3fbefd58-dbe6-43ff-8f9d-be52c8abcee1 · Panevėžio apylinkės teismas

CivCiv. byla Nr. 2-80-504/2017(Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01405-2016-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17.;3.2.3.1.;3.2.6.1. (S)             ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d. RokiÅ¡kis RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Å inkÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant atsakovo R. K. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui R.

K. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:    IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje (b. l. 1-4) nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK) RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau - RokiÅ¡kio r. PK) Patrulių bÅ«rio (toliau - PB) vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas 2015 m. rugpjūčio 31d. apie 19 val. 26 min., vykdydamas pavestas funkcijas, kartu su kolega, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ buvo nurodyta, kad namuose triukÅ¡mauja neblaivus vyras, yra mažamečių vaikų.

Nuvykus nurodytu adresu gyvenamojo namo laiptinėje, viešoje vietoje, triukšmavo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaimynų ir atvykusių pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Paprašytas nurimti asmuo nevykdė pareigūnų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad asmens elgesys nesiderino su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtinių veiksmai, siekiant jį sulaikyti dėl administracinio teisės pažeidimo. Sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, laikėsi už laiptų turėklų, muistėsi, kelis kartus trenkė pareigūnui per rankas.

PrieÅ¡ingų teisei veiksmų pasėkoje, asmuo sužalojo pareigÅ«nÄ . Pristačius asmenį į policijos įstaigÄ nustatyta, kad sulaikytas asmuo tai R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu jam nustatyta 3,30 promilių, sunkaus girtumo laipsnis.2015 m. spalio 22 dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str., R. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48834-15 pareikÅ¡ti įtarimai, dėl kurių atsakovas kaltu prisipažino visiÅ¡kai.Dėl Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio r.

PK PB vyriausiojo patrulio Justo Žukausko sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 50-IS-119 konstatuota, kad J.Žukauskas traumÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai.Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - statutas) (Suvestinė redakcija (2015-04-03 - 2015-12-31) 40 str. 3 d. pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama nuo vieno mėnesio iki penkių metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) 2015 m. lapkričio 16 d. iÅ¡duotoje pažymoje Nr. 3495 nustatyta, kad J.Žukausko sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015 m. rugpjūčio 31 d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.Statuto 40 str. 3 d. 7 p. nurodoma, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. IV-125 (kartu su Vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d įsakymu Nr. 1V-206 patvirtintais Aprašo pakeitimais) 4.7 punkte nustatyta, kad kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. J.Žukausko nedarbingo laikotarpis truko 68 dienas, nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06.2015 m. gruodžio 2 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) Finansų ir investicijų valdyba išvadoje Nr. 5-IL-4893 dėl sprendimo priėmimo pasiūlė Panevėžio apskrities VPK skirti 6160,77 Eur, septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijai išmokėti Panevėžio apskrities VPK, Rokiškio r.

PK PB vyresniajam patruliui J.Žukauskui. Taip pat, iÅ¡mokėti 332,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .Panevėžio apskrities VPK į J.Žukausko sÄ skaitÄ pervedė: 2015-12-10 - 6160,77 Eur ir 2015-11-25 - 322,65 Eur. Taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2015-11-25 buvo pervesta 9,68 Eur - 3 proc. iÅ¡mokėtinos draudimo sumos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 10 p., LR CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 6.280 str., praÅ¡o:Priteisti iÅ¡ R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 291008610, a. s. Nr. LT19 7044 0600 0782 8723) naudai 6493,10 Eur patirtai žalai atlyginti.            Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.52-55) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu.  Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų tikslus ir paskirtį, darytina iÅ¡vada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikosi savo praktikoje, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; kt).

Tokio teisės aiÅ¡kinimo laikomasi ir remiantis naujausia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimÄ ). TÄ patvirtina kasacinio teismo praktika, toliau formuojama jau po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).            Nurodytų iÅ¡mokų paskirtis - atlyginti pareigÅ«nui žalÄ , patirtÄ dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais - alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose.

Vienas alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų - žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiÅ¡kia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti - bÅ«ti mažesnis ar didesnis. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas iÅ¡mokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sÄ lygÄ , numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.             Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ .              Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Taigi policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.             Atsakovas neginčija ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48834-15 nustatytų aplinkybių ir policijos pareigÅ«nui J.Žukauskui padaryto sužalojimo mÄ sto. Ikiteisminio tyrimo byloje atsakovas pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tarėsi su nukentėjusiuoju policijos pareigÅ«nu dėl jam padarytos žalos atlyginimo, o policijos pareigÅ«nas nurodė, kad patirtÄ Å¾alÄ vertina 1000 Eur suma.

Atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, buvo labai didelė šį pinigų suma, tačiau atsakovas įvertino savo kaltę ir, prisiėmęs atsakomybę už padarytus veiksmus, reikiamÄ sumÄ pasiskolino ir sumokėjo nukentėjusiajam policijos pareigÅ«nui. Atsakovas su nukentėjusiuoju sutarė, kad Å¡i sumokėta pinigų suma visiÅ¡kai atlygina pareigÅ«nui padarytÄ Å¾alÄ , ir su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl ko atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BK 38 str. pagrindu.

       LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.               IÅ¡ aukščiau nurodytos LR BK 38 str. 1 d. įtvirtintos normos formuluotės akivaizdu, jog asmuo gali susitaikyti su nukentėjusiuoju tik visiÅ¡kai atlyginęs Å¡io patirtÄ Å¾alÄ arba susitaręs su juo dėl padarytos žalos atlyginimo.  Faktas, kad atsakovo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta LR BK 38 str. pagrindu patvirtina, kad atsakovas nukentėjusiajam atlygino visÄ jo patirtÄ Å¾alÄ .               Kad atsakovas visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ konstatuota ir RokiÅ¡kio r. apylinkės teismo 2015-10-27 nutartyje patvirtinti prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kad atsakovas atlygino nukentėjusiajam pareigÅ«nui padarytÄ Å¾alÄ ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡tu taip pat patvirtino nukentėjęs asmuo.              Mano, jog aukščiau paminėti baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra pakankami nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiui nustatyti ir nėra jokių priežasčių teigti, jog nukentėjusiajam bÅ«tų buvusi padaryta didesnė žala, negu atsakovas yra atlyginęs.            Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies            IÅ¡ bylos medžiagos (2015-09-11 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 50-PR2-46056, b.l.7 ;

Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas, b.l.10; IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, b.l.12-13, Specialisto iÅ¡vada Nr. G 01133/15(05), b.l. 14-15) nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK) RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau - RokiÅ¡kio r. PK) Patrulių bÅ«rio (toliau - PB) vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas 2015 m. rugpjūčio 31d. apie 19 val. 26 min., vykdydamas pavestas funkcijas, kartu su kolega, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ buvo nurodyta, kad namuose triukÅ¡mauja neblaivus vyras, yra mažamečių vaikų.

Nuvykus, namo laiptinėje rastas akivaizdžiai nevlaivus asmuo, netvarkingais drabužiais kuris vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Asmeniui nepaklusus pareigÅ«nų reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus, bandant jį sulaikyti, asmuo prieÅ¡inosi aktyviais veiksmais – trenkė pareigÅ«nui Justui Žukauskui į kairės rankos plaÅ¡takÄ , ko pasekoje lūžo kairės rankos bevardis ( 4-tas) pirÅ¡tas. Nustatyta, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo yra R. K., g. (duomenys neskelbtini).               Atsakovas neginčija, kad nepaklusdamas pareigÅ«nams, jiems pasiprieÅ¡indamas, sužalojo policijos pareigÅ«nÄ JustÄ Å½ukauskÄ .

Tai, kad dėl pareigÅ«no J.Žukausko sužalojimo R. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, patvirtina RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas 2015-10-27 nutarimas patvirtinti prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.57-58).               Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1133/15 (05) nurodyta, kad J.Žukauskui nustatyta kairės plaÅ¡takos IV – to pirÅ¡to naginio pirÅ¡takaulio lūžis.

Dėl sužalojimo J.Žukausko sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau, nei 10 d. laikotarpiui (b.l.14-15).              Atlikus nelaimingo atsitikimo, kurio metu pareigÅ«nas Justas Žukauskas patyrė sveikatos sutrikdymÄ , konstatuota, kad Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio r. PK VPS PB vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ tarnybos metu ( 2015-11-02, Nr. 50-153-17 tyrimo iÅ¡vada, b.l.20-23). Panevėžio apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato pareigÅ«no Justo Žukausko patirto sveikatos sutrikdymo iÅ¡vadoje 2015-11-11, Nr. 50-IS-119, konstatuota, kad vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, o pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ir sveikatai.

PasiÅ«lyta, gavus Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadÄ , apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ dėl tarnybos metu patirto sužalojimo (b.l. 27-31).               Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2015-12-02 IÅ¡vadoje dėl sprendimo priėmimo, Nr. 5-IL-4893 (b.l.36), nurodyta, kad LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015m. lapkričio 16d. iÅ¡vadoje pažymoje Nr. 3495 nustatyta, kad Justino Žukausko sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

Jo nedarbingumo laikotarpis truko 68 dienas, nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06.                PasiÅ«lė Panevėžio AVPK skirti 6160,77 Eur septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti J. Ž., taip pat pavedė Panevėžio AVPK, Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. gruodžio 5d. nutarimo Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstyvės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. “Įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka”) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įvykio, kurio metu sužalotas policijos pareigÅ«nas Justas Žukauskas, kaltininko: iÅ¡mokėtÄ 6160,77 Eur piniginės kompensacijos sumÄ , bei iÅ¡mokėtÄ 332,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

            Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. IV-125 (kartu su Vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d įsakymu Nr. 1V-206 patvirtintais ApraÅ¡o pakeitimais) 4.7 punkte nustatyta, kad kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, iÅ¡mokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.              Tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Justui Žukauskui iÅ¡mokėjo 6160,77 Eur kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, ir 322,65 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , patvirtina Vietinio mokėjimo nurodymai 2015-12-10, Nr. 2255 (b.l.37), ir 2015-11-25, mokėjimo nurodymo Nr. 2115 (b.l.34).            2016-07-05 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-548 2p. nustatyta, kad kompensacijų, iÅ¡mokėtų iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos, iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros atliekamos pagal Å¡iuo įsakymu patvirtintos tvarkos apraÅ¡Ä .

Tvarkos apraÅ¡o 6 p. nurodyta, kad policijos įstaiga, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ , iÅ¡ieÅ¡ko Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka savo naudai, pareikÅ¡dama reikalavimus žalÄ padariusiam asmeniui teisme LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.              Pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktÄ , įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ - nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013, Nr. 3K-3-291/2014).               IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad atgręžtinis reikalavimas galimas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje dėl žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio yra pažymėta, kad jis nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013, kt.).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ ( 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-496/2008; kt.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens, manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).                Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 str. 2 d.).

Preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama. PareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, – jÄ virÅ¡ija.               Atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovas patyrė praÅ¡omus iÅ¡ jo priteisti nuostolius motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48835-15, jis su nukentėjusiuoju Justu Žukausku susitaikė ir susitarė su nukentėjusiuoju policijos pareigÅ«nu dėl jam padarytos žalos atlyginimo.

PareigÅ«nas nurodė, kad patirtÄ Å¾alÄ vertina 1000 Eur suma. Å iÄ Å¾alÄ jis pareigÅ«nui atlygino.              Tai, kad R. K. atlygino nukentėjusiajam Justui Žukauskui neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir kad nukentėjusysis pretenzijų neturi, yra kontstatuota RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015m. spalio 27d. nutratyje, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , įtariiamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.57-58).

             Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. ReikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovui sumokėti policijos J.Žukauskui iÅ¡mokėtÄ sumÄ , policijos įstaiga turi įrodinėjimo pareigÄ pagrįsti žalos dydį, nes, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ Å¾alos patyrusiam policijos pareigÅ«nui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius, nes pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui Justui Žukauskui yra išmokėta 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindžia specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu.

             Atsakovas atsiliepime į pateiktÄ ieÅ¡kinį, nesutikdamas su ieÅ¡kovo reikalavimu nurodė, kad jis yra atlyginęs žalÄ policijos pareigÅ«nui, sumokėdamas jo nurodytÄ patirtos žalos sumÄ â€“ 1000Eur. IeÅ¡kovui atsiliepimas į ieÅ¡kinį buvo įteiktas, tad jam buvo žinomi atsakovo argumentai ir įrodymai, kuriais jis grindžia savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau jokių papildomų įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, pagrindžiančių realios žalos dydį, teismui ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 str.).

               Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad praÅ¡oma priteisti jo patirtų nuostolių suma yra policijos pareigÅ«nui Justui Žukauskui padaryta reali žala dėl jo sveikatos sužalojimo, patirto 2015 m. rugpjūčio 31d. jo atžvilgiu R. K. panaudojus neteisėtus veiksmus.                IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad J.Žukauskui ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 332,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ - 6160,77 Eur.

Justas Žukauskas buvo nedarbingas 68 dienas (nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06), tai yra du mėnesius ir 7d. J.Žukausko vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 880,11 Eur.               Justo Žukausko sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikos sutrikdymui. Atsakovas Justui Žukauskui jau yra sumokėjęs 1000 Eur, kuriÄ , kaip nurodė, pasiskolino iÅ¡ kitų asmenų. Justas Žukauskas pasiraÅ¡ydamas su R. K. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolÄ yra nurodęs, kad R.

K. atlygino jam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir jis daugiau pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Justui Žugauskui pilnai atlygino, tad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys netenkintinas.                              IeÅ¡kovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. nukentėjusiajam iÅ¡mokėtÄ 332,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei 3 procentus nuo draudimo sumos - 9,68 Eur, sumokėtÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 34,35 ).           Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, laikytina nustatytu, kad minėtus nuostolius ieÅ¡kovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo R.

K. veiksmų policijos pareigÅ«no J.Žukausko atžvilgiu, kurių ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs, jei R. K. nebÅ«tų sužalojęs pareigÅ«no, jam einat tarnybines pareigas. Byloje yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , kuris dėl sužalojimo patyrė lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ ; atsakovo kaltės forma – tyčia, o atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Esant nurodytam priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 342,01 Eur žalos atlyginimo (CK 6.290 str.3d.).           Atsakovui R.

K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2016-12-2, Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-2652-20448, suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant teisinę pagalbÄ atsakovui, yra 162,12 Eur (2017-02-08 pažyma Nr. NTP-7-1680, b.l.63).           Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 100 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 6 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai( CPK 93str., 96 str.3d., 5d., 99 str.).

             Vadovaudamasis LR CPK 263-265 str. 5d., 270str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 342,01 Eur ( tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 1 ct) nuostolių Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, į.k.291008610, naudai.            Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, į.k.291008610, 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 6 Eur (Å¡eÅ¡is eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                       Ledina Šinkūnienė