2024-06-19 Nr. AB-9766-3-61-3-00216-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-201-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00216-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 3SD-6214-(14.3.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT raštas) ir matininkės R. J. 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl E. N. raštų pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. / projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“ (toliau – ir Matininkės sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Varėnos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos E. N. skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika.

Iš pareiškėjos skundo ir pridedamų dokumentų teismas nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai: administracinis pastatas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie stovi 0,1192 ha ploto kitos paskirties žemės sklype. Pareiškėja iš esmės ginčą kelia dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) atliekamų kadastrinių matavimų. Pareiškėjos nuomone, atliekami kadastriniai matavimai pažeidžia jos, kaip žemės sklypo naudotojos, interesus, neatitinka faktinės situacijos bei prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Teismas vertino, kad pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl aptariamas ginčas, susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1032-858/2017; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-770-624/2021; 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-495-822/2022).

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas išaiškino, kad pareiškėja dėl ginčo išsprendimo turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėja E. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundo dėl NŽT rašto ir Matininkės sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji kreipėsi į NŽT, pateikdama prašymą dėl atliekamų Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriame nurodė, kad buvo gautas R. S. individualios įmonės matininkės R. J. pranešimas „Dėl žemės sklypo geodezinio plano ribų suderinimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad yra atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau šie kadastriniai matavimai neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių. NŽT, išnagrinėjusi prašymą / skundą, priėmė skundžiamą raštą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčą, kadangi pareiškėja skundė NŽT raštą bei Matininkės sprendimą. NŽT rašto pabaigoje aiškiai nurodyta, kam priskirta kompetencija nagrinėti skundą dėl šio rašto. Ginčas nėra kilęs dėl privačių asmenų žemės sklypų ribų, o skundžiamas konkretus viešojo administravimo subjekto individualus teisės aktas. Matininkės sprendime taip pat nurodyta vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, todėl skundas buvo pateiktas NŽT ir vėliau teismui.

Pareiškėja pažymi, kad ji skundą teismui padavė, laikantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies bei NŽT ir matininkės raštuose nurodytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamus raštus bei jų turinį ir priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, teismas nenustatė termino pareiškėjai pateikti paaiškinimus dėl ginčo dalyko.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019; 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-495-822/2022; ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia teismui Matininkės sprendimą, kuriuo ši, atsižvelgdama į pareiškėjos raštu 2023 m. lapkričio 14 d. pateiktas pastabas ir išnagrinėjusi ginčo žemės sklypų suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. / projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje. Pareiškėja taip pat skundžia NŽT Varėnos skyriaus raštą, kuris priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą (pretenziją) „Dėl atliekamų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015, 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019; ir kt.).

Pareiškėja atskirajame skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) bylą perduoti atitinkamam teismui pagal rūšinį teismingumą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019; 2022 gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla šiuo atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis