprendimai administracinėse bylose: Nr. A-602-27/2013; Nr. A-17-301/2007; Nr. A-442-1111/2011; Nr. A-438-953/2011; Nr. A-17-621/2007; Nr. A-556-285/2010; Nr. A-39-79/2009; Nr. A-438-261/2010; Nr. A-556-945/2009). Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė objektyvių įrodymų, jog tokias pajamas gavo, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, kad tokių pajamų nebuvo.

Mokesčių mokėtojas neprivalo laikyti dokumentus ir pagrįsti savo turėtas pajamas daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (LVAT 2015-09-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015).Pateiktuose atsiliepimuose atsakovė VMI su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (t. 3, b. l. 1–15; b. l. 20–34). Nurodo, kad Kauno AVMI, 2015-07-13 atlikusi pareiškėjų mokestinius tyrimus, nustatė, jog pareiškėjų 2010 ir 2011 m. patirtos išlaidos 172 382 Lt viršijo jų gautas pajamas ir pareiškėjai patirtoms išlaidoms (butui ir garažui duomenys neskelbtini, žemės sklypui įsigyti, sodybai remontuoti, transporto priemonei įsigyti bei vartojimo išlaidoms padengti) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjai nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius.

Nustačiusi Å¡ias aplinkybes, Kauno AVMI pareiÅ¡kėjų patikrinimus atliko, remdamasi pareiÅ¡kėjų kontrolės procedÅ«rų metu surinkta informacija, pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimuose pateikta informacija, gautais atsakymais į paklausimus iÅ¡ bankų, kitų institucijų bei asmenų paaiÅ¡kinimais, informacija, gauta atlikus mokestinius tyrimus asmenų, paskolinusių ir padovanojusių pinigines lėšas pareiÅ¡kėjams, taikydama MAÄ® 70 str. nuostatas. Daro iÅ¡vadÄ , kad patikrinimo metu Kauno AVMI pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjai paskolų ir dovanų negavo, ir tai patvirtina Å¡ios grynųjų pinigų skolinimosi ir dovanojimo aplinkybės:

– pareiÅ¡kėjai pinigines lėšas skolinosi iÅ¡ fizinio asmens S. B. per įgaliotÄ asmenį I. M., nors nurodė, kad pareiÅ¡kėjus su S. B. sieja 20 m. draugystė. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinime nurodė, kad pati S. B. skolinti negalėjo, nes buvo 91 m. ir dėl ligos beveik nieko nematė, tačiau savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu. Ä®vertinus tokį paaiÅ¡kinimÄ , VMI abejones kelia pats pinigų suteikimo pobÅ«dis – paskola, nes, bÅ«dama garbaus amžiaus ir turėdama sveikatos problemų, S. B. nusprendė pinigus paskolinti, o ne padovanoti artimiesiems, neužsitikrino jų greito grÄ Å¾inimo (grÄ Å¾inimo data nenumatyta).

Po S. B. mirties jos turėtÄ turtÄ paveldėjo S. M., tačiau pateiktuose paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimuose paskolų kaip paveldimo turto nėra nurodyta.– Dovanų davėjos A. M. ir M. T. nepateikė iÅ¡samių, motyvuotų paaiÅ¡kinimų apie dovanojimo aplinkybes. Nesutampa pareiÅ¡kėjų ir dovanų davėjų nurodyti dovanų suteikimo tikslai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad M. T. jam dovanojo pinigus su ketinimais prisidėti atkuriant sodybÄ adresu: duomenys neskelbtini, kad vėliau ji ir jos Å¡eimos nariai taip pat galėtų vasaroti minėtoje sodyboje.

Tačiau pati M. T. paaiškinime teigė, kad pinigus dovanojo broliui be jokių tikslų. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad A. M. dovanojo 30 000 Lt dėl to, kad ji atsisakė 1/2 dalies iš tėvų paveldimo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, tačiau A. M. nurodė, kad minėti sandoriai tarpusavyje nėra susiję.– Paskolos ir dovanos suteiktos grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo pateikta vienareikšmiškų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus rašytinius dokumentus piniginės lėšos buvo realiai perleistos.

S. B. banko sÄ skaitoje paskolų suteikimo datai buvo minimalus lėšų likutis, nuo I. M. įgaliojimo pradžios iki paskolų suteikimo datos į S. B. banko sÄ skaitÄ buvo gautos nedidelės įplaukos (apie 20 kartų mažesnės už suteiktų paskolų dydį). VMI daro iÅ¡vadÄ , kad paskolos galėjo bÅ«ti suteiktos tik ne iÅ¡ banko sÄ skaitoje buvusių pinigų, o tokiomis lėšomis disponuoti ir jas skolinti I. M. neturėjo įgaliojimo. Paskolų ir dovanų perdavimo faktÄ , pareiÅ¡kėjai grindė sudarytomis paskolų sutartimis ir dovanojimo raÅ¡teliais bei jų pačių ir paskolų ir dovanų davėjų paaiÅ¡kinimais.– Mokesčių administratorius nustatė, kad 2010–2013 m. apie 60,9 proc. (58,1 + 2,8) visų pareiÅ¡kėjų gautų pajamų sudarė pasiskolintos ar gautos dovanų piniginės lėšos iÅ¡ fizinių asmenų bei kredito įstaigų gautos pajamos.

Tai yra nustatytos pajamos iÅ¡ viso galėjo sudaryti apie 326 949 Lt, tame tarpe – 66 949 Lt (20,5 proc.) darbo užmokesčio, pensijos, Darbo biržos pajamos, 31 000 Lt (9,5 proc.) pajamos už surinktus grybus, 9 000 Lt (2,8 proc.) paimti vartojimo kreditai iÅ¡ UAB „General financing“, 30 000 Lt (9,2 proc.) pajamos už parduotÄ automobilį Porsche Cayenne, 190 000 Lt (58,1 proc.) iÅ¡ fizinių asmenų pasiskolintos ar gautos dovanų lėšos.– Tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjo pajamas sudarė minimalios darbo užmokesčio pajamos bei senatvės pensija, pareiÅ¡kėjos – netekto darbingumo pensija ir pajamos iÅ¡ Darbo biržos, tačiau, nepaisant to, pareiÅ¡kėjai už neva skolintus ir dovanotus pinigus įsigijo brangų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , už kurį atsiskaitė grynaisiais pinigais: 2010 m.

įsigijo butÄ adresu: duomenys neskelbtini, kuriame gyvena dukra I. M. su Å¡eima, 2011 m. įsigijo prabangų automobilį, garaÅ¾Ä . Be to, 2011–2013 m. vykdė statybos ir rekonstrukcijos darbus adresu: duomenys neskelbtini, kuriems reikalingas medžiagas pirko už grynuosius pinigus, bei 2012 m. įsigijo 2,55 ha žemės sklypÄ adresu: duomenys neskelbtini.– PareiÅ¡kėjai nedeklaravo tariamai gautų dovanų. Dovanojimo raÅ¡teliai ir paskolų sutartys pasiraÅ¡yti tik su giminystės ryÅ¡iais susijusiais asmenimis (seserimis, dukra), kuriems, pasiraÅ¡ant dovanojimo raÅ¡telius ir paskolos sutartis, įtakÄ galėjo daryti pareiÅ¡kėjai.

Sudarant paskolų ir dovanų sutartis siekta mokestinės naudos, nes skolintos ir seserų bei dukters dovanotos lėšos pagal GPMÄ® nuostatas nepripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis.Ä®vertinusi patikrinimo metu nustatytų skolinimosi / dovanojimo aplinkybių visumÄ , VMI konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai paskolų ir dovanų sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, realiai nesiekdami sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad bÅ«tų formalus pagrindas pareiÅ¡kėjams turėti mokestinę naudÄ â€“ nemokėti GPM nuo pajamų, gautų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų nurodytos Å«kinės operacijos neatitinka tikrojo turinio ir, vadovaujantis MAÄ® 69 str. nuostatomis, paskolų sutartys ir dovanų raÅ¡teliai įvertinti kaip formalÅ«s ir tikrovės neatitinkantys dokumentai.VMI vertinimu, nors atlikto S. B. mokestinio tyrimo metu bei įvertinus I. M., A. M. ir M. T. Å¡eimų pajamų / iÅ¡laidų analizę, nenustatyta, kad S. B., I. M., A. M. ir M. T. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjams paskolas ar dovanas, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paskolos ar dovanos realiai nebuvo suteiktos, o tik suraÅ¡ytos paskolų sutartys ir dovanojimo raÅ¡teliai.

Nurodo, jog Kauno AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjų pajamų ir iÅ¡laidų analizę už 2004–2009 m. pagal VMI bazėse turimÄ informacijÄ ir pareiÅ¡kėjų pateiktus paaiÅ¡kinimus, VSDFV bei bankų pateiktÄ informacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjai 2004–2009 m. laikotarpiu gavo nedideles pajamas iÅ¡ darbo užmokesčio, Darbo biržos iÅ¡mokų, netekto darbingumo pensijos (apie 11 160 Lt), kurių pakako tik vartojimo iÅ¡laidoms dengti. Pažymi, kad vidutinės statistinės vartojimo iÅ¡laidos buvo didesnės už gautas pajamas, tačiau, įvertinus gautų pajamų Å¡altinius ir rÅ«Å¡is, pripažinta, kad gautos pajamos atitiko patirtas iÅ¡laidas.

Kitų pajamų šaltinių, iš kurių 2010-01-01 galėjo susidaryti pareiškėjų paaiškinime nurodytas 30 000 Lt piniginių lėšų likutis, pareiškėjai neturėjo, t. y. gaunamos pajamos buvo lygios patiriamoms išlaidoms. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI konstatavo, jog 2010-01-01 pareiškėjų ne banke turimas piniginių lėšų likutis buvo lygus 0. Dėl pareiškėjų argumentų, kad jų šeima 2004–2009 m. gavo papildomų pajamų iš grybų ir uogų bei kiekvienais metais savo turimame sklype augindavo daržoves sau ir pardavimui, nurodo, kad pareiškėjai 2015-06-26 paaiškinimuose mokesčių administratoriui tikrinamojo laikotarpio pradžioje turimo piniginių lėšų likučio ne banke šaltinį įvardijo darbo užmokestį, turėtas santaupas bei nurodė, kad sutaupyti padėjo turėtas kaimas, kuriame augino gyvulius, paukščius, daržoves ir vaisius.

Tačiau nei kontrolės procedÅ«rų metu, nei su pastabomis pareiÅ¡kėjai nenurodė iki 2010 m. gautų pajamų už grybus ir uogas bei gautų pajamų iÅ¡ žemės Å«kio, taip pat nepateikė Å¡ias pajamas patvirtinančių dokumentų. Todėl minėtus pareiÅ¡kėjų argumentus laiko nepagrįstais ir vertina kaip pareiÅ¡kėjų pasirinktÄ gynybos pozicijÄ .Skundai atmestini.Administracinėje ir MGK bylose Nr. 7-244/2016 bei Nr. 7-243/2016 surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI, atsižvelgdama į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2013-09-23 raÅ¡tu Nr. 52-72-S-7643 pateiktÄ informacijÄ apie atliekamÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjų žento S. M. galimai vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 1891 str. (neteisėto praturtėjimo), ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn 2011 m. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal LR BK 1992 str. 1 d.) bei praÅ¡ymÄ , įtariant, kad S. M. ir jo artimieji brangų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ yra įsigiję iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinamų lėšų, atlikti S. M. ir jo artimųjų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo tyrimÄ už laikotarpį nuo 2003-09-23 iki 2013-09-23 (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 5), iÅ¡analizavo turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjų turtÄ ir pajamas už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2013 m.

VMI, nustačiusi galimÄ pareiÅ¡kėjų piniginių lėšų trÅ«kumÄ 2012 m. pabaigoje, 2013-10-18 iÅ¡vada rekomendavo vietos mokesčių administratoriui atlikti pareiÅ¡kėjo operatyvų patikrinimÄ ir pareiÅ¡kėjų stebėsenos veiksmus, o po Å¡ių veiksmų atlikimo, 2014-01-03 iÅ¡vada rekomendavo Kauno AVMI atlikti pareiÅ¡kėjų mokestinius tyrimus (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 6–8).Kauno AVMI 2015-06-17–2015-07-13 atliko pareiÅ¡kėjų mokestinius tyrimus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (pareiÅ¡kėjo 2015-07-13 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (13.2) FR0686-1465 (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 133–144); pareiÅ¡kėjos 2015-07-13 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (13.2) FR0686-1464 (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 3, b. l. 179–190), po kurių inicijavo pareiÅ¡kėjų mokestinius patikrinimus, tikrinant GPM už 2010-01-01–2013-12-31 laikotarpį.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs surinktus duomenis (atlikęs pareiÅ¡kėjų paskolinių ir dovanojimo sandorių su fiziniais asmenimis analizę (paėmęs ir iÅ¡analizavęs piniginių dovanų davėjų paaiÅ¡kinimus dėl sandorių sudarymo motyvų ir aplinkybių, įvertinęs asmenų finansinius Å¡altinius ir galimybes piniginėms dovanoms ir paskoloms suteikti); įvertinęs patirtas iÅ¡laidas nekilnojamojo turto adresu: duomenys neskelbtini, statybai ir rekonstrukcijai; atlikęs teiktų pajamų deklaracijų analizę; atlikęs pareiÅ¡kėjų piniginių lėšų banko sÄ skaitose analizę; siekdamas nustatyti grynųjų pinigų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje, atlikęs pajamų ir iÅ¡laidų analizę už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2009 m.; iÅ¡analizavęs mokesčių administratoriaus informacinės sistemos, VSDFV bei pareiÅ¡kėjų mokestinių tyrimų duomenis; paėmęs pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus apie gautas paskolas ir dovanas, apie įsigytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , apie patirtas nekilnojamojo turto adresu: duomenys neskelbtini, statybos ir rekonstrukcijos darbų iÅ¡laidas, apie pareiÅ¡kėjų (Å¡eimos) apytiksles vartojimo bei kitas iÅ¡laidas), nustatė, kad pareiÅ¡kėjų 2010 m. faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos (nekilnojamajam turtui įsigyti; vartojimo iÅ¡laidos; sumokėti mokesčiai) 150 107 Lt virÅ¡ijo jų gautas pajamas (pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis; pareiÅ¡kėjos netekto darbingumo pensija ir iÅ¡moka iÅ¡ Darbo biržos; pajamos iÅ¡ surinktų ir parduotų grybų), o 2011 m. pareiÅ¡kėjų faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos (nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui įsigyti; vartojimo iÅ¡laidos; statybos iÅ¡laidos; iÅ¡laidos projektui; iÅ¡laidos už dokumentų suruoÅ¡imÄ ; sumokėti mokesčiai) 22 275 Lt virÅ¡ijo jų gautas pajamas (pareiÅ¡kėjo senatvės pensija; pareiÅ¡kėjos netekto darbingumo pensija ir iÅ¡moka iÅ¡ Darbo biržos; pajamos iÅ¡ surinktų ir parduotų grybų), t. y. pareiÅ¡kėjai 2010–2011 m. iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių gavo pajamas (kiekvienas po 86 191 Lt), kurių 2010–2011 m. nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM.

PareiÅ¡kėjai tikrintu laikotarpiu patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti mokesčių administratoriui pateikė su fiziniais asmenimis sudarytas paskolų ir piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Tačiau mokesčių administratorius, vertindamas pareiÅ¡kėjų gautas pajamas, neatsižvelgė į Å¡ias sutartis, teigdamas, kad jos yra formalios, neatitinkančios tikrovės ir suraÅ¡ytos pareiÅ¡kėjams siekiant mokestinės naudos (MAÄ® 69 str.). Kauno AVMI mokesčio bazei nustatyti taikė MAÄ® 70 str. 1 d. nuostatas ir mokėtinÄ GPM apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikant iÅ¡laidų metodÄ .

Vietos mokesčių administratorius 2016-03-29 patikrinimo aktu Nr. (13.2) FR0680-225 apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 3 803 Eur GPM (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 86–97), 2016-03-29 patikrinimo aktu Nr. (13.2) FR0680-226 apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 3 744,50 Eur GPM (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 94–105).PareiÅ¡kėjams pateikus pastabas dėl minėtų patikrinimo aktų, Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-341 patvirtino 2016-03-29 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2) FR0680-225, nurodydama pareiÅ¡kėjui sumokėti į valstybės biudžetÄ 3 803 Eur GPM, apskaičiuotus 1 997,10 Eur GPM delspinigius ir skirtÄ 30 proc. dydžio 1 141 Eur GPM baudÄ (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 50–68), o 2016-06-01 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-340 patvirtino 2016-03-29 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2) FR0680-226, nurodydama pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 3 744,50,88 Eur GPM, apskaičiuotus 1 964,76 Eur GPM delspinigius ir skirtÄ 30 proc. dydžio 1 124 Eur GPM baudÄ (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 56–74).PareiÅ¡kėjai dėl Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimų Nr. (04.7.2)-FR0682-341 ir Nr. (04.7.2)-FR0682-340 inicijavo mokestinius ginčus, kuriuos iÅ¡nagrinėjusios ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos – VMI ir MGK – savo sprendimais (pareiÅ¡kėjo atžvilgiu:

VMI 2016-09-27 sprendimas Nr. 68-280 (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 22–29), MGK 2016-12-21 sprendimas Nr. S-274 (7-244/2016) (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 189–209); pareiÅ¡kėjos atžvilgiu: VMI 2016-09-27 sprendimas Nr. 68-283 (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 26–33), MGK 2016-12-21 sprendimas Nr. S-275 (7-243/2016) (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 6, b. l. 89–110) palaikė vietos mokesčių administratoriaus pozicijÄ , konstatuodamos, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 3 803 Eur GPM, 1 997,10 Eur GPM delspinigius ir 1 141 Eur GPM baudÄ , o pareiÅ¡kėjai – 3 744,50,88 Eur GPM, 1 964,76 Eur GPM delspinigius ir 1 124 Eur GPM baudÄ .Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjams apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ mokestinio ginčo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad nekyla ginčas dėl mokesčių administratoriaus teisės Å¡iuo atveju remtis MAÄ® 70 str. 1 d. ir Taisyklėmis bei apskaičiuoti pareiÅ¡kėjų mokėtinÄ GPM pagal mokesčių administratoriaus atliekamÄ Ä¯vertinimÄ . Mokestinis ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl to, ar mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestinę prievolę pagal savo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai neatsižvelgė į tam tikras pareiÅ¡kėjų nurodytas pajamas, kurias, jų teigimu, jie panaudojo tikrinamojo laikotarpio iÅ¡laidoms.

Įvertinus pareiškėjų skundų teismui argumentus, spręstina, jog pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis nebuvo pripažintos tokios pareiškėjų nurodytos pajamos: 1) 100 000 Lt paskola pagal pareiškėjų 2010-11-25 pasirašytas paskolų sutartis su S. B.;

2) pareiÅ¡kėjos iÅ¡ dukters I. M. gauta 40 000 Lt dovana pagal 2011-05-19 pasiraÅ¡ytÄ dovanojimo raÅ¡telį;

3) pareiÅ¡kėjos iÅ¡ sesers A. M. gauta 30 000 Lt dovana pagal 2010-09-08 pasiraÅ¡ytÄ dovanojimo raÅ¡telį;

4) pareiÅ¡kėjo iÅ¡ sesers M. T. gauta 20 000 Lt dovana pagal 2010-08-20 pasiraÅ¡ytÄ dovanojimo raÅ¡telį;

5) pareiÅ¡kėjų 2010-01-01 turėtas 30 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke. Todėl teismas toliau nagrinės, ar Kauno AVMI, VMI ir MGK nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai neatsižvelgė į Å¡ias pareiÅ¡kėjų nurodomas pinigines lėšas.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d., pagal kuriÄ teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, patikrinus administracinėje byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie realiai grynaisiais pinigais gavo ginčo paskolų sutartyse ir dovanojimo raÅ¡teliuose nurodytas pinigų sumas.

PareiÅ¡kėjai, tvirtindami, kad realiai iÅ¡ minėtų fizinių asmenų gavo ginčijamas paskolas ir dovanas, savo pozicijÄ grindė paskolų sutartimis ir dovanojimo raÅ¡teliais bei pačių pareiÅ¡kėjų ir dovanas teikusių asmenų paaiÅ¡kinimais. Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2010-11-25 pasirašė su S. B., atstovaujama pareiÅ¡kėjų dukros I. M., veikiančios pagal 2009-01-08 įgaliojimÄ , paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento priėmė S. B. suteiktÄ 50 000 Lt paskolÄ (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 145).

Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2010-11-25 pasirašė su S. B., atstovaujama pareiÅ¡kėjų dukros I. M., veikiančios pagal 2009-01-08 įgaliojimÄ , paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėja iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento priėmė S. B. suteiktÄ 50 000 Lt paskolÄ (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 130). Pagal minėtas sutartis suteiktos beprocentinės paskolos, jų grÄ Å¾inimas nėra užtikrintas jokiomis priemonėmis, paskolų grÄ Å¾inimo terminas sutartyse nenustatytas, numatyta, kad sutartys galioja iki visiÅ¡ko paskolos sutarties prievolių įvykdymo.

Taigi iÅ¡ ginčo paskolų sutarčių matyti, kad jose yra nurodoma, jog pareiÅ¡kėjams sutarčių sudarymo metu grynaisiais pinigais buvo perduota po 50 000 Lt. Tačiau toks Å¡ių sutarčių pobÅ«dis reiÅ¡kia, kad be Å¡ių sandorių Å¡alių paaiÅ¡kinimų, Å¡iose sutartyse iÅ¡ esmės nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjams.Aptarta situacija MAÄ® 67 str., įtvirtinančio įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ tarp Å¡alių, prasme lemia, kad pareiÅ¡kėjams tenka pareiga įrodyti, t. y. pareiga pateikti papildomus tiesioginius ir / ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad jie pagal minėtas paskolų sutartis realiai gavo lėšas, pavyzdžiui, atitinkamus buhalterinius, finansinius dokumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad pareiÅ¡kėjai tuo metu Å¡ias lėšas turėjo bei jas panaudojo tais tikslais, dėl kurių ėmė paskolas ir pan.

Tačiau tokių įrodymų pareiÅ¡kėjai nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjai mokesčių administratoriui teiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog skolintas lėšas jie panaudojo 2010 m. butui adresu: duomenys neskelbtini, įsigyti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 115; 119–122; 127–128; MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 124–126; 129–130). PareiÅ¡kėjai 2016-02-19 paaiÅ¡kinimuose Kauno AVMI nurodė, kad butÄ Ä¯sigijo tam, jog jų dukros I. M.

Å¡eima galėtų gyventi duomenys neskelbtini mieste. PareiÅ¡kėjų teigimu, jie apie 20 m. artimai bendravo su žento S. M. senele S. B. ir bendromis jėgomis norėjo įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ duomenys neskelbtini, kur galėtų gyventi pareiÅ¡kėjų dukros ir S. B. anÅ«ko Å¡eima (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 113; MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 122).Ä®vertinus paskolų sutartis ir pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, matyti, jog pareiÅ¡kėjai kiekvienas atskirai paima po 50 000 Lt paskolÄ , tam, kad dukros Å¡eimai nupirktų butÄ .

Tačiau svarbu pažymėti, jog mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjų gautų pajamų analizę, nustatė, jog pagrindines pareiškėjų 2004–2009 m. pajamas sudarė gautas darbo užmokestis, pareiškėjos gautos išmokos iš Darbo biržos ir netekto darbingumo pensija ir šios gautos pajamos (vidutiniškai 900 Lt per mėnesį) buvo pakankamos tik vartojimo išlaidoms padengti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 141). 2010 m. pareiškėjo pajamas sudarė tik gautas 1 223 Lt darbo užmokestis, pareiškėjos – 10 573 Lt išmoka iš Darbo biržos ir netekto darbingumo pensija, taip pat pareiškėjai gavo 8 000 Lt pajamas iš surinktų ir parduotų grybų.

Taigi gaunant pakankamai nedideles pajamas, kurių iÅ¡ esmės pakanka tik vartojimo iÅ¡laidoms padengti, jokia ekonomine logika nėra pagrįstas sprendimas imti paskolÄ butui, kuris patiems pareiÅ¡kėjams nėra reikalingas, pirkti. Å i iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į tai, kad paskolos davėja S. B., norėdama padėti anÅ«kui S. M. (pareiÅ¡kėjų žentui) įsigyti butÄ , kaip kad teigė pareiÅ¡kėjai, galėjo pareiÅ¡kėjams paskolintas pinigines lėšas padovanoti anÅ«kui, kuris bÅ«tų pats įsigijęs nekilnojamÄ jį turtÄ duomenys neskelbtini.

Tokio elgesio modelio pasirinkimas, atsižvelgiant į tai, kad paskolų sandoriai su pareiÅ¡kėjais sudaryti S. B. ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis (paskolos beprocentės, jų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis teisinėmis priemonėmis, nenustatytas grÄ Å¾inimo laikotarpis), jai esant 91 m. amžiaus, ligotai, bÅ«tų buvęs ne tik logiÅ¡kesnis, bet ir atitinkantis S. B. norus padėti anÅ«kui. Pažymėtina, jog S. M. vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaravo 175 000 Lt jo ne banke turėtų piniginių lėšų sumÄ ir 83 000 Lt sutuoktinės I.

M. ne banke turėtų piniginių lėšų sumÄ (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 30). Be to, tiek S. M., tiek I. M. yra dirbantys asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 31–66), todėl jie, S. M. gavus iÅ¡ S. B. 100 000 Lt piniginių lėšų dovanÄ , be to, turint iÅ¡ mamos paveldėto nekilnojamojo turto dalį (kuriÄ 2011-05-13 pardavus, gautos piniginės lėšos buvo padovanotos pareiÅ¡kėjai, dovanotojos teigimu, atsidėkojant už butÄ , kuriame gyvena jos Å¡eima), įsigyti butÄ už 160 000 Lt turėjo didesnes finansines galimybes, nei pareiÅ¡kėjai.

Ä®vertinus byloje esančius piniginių lėšų dovanojimo raÅ¡telius, matyti, jog juose yra nurodyta, kad dovanos davėja M. T. 2010-08-20 davė pareiÅ¡kėjui 20 000 Lt dovanÄ grynaisiais pinigais, tikslu renovuoti tėvų namÄ , pritaikant vasaroti visai jų Å¡eimai (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 2, b. l. 66); dovanos davėja A. M. 2010-09-08 davė pareiÅ¡kėjai 30 000 Lt dovanÄ grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 97); dovanos davėja I. M. 2011-05-19 davė pareiÅ¡kėjai 40 000 Lt dovanÄ grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 12).

Nors dovanojimo raÅ¡teliuose tiek dovanų davėjos, tiek dovanų gavėjai (pareiÅ¡kėjai) pasirašė, kad perdavė ir priėmė atitinkamas piniginių lėšų sumas, tačiau byloje nėra pateikti objektyvÅ«s įrodymai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjai realiai gavo Å¡iuose dovanojimo raÅ¡teliuose nurodytas pinigines lėšas ir disponavo jomis. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje konstatavo LVAT, vien paprasta raÅ¡ytine forma sudarytų sutarčių apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3513/2011;

LVAT 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2015). PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iÅ¡ sesers M. T. gautos dovanos, nurodė, kad 2010-08-20 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sodybos remontui ir butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116). 2015-06-25 paaiÅ¡kinime Kauno AVMI pareiÅ¡kėjas nurodė, kad prie namo, esančio duomenys neskelbtini, rekonstrukcijos prisidėjo dukra su žentu, dovanodami 40 000 Lt, ir sesuo M. T., dovanodama 20 000 Lt (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 127). 2013-10-30 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas teigė, kad 2006 m. spalio mėn. iÅ¡ tėvų paveldėjo sodybÄ , esančiÄ duomenys neskelbtini, ir nuo tada pradėjo jos rekonstrukcijÄ , kuriai reikalingas medžiagas įsigijo už savo ir Å¡eimos lėšas, panaudodamas santaupas, laikytas grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 129). 2013-12-02 paaiÅ¡kinime Nr. MP24(A)-87 pareiÅ¡kėjas teigė, kad 2010 m. butÄ duomenys neskelbtini įsigijo bendromis Å¡eimos ir skolintomis lėšomis grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 128).M.

T. 2016-01-25 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad pinigines lėšas pareiškėjui dovanojo iš kartu su sutuoktiniu dirbant sukauptų santaupų be jokių tikslų, vien dėl to, kad pareiškėjas yra jos brolis (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 65).Pareiškėja, atsakydama į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iš sesers A. M. gautos dovanos, nurodė, kad 2010-09-08 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sutuoktinio paveldėtos sodybos remontui ir butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116). 2015-06-25 paaiškinime Kauno AVMI pareiškėja nurodė, jog jai sesuo A.

M. padovanojo 30 000 Lt, nes pareiÅ¡kėja atsisakė 1/2 iÅ¡ tėvų paveldėtos namo su priklausiniais ir žemės sklypu dalies sesers naudai. Sesers dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos butui pirkti (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 127). AnalogiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl iÅ¡ sesers gautos dovanos ir jos panaudojimo pareiÅ¡kėja pateikė ir Kauno AVMI 2015-06-16 iÅ¡siųstame bei 2015-06-26 gautame klausimyne (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 124–126). 2013-12-02 paaiÅ¡kinime Nr. MP24(A)-88 pareiÅ¡kėja teigė, kad 2010 m. butÄ duomenys neskelbtini įsigijo bendromis Å¡eimos ir skolintomis lėšomis grynaisiais pinigais (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 130).A.

M. 2016-01-29 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad pinigines lėšas pareiškėjai, kaip seseriai, dovanojo iš dirbant bei išmokų, gautų už žemę, sukauptų santaupų be jokių tikslų. Teigė, kad piniginių lėšų dovanojimo ir pareiškėjos A. M. dovanotos nekilnojamojo turto dalies sandoriai tarpusavyje nėra susiję (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 2, b. l. 96).Pareiškėja, atsakydama į mokesčių administratoriaus klausimus dėl iš dukters I. M. gautos dovanos, nurodė, kad 2011-04-19 dovanų gautas pinigines lėšas panaudojo sodybos remontui (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 116).

Pareiškėjo teigimu, iš dukros dovanotų pinigų buvo įsigytas automobilis Porsche Cayenne (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 119–122). 2013-12-02 paaiškinimuose Nr. MP24(A)-87 ir Nr. MP24(A)-88 pareiškėjai nurodė, kad automobilį Porsche Cayenne už 30 000 Lt įsigijo iš santaupų.Įvertinus pareiškėjų paaiškinimus dėl iš artimų giminaičių gautų dovanų, matyti, jog pirminiuose 2013 m. mokesčių administratoriui teiktuose paaiškinimuose pareiškėjai neminėjo jokių dovanų gautų piniginių lėšų.

Šiuo aspektu paminėtina, kad LVAT savo praktikoje, pasisakydamas dėl aplinkybių, kai keičiasi teikiamų paaiškinimų turinys, pirmenybę teikia pirminiams paaiškinimams, kurie iš esmės laikytini objektyvesniais ir labiau patikimais, nes nėra įtakoti laiko ir kitų aplinkybių (LVAT 2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-301/2007, LVAT 2009-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-695/2009).Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog vien tik paprasta rašytine forma su giminaičiais sudarytų dovanojimo ir paskolos (sutartį paskolos davėjos vardu pasirašė pareiškėjų dukra) sutarčių, kaip formalių įrodymų, pateikimas mokesčių administratoriui per se negali būti pripažįstamas tinkamu realaus piniginių lėšų gavimo fakto pagrindimui.

Nesant objektyvių duomenų apie realų piniginių lėšų gavimÄ ir disponavimÄ jomis (vertinant paskolos ir dovanojimo dalyko realaus perdavimo faktÄ , iÅ¡skyrus aptariamų sutarčių ir vėliau pateiktų pareiÅ¡kėjų bei jų dukters ir seserų paaiÅ¡kinimų, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių realų ginčo sutarčių dalyko perdavimÄ pareiÅ¡kėjams, nebuvo pateikta), esant prieÅ¡taringiems pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimams dėl piniginių lėšų panaudojimo tikslų, atsižvelgiant į pirminius dar iki mokestinio tyrimo atlikimo teiktus pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu įsigyto nekilnojamojo (butas adresu: duomenys neskelbtini) ir kilnojamojo (automobilis Porsche Cayenne) turto, kurio įsigijimas grindžiamas ginčo sutartimis, savo reikmėms nenaudojo, Å¡is turtas realiai buvo naudojamas pareiÅ¡kėjų dukros Å¡eimos, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai ginčo paskolų ir dovanojimo sutartimis 2010–2011 m. iÅ¡ viso gavo 190 000 Lt dydžio piniginių lėšų sumÄ .

Teismo vertinimu, byloje esantys fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių asmenų artimų giminiÅ¡kų santykių su pareiÅ¡kėjais negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir pakankamais prieÅ¡ingai iÅ¡vadai daryti. Minėtų aplinkybių konstatavimas yra ta sÄ lyga, kuri suteikė teisę mokesčių administratoriui, remiantis MAÄ® 69 str. 1 d., vertinant ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjų gautas pajamas, neatsižvelgti į minėtas paskolų sutartis ir dovanojimo raÅ¡telius. Sutiktina su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai minėtas civilines sutartis su fiziniais asmenimis sudarė formaliai, realiai nesiekdami sukurti paskolinių ir dovanojimo teisinių santykių, o tam, kad bÅ«tų formalus pagrindas pareiÅ¡kėjams turėti mokestinę naudÄ â€“ nemokėti GPM nuo pajamų, gautų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad mokesčių administratoriaus pozicija, jog pareiÅ¡kėjų 2010–2011 m. patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti grindžiamos 2010 m. gautomis paskolomis 100 000 Lt sumai ir 2010–2011 m. gautomis dovanomis 90 000 Lt sumai, yra pagrįsta, o pareiÅ¡kėjai nepagrindė įrodymais objektyvaus pajamų gavimo fakto.Dėl pareiÅ¡kėjų argumento, kad tikrinto laikotarpio pradžioje, t. y. 2010-01-01, pareiÅ¡kėjai turėjo 30 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, o ne 0, kaip nustatė mokesčių administratorius, pažymėtina, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu, siekdamas iÅ¡tirti, ar pareiÅ¡kėjai 2010-01-01 galėjo turėti pareiÅ¡kėjų Kauno AVMI 2015-06-16 iÅ¡siųstame bei 2015-06-26 gautame klausimyne mokesčių administratoriui nurodytÄ 30 000 Lt piniginių lėšų likutį, pareiÅ¡kėjų pajamas vertino nuo 1994 m.

Bylos medžiaga nustatyta, jog mokesčių administratorius, iÅ¡analizavęs VMI turimÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjų darbovietes, jų gautas draudžiamÄ sias pajamas bei iÅ¡skaičiuotÄ GPM, pareiÅ¡kėjų teiktas metines pajamų deklaracijas (pareiÅ¡kėjai vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos nėra pateikę), VSDFV informacijÄ už laikotarpį nuo 1994 m. iki 2003 m., nustatė, kad pareiÅ¡kėjai Å¡iuo laikotarpiu gavo minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurių minėtu laikotarpiu pakako tik vartojimo iÅ¡laidoms dengti (pareiÅ¡kėjų gautos pajamos vertintu laikotarpiu buvo net mažesnės nei statistinės vidutinės vartojimo iÅ¡laidos) (2015-07-13 mokestinio tyrimo ataskaitos (13.2) FR0686-1465 3–4 lentelės (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 136, 141); 2015-07-13 mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (13.2) FR0686-1464 3–4 lentelės (MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 3, b. l. 182, 186).

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjų 2004?2009 m. laikotarpiu gautas pajamas (su darbo santykiais susijusias pajamas, atkurtas santaupas, iÅ¡mokas iÅ¡ Darbo biržos, grÄ Å¾intÄ GPM, netekto nedarbingumo pensijÄ ), atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai patyrė tik vartojimo iÅ¡laidas (kitų iÅ¡laidų nenustatyta), mokesčių administratorius nustatė, jog pareiÅ¡kėjams minėtu laikotarpiu gautų pajamų užteko tik vartojimo iÅ¡laidoms dengti (pareiÅ¡kėjų gautos pajamos vertintu laikotarpiu buvo mažesnės nei statistinės vidutinės vartojimo iÅ¡laidos) (2015-07-13 mokestinio tyrimo ataskaitos (13.2) FR0686-1465 5 lentelė (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 141).

Taigi iÅ¡ mokesčių administratoriaus atliktos analizės matyti, jog 1994–2009 m. laikotarpiu pareiÅ¡kėjams gautų pajamų pakako tik vartojimo iÅ¡laidoms dengti, todėl vertinta, kad 2010-01-01 pareiÅ¡kėjų ne banke turimas piniginių lėšų likutis buvo 0. Tuo tarpu, kaip minėta, pareiÅ¡kėjai teigė, jog jie 2010-01-01 turėjo 30 000 Lt santaupų grynaisiais pinigais ne banke, Å¡io likučio Å¡altiniu įvardindami darbo užmokestį (pareiÅ¡kėjų teigimu, jie visÄ gyvenimÄ dirbo ir uždirbtus pinigus po truputį kaupė senatvei, o kadangi turėjo kaimÄ , jų pragyvenimo iÅ¡laidos buvo nedidelės, nes galėjo užsiauginti paukščius, daržoves, vaisius (MGK byla Nr. 7-244/2016, t. 1, b. l. 120;

MGK byla Nr. 7-243/2016, t. 1, b. l. 125). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai, ginčydami mokesčių administratoriaus nustatytÄ piniginių lėšų likutį ne banke 2010-01-01, turėjo pateikti duomenis, paneigiančius ar bent leidžiančius suabejoti mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suabejoti mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų pagrindu padarytai iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjų 2010-01-01 ne banke turimas piniginių lėšų likutis lygus 0, pareiÅ¡kėjai nepateikė, apsiribodami abstrakčiais teiginiais apie sukauptas atitinkamas piniginių lėšų sumas.

Teismų praktikoje laikoma, kad apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sÄ lygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumÄ (LVAT 2010-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010; LVAT 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-912/2011;

LVAT 2013-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-669/2013). Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjų argumentai dėl didesnio, nei nustatė mokesčių administratorius, piniginių lėšų likučio ne banke, nesant objektyvių įrodymų dėl kitokio dydžio gautų pajamų, vertintini kaip nepagrįsti. Sutiktina su VMI pozicija pareiÅ¡kėjų argumentus dėl 2004–2009 m. gautų pajamų iÅ¡ parduotų miÅ¡ko gėrybių laikyti pasirinkta gynybine pozicija, nes Å¡is pajamų Å¡altinis nebuvo nurodytas mokesčių administratoriui, atliekant pareiÅ¡kėjų mokestinius patikrinimus.Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ .

Mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosis MAÄ® ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus ir panaikinti Kauno AVMI 2016-06-01 sprendimus Nr. (04.7.2)-FR0682-341 ir Nr. (04.7.2)-FR0682-340, VMI 2016-09-27 sprendimus Nr. 68-280 ir Nr. 68-283, MGK 2016-12-21 sprendimus Nr. S-274 (7-244/2016) ir Nr. S-275 (7-243/2016) nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų J. C. ir V. C. skundus atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Jolita Rasiukevičienė