2024-05-29 Nr. AB-8703-3-61-3-00537-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1682-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38206 (toliau – ir 2024 m. vasario 1 d. sprendimas) ir 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39547 (toliau – ir 2024 m. vasario 2 d. sprendimas) (toliau abu kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimai yra grindžiami išimtinai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 18-11837 (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, jog jis dirbo Rusijos Federacijos įmonėse (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonės) programuotoju. Sprendimai yra nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų.

2.2. Įmonė (duomenys neskelbtini) specializuojasi ir privataus sektoriaus įmonių išteklių planavimo sistemų kūrime bei medicinos įrangos kūrime. Tai yra išimtinai civilinės sritys, neturinčios nieko bendro su karine pramone. Pareiškėjas dirbo programuotoju išimtinai šiose srityse ir neturėjo nieko bendro su karinės pramonės užsakymais. Tą jis nurodė ir klausimyne, o VSD priešingos informacijos nenustatė ir net nenustatinėjo. Įmonė (duomenys neskelbtini) daugiausiai veikia civiliniame sektoriuje, jos pagrindiniai klientai yra gamyklos, švietimo organizacijos, smulkūs verslai. Pareiškėjas šioje įmonėje dirbo prie civilinių projektų ir neturėjo nieko bendro su kariniais užsakymais. Pareiškėjas šioje įmonėje atliko mokslinį-akademinį darbą, susijusį su programuojamais loginiais įrenginiais, kurie skirti civiliniam naudojimui. Apie tai buvo viešai publikuojamas pareiškėjo straipsnis leidinyje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio mėn. Nors Įmonėms buvo pritaikytos sankcijos, tačiau jos pritaikytos tik po Rusijos pradėto neteisėto karo prieš Ukrainą, kai pareiškėjas jose jau nebedirbo. Pareiškėjas neturėjo ir neturi jokių ryšių su Rusijos žvalgybų tarnybomis. Jis netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose.

2.3. VSD galimai nustatyti pavieniai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje atvejai nepatvirtina ir negali patvirtinti prielaidos apie tai, kad visi kada nors Rusijos įmonėse dirbę asmenys yra Rusijos tarnybų taikiniai. Pareiškėjas nebuvo ir nėra Rusijos agentas, VSD nenustatė tokių duomenų. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, išimtinai susijusioms su jo privataus darbdavio (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini)) veiklos nutraukimu Rusijoje ir perkėlimu į Lietuvą.

2.4. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o tiesiog į Sprendimus formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs visų duomenų visumos. Migracijos departamentas, be kita ko, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Įmonėse, su jo darbo funkcijomis, pobūdžiu ir kt. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą ir pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai.

2.5. Pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 22 d. pradėjo dirbti pasaulinėje (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje, užsiimančioje kompiuterinių žaidimų kūrimu. Po 2022 m. Rusijos pradėto neteisėto karo prieš Ukrainą, UAB (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje ir daliai darbuotojų pasiūlė persikelti į Lietuvą. Pareiškėjas, gavęs darbdavio pasiūlymą, su juo sutiko, ir neketindamas gyventi Rusijoje kartu su savo sutuoktine, kuriai Migracijos departamentas taip pat išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atvyko dirbti bei gyventi į Lietuvą. Pareiškėjas šioje įmonių grupėje dirbo Lietuvoje nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. Šiuo metu jis jau dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje Vokietijoje. Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Pareiškėjo buvęs darbdavys Lietuvoje – UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“, jį charakterizuoja teigiamai, kaip patikimą ir nuoširdų darbuotoją.

2.6. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Įmonėse programuotoju, VSD nenustačius jokių jo ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis, nesudaro pagrindo jam taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas savo Sprendimais, t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus. Sprendimai ir jais taikyti ribojimai gali turėti didžiulės neigiamos įtakos pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl ir šiuo pagrindu Migracijos departamento Sprendimai neatitinka proporcingumo principo.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, jog, sužinojęs apie Rusijos karinius vykdomus veiksmus Kryme, išėjo iš įmonės (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau nežinojo, kad ši įmonė vykdo užsakymus gynybos srityje (karinėje pramonėje). Pareiškėjas yra gavęs leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, ten įsidarbino į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį Berlyne. Pareiškėjas Berlyne dalyvavo eisenoje prieš V. P.. Paskutinį kartą Rusijoje jis buvo 2022 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kurie dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad pareiškėjo ankstesnės darbovietės nėra Rusijos strateginiai objektai, tai privačios Įmonės, sankcijos abiem joms pritaikytos po Rusijos pradėto neteisėto karo prieš Ukrainą, kai pareiškėjas jose jau nebedirbo.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos įmonėse (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie Įmonėms keltų tikslų stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Taigi, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

4.2. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2022 m. spalio 17 d. turėjo leidimą laikinai gyventi (minėti laikotarpiai negali būti vertinami kaip ilgalaikis gyvenimas Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“ (pareiškėjo ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai). Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuriai Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (šeimos susijungimo atvejis), todėl panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi atsirado pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei (nenustatyta pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis).

4.3. Priimant Sprendimus, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimų proporcingumą. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: įvertinti pareiškėjo veiksmai (pareiškėjo darbas Įmonėse), iš atliktų pareiškėjo veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai nurodė, jog nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad pareiškėjas nėra lojalus Rusijos valdžiai. Pareiškėjo sutuoktinei 2024 m. vasario 12 d. taip pat buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) 2011–2016 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini), 2016–2020 m. – Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo užsakymus gynybos srityje, jos specializacija – IT sistemų, skirtų ginkluotės valdymui, kūrimas ir vystymas. Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) veikia mikroelektronikos komponentų srityje, importuoja elektroniką, reikalingą Rusijos Federacijos karinei pramonei. Abi Įmonės tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo. Dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone Įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos.

6.2. Pareiškėjas, dirbdamas Įmonėse, prisidėjo prie joms keltų tikslų – stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią – įgyvendinimo. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.3. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje analogiškose bylose.

7. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Pareiškėjui 2022 m. spalio 17 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 17 d.

9.2. Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“.

9.3. Pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. per MIGRIS komunikaciją atsiuntė užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, kad 2011–2016 m. dirbo programinės įrangos kūrėju Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini), 2016–2020 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini).

9.4. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvadoje atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo užsakymus gynybos srityje, jos specializacija – IT sistemų, skirtų ginkluotės valdymui, kūrimas ir vystymas. Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) veikia mikroelektronikos komponentų srityje, importuoja elektroniką, reikalingą Rusijos Federacijos karinei pramonei. Abi Įmonės tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo. Dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone Įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos.

9.5. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. vasario 2 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimais.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo, Nacionalinės saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ nuostatomis, LVAT praktika leidimo laikinai gyventi panaikinimo, užsieniečio keliamos grėsmės aspektais, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais galimos grėsmės valstybės saugumui aspektu, aptarė Išvados turinį ir priėjo prie išvados, jog Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju vertinamas tiek Migracijos departamento Sprendimų, tiek VSD Išvados teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovavosi vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais ir nenustatė priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

12. Teismas vertino, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Nors Įmonės, kuriose dirbo pareiškėjas, nėra nei valstybinės įmonės, nei strateginės reikšmės įmonės, tačiau aptaręs Įmonių vykdomą veiklą, teismas sprendė, kad jos gamina ir teikia programas bei produkciją karinei pramonei, t. y. tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo. Kadangi dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone Įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos, teismas sutiko tiek su Migracijos departamento, tiek ir su VSD vertinimu, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su sankcijų pritaikymo metu (kai jis jau nebedirbo) nurodęs, kad tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas ryšių neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (2011–2016 m. darbas (duomenys neskelbtini), 2016–2020 m. darbas (duomenys neskelbtini)) VSD surinktos informacijos kontekste kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko ryšį su asmenimis, kurie dirbo / dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir vadovaudamasis LVAT praktika akcentavo, jog ryšių palaikymas su buvusios darbovietės ir (ar) kitos jėgos struktūros dirbančiais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) yra pakankamas pagrindas išvadai, suponuojančiai pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

14. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu paprašytas plačiau papasakoti apie savo darbo pobūdį, t. y. nurodyti kokį produktą sukūrė, pareiškėjas paaiškino, jog dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) prisidėjo ir prie (duomenys neskelbtini) ir nepaneigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo atsakyti, kas buvo galutinis šio produkto vartotojas, vėliau teigė, kad minėto produkto gamyba lyg ir buvo nutraukta ir jis nepasiekė galutinio vartotojo. Kadangi pareiškėjas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad pastarasis produktas, kaip ir kiti produktai prie kurių kūrimo kaip programinės įrangos kūrėjas jis prisidėjo, tikrai nebuvo gaminami karinei pramonei, todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dirbo tik su civiliniais projektais. Teismas neabejojo, kad Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo, kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prieš Ukrainą, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Teismas vertino, jog šios aplinkybės neabejotinai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

15. Nors pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“, buvęs darbdavys Lietuvoje pareiškėją charakterizuoja teigiamai, kaip patikimą bei nuoširdų darbuotoją, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2023 m. gruodžio mėn. jis jau turi leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, įsidarbinęs įmonės (duomenys neskelbtini) padalinyje Berlyne, nesiruošia gyventi Lietuvoje ir nesieja savo ateities su ja. Pareiškėjas nurodė, jog jo sutuoktinei taip pat yra panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, ji gyvena Vokietijoje (Berlyne) ir yra laisvai samdoma darbuotoja. Atsižvelgęs į pateiktus duomenis, teismas vertino, jog pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir (ar) ekonominiai ryšiai, jis pats taip pat nenurodo jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

16. Dėl pareiškėjo išreikšto palaikymo Ukrainai, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas pareiškėjo poziciją dėl klausimyno atsakymų vertino kaip nepaneigiančią keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija apie pareiškėją. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nepritaria Rusijos vykdomai politikai patvirtina ir tai, jog jis nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio išvyko iš Rusijos ir į nei karto negrįžo, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis iš esmės išvyko iš Rusijos, kadangi įmonė (duomenys neskelbtini) nutraukė veiklą Rusijoje ir vyko dirbti ten, kur jam pasiūlydavo geresnį atlyginimą (įmonės (duomenys neskelbtini) padalinį Minske, Vilniuje, Berlyne). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad per minėtą laikotarpį negrįžo į Rusiją, nes bijojo, kad prie jo gali imti ieškoti priekabių muitinės pareigūnai ar policijos pareigūnai. Teismas vertino, kad šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjas išvyko iš savo kilmės valstybės ir į ją negrįžta ne dėl neigiamo požiūrio į Rusijos vykdomą politiką, tačiau labiau dėl savo asmeninės gerovės.

17. Teismas kaip neturinčius lemiamos reikšmės įvertino pareiškėjo argumentus, kad gyvendamas Lietuvoje jis elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius, nes pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta dėl darbo Įmonėse, kuriose dirbdamas pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei prisidėjo prie Įmonėms keltų tikslų stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, taigi pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

18. Vertindamas Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 37 punktu, LVAT praktika dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tikslo ir priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo išvada, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl pripažino ją pagrįsta ir teisėta.

19. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, atmetė pareiškėjo argumentus, jog kitos Europos Sąjungos valstybių institucijos taip pat gali pareiškėjui neišduoti leidimų gyventi, nustatęs, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimu taikytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių neapima draudimo pareiškėjui vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

20. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo Sprendimų naikinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 21. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su jo darbu Įmonėse (programuotojas), jų vykdoma veikla, nepagrįstomis VSD prielaidomis (Įmonės prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo, pareiškėjas, dirbdamas jose, prisidėjo prie Įmonių tikslų stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo, kelia kontržvalgybinių rizikų, tikėtini pareiškėjo ryšiai su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios naudojasi savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse, skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes), Migracijos departamento padarytais akivaizdžiais pažeidimais (neatliktas individualus vertinimas (be kita ko, nevertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įsidarbinimu ir darbu Įmonėse, jo darbo funkcijomis, pobūdžiu, pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybėmis, elgesiu gyvenant Lietuvoje ir kt.), nenustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), neįvertintas proporcingumo principas) bei teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

22.1. Teismas rėmėsi įrodymais nepagrįsta VSD iškelta prielaida apie pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. VSD nepateikė informacijos, kad būtent Įmonėse buvo verbuojami darbuotojai, kad tokia verbavimo sistema veikė tuo metu, kai Įmonėse dirbo pareiškėjas. VSD rėmėsi motyvais, kurie nėra aktualūs pareiškėjui. Pareiškėjas teikė įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad jis neturi nieko bendro su karine pramone, sąžiningai klausimyne nurodė darbus Įmonėse, pažymėjo, kad jos turėjo sutarčių su karine pramone, nors, jeigu pareiškėjas turėtų kokių nors ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis ar turėtų ką slėpti, jis tokios informacijos nebūtų nurodęs. Pareiškėjas netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, išviešino savo aiškią poziciją tiek dėl neteisėto Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, tiek dėl Krymo priklausymo Ukrainai. Tokiu būdu pareiškėjas panaikino bet kokias prielaidas tariamoms grėsmės atsirasti ateityje, taigi nekelia grėsmės valstybės saugumui. Nelogiška ir nesuprantama teismo išvada, kad neva pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, kai nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo lojalumą ar patikimumą valdžiai ar pareiškėjo prisidėjimą prie šios valdžios stiprinimo.

22.2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu net kelis kartus nurodė, kad jis prie (duomenys neskelbtini) projekto nedirbo, šis projektas jau buvo baigtas, kai pareiškėjas atėjo dirbti į įmonę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neįmanoma naudoti Rusijos neteisėtame kare prieš Ukrainą, nes jie buvo ir yra gaminami Vokietijoje ir dėl sankcijų negali būti tiekiami į Rusiją. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad jis palaiko ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), o aiškiai teigė, kad jo buvę kolegos, su kuriais jis dirbo minėtoje įmonėje, joje jau nebedirba ir yra išvykę iš Rusijos. Pareiškėjas palaiko ryšį tik su įmonėje (duomenys neskelbtini) nebedirbančiais buvusiais kolegomis, kurie nieko bendro neturi nei su dabartine įmonės (duomenys neskelbtini) veikla, nei su Rusijos režimu.

22.3. Pareiškėjas iš esmės buvo pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui vien tuo pagrindu, kad yra Rusijos pilietis ir dirbo Įmonėse, kurios šiuo metu turi sutarčių su Rusijos režimu. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Įmonėse programuotoju, VSD nenustačius jokių jo ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas Sprendimais. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl Sprendimų ir jais taikytų ribojimų neigiamos įtakos pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

22.4. LVAT yra ne kartą išaiškinęs, kad vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą valstybės institucijose praeityje bei VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos / Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą valstybei (žr., pvz., 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). Migracijos departamentas abu Sprendimus grindė išimtinai pareiškėjo darbu Įmonėse ir VSD Išvadoje pateikiama bendro pobūdžio informacija, o teismas, besąlygiškai pritardamas Migracijos departamento pozicijai, priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

23. Atsakovas Migracijos departamentas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, akcentuoja nacionalinio saugumo vertybės esmę, VSD atliktą vertinimą, pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjo pažeidžiamumu bei pabrėžia, kad:

24.1. Teismo sprendimas visiškai atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024, kurioje grėsme valstybės saugumui pripažintas Baltarusijos Respublikos piliečio darbas (2009–2019 m.) inžinieriumi–konstruktoriumi Baltarusijos Respublikos akcinėje bendrovėje – ratinių vilkikų gamykloje, kuri priklauso Baltarusijos kariniam–gamybiniam kompleksui. Užsienietis šioje byloje, kaip ir pareiškėjas nagrinėjamoje byloje į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“ 2022 m. kartu su savo šeima). Tai, kad teismas tinkamai laikėsi LVAT praktikos analogiško pobūdžio bylose, patvirtina ir kiti LVAT procesiniai sprendimai kitose administracinėse bylose: Nr. eA-1300-525/2024 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos piliečio darbas (2011–2013 m.) programinės įrangos inžinieriumi Rusijos Federacijos įmonėje, vykdančioje veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje ir bendradarbiaujančioje su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Užsienietis nuo 2022 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“, Nr. eA-2561-968/2023 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos pilietės darbas (2011–2012 m.) inžiniere Rusijos Federacijos karinės pramonės įmonėje (lėktuvų statybos kompanijoje), Nr. eA-2221-556/2023 – grėsme valstybės saugumui pripažintas Baltarusijos Respublikos piliečio darbas (2002–2022 m.) Baltarusijos Respublikos režimui strategiškai svarbiame telekomunikacijų sektoriuje veikiančioje įmonėje, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio–pramoninio komplekso įmonėmis, be kita ko, Nr. eA-1978-821/2023, Nr. eA-2132-629/2023, Nr. eA-2097-502/2023, Nr. eA-2450-624/2023, Nr. eA-2602-815/2023, Nr. eA-983-821/2024, o taip pat grėsme valstybės saugumui pripažintas Rusijos Federacijos / Baltarusijos Respublikos piliečių darbas banke Nr. eA-2039-442/2023, Nr. eA-2264-1047/2023, Nr. eA-2359-662/2023, Nr. eA-2400-821/2023, Nr. eA-930-442/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-997-415/2024. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodoma LVAT praktika nėra pagrindo vadovautis, nes: ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje; ji prieštarauja vyraujančiai LVAT praktikai.

24.2. Pareiškėjo ryšiai tęsėsi labai ilgą laiką (beveik 10 metų, t. y. didžiąją pareiškėjo kaip jauno suaugusio žmogaus gyvenimo dalį) ir nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėjas pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr., pvz., 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024). Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

24.3. Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010). Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Šiuo aspektu pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas ir pernelyg rizikingas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai.

24.4. Pagal LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD Išvadoje bei atsakovo Sprendimuose nurodytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024) Pareiškėjo dėstomi argumentai gali būti laikomi tik pareiškėjui naudinga įrodymų interpretacija, o ne jam tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamu įvykdymu. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024). Pareiškėjas darbą Įmonėse paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimų neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).

24.5. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad Migracijos departamento Sprendimai ir VSD Išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD Išvadoje, kuria pagrįsti Migracijos departamento Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Rusijos valdžios ir jos institucijų bei įmonių veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis ir įmonėmis (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 24S38206, kuriuo nuspręsta pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui A. P. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 17 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S39547, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimas ir 2024 m. vasario 2 d. sprendimas yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024).

30. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

31. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

32. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas 2011–2016 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini), 2016–2020 m. – Rusijos Federacijos įmonėje (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo užsakymus gynybos srityje, jos specializacija – IT sistemų, skirtų ginkluotės valdymui, kūrimas ir vystymas. Įmonė (duomenys neskelbtini) veikia mikroelektronikos komponentų srityje, importuoja elektroniką, reikalingą Rusijos Federacijos karinei pramonei. Abi Įmonės tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo. Dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone Įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos. Pareiškėjas, dirbdamas Įmonėse, prisidėjo prie Įmonėms keltų tikslų stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo, jo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. VSD vertino, jog ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

33. Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendime nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Pareiškėjui 2022 m. spalio 17 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 17 d. Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė, kuriai leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais (šeimos susijungimo atvejis).

34. Pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Nagrinėjamu atveju Sprendimuose nurodytas faktas apie pareiškėjo darbą Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, leidžia spręsti apie jo pažeidžiamumą dėl tikėtinų ryšių su kilmės valstybės subjektais, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgęs į Nacionalinės saugumo strategijos ir Seimo rezoliucijos nuostatas, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas Rusijos Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo, kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prieš Ukrainą, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Pažymėtina, jog neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai esant tokiai geopolitinei situacijai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

35. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas VSD Išvadą, nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija, įskaitant tai, kad Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja žvalgybos tarnybos, strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas, Rusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Įmonėse (2011–2020 m., taip pat ir po Krymo aneksijos, kuri įvykdyta 2014 m.), pareiškėjui žinant apie Įmonių turėtas sutartis, susijusias su karo pramone, apie įmonės (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) turėjimu, VSD surinktos informacijos kontekste, gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jis gali būti lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis, ypač, jog pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, jog palaiko ryšius su asmenimis, kurie dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Ryšių palaikymas su buvusios darbovietės ir (ar) kitos jėgos struktūros dirbančiais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) yra pakankamas pagrindas išvadai, suponuojančiai pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

36. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad išviešino savo aiškią poziciją tiek dėl neteisėto Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, tiek dėl Krymo priklausymo Ukrainai, šiuo aspektu pažymėtina, jog tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo ankstesnio darbo Rusijos Federacijos Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Vien faktas, kad pareiškėjas Įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiame sektoriuje ir įtrauktose į sankcionuotų įmonių sąrašą, dirbo iki 2020 m., tik sustiprina rizikas dėl jo grėsmės valstybės saugumui.

37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Migracijos departamento neatlikto individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 1 d. sprendime nurodė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai (nacionalinės vizos ir darbo pagrindu), Lietuvos įmonėje dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė (šeimos susijungimo pagrindu), ir padarė išvadą, kad pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Taigi, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

38. Vadovaudamasi 2024 m. vasario 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, darbu Įmonėse, atsakymais į klausimyno klausimus, kurie nedaro įtakos ir nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės, darbo Lietuvos įmonėje laikotarpiu, kuris nelaikytinas ryšiu su Lietuva, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su LVAT praktika, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti.

40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis