3fb51c2a-ea3d-49d6-9c3c-2843d200eebf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1713-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04656-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Z. K., J. K. (J. K.) ir R. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Z.

K., J. K. ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovams D. G., R. G. (R. G.), L. Å ., I. M. (I. M.), S. Ž., M. M., G. Z. ir A. P. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo J. S.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtÄ 8562 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ M 1:1000, gali bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypÄ natÅ«ra bei nustatant, kad Z.

K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taÅ¡kais 1, 2, 3, 32, 30,1; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypÄ natÅ«ra bei nustatant, kad J. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 8562 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 421 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taÅ¡kais 30, 32,31,28, 29, 30; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypÄ natÅ«ra bei nustatant, kad R.

D. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 1928 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1928 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 3 ir taÅ¡kais 15, 16, 17,18, 19, 20,21,22, 23,15 bei priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2019 m. birželio 5 d. vykusiame posėdyje nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 15 d. prieÅ¡ieÅ¡kiniui pateikti, kuris pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui pateikti.

Taip pat atsakovas I. M. pateikė praÅ¡ymÄ stabdyti bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019. Nurodė, kad teismo nustatytu terminu neturi objektyvios galimybės pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinio, nes tam, kad galėtų pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį su alternatyviu pasiÅ«lymu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, bÅ«tina parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

I. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti Projekto parengimÄ , tačiau 2019 m. liepos 11 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raÅ¡tÄ Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8), kuriuo atsisakyta svarstyti praÅ¡ymÄ . Dėl Å¡io raÅ¡to panaikinimo I. M. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019) dėl RaÅ¡to panaikinimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo priimti sprendimÄ pradėti rengti ProjektÄ pagal I.

M. 2019 m. birželio 7 d. praÅ¡ymÄ , o tai turės įtakos alternatyvaus Projekto dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo parengimui. Teigia, jog kol nebus iÅ¡spręsta administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019, nėra galimybės iÅ¡spręsti civilinę bylÄ , kurioje siekiama pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

3. IeÅ¡kovai atsiliepimu su praÅ¡ymu dėl bylos stabdymo nesutiko. Nurodė, kad atsakovas I. M. vilkina bylos nagrinėjimÄ , administracinėje byloje priimtas sprendimas neturės prejudicinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, o jo skundas yra nepagrįstas.

4. Atsakovai M. M., S. Ž., L. Å ., D. G., G. Z. ir R. G., A. P. atsiliepimuose su praÅ¡ymu sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04656-2018-1) nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02893-2019-7) ir įsiteisės sprendimas.

6. Teismas sutiko su ieškovų nuomone, kad teisinis rezultatas ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės tiesioginio teisinio ryšio su nagrinėjama civiline byla ir šioje byloje pareikštu ieškovų reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, kad nagrinėjama civilinė byla iki bus išnagrinėta administracinė byla negali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad nesudarius I. M. tinkamos ir realiai įgyvendinamos galimybės pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl jo norimos dalies atsidalijimo, nebÅ«tų paisoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros, prioritetas bÅ«tų suteiktas tik ieÅ¡kovų interesui. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovai nuo bylos nagrinėjimo pradžios bandė inicijuoti taikų ginčo sprendimÄ ; ieÅ¡kovų atstovas deklaravo sutikimÄ bandyti bendraturčių ginÄÄ spręsti taikiai, tačiau iÅ¡ byloje pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ketinimai spręsti ginÄÄ taikiai buvo vienpusiai.

8. Teismo nuomone, atsakovui I. M. nepateikus prieÅ¡ieÅ¡kinio su pasiÅ«lymu dėl atidalijimo ir teisės aktus atitinkančiu atidalijimo projektu, nėra galimybės Å¡ios bylos teisingai iÅ¡nagrinėti. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius organizuoti projekto rengimÄ , atsakovui I. M. yra užkertamas kelias pateikti tinkamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Sprendė, kad siekiant užtikrinti visų bendraturčių tinkamÄ interesų apsaugÄ , bÅ«tina sudaryti galimybes atsakovui pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir alternatyvų atsidalijimo variantÄ . Pažymėjo, kad patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovo I. M. pasiÅ«lymas dėl atsidalijimo jau nebebÅ«tų galimas.

9. Teismas civilinę bylÄ sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019 CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovai Z. K., J. K. ir R. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raÅ¡tas neužkerta kelio atsakovui I.

M. parengti alternatyvų atidalijimo projektÄ ir pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti 0,8562 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. pl. formavimo ir pertvarkymo projektas, o 2017 m. sausio 30 d. patvirtinti projekto rengimo reikalavimai, kurie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieÅ¡tarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau nei 5 metus.

Atsakovas kreipėsi į savivaldybės administracijÄ su naujos apimties praÅ¡ymu, t. y. praÅ¡o tuo pačiu metu taikyti du žemės sklypo pertvarkymo bÅ«dus - rengti dviejų žemės sklypų (ginčo sklypo ir iÅ¡imtinai jam priklausančio žemės sklypo) formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Pasak apeliantų, atsakovo norai prieÅ¡tarauja kitų bendraturčių interesams bei nukreipti vilkinti procesÄ . Atsakovas galėdamas Å¡ioje civilinėje byloje parengti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal jau iÅ¡duotus projekto rengimo reikalavimus bei galėdamas teismui pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, be teisinio pagrindo ginčija savivaldybės administracijos atsisakymÄ rengti dviejų žemės sklypų pertvarkymo projektÄ .

Teigia, jog atsakovo administracinis ginčas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio ryÅ¡io ir įtakos Å¡iai civilinei bylai. 10.2. Atsakovas I. M. turėjo pakankamai laiko Å¡ioje civilinėje byloje parengti alternatyvų atidalijimo projektÄ ir pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovų matininkas dar 2017 m. spalio 2 d. raÅ¡tu kvietė atsakovus atvykti susipažinti su parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais bei pasiraÅ¡yti ant parengto plano. Atsakovas iki 2019 m. birželio 5 d. (teismo įpareigojimo iki 2019 m. liepos 15 d. pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį) neketino teikti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų parengtas alternatyvus bendros nuosavybės padalijimo projektas, daugiau kaip 15 mėnesių buvo pasyvus ir nesinaudojo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. 10.3.

Civilinė byla buvo iÅ¡ esmės parengta nagrinėti teisme ir nebuvo objektyvių priežasčių skirti dar vienÄ parengiamÄ jį posėdį. Teismas pažeidė CPK 72 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog teismas privalo rÅ«pintis, kad civilinė byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , nebÅ«tų vilkinamas bylos iÅ¡nagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį. Administracinės bylos iÅ¡sprendimas savaime nepanaikins priežasties, dėl kurios teismas sustabdė civilinę bylÄ ; iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ nebus įmanoma atnaujinti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo; proceso dalyviai ir toliau bus priklausomi nuo vieno atsakovo atliekamų procesinių veiksmų ar nuo jo neveikimo. 10.4.

Teismo vertinimas, jog atsakovas I. M. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios bandė inicijuoti taikų ginčo sprendimÄ , o ieÅ¡kovų atstovas kvietimÄ tartis ignoravo, nepagrįstas. Teigia, kad atsakovo I. M. atstovės ketinimai spręsti ginÄÄ taikiai buvo deklaratyvÅ«s.

11. Atsakovas I. M. atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovai iÅ¡kraipo atsakovo siekiamo parengti projekto tikslÄ . PaaiÅ¡kino, kad jo namų valdos žemės sklypas iÅ¡ trijų pusių apsuptas ginčo Žemės sklypu. I. M. iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ atsidalinti iÅ¡ ginčo Žemės sklypo tokiu bÅ«du, kad jam 549 kv. m ploto priklausanti Žemės sklypo dalis sudarytų apie 7 m pločio žemės juostÄ palei turimÄ namų valdos žemės sklypÄ , tam, kad vėliau bÅ«tų galimybė Å¡iÄ Å¾emės juostÄ (žemės sklypÄ ) sujungti su namų valdos žemės sklypu.

PaaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovų pozicijai, I. M. savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti Projekto rengimÄ , kurio tikslas pirmu etapu atidalinti I. M. turimÄ Å¾emės dalį iÅ¡ ginčo sklypo, Å¡iÄ Å¾emės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu - atidalintÄ Å¾emės dalį sujungti su namų valdos žemės sklypu. Apie minėtÄ pageidavimÄ buvo kalbėta bylos nagrinėjimo metu, susitikime su žemės sklypo bendraturčiais; jis atvaizduotas I. M. grafiniuose pasiÅ«lymuose ir paaiÅ¡kinta 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovams žinoma, jog nesvarstoma galimybė pirmiau sujungti į vienÄ visÄ ginčo žemės sklypÄ su namų valdos žemės sklypu ir tik po to vykdyti I. M. priklausančių žemės dalių atidalijimÄ . 11.2. Ä®sakymu Nr. A30-3893 ir Reikalavimais numatyta pertvarkyti Žemės sklypÄ padalijimo bÅ«du, o sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovų 2016 m. lapkričio 14 d. praÅ¡ymo, sklypas turėtų bÅ«ti padalytas į 4 žemės sklypus. Kadangi žemės sklypo atidalijimas ir padalijimas yra skirtingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«dai, atsakovo pageidaujamas rengti Projektas negali bÅ«ti pradėtas pagal Å¡iuos dokumentus.

Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu žemės sklypas, kurį praÅ¡oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ visi bendraturčiai gali inicijuoti atskirų Projektų rengimÄ , o reikalavimo bendraturčiams rengti kitÄ (savo) ProjektÄ pagal kitiems bendratučaims jau iÅ¡duotus Reikalavimus, Taisyklės nenumato, nes bendraturčių tikslai gali nesutapti. Taigi ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovas gali alternatyvų projektÄ rengti pagal Ä®sakymÄ Nr. A30-3893 ir Reikalavimus, o Departamento raÅ¡tas tam netrukdo, yra atmestini. 11.3.

I. M., kaip K. M. įpėdinis bei žemės sklypo dalies naudotojas, praneÅ¡imo apie pradėtÄ rengti ProjektÄ negavo, jam nebuvo žinomas ir prisijungimo prie ŽPDRIS kodas. Matininkas pranešė apie jau įvykusį faktÄ - apie parengtÄ ProjektÄ , t. y. kai Projekto derinimo ir tikrinimo procedÅ«ros institucijose buvo pasibaigusios. Atmestini ieÅ¡kovų teiginiai, kad I. M. buvo pasyvus projekto rengimo metu. 11.4. I. M. (jo atstovė) bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, dalyvavo bendraturčių susitikime vietovėje, parengė 5 grafinius pasiÅ«lymus dėl galimo atidalijimo, sutiko su ieÅ¡kovų praÅ¡ymu atidėti teismo posėdį deryboms.

IeÅ¡kovai nepateikė savo pozicijos dėl pasiÅ«lymų ir atsakovo siekiamo atidalijimo varianto (dėl siauros juostos suformavimo palei namų valdÄ ), savo kompromisinių alternatyvų. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas tapo aktualus tik dėl pačių ieÅ¡kovų procesinio elgesio byloje - jų klaidinimo dėl galimybės bylÄ užbaigti taikiai. 11.5. Pagal LAT formuojamÄ praktikÄ bylose, kuriose sprendžiama dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, o tai gali bÅ«ti padaryta su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikus alternatyvų ProjektÄ , kurio rengimÄ Å¡iuo atveju atsisako pradėti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Galimai patenkinus ieškinio reikalavimus, bus suformuoti nauji žemės sklypai pagal ieškovų Projekto sprendinius. Tokiu būdu, pasibaigus administracinei bylai galimai atsakovo I. M. naudai, atskiroje byloje jau nebebūtų galimybės kelti klausimo dėl atidalijimo iš jau pertvarkyto ir neegzistuojančio žemės sklypo. Administracinės bylos teigiamas rezultatas atsakovo I. M. atžvilgiu prarastų prasmę. 11.6. Kadangi būtinumas teikti priešieškinį byloje kilo tik paaiškėjus ieškovų pozicijai dėl nenoro sudaryti taikos sutartį, būtų pagrindas priimti atsakovo I.

M. priešieškinį, kuris susijęs su Projekto parengimu. Nesudarius I. M. tinkamos ir realiai įgyvendinamos galimybės pateikti priešieškinį, kuriame būtų pareikštas reikalavimas dėl jo norimos dalies atsidalijimo, nebūtų paisoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros.

12. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime praÅ¡o tenkinti atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais argumentais bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Trečiasis asmuo sutiko su teismo nutarties teiginiu, kad bÅ«tina sudaryti galimybes atsakovui pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atitinkamai alternatyvų atsidalijimo variantÄ , tačiau pažymėjo, jog svarbÅ«s ieÅ¡kovų argumentai, jog pats atsakovas I. M. beveik dvejus metus nerengė alternatyvaus atidalijimo projekto bei neketino teikti prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje civilinėje byloje, kol teismas nenurodė atsakovui, kad jis tokiÄ teisę turi.

Be to, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Å¡i civilinė byla jau buvo sustabdyta. Atsakovo praÅ¡ymas stabdyti bylÄ turėjo bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kiti atsakovai ateityje taip pat gali sugalvoti pradėti rengti savo alternatyvų atidalijimo projektÄ ir tuo pagrindu praÅ¡yti teismo stabdyti bylÄ . Visi proceso dalyviai turi sÄ Å¾iningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai.

Atsakovo alternatyvus projektas iÅ¡plės Å¡iuo metu nagrinėjamÄ ginÄÄ ; atsakovas I. M. galėtų parengti alternatyvų atidalijimo projektÄ pagal jau iÅ¡duotus reikalavimus, o antru etapu savo atidalintÄ Å¾emės sklypo dalį sujungti su savo namų valdos žemės sklypu. Tokiu bÅ«du nereikėtų laukti kol pasibaigs atsakovo ginčas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

14. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 1623 straipsnis).

16. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigÄ ) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylÄ reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir bylÄ teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymÄ , yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rÅ«Å¡ies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi bÅ«ti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios iÅ¡spręsti civilinę bylÄ . Byla sustabdoma iki tol, kol iÅ¡nyksta sustabdymo pagrindÄ sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2051/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ , turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, Å¡alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys Å¡ių veiksmų negali atlikti ar neekonomiÅ¡ka tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti bÅ«tinumÄ sustabdyti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1141-196/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1253-180/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylÄ CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta teismo teisė sustabdyti bylÄ kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti visų bendraturčių tinkamÄ interesų apsaugÄ , bÅ«tina sudaryti galimybes atsakovui I. M. pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir alternatyvų atsidalijimo variantÄ .

19. Apeliantų teigimu, atsakovo administraciniame teisme ginčijamas Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raÅ¡tas neužkerta kelio atsakovui I. M. parengti alternatyvų atidalijimo projektÄ ir pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip žemės sklypo projekto organizatorė, pradėjo ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ bei ginčo sklypui iÅ¡davė rengimo reikalavimus; antrÄ kartÄ nereikia teikti savivaldybei tokio praÅ¡ymo, nes projekto rengimo procesas jau yra pradėtas. Pasak apeliantų, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybė administracijÄ visiÅ¡kai su naujos apimties praÅ¡ymu, t. y. praÅ¡o tuo pačiu metu taikyti du žemės sklypo pertvarkymo bÅ«dus.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iÅ¡ bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , parengtÄ ir patvirtintÄ Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau ir – Žemės įstatymas), Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

21. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, turi bÅ«ti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi ir privačios žemės savininkai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , praÅ¡ymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia:

1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietÄ vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, iÅ¡skyrus miestelius, teritorijose;

2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 29 punkte numatyta, jog jeigu žemės sklypas, kurį praÅ¡oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.

22. Å iuo atveju, siekdamas pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį pagal savo siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ , atsakovas I. M. ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su praÅ¡ymu organizuoti Projekto rengimÄ (įskaitant ir dėl I. M. priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo). Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo veiksmai neatitinka paminėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų bei teisės aktų nuostatų. IeÅ¡kovai nurodo, kad jie Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui teikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – padalinti žemės sklypÄ Ä¯ keturis žemės sklypus.

Pagal parengtÄ projektÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atidalinti tris žemės sklypus ieÅ¡kovams, ketvirtÄ paliekant kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių, turi teisę ginti savo interesus individualiai, t. y. tokiu bÅ«du, kuris jo požiÅ«riu yra racionalus ir priimtinas, todėl apeliantų argumentai dėl atsakovo galimybės parengti savo alternatyvų atidalijimo projektÄ ir pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 72 straipsnį, numatantį, kad teismas privalo rÅ«pintis, kad civilinė byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , nebÅ«tų vilkinamas bylos iÅ¡nagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį. Teigė, kad bylos sustabdymas nepateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais bei neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimo - administracinės bylos iÅ¡sprendimas savaime nepanaikins priežasties dėl kurio pirmos instancijos teismas sustabdė civilinę bylÄ .

24. Pažymėtina, jog nors proceso operatyvumo principas ir yra itin svarbus, vis dėlto prioritetas turi bÅ«ti taikomas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimo principui. Tik tokiu atveju bÅ«tų tinkamai įgyvendinta asmens teisė į teisingÄ teismÄ , taip pat užtikrinti bendrieji teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647-464/2019).

25. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

26. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dar 2018 m. balandžio 27 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, kad pagal ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ variantÄ nelieka galimybės žemės sklypÄ â€ž4“ (visiems atsakovams bendrosios nuosavybės teise liekantį sklypÄ ) panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir ateityje atidalinti iÅ¡ jo I. M. bei kitų bendraturčių dalis; teigė, jog ieÅ¡kinys pažeidžia I. M. bei kitų atsakovų teises ir interesus. 2018 m. rugpjūčio 31 d. byla buvo sustabdyta (iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl palikimo priėmimo fakto po J.

Z. mirties nustatymo, t. y. siekiant nustatyti tinkamus atsakovus (žemės sklypo bendraturčius). Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , buvo iÅ¡reikÅ¡tas proceso dalyvių sutikimas bylÄ spręsti taikiai, atsakovas teikė siÅ«lymus dėl galimo atidalijimo. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog tik Å¡alims nepavykus susitarti, kilo bÅ«tinumas teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį su alternatyviu pasiÅ«lymu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje susiklosčiusios aplinkybės, nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, sudarė pakankamÄ pagrindÄ teismui sudaryti galimybę atsakovui I.

M. pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir alternatyvų atidalinimo variantÄ .

27. Kaip minėta, siekiant atidalyti savo dalį iÅ¡ bendro žemės sklypo, asmuo privalo laikytis įstatyme numatytos tvarkos, t. y. pirmiausia kompetentingai institucijai pateikti praÅ¡ymÄ leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Atsakovas pateikė duomenis, kad kreipėsi į savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu, taip pat, kad gavo atsakymÄ , jog praÅ¡ymas bus svarstomas tik pareiÅ¡kėjui atlikus atitinkamus veiksmus. I. M. su tokiu atsakymu nesutiko ir jį apskundė administraciniam teismui.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pats negali vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raÅ¡to, kuriuo atsisakyta svarstyti I. M. praÅ¡ymÄ organizuoti projekto dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo, teisėtumo. Tačiau atsakovo skundo (kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimÄ Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimÄ pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

M. 2019 m. birželio 7 d. praÅ¡ymÄ ) administraciniame teisme iÅ¡sprendimas, sudarytų prielaidas (galimybę) atsakovui pateikti alternatyvų atidalinimo projektÄ , parengtÄ laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį.

28. Pažymėtina, jog teismas sutiko su ieÅ¡kovų pozicija, kad administracinės bylos teisinis rezultatas ar nustatytos aplinkybės neturės tiesioginio teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama civiline byla ir ieÅ¡kovų reikalavimu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog byla negali bÅ«ti stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi ir naudodamasis jam suteikta diskrecijos teisę spręsti dėl bylos sustabdymo poreikio, konstatavęs fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindÄ .

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

30. PraÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesprendžiami, nes bylinėjimosi iÅ¡laidos bus paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič