3fa9664e-effa-4a94-8729-a739b60aa00f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys LemežisPranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Vitalija Vaivadienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-57-1-00705-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; (S). Nuorašas VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. gegužės 17 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai, gynėjui advokatui Anatolijui Burinskui, nuteistiesiems A.

B., L. B., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. B. (A. B.), L. B. ir jų gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. bauda 10 MGL (1300 litų), jam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo 2010-04-18 laikas, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai;L.

B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. bauda 13 MGL (1690 litų); IÅ¡ L. B. priteista po 800 Lt J. P. ir L. M. naudai neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ A. B. priteista 400 Lt V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-04-17, apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir papraÅ¡ius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, jis, sėdėdamas automobilio „VOLVO“-460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius tarnybines pareigas einančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulės J. P. atžvilgiu, įžeidė jÄ , po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. pareikalavus, kad A.

B. nustotų keiktis ir atsipraÅ¡ytų policijos pareigÅ«nės J. P., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulio V. K. atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir tuo įžeidė tarnybines pareigas ėjusį patrulį V. K.,po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. iÅ¡kvietus pastiprinimÄ - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulę L. M. bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulį R.

L., jis jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir tuo įžeidė einančius tarnybos pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyresniuosius patrulius L. M. ir R. L., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, policijos pareigÅ«nams dar iÅ¡kvietus pastiprinimÄ - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M., jis jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulį G.

R., patrulį G. D. ir patrulį J. M.. po to, policijos tarnybiniu automobiliu FIAT DUKATO v/n (duomenys neskelbtini) bevežant A. B. į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ , esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), jis keikė necenzÅ«riniais žodžiais jį lydėjusius policijos pareigÅ«nus- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., G. D. ir patrulį J. M. ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G.

D. ir patrulį J. M., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos BK 290 str. L. B. nuteista už tai, kad ji 2010-04-17, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir papraÅ¡ius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, o keleiviui A. B. pradėjus įžeidinėti savo tarnybines pareigas einančius policijos pareigÅ«nus-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulę J.

P., vyr. patrulę L. M., patrulį V. K., vyr. patrulį R. L., turėdama tikslÄ sukliudyti sulaikyti A. B., įžeidusį policijos pareigÅ«nus, prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus panaudojo fizinį smurtÄ , t.y. kojomis sudavė du smÅ«gius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulei J. P. į deÅ¡inę blauzdÄ ir deÅ¡inį kelį, padarydama poodines kraujosruvas deÅ¡inės blauzdos ir kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko suspaudė pirÅ¡tais ir draskė nagais vyresniajai patrulei L.

M. deÅ¡inį ir kairį rieÅ¡us, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus deÅ¡iniojo dilbio - rieÅ¡o srityje, odos įdrėskimÄ kairiojo rieÅ¡o srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei suplėšė vyresniosios patrulės L. M. uniforminės striukės rankovę, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams-savo tarnybines pareigas ėjusioms Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulei J. P. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulei L. M., t. y. padarė nusikalstamÄ Â veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Apeliaciniu skundu nuteistieji A. B., L. B. ir jų gynėjas advokatas Anatolijus Burinskas praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 metų sausio 9 dienos nuosprendį A. B. ir L. B. atžvilgiu panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir nurodo, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) netoli nuo jų namų, policijos automobilis atvažiavęs iÅ¡ priekio, be įjungtų Å¡viesos žiburėlių, per garsiakalbį neįspėdamas staigiai iÅ¡ priekio užvažiavo užkirsdamas keliÄ jų automobiliui, sudarydami avarinę situacijÄ .

Dėl tokio netikėto policininkų manevro, vairuotoja vos neįvažiavo į griovį, todėl tokiais neteisėtais ir pavojingais policininkų veiksmais (nesilaikydami Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punkto reikalavimų), sukėlė automobilyje buvusių asmenų nepasitenkinimÄ . Kai policininkė J. P. pareikalavo pateikti vairuotojos dokumentus, o juos gavusi nežinojo kokių dokumentų jai dar reikia, A. B. sėdėdamas automobilyje iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tokiais pareigÅ«nės veiksmais.

Policininkė viena stovėjo prie automobilio, todėl jos pareiÅ¡kimas, kad A. B. jos atžvilgiu koliojosi ir tuo jÄ Ä¯Å¾eidė, niekuo nepagrįstas, atvirkščiai, automobilyje sėdėję kiti asmenys patvirtino, kad A. B. jos nekoliojo ir todėl negalėjo įžeisti. Nuosprendyje nenurodyta, kad policininkė kažkuo užgauliai buvo pažeminta (BK 155 str., pateikiama įžeidimo sÄ voka). A. B. to nesiekė ir jam to nebuvo reikalinga, jam pareikÅ¡tas kaltinimas dėl policininkės J. P. įžeidimo naikintinas.

Policininkas V. K., nors negirdėjo, kad A. B. policininkės J. P. atžvilgiu koliojosi, priėjės prie automobilio, grubiai pažeisdamas Patrulių veiklos instrukcijos XII skyriaus reikalavimus, pradėjo nepagrįstai reikalauti atsipraÅ¡yti policininkės, bei toliau grasinti, kad jam bus duodami „bananai“ bei nuvežtas į policijÄ . Tokiais savo veiksmais policininkas V. K. iÅ¡provokavo A. B., todėl pastarasis sujaudintas tokių policininkų neteisėtų veiksmų galėjo ir pavartoti necenzÅ«rinius žodžius, bet nei vienas iÅ¡ jų nebuvo nukreiptas konkrečiam asmeniui įžeisti, to net nenurodo apklausti policininkai.

Teismas nevertino, kad policijos patrulis Policijos veiklos įstatymo 18 str. 8 punkto pagrindu neturi teisės stabdyti automobilį, jeigu jis nepažeidžia KET, o patruliai teisme mėgino aiškinti, kad tikrino automobilį ar jis nevogtas, ar vairuotojas blaivus, o ar toks automobilis VOLVO buvo paieškoje, ar buvo galima įtarti, kad vairuotoja neblaivi, policininkai negalėjo nieko paaiškinti, J. P. pradėjo teigti, kad jie norėjo patikrinti ar automobilis techniškai tvarkingas- bet tai ne patrulio funkcija, esant nustatytoms byloje aplinkybėms, akivaizdus policininkų tarnybinių pareigų viršijimas, kai be pagrindo A.

B. (jis nekėlė niekam jokio pavojaus, policininkų aiÅ¡kinimai, kad jiems buvo bÅ«tina nustatyti jo tapatybę, nepagrįsti, nes automobilio dokumentai buvo A. B. vardu, automobilį vairavo jo žmona, automobilyje važiavo jo motina L. B., kuri prašė policininkų netempti jos sÅ«naus iÅ¡ automobilio, policininkai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijÄ (II, XII skirsnis)) buvo jėga iÅ¡velkamas iÅ¡ automobilio, jo atžvilgiu nepagrįstai naudojama prievarta, uždėti antrankiai, nuvežtas į policijÄ , kuris iÅ¡provokavo jo vartojimÄ necenzÅ«rinių žodžių, ko teismas nevertino.

Mėginant A. B. jėga iÅ¡vilkti iÅ¡ automobilio, pastarasis galėjo pavartoti necenzÅ«rinius žodžius, bet tai buvo tik savigynos nuo neteisėtų policininkų veiksmų metu pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai, o ne konkrečiam policininkui daromi įžeidimai. Å iuo atveju, daugiausia galėjo bÅ«ti necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, už kÄ policininkai galėjo A. B. suraÅ¡yti administracinio pažeidimo protokolÄ . L. B. važiavo nurodytame automobilyje sėdėdama užpakalinėje sėdynėje kartu su nepilnamete ir neįgalia dukra, o policininkams staigiai užkirtus jų automobiliui keliÄ ir iÅ¡kilus pavojui bÅ«ti sužalotiems autoavarijoje, tokiais policininkų veiksmais visi pasipiktino.

Kai policininkė J. P. pareiÅ¡kė, kad dabar jos sÅ«nui A. B. duos “bananų”, L. B. suprato, kad jos sÅ«nus bus muÅ¡amas, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo policininko V. K. praÅ¡yti, kad jie nekibtų be reikalo prie jos sÅ«naus ir kad jiems bÅ«tų leidžiama važiuoti toliau, nes iki namų buvo likę pora Å¡imtų metrų. Tuo metu atvažiavo kitas policijos automobilis su kitais policininkais, prie jų priėjo ir jos vyras B., bet policininkai iÅ¡kart neaiÅ¡ku dėl ko griebė jos vyrÄ ir pasodino į policijos automobilį bei pradėjo iÅ¡ automobilio tempti jos sÅ«nų.

L. B. pradėjo praÅ¡yti policininkų nepriekabiauti prie sÅ«naus, tuo metu jos atžvilgiu ir jos sÅ«naus žmonos atžvilgiu policininkės panaudojo dujas, purkÅ¡damos į akis, ji buvo sugriebta ir pakiÅ¡us kojÄ pargriauta ant žemės. L. B. nei grasino panaudoti tuoj pat smurtÄ , nei panaudojo smurtÄ , nei pasiprieÅ¡ino policininkams, nebuvo tam laiko ir galimybių, tikslo, ji buvo blaivi, niekad gyvenime neturėjusi reikalų su policija, nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡drįstų grasinti panaudoti smurtÄ arba naudotų smurtÄ prieÅ¡ 4 vyrus ir dvi moteris policininkus.

Atvirkščiai – policininkai prieÅ¡ jų motinų amžiaus moterį, neturėdami jokio teisinio pagrindo panaudojo kovinius veiksmus, dujas, antrankius, bÅ«tent jų veiksmai iÅ¡provokavo šį konfliktÄ . L. B. mano, kad visa tai vyko tik dėl to, kad policininkai siekė priversti juos iÅ¡sipirkti iÅ¡ policininkų. Ä®vykio vietoje policininkai L. B. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Pasipiktinusi neteisėtais policininkų veiksmais jos ir kitų Å¡eimos narių atžvilgiu, kitÄ dienÄ ji kreipėsi į policijos komisariatÄ , prokuratÅ«rÄ , kad policininkų atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tik po mėnesio, kai buvo pradėtas jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, policininkai, stengdamiesi iÅ¡vengti atsakomybės, pradėjo kurti istorijÄ apie A.

B. ir L. B. įvykdytus nusikaltimus. Akivaizdu, kad policininkų parodymai jau buvo suderinti, aptarti. Nors policijos komisariato buvo reikalauta pateikti įrodymus kada ir kaip buvo įregistruoti policininkų tarnybiniai pranešimai dėl įvykio, kaip jie pasiaiškino dėl dujų, kovinių veiksmų, antrankių panaudojimo, pastiprinimo iškvietimo (budinčiojo nebuvo nurodymo siųsti pastiprinimo), policija tokių duomenų nepateikė. Teismui buvo pateiktas įrašas iš budinčios dalies, kuriame policininkas V.

K., tik sulaikęs automobilį praneÅ¡a budinčiajam, kad bus pasiprieÅ¡inimas ir todėl reikalingas pastiprinimas. Tai patvirtinÄ , kad policininkai jau iÅ¡ anksto planavo įvardijamÄ pasiprieÅ¡inimÄ , todėl pradėjo konfliktuoti su automobilyje važiavusiais asmenimis. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas nepasisakė, jų nevertino. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Skundai atmestini.Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. PasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas pavartojant smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ . PasiprieÅ¡inimas smurtu reiÅ¡kia, kad kaltininkas panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . Å i nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamas valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005; 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2007).

Už pasiprieÅ¡inimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012) policijos, vieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimÄ numatyta teisinė atsakomybė. JÄ numato kaip Baudžiamasis, taip ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, vieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.

Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Taigi smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra atribojamasis nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymis. Å iuo atveju, apeliantė L. B. nuteista už tai, kad ji turėdama tikslÄ sukliudyti sulaikyti A.

B., įžeidusį policijos pareigÅ«nus, prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus panaudojo fizinį smurtÄ , t.y. kojomis sudavė du smÅ«gius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulei J. P. į deÅ¡inę blauzdÄ ir deÅ¡inį kelį, padarydama poodines kraujosruvas deÅ¡inės blauzdos ir kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko suspaudė pirÅ¡tais ir draskė nagais vyresniajai patrulei L. M. deÅ¡inį ir kairį rieÅ¡us, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus deÅ¡iniojo dilbio - rieÅ¡o srityje, odos įdrėskimÄ kairiojo rieÅ¡o srityje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei suplėšė vyresniosios patrulės L.

M. uniforminės striukės rankovę, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. B. nei grasino panaudoti tuoj pat smurtÄ , nei panaudojo smurtÄ , nei pasiprieÅ¡ino policininkams, t.y. neigiamas veiksmų atlikimas už kuriuos apeliantė nuteista. Tuo pačiu nurodoma, kad tik po mėnesio, kai buvo pradėtas jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, policininkai, stengdamiesi iÅ¡vengti atsakomybės, pradėjo kurti istorijÄ apie A. B. ir L. B. įvykdytus nusikaltimus. Akivaizdu, kad policininkų parodymai jau buvo suderinti, aptarti, t.y. neginčijamas vienų policininkų parodymų atitikimas kitų policininkų parodymams, jų nuoseklumas, minėti parodymai yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir aptarti, todėl parodymai apeliacinės instancijos nutartyje neatkartotini.

Nuteistosios L. B. parodymai yra duoti ne nuo pirmosios įtariamosios apklausos, yra iš dalies nenuoseklūs. Ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00631-10 2010-05-06 liudytojos apklausos metu L. B. davė parodymus, tame tarpe parodė, kad pareigūnei pasakius, kad kažko iš automobilio dokumentų trūksta, A. pasakė „Tegu atveria akis“. 2010-05-11 įtariamojo apklausos metu L. B. (t.1, b.l. 179) savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00631-10. 2010-06-15 įtariamojo apklausos metu ji savo kaltės dėl jai pareikšto įtarimo nepripažino, parodymus duoti atsisakė. 2010-09-14 įtariamosios apklausos metu (b.l. 187-188) L.

B. parodė, kad „tada pareigūnas V. K. pasakė, kad jūsų keleivis tuoj gaus “bananų“. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ji jau parodė (t.2, b.l. 178-180), kad policijos mašina sustojo jiems lygiagrečiai, Anatolijus pasakė „tegul atmerkia akis“, bet pasakė žodžius ne pareigūnui. A. išlipo iš mašinos ir nuėjo paklausti dėl dokumentų, grįžo ir pasakė, kad „A. duos bananų“. Ji netrukdė pareigūnams išvesti sūnaus iš automobilio, ji stovėjo prie priekinio žibinto, pareigūnai meluoja.

Apeliaciniame skunde ji nurodė, kad policijos automobilis atvažiavęs iÅ¡ priekio, be įjungtų Å¡viesos žiburėlių, per garsiakalbį neįspėdamas staigiai iÅ¡ priekio užvažiavo užkirsdamas keliÄ jų automobiliui. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad nuteistosios L. B. parodymai ir paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s, nes ji vienu atveju parodė, kad A. pasakė, kad „A. duos bananų“, o kitu, kad V. K. pasakė, kad keleivis tuoj gaus “bananų“, skirtingai nurodytas policijos automobilio pastatymo bÅ«das – lygiagrečiai ir „užkertant“.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , tai, kad J. P. ir L. M. padaryti sužalojimai (nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai) buvo konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1290/10 (b.l. 49-50), kurioje konstatuota, kad L. M. padaryta: kraujosruvos ir odos įdrėskimas deÅ¡iniame dilbio - rieÅ¡o srityje, odos įdrėskimas kairio rieÅ¡o srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-17), paveikus kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, apraÅ¡ytos kraujosruvos bÅ«dingos suspaudimui pirÅ¡tais, odos įdrėskimai galėjo gautis nuo įdrėskimų nagais ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1291/10 (t.1, b.l. 74-75) J.

P. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės blauzdos ir kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-17), paveikus kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. (t.1, b.l. 74-75), o tyrimai pradėti ir baigti 2010-04-22, t.y. praėjus nedaug laiko po įvykių, pritartina pirmosios instancijos teismo darytai iÅ¡vadai, kad L. B. versijÄ paneigia nukentėjusiųjų parodymai, specialistų iÅ¡vados, kuriuose konstatuoti nežymÅ«s kÅ«no sužalojimai, daiktų poėmio bei daiktinių įrodymų apžiÅ«ros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad uniforminės striukės apžiÅ«ra bei nurodyti jos sugadinimai.

IÅ¡ sužalojimų kiekio ir vietos (L. M. padaryta kraujosruvos ir odos įdrėskimas deÅ¡iniame dilbio - rieÅ¡o srityje, odos įdrėskimas kairio rieÅ¡o srityje, J. P. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės blauzdos ir kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje), nukentėjusiųjų parodymų, darytina iÅ¡vada, kad smurtÄ L. B. naudojo tyčia, suvokdama, kad jį vartoja. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje esančiais įrodymais be realių abejonių nustatyti L. B. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Tiek pasipriešinimas valstybės tarnautojui (BK 286 straipsnis), tiek valstybės tarnautojo, einančio savo pareigas, įžeidimas (BK 290 straipsnis) baudžiamajame įstatyme aprašyti formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-557/2005), t. y. kaip būtinasis ir pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis šiose sudėtyse nurodyta veika. Minėtos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.

Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (pvz. keiksmažodžiais, nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį teisėtai atliekantį viešojo administravimo funkcijas. Kartu turi būti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis. Kaltininko tokio elgesio motyvas pagal BK 286 ir 290 straipsnius nėra būtinas sudėties požymis.

Už pareigÅ«no įžeidimÄ galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimÄ , ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų pareigÅ«nų įžeidimÄ kaltininkas turi atsakyti baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali bÅ«ti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigÅ«nų įžeidimÄ atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-421/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009).

Sprendimas konkrečiÄ veikÄ kvalifikuoti kaip nusikaltimÄ turi bÅ«ti pagrindžiamas įvertinus veikos pobÅ«dį, kuris turi pasiekti nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Dėl pareigÅ«nų piktnaudžiavimo tarnyba buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 10-1-00631-10), prokurorės 2010 10 04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymių. Vilniaus miesto prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 11 12 nutarimu atmestas L.

B. ir jos atstovo advokato A. B. skundas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011 01 28 nutartimi pareiškėjo advokato A. B. skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2011 03 15 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis palikta galioti. Teismų nutartys yra įsiteisėjusios ir įsigaliojusios, jose nurodyta, kad policijos pareigūnai nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. 2 d., 24 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, veikė teisėtai.

Teisėjų kolegija Å¡ioms iÅ¡vadoms pritaria. Visi pareigÅ«nai buvo uniformuoti. Kviečiami net 2 ekipažai. L. B. turėjo paklusti, neprovokuoti policininkų, o A. B. bÅ«damas neblaivus, vis keikėsi, nenustojo to daryti. Motina turėjo (galėjo raminti sÅ«nų, o ne prieÅ¡ingai). Teismas atkreipia dėmesį, kad A. B. buvo nuteistas tik už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 290, kaip tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ir vertina tai, kad pats A. B. apeliaciniame skunde, kurį pats ir pasirašė, nurodo, kad policininkas V.

K. priėjės prie automobilio, grubiai pažeisdamas Patrulių veiklos instrukcijos XII skyriaus reikalavimus, pradėjo nepagrįstai reikalauti atsipraÅ¡yti policininkės, bei toliau grasinti, kad jam bus duodami „bananai“ bei nuvežtas į policijÄ ir tokiais savo veiksmais policininkas iÅ¡provokavo A. B., todėl pastarasis sujaudintas tokių policininkų neteisėtų veiksmų galėjo ir pavartoti necenzÅ«rinius žodžius, bet nei vienas iÅ¡ jų nebuvo nukreiptas konkrečiam asmeniui įžeisti, mėginant A.

B. jėga iÅ¡vilkti iÅ¡ automobilio, pastarasis galėjo pavartoti necenzÅ«rinius žodžius, bet tai buvo tik savigynos nuo neteisėtų policininkų veiksmų metu pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai, o ne konkrečiam policininkui daromi įžeidimai, t.y. iÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad A. B. neneigia necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ , o iÅ¡ aplinkybės, kad patrulis V. K. reikalavo atsipraÅ¡yti policininkės, parodo, kad nuteistasis A. B. negalėjo nesuvokti ir nesuprasti savo veikos faktinę ir socialinę prasmę, kad jo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai įžeidžia asmenį teisėtai atliekantį vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (patrulę, kuri pareikalavo pateikti automobilio dokumentus), pareigÅ«nÄ V.

K. (kadangi pats praÅ¡ymas atsipraÅ¡yti parodo, kad vartojami necenzÅ«riniai žodžiai yra įžeidžiantys) kuris, teismo vertinimu, savo veiksmais siekė, leisdamas A. B. atsipraÅ¡yti, leisti A. B. nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, numalÅ¡inti konfliktinę situacijÄ , ir suÅ¡velninti A. B. savo teisinę padėtį. Å iuo atveju, teisėtų veiksmų, kurie bus atliekami neatsipraÅ¡ius, įvardinimas, nelaikytinas neteisėta veikla, o laikytina tik poveikio priemone, kuria siekiama sudrausminti ir įspėti apie galimas veiksmų pasekmes necenzÅ«rinius žodžius vartojantį asmenį.

Tai, kad po siÅ«lymo atsipraÅ¡yti A. B. ir toliau vartojo necenzÅ«rinius žodžius, parodo, kad jis suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekė taip elgtis. Ä®vertinusi aplinkybes, kad A. B. vartojo bÅ«tent necenzÅ«rinius žodžius, t.y. juos vartojant savaime galinčiu įžeisti, žodžius vartojo pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , net po sÄ lygų atsipraÅ¡yti sudarymo, jais, kaip, kolegijos nuomone, be abejonių nustatyta bylos medžiaga, o bÅ«tent, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, siekdamas įžeisti policijos pareigÅ«nus, juos vartojo daugelio policijos pareigÅ«nų atžvilgiu:

J. P., V. K., L. M., R. L., G. R., G. D. ir patrulio J. M., vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir suprantant po praÅ¡ymo atsipraÅ¡yti, kad jie policininkus įžeidžia, vartojo necenzÅ«rinius žodžius skirtingose vietose (automobilyje kuriuo jis važiavo, ir tarnybiniu automobiliu bevežant jį į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ ) – darytina iÅ¡vada, kad, Å¡iuo atveju, A. B. veikos pobÅ«dis pasiekė nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kurių nuoseklumas skunde neginčijamas, darytina iÅ¡vada, kad byloje esančiais įrodymais be realių abejonių nustatyti A.

B. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. Pažymėtina, kad, įvertinus aplinkybių visumÄ , kolegija nepritaria skundo argumentui dėl necenzÅ«rinių žodžių provokavimo, be to, kaltininko tokio elgesio motyvas pagal BK 290 straipsnius nėra bÅ«tinas sudėties požymis. Nors skunde nurodoma, kad automobilyje sėdėję kiti asmenys patvirtino, kad A. B. J. P. nekoliojo ir todėl negalėjo įžeisti, tačiau kolegija, Å¡iuo atveju, minėtais parodymais netiki, kadangi automobilyje sėdėjo nuteistojo giminės ir artimieji, kurie turi motyvÄ jam padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jis neneigia vėlesnių necenzÅ«rinių žodžių vartojimo atvejų, kurie, įvertinus aplinkybių visumÄ ir eigÄ , teismo vertinimu, be abejonių patvirtina J.

P. parodymus dėl jos įžeidimo. Kolegija mano, kad įžeista (užgauliai pažeminta) buvo bÅ«tent necenzÅ«riniais žodžiais. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad policijos pareigÅ«nai grasino A. B. „bananais“, o bÅ«tent, neteisėtu jų panaudojimu. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad policininkai galėjo iÅ¡ anksto planuoti pasiprieÅ¡inimÄ , neÅ¡alina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad įvertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A.

B. vartojo būtent necenzūriniius žodžius ir būtent pareigūnų atžvilgiu ir tuo kolegija neabejoja. Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. amžius nesiekė penkiasdešimties metų, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad policijos pareigūnų veiksmai jos atžvilgiu buvo neproporcingi.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. B. ir L. B. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , A. B. ir L. B. asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , A. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir paskyrė jiems Å¡velniÄ bausmės rūšį - baudas, ženkliai mažesnes nei BK 47 str. numatytas baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus. Tokia bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.Pirmosios instancijos teismas, nepažeidžiant BPK ir CK nuostatų, priteisė iÅ¡ nuteistųjų neturtinę žalÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              nuteistųjų A. B., L. B. ir jų gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                          (paraÅ¡as)                                       Stasys Lemežis Teisėjai                                       (paraÅ¡ai)                                       Audronė Kartanienė                                                                                                                      ArtÅ«ras Pažarskis NuoraÅ¡as tikras:                                                                                   Stasys LemežisTeisėjas