3fbadfd3-23c3-485e-8a67-6b9bddeed811 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. TS-38-818/2023 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J., Teismas n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės Nuteistasis E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. (4 epizodai), 260 str. 3 d. (3 epizodai) (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 260 str. 2 d., 199 str. 2 d. (kontrabanda), vadovaujantis BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 1,2 p., skirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė. 2019-03-04 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį kuria E. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (3 epizodai), pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. skyrė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. (3 epizodai), 199 str. 2 d. ir skyrė galutinę 9 m. laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia: 2019-05-13. Bausmės pabaiga: 2024-02-29 (užskaitant 4 m. 2 mėn. 13 d.). Neatliktos bausmės dalis 2023-02-23: 1 metai 6 dienos. Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. RV-25-696 nuteistajam E. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Pagrindiniai skundo argumentai Nuteistasis E. J. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimÄ Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su teismo pasirinktais įpareigojimais.

Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimÄ nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimÄ kalinio neatitikimÄ tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis.

Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lÅ«kesčiu. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime iÅ¡dėsčiusi faktus, nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime padarytos iÅ¡vados yra nenuoseklios ir vidiniai prieÅ¡taringos. Nepaisant to, kad absoliuti daugumo skundžiamame Nutarime bei E. J. asmens byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra bÅ«tent teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės. Be to, nuteistojo teigimu Lygtinio paleidimo komisija priimdama sprendimÄ , savotiÅ¡kai ji baudžia už ankščiau padarytÄ nusikaltimÄ , jis praÅ¡o suteikti jam galimybę Å¡iuo metu įrodyti, jog yra vertas pasitikėjimo bÅ«ti paleistam iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

Pažymėtina, kad, nors komisija ir paminėjo nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau akivaizdžiai į jas neatsižvelgė, paminėjo minėtas aplinkybes tik formaliai, skyrė Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstai mažai dėmesio. Komisija, priimdama nutarimÄ , tinkamai neįvertino palankių lygtiniam paleidimui aplinkybių. Nors komisija paminėjo teigiamus požymius, tačiau vien formaliais pagrindais padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas.

Pabrėžtina, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiÄ sias ir formaliÄ sias sÄ lygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingÄ bausmės paskirties suvokimÄ ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals Atkreiptinas dėmesys, kad komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ esmės konkrečių priežasčių nenurodė. Komisijos nariai, nutarime linkę labiau akcentuoti jo praeityje padarytÄ nusikaltimÄ .

Taigi, nusikaltimas už kurį aÅ¡, E. J., buvau nuteistas, pobÅ«dis, pavojingumas, kaltės klausimas nėra tos aplinkybės kuriomis gali bÅ«ti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas. Bausmės atlikimo metu, nuteistojo teigimu, sistemingai ir nuolatos savanoriÅ¡kai rÅ«pinasi savo psichoemocine higiena lankydamas individualias psichologines konsultacijas. Visų užsiėmimų metu pasižymėjo aukÅ¡ta motyvacija, leidosi į asmeninę bei modeliuojamų situacijų analizę, sÄ Å¾iningai ir nuoÅ¡irdžiai atliko skiriamas užduotis, kas ir leido jam pasikeisti ir daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

Paskutinis pažeidimas buvo 2021-12-23 d. Nuo jo yra praėjo daugiau nei 1 metai. Nuteistais 6 kartus skatintas už gerÄ elgesį ir darbÄ Ä¯monėje. Komisija skundžiamajame nutarime, tikėtina, specialiai to nenurodo ir neįvertina. Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomų nusikaltimų prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimų sunkumÄ . Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. BÅ«damas laivėje planuoja įsidarbinti. Iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 1 metai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, bÅ«tų daug reikalingesnis, nes jis nebÅ«tų iÅ¡laikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 4 metų laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiÅ«ris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės bÅ«ti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo E. J. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinęs su E. J. skundu, įvertinęs Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 turinį ir iÅ¡analizavęs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju E. J. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo vertinimu, Komisija 2023 m. vasario 27 d. nutarime Nr. RV-25-696 motyvavo sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad E. J. atlieka bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, skatinimų buvimu, tačiau nuobaudų skyrimo, santykių palaikymÄ ir bendravimÄ su Å¡eimos nariais, tai, kad E. J. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mÄ stymo ypatumus, stebimas tęstinis polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; lėšų tvarkymo ir pajamų sritis iÅ¡lieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiÅ¡kai spręsti turimas finansines problemas, (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 66-75).

Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, iÅ¡dėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iÅ¡ asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimÄ netaikyti E. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, visapusiÅ¡kai įvertino 2023 m. vasario 17 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. RV-25-591 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikÄ OASys, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2022-02-07 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimÄ buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimÄ atliko tam įgalioti rengėjai.

Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (3 komisijos nariai surašė atskirÄ jÄ nuomonę dėl sprendimo siÅ«lydami taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo E. J. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo. Visų pirma, iÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad E. J. terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ . Su teisėsaugos pareigÅ«nais pirmÄ kartÄ susidÅ«rė 16 metų, pirmÄ kartÄ nuteistas 2010-03-08 pagal LR BK 259 str. 1 d., paskyrus 10 MGL dydžio bauda.

Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Pažymėtina, kad dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, tad E. J. elgesiui pagrįstai nustatomas nelegalaus disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Teismo nuosprendyje savo kaltę pripažino dalinai. Interviu metu savo kaltę pripažįsta, dėl savo elgesio gailisi. Ankstesnio teismo nuosprendžiu E. J. buvo skirta sumokėti baudÄ iki 2010-05-25, tačiau minima bauda buvo iÅ¡ieÅ¡kota po daugiau nei vienerių metų - 2011-06-20.

Tokiu bÅ«du E. J. laiku nesumokėdamas baudos pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje nėra teistumų už nusikaltimus įsibraunant. Nusikaltimai buvo vykdomi organizuota grupe. Pats nuteistais linkęs kaltinti nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybes, kitų asmenų įtakÄ jo priimamiems sprendimams. Nusikaltimai sunkėja, nuteistajam bÅ«dingos tam tikro laipsnio nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos (ypač jei veikimas teikia finansinę naudÄ ), nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualÅ«s su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sÄ sajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu.

IÅ¡ pateiktos bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nepaisant Å¡eiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, nesugebėdavo padaryti reikiamų iÅ¡vadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Jo toks elgesys nebuvo atsitiktinis, teisės pažeidimai buvo vykdomi sÄ moningai, tuo metu tai buvo jo pasirinko gyvenimo bÅ«do pasekmė. Kriminalinės nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema, turinti sÄ sajų su jo nusikalstamu elgesiu ir kriminaliniu gyvenimo stiliumi.

Vertinant nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį bei pakartotinai pasireiÅ¡kusiÄ motyvacijÄ nusikalsti, galima teigti, kad E. J. yra bÅ«dingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kurios paskatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡kÄ bei nusikaltimais sukeltų pasekmių ignoravimÄ ar racionalizavimÄ . Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. RV-25-591 nurodyta, jog nuteistasis kelia savo profesines kompetencijas, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose. E. J. tam tikrÄ laisvės atėmimo bausmės dalį (nuo 2020-08-26 iki 2021-09-07) atliko lengvosios grupės sÄ lygomis, tačiau, buvo pažeidęs nustatytÄ tvarkÄ , dėl ko jis tam tikrÄ laisvės atėmimo bausmės dalį (6 mėn.) atliko drausmės grupės sÄ lygomis.

Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, yra siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Nuteistojo nubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis nepakankamai laikėsi nustatyto režimo reikalavimų. Remiantis įvertinimų rezultatais, E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymÄ priėmimas.

Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Kriminogeniniai veiksniai: Statiniai: -didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas Å¡iame teismo procese, skaičius (7); -nevykdė teismo įpareigojimo sumokėti baudÄ , bauda iÅ¡ieÅ¡kota praėjus vieneriems metams nuo numatyto sumokėti termino; -E. J. nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas nelegalaus disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis.

Dinaminiai: -darbinės patirties stygius; -nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumÄ ; -impulsyvus elgesys; -problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgÅ«džių stoka; -nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; -savęs vertinimo ypatumai; -tam tikrÄ kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; -negatyvi nuostatų į visuomenę raiÅ¡ka; -sunkumai laikytis nustatytų draudimų bei tvarkos. Taigi neabejotinai Å¡ie duomenys yra itin reikÅ¡mingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikintų KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. E. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiÅ«rio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Vien to, kad bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas administracinė tvarka, nes 2021-09-05, nuo 21.25 val. iki 21.35 val(duomenys neskelbtini), prevencine tvarka, siekiant nustatyti psichikÄ veikiančių medžiagų atvejus, į kontrolės ir praleidimo punktÄ Nr. 2 patikrinimui buvo atvestas (duomenys neskelbtini) nuteistasis E. J., kuriam buvo atlikta greitojo tyrimo priemonė (testas) ir buvo nustatyta, kad E. J. vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį.

SkirtÄ baudÄ sumokėjo 2021-10-27. 2021-12-23 22.30 val. pastebėjus, jog E. J. neriÅ¡liai kalba bei svirduliuoja, buvo atliktas narkotinių medžiagų vartojimo testas, kuris parodė, jog E. J. vartojo narkotinę medžiagÄ (ABP). Su testo rezultatais nuteistasis sutiko. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ patvirtina, kad E. J. pažeidė drausmę laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, rodo nepakankamÄ nuteistojo gebėjimÄ atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti.

Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. J. iÅ¡sprendė gyvenamosios vietos klausimÄ , taip pat patvirtino savo įsidarbinimo galimybę paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis kelia savo profesines kompetencijas, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi teigiami santykiai su Å¡eima, turima gyvenamoji vieta ir galima darbovietė yra svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesÄ , tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikÅ¡mingų aplinkybių kontekstÄ , nėra lemiančios sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Komisija, spręsdama klausimÄ dėl E. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų bÅ«ti koreguotinos: nuteistajam bÅ«dingos tam tikro laipsnio nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos (ypač jei veikimas teikia finansinę naudÄ ), nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualÅ«s su jo nusikalstamumu susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sÄ sajas su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu.

Taigi neabejotinai Å¡ie duomenys yra itin reikÅ¡mingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikintų KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali bÅ«ti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo E. J. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis E. J.

įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiÄ jÄ dalį laisvės atėmimo bausmės ar kuo greičiau jis butų paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje, nesudaro besÄ lyginio pagrindo E. J. taikyti lygtinį paleidimÄ .

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus.

Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga E. J. taikyti lygtinį paleidimÄ .

Todėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. RV-25-696, kuriuo atsisakyta taikyti E. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad tokio pobÅ«džio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo E. J. skundÄ dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-696 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius