2022-11-16 Nr. AB-27897-3-62-3-01903-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3977-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01903-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. C. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, turėtų būti vertinama konkrečiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, kad, jei jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, tikėtina, kad jam gresia patirti persekiojimą ir susidorojimą vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas tik iš dalies suderinamas su kilmės valstybės informacija. Be to, pareiškėjo nurodytas tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Atsakovas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo medicininėse pažymose pateikiama informacija nesutampa su pareiškėjo pasakojimu, todėl pažymos nelaikytinos patikimu įrodymu vertinant pareiškėjo pasakojimą. Taip pat medicininėje pažymoje nurodyta įstaiga – (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo santuoką.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, pakeitė Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas baimę grįžti į savo kilmės valstybę sieja su (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad iš Departamento tyrimo medžiagos, ginčijamų sprendimų matyti, jog atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausų metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y., išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nuodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis” priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas sutiko, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios realios grėsmės, jo niekas nepersekiojo. Be to, pareiškėjas iš esmės nurodė tik potencialias (hipotetines) grėsmes, susijusias su baime būti persekiojamam. Jo pasakojimas ir skundo argumentai patvirtina, kad jo nepersekioja valstybinės institucijos, pareigūnai ar ginkluotos pajėgos. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas bandė pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nesiėmė aktyvių priemonių ir nesikreipė pagalbos į valdžios institucijas, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai, susiję su jo išvykimu iš kilmės valstybės, nepatvirtina aplinkybės, jog jis susidūrė su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

9. Teismas darė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Teismas nurodė, kad pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nustatė, kad iš bylos turimų duomenų matyti, jog buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra pateikta susirašinėjimo duomenų su grasinimais ar kitaip užfiksuotas tariamo nuolatinio persekiojimo pavojus, teismas negalėjo teigti, kad persekiojimas buvo nuolatinis ir sistemiškas. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, prieglobsčio prašytojas nenurodė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

10. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) ar kito rašytinio įrodymo, todėl vertino, kad pareiškėjo pasakojimas šioje dalyje turi trūkumų. Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2022 balandžio 6 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo ir atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti ir analizuoti 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą kontekste.

12. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas konstatavo, kad Departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Aprašo nuostatų.

13. Teismas sprendė, jog Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Teismas vertino, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas darė išvadą, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

III. 15. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas turėjo pripažinti, jog pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje yra patikimas įrodymas ir šis pasakojimas turi būti vertinamas kaip nustatytas faktas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra nustatyta, jog atsakovas būtų bandęs susisiekti su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesurinko ir Sprendime nepateikė jokių duomenų, kurie būtų leidę atsakovui ir teismui spręsti, jog pareiškėjas dėl kilmės valstybėje patirto ne valstybinių subjektų persekiojimo galėjo tikėtis veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio jo kilmės valstybės apsaugos. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimas apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą ir ją patvirtinantys įrodymai (neišsiaiškinus tariamų prieštaravimų egzistavimo fakto ir priežasčių) yra laikytinas tarpusavyje suderinamas, atitinkantis kilmės valstybės informaciją, todėl turėjo būti atsakovo bei teismo pripažintas kaip nustatytu faktu, patvirtinančiu pareiškėjo teisę į pabėgėlio statuso suteikimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nepasisakyta apie tai, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas saugumo padėtį jo kilmės valstybėje Sprendimo priėmimo metu grindė ne pačia naujausia kilmės valstybės informacija.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad, įvertinus pareiškėjo istoriją bei pateiktus įrodymus, nustatyta nemažai neatitikimų, kas kelia abejones dėl jo papasakotos istorijos tikrumo bei pareiškėjo nuoširdumo dėl teiginių apie tariamą grėsmę. Todėl pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą atsargiau bei kritiškiau vertinti pareiškėjo pasakojimo patikimumą bei, nesant kitų pasakojimą patvirtinančių įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Kadangi pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pasakojimą, atsakovo teigimu, dėl nustatytų pasakojimo trūkumų pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Atsakovas nurodo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

19. Atsakovas pažymi, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsakovas nurodo, kad pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) teisėsauga, nors ir (duomenys neskelbtini), yra pajėgi vykdyti savo funkcijas ir saugoti piliečius nuo panašių išpuolių.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė tariamai pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, sutrumpindamas draudimų terminus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas buvo atmestas.

21. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija. Departamentas rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Atsakovas pažymi, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su juo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų ir papildomos apsaugos kriterijų.

24. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, pripažino pagrįstu ir teisėtu atsakovo Sprendimą, kuris priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

26. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

27. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

30. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad atliekant vertinimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

31. Pagal Aprašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. apklausos Departamente metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

33. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas, taip pat byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos nuo galimo persekiojimo ar kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo pozicija vertinant pareiškėjo pateiktus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš Sprendimo matyti, jog atsakovas tikrino ir (duomenys neskelbtini). Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pažymose nurodyta informacija nesutampa su pareiškėjo pasakojimu, o pačios pažymos turi formos ir turinio trūkumų.

34. Įvertinus Departamento Sprendimo argumentus, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą. Atsakovo surinktų duomenų pareiškėjo situacijos kontekste pakako teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamą grėsmę nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia realus pavojus gyvybei ar sveikatai, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

35. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Departamentas nustatė, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors pareiškėjas teisingai pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė apie tai, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta Sprendime, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad atsakovas saugumo padėtį jo kilmės valstybėje Sprendimo priėmimo metu grindė ne pačia naujausia kilmės valstybės informacija, neįvardijo jokių konkrečių duomenų ar jų šaltinių, į kuriuos atsakovas turėjo atsižvelgti, bet nepagrįstai to nepadarė.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Departamento surinktą informaciją. Ne Departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis jam atsisakyta suteikti prieglobstį, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nurodytais aspektais.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius