3fa9c680-a74a-475a-8357-4ae7939ec9f8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Zelianka Civilinė byla Nr                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-527-585/12Proceso Nr. 2-03-3-03190-2011-5                                                        Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.; 121 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. balandžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal J. J. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „Vilniaus gimdymo namai“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus gimdymo namai“ nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus akuÅ¡erės pareigų neteisėtu ir priteisti jos penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-06-13 ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p., 235 str. 2 d. 1 p. už darbo pareigų neatlikimÄ , t. y. už neleistinÄ elgesį su paciente. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė iki atleidimo iÅ¡ darbo drausminių nuobaudų neturėjo ir sistemingai darbo drausmės nepažeidinėjo, todėl jos atleidimas iÅ¡ darbo už tariamÄ pakartotinį drausmė pažeidimÄ , kurio atsakovas nenurodė įsakyme, yra neteisėtas.

Be to, atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, nenurodė jokių teisės aktų ar ieÅ¡kovės darbo pareigų, kurias ji pažeidė. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad nėra nei vienos drausminės atsakomybės sÄ lygos, todėl drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta neteisėtai be jokio pagrindo. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovės argumentus nurodė, kad 2011-06-13 įsakyme atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei 2010-12-13 taikyta drausminė nuobauda - pastaba - buvo paminėta, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. yra pagrįstas ir teisėtas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė 2011-05-06 atsakovo pacientės gimdymo metu elgdamasi agresyviai bei sakydama necenzÅ«rinius žodžius, nurodytus pacientės 2011-05-16 skunde, su paciente elgėsi neleistinai, pažeisdama Å¡ios teises ir tokiu bÅ«du padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį buvo nubausta drausmine nuobauda – atleidimu iÅ¡ darbo. Atsakovas, skirdamas ieÅ¡kovei atleidimÄ iÅ¡ darbo atsižvelgė į tai, kad ji savo veiksmais padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , į tai, kad prieÅ¡ tai ieÅ¡kovei per paskutinius 12 mėnesių (2010-12-13) buvo taikyta drausminė nuobauda bei į 2011-06-13 atsakovo audito grupės vienbalsį sprendimÄ â€žAtleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo“.

Å iuo atveju yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovei pagrįstai skyrė tinkamÄ drausminę nuobaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas negali bÅ«ti keliamas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-09-27 sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Teismas, įvertinęs ir 2011-12-13 skirtos nuobaudos ieÅ¡kovei teisėtumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė, nepraėjus 12 mėnesių nuo paskirtos drausminės nuobaudos, padarė dar vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neleistinai elgėsi su paciente, todėl atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu pagrįstai.

Be to, teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė netinkamai, įžeidžiančiai bendravo ir elgėsi su paciente jos gimdymo metu, vartodama necenzÅ«rinius žodžius ir kitus žeminančius iÅ¡sireiÅ¡kimus žemino pacientės orumÄ ir jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Toks elgesys pažeidė jai kaip akuÅ¡erei tiesiogiai keliamus reikalavimus, numatytus atsakovo patvirtintuose AkuÅ¡erės pareiginiuose nuostatuose. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai ieÅ¡kovės elgesį įvertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kadangi toks elgesys ne tik žemina kito žmogaus orumÄ , pažeidžia jo konstitucines teises, bet ir menkina patį darbdavį, žemina ir menkina jo reputacijÄ .

Nenustatęs jokių aplinkybių, pateisinančių tokį ieÅ¡kovės elgesį, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės veiksmuose yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas 2011-06-13 atsakovo įsakymas dalyje dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieÅ¡kovei DK 235 str. 2 d. 1 p. pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovė J. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, nurodė, kad įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , liudytojų paaiÅ¡kinimus, nepaisant to, kad tiek apeliantė, tiek ir liudytojais apklausti kiti atsakovo darbuotojai, dirbę atsakovo pacientės gimdymo metu, nepatvirtino matę ar girdėję netinkamÄ apeliantės elgesį pacientės atžvilgiu, ir teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų pacientės ir jos vyro paaiÅ¡kinimais apie tai, kad apeliantė pacientės gimdymo metu su ja elgėsi netinkamai, vartojo necenzÅ«rinius, pacientę žeminančius ir įžeidžiančius žodžius ir iÅ¡sireiÅ¡kimus.

Konkrečiai apeliantė nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas gydytojos M. D. paaiškinimus, kadangi pacientė ir jos vyras nurodė, jog gimdymo metu buvo ir kitos moterys, tarp jų ir M. D., todėl ji galėjo girdėti apeliantės vartojamus necenzūrinius žodžius ir išsireiškimus, be to, M. D. negalėjo turėti suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimais nebuvo pagrindo abejoti. Be to, liudytojų paaiškinimai yra prieštaraujantys, ir teismas į tai neatsižvelgė.

Apeliantė taip pat nurodė, kad pacientė ir jos vyras pirmiausia buvo nepatenkinti tuo, kad kai kuriuos veiksmus ieÅ¡kovė atliko netinkamai ir įžeidžiančiai, pavyzdžiui kÅ«dikio uždėjimÄ ant motinos iÅ¡kart po gimdymo suprato kaip medicinos normų pažeidimÄ , kai tuo tarpu tokie veiksmai atitiko medicinos normas, todėl, apeliantės nuomone, skundÄ dėl tariamai įžeidžiančių ieÅ¡kovės veiksmų pacientė parašė neadekvačiai įvertinusi gimdymo metu tinkamai atliktus ieÅ¡kovės veiksmus ir tik po 10 dienų.Atsakovas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutikdamas su apeliantės argumentais dėl gydytojos M. D. parodymų netinkamo vertinimo, atsakovas nurodė, kad tokie apeliantės teiginiai yra klaidinantys teismÄ , kadangi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, gydytoja turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nes jos žinioje buvo apeliantė ir kitas personalas. Be to, atsakovas atsiliepime pastebėjo, kad vienu metu gimdant 7 moterims, gydytoja visų pokalbių tarp apeliantės ir gimdyvės galėjo ir negirdėti ir kreipti dėmesį tik į pačiÄ gimdymo eigÄ , bet ne į Å¡alutinius dalykus.

Atsakovo nuomone, apeliantė taip pat klaidina teismÄ , nurodydama, jog gimdyvė jos kÅ«dikio uždėjimÄ ant jos iÅ¡kart po gimdymo suprato kaip medicinos normų pažeidimÄ . Atsakovas pabrėžė, kad pacientė akivaizdžiai ir nedviprasmiÅ¡kai tiek savo 2011-05-16 skunde, tiek ir paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė, jog medicinos normų pažeidimas buvo bÅ«tent neetiÅ¡kas ir visas moralės normas peržengiantis apeliantės elgesys su gimdyve. Nesutikdamas su apeliante, atsakovas nurodė, kad 10 dienų terminas po gimdymo, kada gimdyvė surašė skundÄ dėl apeliantės elgesio, laikytinas kaip itin trumpas po tokio įvykio kaip gimdymas, ypač trukusio ilgiau nei įprastai ir pirmÄ kartÄ .

Dėl Å¡ios priežastis tikėtina, jog po tokio trumpo laiko tarpo aplinkybės, nurodytos pacientės skunde atspindėjo tikrÄ jÄ situacijÄ , buvo tikslios ir neiÅ¡galvotos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės sutapo su Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimais teisme. Apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad apeliantei priklauso 5 vidutinių mėnesinių dydžių iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei turi bÅ«ti priteista neturtinė žala, atsakovas prašė atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi apeliantė nepateikė jokių Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.Apeliantė pagrindiniu skundo argumentu kelia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktÄ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių faktinį vertinimÄ , atmetus liudytojos M.

D., L. Å . ir A. V. parodymus ir pasirėmus, kaip nurodė pati apeliantė, prieÅ¡taringais A. S. bei J. D. parodymais.Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslÄ â€“ pasiekti teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176str.1d.).Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185str.1d.).

Ä®rodymų vertinimas civiliniame procese pagal suformuotÄ teismų praktikÄ grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, grindžiama laisvo įrodymo vertinimo principu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. IÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ teismas gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinųjų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ištirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Dalis į teismo posėdį kviestų liudytojų nebuvo apklausti, šalims atsisakius besikartojančių liudytojų parodymų tyrimo (b.l. 140). Taigi teismas užtikrino šalių teisę įrodinėti, ištyrė šalių byloje pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų vertinimo.Pirmosios instancijos nesirėmė liudytojos M.

D. parodymais. Nors apeliantė pagrįstai nurodė, kad A. S. ir J. D. teigė, kad ieÅ¡kovė netinkamai elgėsi M. D. akivaizdoje, todėl jos parodymų negalima atmesti vien tuo pagrindu, kad Å¡i liudytoja netinkamo ieÅ¡kovės elgesio metu galėjo bÅ«ti pasiÅ¡alinusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja M. D., į teismo klausimÄ ar žino dėl ko vyksta byla, atsakė, kad žino, jog byla vyksta dėl A. S. skundo, paduoto dėl akuÅ¡erės ir jos (M.

D.) netinkamai vykdytos gimdyvės priežiÅ«ros (b.l.137). Vadinasi, liudytoja M. D. davė parodymus teismui, bÅ«dama įsitikinusi, kad vyksta procesas, susijęs su A. S. skundo, nukreipto ne tik prieÅ¡ ieÅ¡kovę, bet ir prieÅ¡ jÄ pačiÄ , nagrinėjimu. Teismas, prieÅ¡ apklausdamas liudytojÄ , iÅ¡siaiÅ¡kina jo santykius su Å¡alimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės liudytojo parodymams vertinti (CPK 192str.5d.). Nustatęs, kad dėl liudytojos M. D. suvokimo apie tyrimo apimtį, Å¡i liudytoja tapo labiau suinteresuota ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių patvirtinimu ir A.

S. bei J. D. nurodomų aplinkybių paneigimu, negu nesuinteresuotu visų jai žinomų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių atskleidimu, teismas turėjo rimtÄ pagrindÄ tokios liudytojos parodymais nesiremti. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ta aplinkybė, kad liudytoja M. D. yra pas atsakovÄ dirbanti gydytoja, iÅ¡ esmės atsakinga už jai talkinančio personalo darbÄ priimant gimdymÄ , kadangi akuÅ¡eris privalo vykdyti gydytojo nurodymus (VÅ¡Ä® „Vilniaus gimdymo namai“ akuÅ¡erės pareiginių nuostatų 13.8p., 17.7p., 18.10p. [b.l. 58-63]), dėl to yra gydytojui pavaldus.

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo remtis Å¡ios liudytojos parodymais atmetami.Liudytojų L. Å . ir A. V. parodymais remtis paneigiant atsakovo iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovės įvykdytus pažeidimus nėra galimybės, kadangi Å¡ios liudytojos patvirtino buvusios A. S. akivaizdoje trumpÄ laikÄ , periodiÅ¡kai, o A. S. bei J. D. taip pat nepatvirtina, kad jų nurodomi ieÅ¡kovės netinkami veiksmai buvo atlikti Å¡ių liudytojų akivaizdoje.A. S. bei J. D. parodymai turi neesminių nesutapimų dėl skundo suraÅ¡ymo aplinkybių, tačiau tokie neatitikimai negali bÅ«ti pakankama priežastimi visiÅ¡kai atmesti jų parodymus, nes gali bÅ«ti paaiÅ¡kinti įprastu asmens iÅ¡ atminties dėstomų aplinkybių tvarkos supainiojimu, kurio tikimybę dar padidina didelis Å¡ių asmenų nurodomomis aplinkybėmis natÅ«raliai patirtas jaudulys.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko tÄ aplinkybę, kad nėra nustatytas joks A. S. ir J. D. suinteresuotumas apkalbėti ieÅ¡kovę ir siekti jos atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡skyrus tÄ , kurį nurodo patys Å¡itie asmenys – aiÅ¡kiai netinkamÄ , pasibjaurėtinÄ , visiÅ¡kai nederantį gydymo įstaigos personalui elgesį su gydymo įstaigos klientu, esančiu gydymo įstaigos priežiÅ«roje ypatingai pažeidžiamos bÅ«senos aplinkybėmis.Nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teismas apeliantės argumentus atmeta.Netinkamu darbo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymu apeliacinis skundas nėra grindžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė netinkamo DK 136str.3d.1p., kaip ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, taikymo.Atmetus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinis skundas netenkinamas. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkinamas. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79str.1d.). IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88str.1d.6p.).

IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra Å¡alies patirtos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, numatytos CPK 88str.1d. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro aiÅ¡kindamas CPK 88str.1d.9p., numatantį ir kitų iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai jos, taip pat kaip ir 1-8 punktuose nurodomos iÅ¡laidos, yra bÅ«tinos ir pagrįstos, net kai jos Å¡iuose punktuose nenumatytos. Taigi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, esminis požymis yra jų bÅ«tinumas tam teismo procesui, kuriame jos patiriamos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovÄ bylos procese nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atstovavo savo darbo pareigas atlikęs atsakovo darbuotojas teisininkas, todėl teismas papildomÄ advokato samdymÄ vertina kaip atsakovo veiksmÄ , sukÅ«rusį jam Å¡iomis aplinkybėmis nebÅ«tinas iÅ¡laidas, kurios negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡Â kitos Å¡alies.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331str., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                           Vytautas Zelianka Kolegijos teisėjai                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                 Antanas Rudzinskas