3fb7465a-7d6e-45fe-985d-a2df7c734d4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                    Administracinė byla Nr. I-6505-764/2016                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01127-2016-3                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui D.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 1 000 eurų neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016-02-26 atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) jam nebuvo duoti pietÅ«s, per ilgai, t. y. iki 16 val. buvo laikomas laikinojo paskirstymo kameroje. Vėliau pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas palatoje Nr. 26, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes ji buvo 4 kv. m ploto, joje stovėjo tik dvi lovos ir spintelė, tualetas nebuvo atitvertas nuo kameros durų.

Atvykus į LAVL nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, nebuvo iÅ¡duota pižama. Dėl tokių neteisėtų LAVL veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas dalyvavo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios, todėl paaiÅ¡kinimų dėl ginčo esmės nepateikė, taip pat nedalyvavo teisminiuose ginčuose. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 10–13) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LAVL buvo gydomas iki 2016-03-02.

VisÄ nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26, kurios plotas 8,92 kv. m, įrengtos 2 lovos. Duomenų, ar nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas palatoje Nr. 26 buvo vienas, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims.

Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymÄ si. Sanitariniam mazgui įrengti LAVL turi bÅ«ti taikomos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nuostatos. LAVL palatų sanitariniai mazgai nuo kameros atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis ir atitinka anksčiau nurodytų taisyklių nuostatas. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl to, kad 2016-02-26 jam nebuvo iÅ¡duoti pietÅ«s, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Juos paneigia LAVL Vilniaus apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčios pamainos vyresniojo pareigÅ«no 2016-02-26 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 38-115, kuriame nurodyta, kad visiems į LAVL 2016-02-26 atvykusiems asmenims buvo sudaryta galimybė papietauti valgykloje ir tuo jie pasinaudojo. Teisės aktai nenustatyto kiek į LAVL atvykę asmenys gali bÅ«ti laikomi laikino sulaikymo patalpose. Pažymėtina, kad prieÅ¡ paskiriant asmenį į gyvenamÄ jÄ palatÄ , turi bÅ«ti atlikta jo krata, daiktų patikrinimas, pirminė medicininė apžiÅ«ra, kurios metu nustatoma asmens sveikatos bÅ«klė bei jis nukreipiamas į reikiamÄ gydomÄ jį skyrių.

Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktÄ . Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo D. G. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                           (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

CK 6.271 str.                    2 ir 3 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytÄ Å¾alÄ jis kildina iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo durų, atvykus į LAVL nebuvo duoti pietÅ«s, neiÅ¡duota pižama. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL pateikti duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02 pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26, kurios plotas 8,92 kv. m, įrengtos 2 lovos. LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02 (5 dienas) D. G. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip                      100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodyta nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra.

Vadinasi, sanitarinio mazgo atskyrimas sienele nuo bendro kameros ploto, atitinka anksčiau nurodyta reguliavimÄ , todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.Atsakovės atstovės pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad atvykus į LAVL jam nebuvo duoti pietÅ«s, neiÅ¡duota pižama. LAVL Vilniaus apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus Budinčios pamainos vyresniojo 2016-02-26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-02-26 į LAVL atvyko 5 asmenys iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir 5 asmenys iÅ¡ Vilniaus pataisos namų.

Visiems nurodytiems asmenims buvo sudarytos sÄ lygos papietauti valgykloje ir Å¡ia teise jie pasinaudojo (b. l. 16). D. G. iÅ¡duotų asmeninio naudojimo daiktų armatÅ«rinė kortelė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė jam priklausančios pižamos (b. l. 15). Ä® bylÄ pateikta LAVL 2016-03-09 pažyma Nr. BD-406 taip pat patvirtina, kad palatoje                 Nr. 26 buvo įrengtos 2 lovos, 2 spintelės asmeniniams daiktams susidėti, 1 kėdė, 1 pakaba drabužiams (b. l. 21).

Tai sudaro pagrindÄ kaip nepagrįstu atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo palatos aprÅ«pinimo baldais. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, teisės aktai nenustato maksimalaus termino, kiek asmuo, atvykęs į LAVL, gali bÅ«ti laikomas laikinojo sulaikymo patalpoje. Pažymėtina, kad pagal LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių                  7 p. nustatyta, kad budintysis padėjėjas priima į LAVL atvykusius pacientus, organizuoja jų asmens kratas, daiktų patikrinimÄ bei pristato į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių pirminei medicininei apžiÅ«rai atlikti.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus budintis gydytojas (toliau – budintis gydytojas) apžiÅ«ri pacientus, įvertina jų sveikatos bÅ«klę, suteikia skubiÄ medicininę pagalbÄ (jei tokia bÅ«tina) ir nukreipia juos į atitinkamus gydomuosius skyrius. Pagal nurodytų taisyklių 9 p., Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja užpildo gydymo stacionare ligos istorijos titulinį lapÄ (forma 003-1/ap), apžiÅ«ri pacientÄ , atlieka antropometrinius matavimus, iÅ¡matuoja temperatÅ«rÄ , arterinį kraujospÅ«dį, įvertina higieninę bÅ«klę, pildo kitus reikiamus medicininius dokumentus ir užregistruoja pacientÄ Ligonių registravimo priėmimo kambaryje žurnale.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad prieÅ¡ paskiriant asmenis į gyvenamÄ sias palatas turi bÅ«ti atlikti privalomi asmens bei jo sveikatos patikrinimo veiksmai, užpildyti reikiami dokumentai. Vadinasi, asmens laikymo laikinojo sulaikymo patalpoje laikas priklauso tuo, to per kiek laiko gali bÅ«ti atlikti taisyklėse nurodyti veiksmai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 p. nustatyta, kad naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, jie nusiprausia duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atvykus į LAVL, jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Å ių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių LAVL nepaneigė, Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti duÅ¡e, pripažįsta pagrįstais.Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d.

įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus nepatogumus, stresÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos               3 str. prasme, teismas nenustatė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 5 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, bei tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, bÅ«nant LAVL, nepablogėjo ir jis buvo iÅ¡leistas į pataisos namus (b. l. 14), konstatuoja, kad D.

G. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 60 eurų neturtinės žalos suma. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 60 eurų sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 ir               134 str. teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė