2022-03-02 Nr. AB-4930-3-65-3-00589-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-152-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00589-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo E. S. 91,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., įsiskolinimą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams padavė pareiškimą dėl prašymo atsisakymo, kadangi atsakovas sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą po prašymo padavimo teismui. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nesumokėjo 15 Eur prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo ir administracinę bylą nutraukė, bet netenkino Centro prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas buvo priverstas prašymu kreiptis į teismą, nelaikytinas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas konstatavo, kad prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Centro žmogiškaisiais ištekliais.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, jog prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Centro prašymo jas priteisti netenkino.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir tenkinti Centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą kainą pasitelkti teisininkus profesionalus.

Pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas, susijusias su skolų administravimu ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Teismams perduodamų skolininkų kiekiai yra nemaži, pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra pilnai užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, todėl paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų pareiškėjo (o kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų) interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Toks praktikos pakeitimas paneigtų Lietuvos administraciniame procese vyraujančio principo „pralaimėjęs moka“ esmę ir prasmę ir neužtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijų – be kita ko, ir teisės į veiksmingą ir kokybišką procesą užtikrinimo, kadangi pareiškėjo darbuotojo teisminiam procesui sugaištas laikas nebūtų kompensuojamas skolininko. Būtų paneigtas ir prevencinis bylinėjimosi išlaidų poveikis, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukeltų jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų (skatintų teisinį nihilizmą) bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs ir su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl šių išlaidų visiškas nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas Centro prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad administracinė byla Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nutraukta Centrui atsisakius prašymo dėl to, jog atsakovas sumokėjo prašytą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą (ABTĮ 103 str. 4 p.). Aptariama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtas 15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka būtent su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinis, nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Centro prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Centro žmogiškaisiais ištekliais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia bylinėjimosi išlaidas, šį pareiškėjo atskirojo skundo argumentą paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius