2020-08-05 Nr. AB-14500-3-61-3-02146-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-523-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02146-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asepas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria laikinai sustabdytas pagal UAB „Asepas“ 2020 m. sausio 10 d. prašymą pradėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimas (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugoje ir įpareigoti atsakovą tęsti Projekto rengimą.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai nutraukti pagal UAB „Asepas“ 2020 m. sausio 10 d. prašymą pradėtą Projekto rengimą ŽPDRIS paslaugoje ir uždrausti paslaugą Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryti. Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą Sprendimą, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, kaip priimtą nekompetetingo viešojo administravimo subjekto. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas be jokio teisėto pagrindo ketina nutraukti pradėtą Projekto rengimo procedūrą. Teismui tenkinus skundą, įvykdyti teismo sprendimą bus neįmanoma, kadangi jau bus atliktos kitos procedūros, sukėlusios teisines pasekmes, kurias pašalinti gali būti neįmanoma, brangu, gali būti padaryta žala ne tik pareiškėjui, bet ir viešajam interesui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką, nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Byloje nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui gali kilti reali žalos atsiradimo grėsmė, o aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, per se (pati savaime) nėra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog neuždraudus atsakovui nutraukti Projekto rengimo, bus atliktos kitos teisės aktuose nenustatytos procedūros, sukelsiančios teisines pasekmes ir lemsiančios žalą, paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais.

III. Pareiškėjas UAB „Asepas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui gali kilti reali žalos atsiradimo grėsmė, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos medžiagos. Sprendime esantis pranešimas apie Projekto rengimo procedūros nutraukimą ir sudaro realią grėsmę pareiškėjo teisėms. Aplinkybė, jog teisėtai pradėta Projekto rengimo procedūra bus nutraukta, jeigu kažkoks kitas asmuo neskųs kitos valstybės institucijos veiksmo, yra teisinis akibrokštas, kuriam įvykus pareiškėjo pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ne tik būtų iš esmės sumažintas, bet ir neatitaisomai sugriautas. Teismas, vertindamas preliminarų tikėtiną pareiškėjo skundo pagrįstumą, turėjo įvertinti ir jame esančias aplinkybes.

2. Skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau tai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nepagrįsta. Iš sprendime esančių aplinkybių matyti, kad žala yra daroma asmens pasitikėjimui vietos savivaldos institucijomis ir šios institucijos dalykinei reputacijai, jis yra sunkiai atitaisomas dėl patirtos neteisėtos prievartos. Pareiškėjas turi teisėtą interesą tęsti pradėtą Projekto rengimą. Administracijai rengiant Projektą gali būti priimti bent 10 skirtingų sprendimų, kuriais bus sukurtos naujos teisės ir pareigos kitiems asmenims, todėl teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, Administracijos sprendimai, sukeliantys kitiems asmenims teisines pasekmes dėl to paties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ir galimai visa procedūra jau būtų baigta, o pareiškėjui padaryta didelė žala būtų nebeatitaisoma. Jeigu būtų bandoma ją atitaisyti, būtų padaryta žala kitiems asmenims.

3. Pagal pareiškėjo prašymą yra rengiamas ne privataus, bet valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl teisėtos procedūros vykdymas yra ne tik asmeninis, bet ir viešasis interesas, kad valstybinė žemė būtų valdoma ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-438/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-248-492/2020).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Asepas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo skundas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, kadangi jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu – Sprendimas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

2. Pareiškėjas tariamai kilsiančią žalą kildina iš veiksmų, kurių nėra – pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad Projekto rengimo procedūra šiuo metu nėra nutraukta, todėl pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių prašo dėl Administracijos veiksmų, kurių ji neatliko. Egzistuojant tik hipotetinei galimybei, kad pareiškėjo inicijuota procedūra bus nutraukta, pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

3. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo inicijuota Projekto rengimo procedūra bus nutraukta. Sprendimas neabejotinai patvirtina, kad procedūra bet kokiu rašte nurodytu atveju bus tęsiama toliau.

4. Prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis pareiškėjas galimai iš tikrųjų siekia ne apsidrausti nuo realios žalos kilimo, kurios niekaip neįrodo, tačiau galimai tikisi, kad būtų tęsiamos Projekto procedūros, kol kitų to paties sklypo naudotojų inicijuotos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros liks sustabdytos. Tokiu būdu pareiškėjas galimai siekia, kad rengiant Projektą būtų neatsižvelgta į šių kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Vien dėl to, kad pareiškėjui jo subjektyviu supratimu sumažės pasitikėjimas vietos savivaldos institucija, jeigu nebus taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, negali sudaryti teisinio pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti.

5. Nei vienu iš pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analizuotų atvejų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nebuvo sprendžiamas toks ginčas kaip šioje administracinėje byloje, kai prašoma ne sustabdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, o jas priverstinai tęsti, taigi pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nagrinėjamu atveju yra neaktualios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Asepus“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (žr. 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-438/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-248-492/2020), kuriomis tenkinti pareiškėjų atskirieji skundai ir pritaikytos atitinkamos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra priimtos bylose, kurių aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Minėtose bylose reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos siekiant apsaugoti galimos pareiškėjų turimos teisės įgyti (atkurti natūra) nuosavybės teises į žemę (žemės sklypus) įgyvendinimą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia uždrausti Administracijai nutraukti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tad pareiškėjo nurodytose bylose ir šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių siekiamų apsaugoti teisių objektų vertė ir reikšmė iš esmės skiriasi. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis aptartomis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis nutartimis.

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai nutraukti pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 10 d. prašymą pradėtą Projekto rengimą ŽPDRIS paslaugoje ir uždrausti paslaugą Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryti – iš esmės grindė tuo, jog atsakovas be jokio teisėto pagrindo ketina nutraukti pradėtą Projekto rengimo procedūrą. Teismui tenkinus skundą, įvykdyti teismo sprendimą bus neįmanoma, kadangi jau bus atliktos kitos procedūros, sukėlusios teisines pasekmes, kurias pašalinti gali būti neįmanoma, brangu, gali būti padaryta žala ne tik pareiškėjui, bet ir viešajam interesui. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau ši aplinkybė per se nėra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių pagrįstų argumentų bei duomenų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė