3fac4318-30cb-456b-8618-72ae080fd7bd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1088-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Å ., jo atstovo – Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovui, atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovams bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Å . praÅ¡ymÄ atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. Å ., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio – 1689,96 Lt.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ir patikslintame skunde nurodė, kad neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad darbdavys nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme. Nurodė, kad nėra praleistas bendrasis trejų metų senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį.

Nurodė, kad atsakovu byloje turėtų bÅ«ti ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl sunkios finansinės padėties.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundu į teismÄ kreipėsi jau po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo. Teisės aktas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Toks teisės aktas negalioja tik ateičiai. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi tik santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai, oficialaus paskelbimo, tiek kiek jie nebuvo įvykdyti, nes KTÄ® 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymas, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tokiu atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas darbo užmokestį, ir toliau taikytų VTÄ® nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Pabrėžė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, numatantį atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiga atlyginti žalÄ gali kilti tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu turi bÅ«ti taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas.PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėjas V. Å . teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtų patikslintų pažymų, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2010-04-01 sudarė 1295,51 Lt (b. l.71).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-29 raÅ¡tas Nr. 64-S-3085 patvirtina, jog pažyma dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumo V. Å . buvo pataisyta įvertinus vidurkių perskaičiavimÄ , todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui priteistinos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies dydį, teismas vadovaujasi 2012-05-31 teismui pateiktomis pažymomis Nr. 64-PA21-118 ir Nr. 64-PA21-117 (b. l. 63-67) bei 2012-06-21 pažyma Nr. 67-S-3625 (b. l.71).Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Å . v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu kreipėsi 2010-04-09 (b. l. 4). Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, darytina iÅ¡vada, jog V.

Å . praleido senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 m. vasario – kovo mėnesius. Todėl V. Å . iÅ¡ atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina (neiÅ¡einant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimų ribų) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2009-12-31, kuri sudaro 1295,51 Lt.Toks priteisimas neprieÅ¡tarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus.

Civilinio kodekso 1.127 str., reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kadangi aplinkybę, kad darbo užmokesčio priedas už 2007 m. balandžio mėnesį dirbtÄ laikÄ bus ribojamas, pareiÅ¡kėjas realiai turėjo galimybę sužinoti tik gavęs visÄ darbo užmokestį už 2007 m. balandžio mėnesį, pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už visÄ 2007 m. balandžio mėn. PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu reikalavo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad Lietuvos valstybė Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010. Todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų nesumokėto darbo užmokesčio dalį, netenkintinas.PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. IÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1689,96 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 1295,51 Lt.

Dėl kitos reikalavimų dalies praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ dėl sunkios turinės padėties turi bÅ«ti pagrindžiamas įrodymais, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesčio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011).

Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesčio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, be to pažymėtina, jog praÅ¡ymÄ atidėti bylos teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams atsakovas pateikė 2010-05-03, tačiau Å¡iuo metu nagrinėjant bylÄ nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų dėl ko sprendimo vykdymas turėtų bÅ«ti atidėtas, todėl atsakovo praÅ¡ymas sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui netenkintinas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

PraÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. Å . 1295,51 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus, 51 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Janina Vitunskienė