2013-05-28 Nr. AB-2121-3-61-3-01683-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 1085/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01683-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5; 9.6; 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. F. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą (b. l. 1-4) prašydama panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) Mokestinių prievolių departamento 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-2165, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir grąžinimo už 2007-2011 m. mokestinį laikotarpį, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537 ir įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjai už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį mokėtinos žemės mokesčio sumos už 2007-2011 mokestinius metus bei grąžinti 35 994,25 Lt permoką už 2007-2011 mokestinius metus.

Pareiškėja nurodė, kad yra 50,4811 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtė, kuriai 2007- 2011 mokestiniais metais priklausė (duomenys neskelbtini) minėto žemės sklypo dalis. 2012 m. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI su prašymu perskaičiuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį tenkančio mokėti žemės mokesčio dydį už 2007-2011 mokestinius metus imtinai, bei pateikti už nurodytus metus patikslintas žemės mokesčio deklaracijas. Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (20.46)-D2-2165 atsisakė tenkinti prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį. Pareiškėjai apskundus šį sprendimą, VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537, kuriuo patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VMI pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi Nekilnojamo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis, todėl sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja nesutinka su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu ir mano, kad priimti sprendimai yra neteisingi ir neteisėti. Nors Klaipėdos apskrities VMI ir ištaisė kadastro duomenis, kuriuose buvo neteisingai nurodyta žemės sklypo vertė, vietoje 28 104 846 Lt žemės sklypo vertės nustatė realią 12 232 833 Lt žemės sklypo vertę, tačiau už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį neperskaičiavo žemės mokesčio pagal pataisytą žemės sklypo vertę. Pareiškėja už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį sumokėjo 35 994,25 Lt žemės mokesčio daugiau nei priklausytų. Pareiškėjos paskaičiavimu ji turėjo mokėti ne 12 346,27 Lt, o 5 147,42 Lt į metus. Todėl, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsniu, prašo grąžinti sumokėto žemės mokesčio permoką.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 37-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. VMI prie FM viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių 52 punktas nustato, jog žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro NTR teikiamus šių taisyklių 51 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakymas NR. 16VĮ-(14.16.2)-435 (toliau – ir Įsakymas), kuriame buvo nustatyta nauja pareiškėjos žemės sklypo vertė, buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl nauja sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant 2012 m. mokestį. Be to, Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data. Dėl mokesčio permokos grąžinimo nurodė, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs specialią mokesčių permokų grąžinimo procedūrą, todėl skundžiant mokesčių administratoriaus veiksmą turi būti nustatytas veiksmas (sprendimas), kuriuo atsisakoma grąžinti permoką (ar jos dalį). Pareiškėja skundžia atsisakymą perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 m. atsižvelgiant į naujus žemės sklypo kadastro duomenis. Mokesčių administratorius nepasisakė dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo, nes toks reikalavimas nebuvo suformuluotas Klaipėdos apskrities VMI. Taigi, tik išsprendus mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą, pareiškėja įgys teisę pradėti kitą mokesčių administravimo procedūrą - prašyti mokesčių administratoriaus išspręsti galimos mokesčio permokos grąžinimo klausimą, ir, esant nepagrįstam sprendimui atsisakyti grąžinti permoką (ar jos dalį), jį apskųsti, todėl skundas šioje dalyje turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 60-62) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime rėmėsi iš esmės analogiškais VMI prie FM atsiliepime nurodytais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b. l. 87-91) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-2165 ir VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537 bei įpareigojo mokesčių administratorių perskaičiuoti K. F. mokėtiną žemės mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad: Nacionalinė žemės tarnyba 2011m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1918 patenkino UAB „Domo projektas“ skundą, pripažindama, kad Palangos žemėtvarkos skyrius koeficientus parinko nepagrįstai vadovaudamasis Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu, o ne šiuo metu galiojančia Žemės įvertinimo metodika. Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, atsižvelgdamas į kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą ISS-(10.5)-1918 ir 2011 m. rugsėjo 19 d. gautus žemės savininkų prašymus, pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis, nurodydamas neindeksuotą žemės sklypo vertę – 12 232 833 Lt. 2012 m. kovo 12 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI su prašymu perskaičiuoti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį tenkančio mokėti žemes mokesčio dydį už 2007-2011 mokestinius metus imtinai, bei pateikti už nurodytus metus patikslintas žemės mokesčio deklaracijas.

Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (20.46)-D2-2165 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį, nurodant, kad žemės mokestis 2011 metams skaičiuojamas pagal Registrų centro pateiktus 2011 m. birželio 30 d. būklės NTR duomenis. Kadangi Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo pakeičiama neindeksuota sklypo vertė, priimtas 2011 m. rugsėjo 21 d., juo patikslinti kadastriniai duomenys bus taikomi apskaičiuojant žemės mokestį nuo 2012 metų.

Todėl žemės mokestis 2007-2011 metais apskaičiuotas teisingai ir nėra juridinio pagrindo jo perskaičiuoti. 2012 m. balandžio 20 d. pareiškėja apskundė šį Klaipėdos apskrities VMI sprendimą centriniam mokesčių administratoriui – VMI prie FM, prašydama grąžinti žemės mokesčio permoką, susidariusią dėl per didelės mokesčio sumos sumokėjimo už 2007-2011 mokestinius metus. VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537, kuriuo patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VMI teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 metų mokestinius laikotarpius.

Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakyme nenustatyta, nuo kada turi būti laikoma, kad šiuo įsakymu nustatytoji žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt, todėl laikytina, jog ši žemės sklypo vertė nustatyta nuo minėto įsakymo priėmimo dienos. Mokesčių administratorius neturi įgaliojimų taikyti šio įsakymo atgaline data, t. y. už 2007-2011 m., nauja žemės sklypo vertė turėtų būti taikoma apskaičiuojant žemės mokestį nuo 2012 metų. Teismas konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. (20.46)-D2-2165 ir VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-11537, kuriais buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.

Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais grindžia tuo, kad žemės mokestis buvo apskaičiuotas, remiantis neteisingai apskaičiuota žemės sklypo verte (28 104 846 Lt), kuri buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ši klaida buvo ištaisyta Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, nustatant tikrąją žemės sklypo vertę - 12 232 833 Lt, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas žemės mokestis, t. y. byloje nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apmokestinamo objekto vertės, įvertintos pinigais, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žemės mokestis.

Dėl situacijos vertinimo ir aktualių teisės aktų taikymo nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2379/2012 (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). LVAT nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, kad byloje aktualius teisinius santykius reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės mokesčio įstatymą (1992 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. I-2675 redakcija) žemės mokesčio objektu yra privati žemė, kurios vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas mokestis, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokią tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“, kurio 1.2. punkte (2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1162 redakcija) nurodė, kad žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.6. ir 2.2. punktus (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1813 redakcija) privačios žemės sklypų vertę, žemės mokesčiui nustatyti, pagal Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, pavesta apskaičiuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių nustatyta tvarka atliktas konkretaus žemės sklypo vertės nustatymas, Žemės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra tas teisiškai reikšmingas juridinis faktas, kuriuo remiantis nustatoma šio mokesčio bazė – žemės, kaip apmokestinamojo objekto vertė, įvertinta pinigais, nuo kurios apskaičiuojamas konkretus žemės mokesčio dydis, kurį turi sumokėti šio mokesčio mokėtojas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3. ir 1.4. punktus, apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės piniginė išraiška yra fiksuojama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kuria remiantis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkretų mokėtino žemės mokesčio dydį.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisingas apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės nustatymas yra ta Žemės mokesčio įstatyme numatyta sąlyga, kuri tiesiogiai yra susijusi su teisingo žemės mokesčio dydžio, kurį turi mokėti šio mokesčio mokėtojas, nustatymu, t. y. žemės mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžio nustatymo. Todėl tais atvejais, kai konkretus žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis neteisingai nustatytu apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžiu, toks mokestis negali būti pripažintas teisingu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl pareiškėjai mokėtino žemės mokesčio dydžio buvo priimti remiantis NTR duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo vertė buvo nustatyta 28 104 846 Lt. Iš bylos taip pat matyti, kad šie duomenys, kiek tai susiję su žemės sklypo verte, nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pakeisti, nustatant, jog šio žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šis žemės sklypo vertės pakeitimas (perskaičiavimas) buvo susijęs su prieš tai padarytomis klaidomis, apskaičiuojant žemės sklypo vertę, dėl ko buvo neteisingai nustatyta šio žemės sklypo vertė.

Šios aplinkybės - buvęs prieš tai klaidingas žemės sklypo vertės nustatymas, yra konstatuotos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kuriai teisės aktais suteikta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus (LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.5 p.). Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) įpareigoja mokesčių administratorių, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais bei pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą (MAĮ 8 str. 3 d., 67 str. 1 d.).

Reikalavimas pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą vertintinas kaip reikalavimas, kad apskaičiuotų mokesčių sumų dydis atitiktų tiek faktines aplinkybes, reikšmingas mokesčiui apskaičiuoti, tiek konkretaus mokesčio įstatymo reikalavimus, t. y. įstatyme nustatytas sąlygas ir prielaidas, kurios sukuria, panaikina ar pakeičia asmens subjektines teises ir pareigas atitinkamų mokestinių teisinių santykių srityje. Pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo vertės dydžio.

Todėl, kai žemės mokestis apskaičiuojamas, remiantis neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, negalima teigti, jog tokiu būdu apskaičiuoto žemės mokesčio dydis atitinka Žemės mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, konstatavo, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl mokesčio dydžio apskaičiavimo buvo priimti remiantis neteisingai nustatyta ginčo žemės sklypo verte, nuo kurios turėjo būti apskaičiuojamas konkretus mokėtino mokesčio dydis, todėl mokesčių administratorius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už aktualų laikotarpį.

Be to, pareiškėja skundu reikalauja įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti 35 994,25 Lt žemės mokesčio permoką už 2007-2011 mokestinius metus. Teismas sutiko su VMI prie FM argumentais, kad MAĮ nustato specialią mokesčių permokų grąžinimo procedūrą (MAĮ 87 str.), kuri nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Skundžiamais sprendimais žemės mokesčio permokos grąžinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismo sprendimu įpareigojus mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį, ir tik mokesčių administratoriui šį mokestį perskaičiavus, pareiškėjai atsiranda teisė teikti mokesčių administratoriui prašymą dėl susidariusios mokesčio permokos grąžinimo MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą, taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui be atskiro prašymo (MAĮ 87 str. 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra tinkamai paskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis pagal tikrąją žemės sklypo vertę, įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti pareiškėjai konkrečią 35 994,25 Lt dydžio permoką nėra pagrindo.

Teismas šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

III. Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 96-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. (20.46)-D2-2165 ir VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. (24.4-31-5)-R-11537 bei įpareigotas mokesčių administratorius perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinio proceso tvarka iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A556-2781/2012. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos. Žemės mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos (Žemės mokesčio įstatymo 11 str.). Žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal NTR duomenis (LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3 p.). VMI prie FM viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (2007 m. liepos 10 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. redakcija) 52 punktas nustato, jog žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro NTR teikiamus šių taisyklių 51 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis. Šiuo atveju mokesčių administratorius įpareigojamas vadovautis tais duomenimis, kurie atvaizduoti NTR, todėl neturi pagrindo vadovautis kitais duomenimis. Įsakymas ir juo nustatyta 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d. ir užregistruotas NTR 2011 m. rugsėjo 22 d. Be to, Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data (Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. 3 d.).

2. Visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi mokesčių administratoriui yra pagrindas vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nes imperatyvios normos aiškiai nustato, kad viešo registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3. LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2781/2012 pagal I. J. apeliacinį skundą pripažino, jog žemės mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo klausimai, kurie susiję su tuo pačiu apmokestinimo objektu - sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra aktualūs, todėl nutarė siūlyti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Be to, LVAT 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-70/2012, kurioje nagrinėjamas kitos bendraturtės A. A. S. skundas dėl žemės mokesčio skaičiavimo minėtam sklypui, sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta byla Nr. A556-2781/2012. Todėl yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. A556-2781/2012.

Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 101) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad žemės mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo apmokestinamo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžio nustatymo. Todėl, kai konkretus žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis neteisėtai nustatytu apmokestinamojo objekto vertės dydžiu, toks mokestis negali būti pripažintas teisėtu. Kadangi atsakovo sprendimai dėl žemės mokesčio dydžio apskaičiavimo priimti remiantis neteisingai nustatyta žemės verte, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įpareigojo atsakovą perskaičiuoti žemės mokestį. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai mokesčių administratorius mokestį gali priskaičiuoti ne daugiau kaip už penkerius praėjusius kalendorinius metus. Minėto įstatymo 87 straipsnio 13 dalis numato galimybę grąžinti mokesčių mokėtoju mokesčio permoką, jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius metus ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinama administracinė byla yra identiška (tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikytiną teisinį reguliavimą) pirmiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtai administracinei bylai Nr. A556 - 827/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2012-5) pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pastarojoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-04-08 sprendime pasisakė, kad: „<...> turėdamas objektyvius duomenis, kurie sudaro prielaidas paneigti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpciją, vietos mokesčių administratorius privalo šiuos duomenis įvertinti, esant būtinybei – kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų (pvz., į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinius padalinius) pateikimo, atlikti kitus būtinus veiksmus, kad būtų užtikrinta, jog mokestis bus apskaičiuotas (perskaičiuotas) teisingai ir laikantis atitinkame mokesčio įstatyme nustatytų apmokestinimo sąlygų ir reikalavimų“.

Tame pačiame teismo sprendime buvo konstatuota, jog Vilniaus AVMI skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už ginčo žemės sklypą bei patikslinti šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijas remiantis vien nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl skundžiamas sprendimas buvo panaikintas. Vietos mokesčių administratorius įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokėtino žemės mokesčio už ginčo žemės sklypą perskaičiavimo bei šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėta, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

Minėta, jog tikrinama administracinė byla pagal savo faktines aplinkybes bei teisinę problematiką iš esmės yra tapati administracinei bylai Nr. A556 - 827/2013. Naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių šioje byloje nėra. Nėra ir jokių radikalių pakeitimų teisės aktų sistemoje dabar sprendžiant šį ginčą, todėl yra eliminuojama objektyvi būtinybė keisti formuojamą administracinių teismų praktiką bei priimtinas sprendimas iš esmės sutampantis su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuoju aktu priimtu 2013-04-08.

Apeliacinės instancijos teismas neatlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo koregavimo dalyje dėl reikalavimo įpareigoti grąžinti mokesčio permoką, nes nurodyta apimtimi nėra pateikta apeliacijos. Kita vertus, toks pataisymas ir nėra tikslingas, nes nustačius žemės mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi išspręsti ir klausimą dėl šios permokos grąžinimo (įskaitymo) konkrečiam subjektui teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius