3facf47f-e1cb-468a-9bcd-9ea5d2dd56a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                               Administracinė byla Nr. I-4184-624/2014 (Proceso Nr. 3-61-3-07046-2013-6)  Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui A.

S., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,                                                                    n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. S. skunde praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti 21 328,96 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo skundo padavimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos 1998-10-28 sprendimu Nr. 14868 jam buvo paskirta 1 650,86 Lt valstybinė pensija, kuri nuo 2010-01-01 taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui susidarė 21 328,96 Lt valstybinės pensijos nepriemoka. Neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui iki šiol neišmokėta. Taip pat pareiškėjas, remdamasis Civilinio kodekso 6.210 str., prašo priteisti palūkanas (b. l. 9-10).

PareiÅ¡kėjas taip pat 2014-01-06 pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Nurodo, kad terminÄ praleido dėl to, jog manė, kad Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus ir paskelbus nutarimÄ , kuriuo Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis jam bus grÄ Å¾inta nesikreipiant į teismÄ . Mano, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir terminas skundui paduoti turėtų bÅ«ti atnaujintas (b. l. 7-8).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais, taip pat atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo nesikreipimas į teismÄ iki Konstitucinio Teismo nutarimo yra pateisinamas, tačiau paskelbus nutarimÄ , pareiÅ¡kėjas neoperatyviai kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Mano, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ kreiptis į teismÄ praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl jis neatnaujintinas, o administracinė byla nutraukiama (b. l. 15).

Terminas paduoti skundÄ atnaujinamas, skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teismas 2014-01-07 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl termino atnaujinimo ir valstybinės pensijos priteisimo priėmė, tačiau neiÅ¡spręstas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ grindžia iÅ¡ esmės aplinkybe, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimÄ , kuriuo Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo taikytos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ , pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Be to manė, kad paskelbus minėtÄ nutarimÄ , susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka bus kompensuota. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , suformuotÄ nagrinėjant ginčus dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant LaikinÄ jį įstatymÄ (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.), reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pareikÅ¡ti procesinis terminas yra 3 metai.

Nustatant Å¡io termino eigos pradžiÄ kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir bylos individualias faktines aplinkybes. PareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , iÅ¡mokėtÄ už 2010 m. sausio mėnesį. Ä® teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013-10-10, t. y. praleidęs minėtÄ 3 metų terminÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

LVAT 2014-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartyse administracinėse bylose Nr. AS525190/2014 ir Nr. AS502-214/2014, atsižvelgdamas į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, pagal teisinio saugumo principÄ , iÅ¡ kurio kildinamas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, reikalaujama, kad teisės aktai, kuriais privatiems asmenims sukeliama neigiamų padarinių, bÅ«tų aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, o jų taikymÄ teisės subjektai galėtų aiÅ¡kiai numatyti (2005 m. birželio 7 d.

Sprendimo, VEMW ir kt., C‑17/03, Rink. p. I‑4983, 80 punktas). Dėl veiksmingumo principo Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog tai, kad teisinio saugumo, kuriuo saugomas tiek mokesčių mokėtojas, tiek administracija, sumetimais nustatomi protingi terminai ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kuriuos praleidus Å¡i teisė prarandama, atitinka SÄ jungos teisę. IÅ¡ tiesų dėl tokių terminų naudojimasis SÄ jungos teisėje nustatytomis teisėmis netampa praktiÅ¡kai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Vis dėlto, kad atliktų savo paskirtį užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002 m. liepos 11 d.

Sprendimo Marks & Spencer 35 ir 39 punktai ir juose nurodyta teismo praktika, C‑62/00, Rink. p. I‑6325).Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Teismo vertinimu, nurodytos priežastys, t. y., kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, sudarė pareiÅ¡kėjui objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ teismui, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atnaujina pareiÅ¡kėjui terminÄ kreiptis į teismÄ su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998-12-08 iÅ¡vada Nr. 14868 nuo 1998-10-28 neterminuotai buvo paskirta 1 507,31 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 17).

PareiÅ¡kėjas 2013-05-27 su praÅ¡ymu, gautu 2013-05-29, kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 21). VRM 2013-05-30 sprendime Nr. 1D-5439(11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos. Taip pat pateikė pareiÅ¡kėjui pažymÄ apie valstybinės pensijos mokėjimÄ (b. l. 22).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiÅ¡kėjui perskaičiavimo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...> (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, <...> (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31.

Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), Laikinojo įstatymo 5 str. (2010-02-11 ir 2010-10-26 redakcija) konstatavo, kad:

1) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo.

IÅ¡ nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad Å¡io pobÅ«džio bylose pagal analogijÄ taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013 m. sausio 1 d.), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumui pagrįsti. Tačiau procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus.

PareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Å iuo aspektu svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos.

Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Å¡iuo klausimu žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013). Å i aplinkybė yra papildomas pagrindas teigti, kad procedÅ«rinės taisyklės, įtvirtintos valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, a priori (savaime) pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisinės padėties nereguliuoja – valstybinio socialinio draudimo teisės aktų analogija Å¡iai asmenų grupei yra taikoma tik įvertinus konkrečias kilusio ginčo aplinkybes.Minėta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-05-27 su praÅ¡ymu, gautu 2013-05-29, kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 21).

VRM 2013-05-30 sprendime Nr. 1D-5439(11) atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos (b. l. 22).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas – 21 328,96 Lt. Kaip matyti iÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-30 pažymos apie pareiÅ¡kėjo 2010-2012 metų pensijos dydį, Nr. 11PP(P)-3630, pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuojama remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis (b. l. 23).

PareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡ viso buvo apskaičiuota ir paskirta 52 827,52 Lt dydžio valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 42 658,24 Lt dydžio valstybinė pensija, o pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiÅ¡kėjui per minėtÄ laikotarpį iÅ¡mokėta 21 329,28 Lt (b. l. 23). PareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 str. susidarė 21 328,96 Lt dydžio nepriemoka (b. l. 23).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio mėn. buvo sumažintas pagrįstai. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 5 str. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, negalėjo būti perskaičiuojama.

Aplinkybė, kad kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ : LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.PareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nebuvo iÅ¡mokėta 21 328,96 Lt valstybinės pensijos.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Todėl atsakove Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai dėl nepagrįstai taikytų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka – 21 328,96 Lt priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti nesumokėtÄ valstybinę pensijos dalį kilęs iÅ¡ vieÅ¡osios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant administracines bylas dėl valstybinės pensijos priteisimo (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir kt.), suformuotas aiÅ¡kinimas, jog Civilinio kodekso 1.1 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius;

įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d. nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, Å¡io kodekso normos taikomos tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Å¡io kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. SpecialÅ«s įstatymai, reglamentuojantys valstybinės pensijos mokėjimÄ , nenumato tokio pobÅ«džio nuostolių kompensavimo. Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiÅ¡kėjo teisėms į pensijÄ ginti ir pareiÅ¡kėjas Å¡iuo mechanizmu naudojosi, pareiÅ¡kėjo teisės į pensijÄ bus apgintos iÅ¡mokėjus jam visÄ priklausančiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ už praeitÄ laikotarpį.

VieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neiÅ¡mokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palÅ«kanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali bÅ«ti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti palÅ«kanas, atliekančias kompensavimo funkcijÄ civiliniuose (o ne vieÅ¡uosiuose) teisiniuose santykiuose, negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. S. terminÄ skundui paduoti.PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 21 328,96 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 96 ct) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           ArÅ«nas Dirvonas                                                                                  Irena Paulauskienė                                                                                                                                              Ernestas Spruogis                Â