2024-03-20 Nr. AB-4739-3-61-3-04637-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-795-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui savivaldybės įmonei Vilniaus miesto būstas (skundą teismui padavęs subjektas) (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas (toliau – ir Vilniaus miesto būstas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R-720 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Vilniaus miesto būstas grindė skundą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Komisija išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjos Z. K. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. rugsėjo 10 d. skundą dėl Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 1.35-21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas) panaikinimo ir prašymo įpareigoti Vilniaus miesto būstą grąžinti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašą, vykdyti 2017 m. birželio 7 d. susitarimą Nr. 154 „Dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo“ (toliau – ir 2017 m. birželio 7 d. susitarimas) ir išmokėti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją už 2021 metus;

2.2. Komisijos sprendime nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto būstą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo;

2.3. Komisija ginčą išnagrinėjo atmestinai, formaliai įvertinusi ginčo faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą;

2.4. nors pareiškėjos gaunamos pajamos už 2020 metus sudaro 5 279 Eur ir tai neviršija asmeniui be šeimos nustatyto 5 888 Eur pajamų normatyvo, tačiau pareiškėjai nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur; pastatas – gyvenamasis namas su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė 4 622 Eur; žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur; žemės sklypo dalis, kurio vidutinė rinkos vertė 323 Eur;

2.5. pareiškėjos bendra turto vertė sudaro 17 345 Eur ir ji viršija asmeniui be šeimos nustatytą 11 904 Eur turto normatyvą. Todėl pareiškėja buvo pagrįstai išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašo;

2.6. Vilniaus miesto būstas, vertindamas pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, rėmėsi valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) nustatytomis vidutinės rinkos vertėmis, atlikdamas paiešką pagal turto unikalų numerį. Nekilnojamojo turto objektų mokestinė vertė buvo nustatyta Registrų centrui atlikus masinį vertinimą, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d.;

2.7. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-645 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo ir neteisėtai gautų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punkte nurodyta, kad vykdytojas, nustatęs, kad yra nors vienas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas nutraukti kompensacijos mokėjimą, nedelsdamas parengia savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens įsakymo dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo projektą. Įstatymo 19 straipsnyje vienas iš įtvirtintų pagrindų nutraukti kompensaciją yra, kai asmens ar šeimos, gaunančių kompensaciją, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 proc. viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vertinamos pajamos ir turtas tik tų asmenų ir šeimų, kurie nelaukia socialinio būsto eilėje, o tik gauna kompensaciją. Asmenų ir šeimų, kurie laukia socialinio būsto eilėje, pajamos bei turtas vertinamas pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus turto ir pajamų dydžius. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja įrašyta į socialinio būsto eilę, jos pajamos ir turtas buvo vertinamos pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį;

2.8. nustačius, kad pareiškėja išbraukta iš socialinio būsto laukiančiųjų sąrašo, nes jos turtas viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus dydžius, pareiškėjai negalėjo būti mokama kompensacija;

2.9. įsakymas dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo nėra rengiamas, vadovaujantis Aprašo 23 punktu, kuriame nustatyta, kad jis taikomas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog pareiškėjai buvo mokama tik kompensacija. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai buvo mokama kompensacija ir ji tuo pat metu laukė eilėje socialinio būsto.

3. Pareiškėja atsiliepime į skundą prašė Vilniaus miesto būsto skundą atmesti, nurodydama šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:

3.1. pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. gavo Vilniaus miesto būsto 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1.35-21/2628 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 1 d. sprendimas), kuriame nurodyta, kad, pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 17 345 Eur ir todėl ji išbraukiama iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašo;

3.2. laikydamasi pozicijos, kad metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus užpildė pagal teisės aktų reikalavimus ir už 2020 metus deklaruoto turto vertė yra 11 864 Eur, kuri neviršija Įstatyme nurodyto dydžio, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių su 2021 m. liepos 2 d. skundu dėl Vilniaus miesto būsto 2021 m. birželio 1 d. sprendimo, Vilniaus miesto būsto neteisėto neveikimo, pareiškėjai nepervedus būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos ir neinformavus apie kompensacijos mokėjimo nutraukimą arba sustabdymą, pažeidžiant 2017 m. birželio 7 d. susitarimą;

3.3. pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių paslaugų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A51-69265/21(3.3.2.26E-SOP) „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pildymo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštas), adresuotą taip pat ir Vilniaus miesto būstui, kuriame prašoma, apskaičiuojant metinę gyventojo (šeimos) turto vertę, vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) Piniginės paramos ir būsto skyriaus išaiškinimu (toliau – ir Išaiškinimas);

3.4. pagal Ministerijos Išaiškinimą, pareiškėja metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2020 metus užpildė teisingai, tinkamai nurodė turto vertę, todėl pareiškėja kreipėsi su 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymu į Vilniaus miesto būstą, prašydama grąžinti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir pervesti jai priklausančią būsto nuomos kompensaciją;

3.5. Vilniaus miesto būstas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, priėmė neteisėtą 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kuris priimtas, neatsižvelgus į Administracijos prašymą vadovautis Ministerijos Išaiškinimu, ignoruojant Administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą ir jo turinį;

3.6. nuo pareiškėjos kreipimosi į Administracijos direktorių iki Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo praėjo beveik du mėnesiai, kas reiškia, kad tiek laiko buvo užvilkintas pareiškėjos siekis apginti jos pažeistas teises;

3.7. dėl Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir neteisėto neveikimo kreipėsi į Komisiją, kuri kilusį ginčą išnagrinėjo ne formaliai, kaip teigia Vilniaus miesto būstas, priėmė motyvuotą Komisijos sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė Vilniaus miesto būsto skundą išnagrinėti, atsižvelgus į kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir Administracijos atsiliepime į skundą nurodytas šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13:28 patvirtintose Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad turto vertė turi būti nurodoma šiame skyriuje deklaruojamo nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto vertė (kiekvieno daikto atskirai): įsigijimo (faktinė) kaina; deklaruojant 2015 metų ar vėlesnių ataskaitinių metų gruodžio 31 d. arba ataskaitinio laikotarpio, pasibaigusio po 2014 m. gruodžio 31 d., turimą turtą, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsigyto turto įsigijimo kaina turi būti perskaičiuojama į eurus pagal Europos centrinio banko nustatytą euro ir lito perskaičiavimo santykį; ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje buvusi tikroji rinkos kaina, kurios sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 20 punkte. Tikroji rinkos kaina nurodoma tuo atveju, kai nėra turto įsigijimo kainos arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina labai skiriasi nuo turto rinkos vertės; paties gyventojo nuožiūra įvertintas nebaigtas statyti statinys; ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turėto turto vertė nurodoma pagal patirtas išlaidas arba nurodoma tikroji rinkos kaina;

4.2. pagal Registrų centro viešai paskelbtą informaciją laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui už 2020 metus apskaičiuoti. Tuo tarpu 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nekilnojamojo turto mokestinė vertė, t. y. kuria remiantis Vilniaus miesto būstas priėmė 2021 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriame nuspręsta išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašo nėra naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui už 2020 metus apskaičiuoti;

4.3. pagal Registrų centro viešai pateikiamą informaciją, nekilnojamojo turto objektų mokestinė vertė, kuri apskaičiuota masinio vertinimu būdu ir įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021–2025 metais, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka bus numatyta kitaip);

4.4. skaičiuojant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę nekilnojamojo turto mokesčio už 2020 metus apskaičiavimui turėtų būti vertinami laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. masinio vertinimo metu apskaičiuoti nekilnojamojo turto duomenys. Tokios pačios nuomonės laikomasi ir Komisija sprendime;

4.5. Vilniaus miesto būstas nepateikė argumentų, kodėl ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis pareiškėjos turto (daiktų) vertę apskaičiavo, taikydamas Registrų centro nuo 2021 m. sausio 1 d. pateikiamas vidutines turto rinkos vertes;

4.6. Vilniaus miesto būstas konkrečius sprendimus dėl asmenų įtraukimo (išbraukimo) į (iš) Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašo bei susitarimus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo priima ir sudaro savarankiškai, šiuose procesuose Administracija nedalyvauja.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendime nusprendė atmesti atsakovo Vilniaus miesto būsto skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, priėmė 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 30-277/20 „Dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įgaliojimo“, kuriuo, be kita ko, įgaliojo Vilniaus miesto būsto direktorių priimti sprendimą dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), apie priimtą sprendimą informuoti asmenį ar šeimą;

6.2. Vilniaus miesto būstas 2021 m. birželio 1 d. sprendime: nurodė, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punktą savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina tokių asmenų sąrašus; nurodė, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 proc. viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; asmenų ar šeimos buvimo Sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Sąrašo priede; nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) pateiktą 2020 metų deklaraciją pareiškėjos pajamos buvo 5 279 Eur, jos neviršijo asmeniui be šeimos nustatyto 5 888 Eur pajamų normatyvo; nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur, pastatas – gyvenamasis namas su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė 4 622 Eur, žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur, žemės sklypo 64/386 dalis, kurio vidutinė rinkos vertė 323 Eur. Visa turto vertė yra 17 345 Eur, kuri viršija asmeniui be šeimos nustatytą 11 904 Eur (leistinas perviršis 25 proc.) turto normatyvą; nurodė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. išbraukiama iš Sąrašo;

6.3. pareiškėja su 2021 m. liepos 2 d. skundu kreipėsi į Administracijos direktorių dėl Vilniaus miesto būsto 2021 m. birželio 1 d. sprendimo. Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2020 metų deklaraciją pildė pagal Taisykles; ją patikslino, nurodydama 11 864 Eur viso turto vertę; pridėjo pusės visų daiktų (išskyrus žemės sklypą) 20 000 Lt (5 792 Eur) įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus; nurodė 280 Eur vertės žemės sklypą (Vilniaus miesto būstas nurodė neteisingą nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomą 323 Eur vertę); pažymėjo, kad jos turtinė padėtis nesikeitė nuo 2018 metų; prašė Administracijos direktorių įpareigoti Vilniaus miesto būstą grąžinti pareiškėją į Sąrašą, sumokėti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nuo 2021 m. sausio 1 d., apie kurios mokėjimo nutraukimą ar sustabdymą pareiškėja nebuvo informuota;

6.4. Administracijos Socialinių paslaugų skyrius 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte informavo pareiškėją ir Vilniaus miesto būstą apie Ministerijos Išaiškinimą ir prašė, kad Vilniaus miesto būstas juo vadovautųsi, apskaičiuojant pareiškėjos turto vertę;

6.5. pareiškėja su 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto būstą, prašydama: 1) grąžinti pareiškėją į Sąrašą; 2) informuoti, kada bus pervesta jai priklausanti būsto nuomos kompensacija už 2021 metų sausio–liepos mėnesių laikotarpį; 3) pervesti kompensaciją; 4) įgyvendinti procedūras, pagal kurias asmuo, kurio turto vertė pagal Vilniaus miesto būsto skaičiavimus viršiją turto normatyvą, būtų informuojamas apie tai ir turėtų galimybę pagrįsti gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą. Pareiškėja šiame prašyme paaiškino, kad Administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte prašoma, apskaičiuojant pareiškėjos turto vertę, vadovautis pateiktu Ministerijos Išaiškinimu, pagal kurį pareiškėja teisingai užpildė 2020 metų deklaraciją ir joje tinkamai nurodė turto vertę, dėl ko jos išbraukimas iš Sąrašo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad Vilniaus miesto būstas nesikreipė, ar pareiškėja gali pagrįsti metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2020 metus pateiktus duomenis. Pareiškėjos vertinimu, dėl Vilniaus miesto būsto kaltės ji be pagrindo išbraukta iš Sąrašo ir negavo būsto nuomos kompensacijos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio. Pareiškėja pažymėjo, kad būsto nuomos suma sudaro didelę dalį jos kasmėnesinių pajamų, todėl dėl nepagrįsto Vilniaus miesto būsto 2021 m. birželio 1 d. sprendimo pablogėjo pareiškėjos finansinė padėtis;

6.6. Vilniaus miesto būstas priėmė 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kuriame: pažymėjo, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Paramos įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 proc. viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; paaiškino, kad iš Sąrašo išbraukiami asmenys ir šeimos, netekę teisės į paramą būstui išsinuomoti pagal Įstatymą ir asmenys, kuriems administracijos direktoriaus įsakymu iki gruodžio 31 d. išnuomojamas socialinis būstas. Teisės normoje įtvirtintas imperatyvus savivaldybės vykdomosios institucijos elgesio modelis. Jei asmenys ir šeimos neteko teisės į paramą būstui išsinuomoti, Įstatymas nenumato galimybės išbrauktus asmenis ir šeimas atstatyti į Sąrašą; nurodė, kad pagal Deklaravimo įstatymą pateiktą 2020 metų deklaraciją pareiškėjos pajamos buvo 5 279 Eur, t. y. neviršijo asmeniui be šeimos nustatyto 5 888 Eur pajamų normatyvo. Tačiau pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur, pastatas – gyvenamasis namas su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė 4 622 Eur, žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur bei žemės sklypo 64/386 dalis, kurio vidutinė rinkos vertė 323 Eur. Visa pareiškėjai priklausančio turto vertė yra 17 345 Eur, kuri viršija asmeniui be šeimos nustatytą 11 904 Eur (leistinas perviršis 25 proc.) turto normatyvą; nurodė, kad deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose; nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. išbrauktina iš Sąrašo; pažymėjo, kad Vilniaus miesto būstas neturi teisinio pagrindo atstatyti pareiškėjos į Sąrašą ir skirti būsto nuomos mokesčio kompensaciją;

6.7. dėl Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri, priėmusi Komisijos sprendimą, nusprendė panaikinti Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto būstą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo;

6.8. atsakovas Vilniaus miesto būstas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) normomis (4 str. 5 d. 1 ir 4 p., 11 str. 3 d., 16 str. 4 d. 2 p.) Paramos įstatymo 17 straipsniu, Deklaravimo įstatymo normomis (2 str. 1 d. 28 p., 7 str. 4 d.).

8. Teismas, nustatęs, kad valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) dydis, įsigaliojęs 2020 m. sausio 1 d., buvo 125 Eur (Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1187), o nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 128 Eur (Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467), konstatavo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5 750 Eur, o 93 VRP – 11 625 Eur (leistinas 25 proc. perviršis – 14 531,25 Eur), o nuo 2021 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5 888 Eur, o 93 VRP – 11 904 Eur (leistinas 25 proc. perviršis – 14 888 Eur).

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos pajamos neviršijo Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto normatyvo[, t. y. 46 VRP dydžio].

10. Teismas nustatęs, kad pareiškėjos privalomo registruoti viso turto, kurį sudaro žemės ūkio paskirties ir namų valdos sklypai, gyvenamasis namas (jo dalis), ūkiniai pastatai, t. y. iš viso 14 daiktų, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 9 478 Eur, o pagal patikslinus duomenis – 11 864 Eur, konstatavo, kad bet kuriuo iš šių atvejų pareiškėjos pajamos neviršijo Įstatyme leistino 25 proc. perviršio dydžio.

11. Teismas, vertindamas Vilniaus miesto būsto nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjos turimo turto vertė už 2020 metus buvo nustatoma, pagal Registrų centro masinį vertinimą, įsigaliojusį nuo 2021 m. sausio 1 d., sutiko su Komisijos vertinimu, kad, priimant sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Sąrašą, pareiškėjos turto vertė turi būti nustatyta atsižvelgus į metinės gyventojo (šeimos) [t. y. – pareiškėjos] turto deklaracijos, kuri teikiama pagal Deklaravimo įstatymą, duomenis.

12. Teismas, nustatęs, kad deklaracijoje turi būti nurodomas kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimas turtas, padarė išvadą, kad taip pat ir turto vertei [nustatyti] turi būti taikomos [tos turto vertės], kurios galiojo atitinkamų metų (šiuo atveju – 2020 m.) gruodžio 31 d.

13. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime pateiktas teisingas ir pagrįstas išaiškinimas, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kurią skelbia Registrų centras, nėra taikoma, apskaičiuojant asmenų, kurie išbraukiami iš Sąrašo, turto vertę.

14. Teismas, įvertinęs Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, pagal kurią deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė ir vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra tapačios sąvokos, priešingai – nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė tik nustatoma atsižvelgiant į vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę.

15. Teismas pažymėjo, kad Registrų centro generalinis direktorius, vadovaudamasis Paramos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Socialinių paslaugų įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-647 (1.3 E) patvirtino Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2020 metams, o 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. NVE-322 (1.3 E) – Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2021 metams. Tačiau Vilniaus miesto būstas jomis nesivadovavo, o (kaip pats nurodė skunde) taikė vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, kas[, kaip nustatyta] neatitiko galiojančio teisinio reguliavimo.

16. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, priimtas tinkamai pritaikius teisės aktus, jame išdėstyti pakankami ir aiškūs motyvai. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nepasisakyta dėl kompensacijos nemokėjimo pagrindų, todėl sutiktina, kad toks Vilniaus miesto būsto atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, be kita ko, dėl motyvavimo pareigos.

III. 17. Atsakovas Vilniaus miesto būstas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą ir tenkinti Vilniaus miesto būsto skundą.

18. Vilniaus miesto būstas kartoja nustatytas bylos aplinkybes, nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu teigdamas, kad teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, formaliai įvertino kilusio ginčo faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodama tas pačias aplinkybes ir argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašo atmesti Vilniaus miesto būsto apeliacinį skundą. Pareiškėja teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo detaliai ir iš esmės priėmė motyvuotą sprendimą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjimas ginčas pagal pareiškėjos skundą dėl atsakovo Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo panaikinimo, Vilniaus miesto būsto įpareigojimo grąžinti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašą, Vilniaus miesto būsto įpareigojimo vykdyti 2017 m. birželio 7 d. susitarimą ir išmokėti pareiškėjai būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją už 2021 metus. Komisijos sprendimu panaikintas Vilniaus miesto būsto 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas ir Vilniaus miesto būstas įpareigotas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo.

22. Atsakovas Vilniaus miesto būstas su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašymas panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.). Taigi, nepaisant pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nurodyto dalyko, iš esmės nesikeičia ginčo dalykas.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Vilniaus miesto būsto skundą atmetė, konstatavęs, kad:

23.1. Įstatymo (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės administracija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; o 4 punktas nurodo, kad, siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, savivaldybės administracija Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas;

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Paramos įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Paramos įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio dydžio: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 40 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių; valstybės remiamų pajamų dydis, įsigaliojęs 2020 m. sausio 1 d., buvo 125 Eur (Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1187), o nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 128 Eur (Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467).

Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5 750 Eur, o 93 VRP – 11 625 (leistinas 25 proc. perviršis – 14 531,25 Eur), o nuo 2021 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5 888 Eur, o 93 VRP – 11 904 (leistinas 25 proc. perviršis – 14 880 Eur);

23.2. byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos pajamos neviršijo Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto normatyvo;

23.3. pagal Deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punktą, 7 straipsnio 4 dalį gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Kiekvienais kitais metais po prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikimo, deklaruojant praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Pagal į bylą pateiktos pareiškėjos pirminės 2020 m. deklaracijos, užpildytos 2021 m. sausio 7 d., duomenis nustatyta, kad privalomo registruoti viso turto, kurį sudaro žemės ūkio paskirties ir namų valdos sklypai, gyvenamasis namas (jo dalis), ūkiniai pastatai, t. y. iš viso 14 daiktų, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 9 478 Eur. Pagal pareiškėjos patikslintos 2020 m. deklaracijos, užpildytos 2021 m. liepos 1 d., duomenis nustatyta, kad privalomo registruoti viso turto, kurį sudaro žemės ūkio paskirties ir namų valdos sklypai, gyvenamasis namas (jo dalis), kiti statiniai (pagalbinio ūkio ir kt.), t. y. iš viso 14 daiktų, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 11 864 Eur. Taigi, bet kuriuo atveju Įstatymo leistino 25 proc. perviršio dydžio neviršija;

23.4. dėl Vilniaus miesto būsto argumento, kad, vertindamas pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, vadovavosi Registrų centro nustatytomis vidutinės rinkos vertėmis, atlikdamas paiešką pagal turto unikalų numerį (nustatant pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, Registrų centras masinį vertinimą nurodo nuo 2021 m. sausio 1 d.), teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad, priimant sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Sąrašą, pareiškėjos turto vertė turi būti nustatyta atsižvelgus į metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kuri teikiama pagal Deklaravimo įstatymą, duomenis.

Kadangi deklaracijoje turi būti nurodomas kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimas turtas, tai ir turto vertės turi būti taikomos tos, kurios galiojo atitinkamų metų (šiuo atveju – 2020 m.) gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime pateiktas teisingas ir pagrįstas išaiškinimas, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kurią skelbia Registrų centras, nėra taikoma apskaičiuojant asmenų, kurie išbraukiami iš Sąrašo, turto vertę.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Iš nurodytos teisės normos akivaizdu, kad nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė ir vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra tapačios sąvokos, priešingai – nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė tik nustatoma atsižvelgiant į vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę; nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Registrų centro generalinis direktorius, vadovaudamasis Paramos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir Socialinių paslaugų įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. VE-647 (1.3 E) patvirtino Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2020 metams, o 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. NVE-322 (1.3 E) – Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2021 metams. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus miesto būstas jomis nesivadovavo, o (kaip pats nurodė skunde) taikė vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, kas neatitiko galiojančio teisinio reguliavimo.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Vilniaus miesto būstas padavė apeliacinį skundą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų teismo sprendimą naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, teismo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo padarytos išvados, o kurie įrodymai atmetami, teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, taip pat argumentus, kodėl atmeta Vilniaus miesto būsto argumentą, kad, vertindamas pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Registrų centro nustatytomis vidutinės rinkos vertėmis, atlikdamas paiešką pagal turto unikalų numerį (nustatant pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, Registrų centras masinį vertinimą nurodo nuo 2021 m. sausio 1 d.). Vilniaus miesto būstas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą daryti kitokias nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, iš jų – ir dėl taikytinos teisės turinio aiškinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė