2021-05-05 Nr. AB-9662-3-61-3-02941-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-949-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02941-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (1.45.)-24-VL/5474 (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones. P. R. taip pat prašė iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale išlaikė D kategorijos transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą ir 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2019 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo P. R. atsisakė išduoti D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kadangi jis per vienerius metus nesikreipė dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir todėl nuo 2018 m. vasario 3 d. prarado teisę įgyti D kategorijai priskirtų transporto priemonių vairavimo teisę.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam atsisakė išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, kadangi pagal iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Egzaminavimo aprašas) redakcijos nuostatas, jis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo gavimo privalėjo kreiptis per metus laiko nuo praktikos egzamino išlaikymo. Pareiškėjas akcentavo, kad nors VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas nurodė, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Egzaminavimo apraše nebeliko nuostatos, įtvirtinančios teigiamo praktikos egzamino galiojimo terminą, tačiau vadovaudamasis bendruoju teisės aktų galiojime laike principu, teigė, jog norėdamas įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, P. R. privalo Egzaminavimo apraše nustatyta tvarka dar kartą išlaikyti vairavimo (teorijos ir praktikos) egzaminą.

4. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, juo buvo pažeisti viešojo administravimo tikslai, nevisapusiškai išaiškintos aplinkybės, klausimas išspręstas ne pagal įstatymą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas atlikti veiksmus pagal įstatymą, t. y. P. R. išduoti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

6. Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas prašė P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad vairuotojų pažymėjimus išduoda / keičia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Nurodė, kad išduodamas arba keisdamas vairuotojo pažymėjimą, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas vykdo procedūrą, laikydamasis tvarkos, nustatytos Taisyklių 17 punkte, t. y. atitinkamuose registruose patikrina, ar nėra sąlygų, draudžiančių išduoti / keisti vairuotojo pažymėjimą.

8. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas teigė, kad pareiškėjas netinkamai suvokia bendrojo teisės principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) esmę ir tikslus, kurie yra išsamiai išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei išplėtoti teismų praktikoje.

9. Atsakovas pažymėjo, kad P. R. vairavimo egzaminą, turėdamas tikslą įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, išlaikė nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 2 d., kai teisinius santykius reguliavo Egzaminavimo aprašo redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Vadovaudamasis Egzaminavimo aprašo 42 punkto nuostatomis, kurios įsakmiai nurodė, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, atsakovas padarė išvadą, jog pagal tuo metu galiojusią teisės normą, pareiškėjo išlaikyto praktikos vairavimo egzamino rezultatas galiojo iki 2018 m. vasario 2 d.

10. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, įstatymų leidėjas nenumatė nurodymo dėl Egzaminavimo aprašo 42 punkto nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas teigė, kad galiojanti Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.

11. Atsakovas akcentavo, kad lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principas yra įstatymų galiojimo laike išimtis, kuri pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reguliuojantiems įstatymams. Pagal bendrą taisyklę, administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal), todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo.

12. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pažymėjo, kad pareiškėjas apie prarastą teisę vairuoti D kategorijai priskirtas transporto priemones ir kaip šią teisę įsigyti buvo informuotas 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (1.45)-24-VL/18/3850 „Dėl vairuotojo pažymėjimo“, tačiau minėtame rašte pateikta informacija nepasinaudojo ir šio rašto neskundė.

13. Teismo posėdyje atsakovo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo atstovai palaikė atsiliepime į P. R. skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo P. R. skundą atmetė.

15. Pacitavęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktų bei 22 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Taisyklių 8, 17.6.1 ir 23 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad asmeniui vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis jo teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, be kita ko, išduodamas, jeigu jis yra išlaikęs vairavimo egzaminą.

16. Teismas nustatė, kad P. R. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pateikė 2018 m. balandžio 18 d. prašymą paaiškinti, kodėl nebegalioja jo vairavimo praktikos egzamino D kategorijos transporto priemonėms rezultatai. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr. (1.45)-24-18/3850 informavo, jog patikrinus VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad vairavimo praktikos egzaminą įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones P. R. išlaikė 2017 m. vasario 2 d., taigi išlaikyto egzamino rezultatas galiojo iki 2018 m. vasario 2 d. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. su pakartotiniu prašymu dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo kreipėsi į atsakovą. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas Sprendimu atsisakė jam išduoti naują vairuotojo pažymėjimą ir nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaudamasis išduoda / keičia vairuotojų pažymėjimus, bei įvertinęs Egzaminavimo aprašo 42 straipsnio, galiojusio nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nuostatas, taip pat tai, kad P. R. išlaikyto praktikos egzamino rezultatai galiojo iki 2018 m. vasario 3 d. (D kategorijos transporto priemonėms), o pareiškėjas per vienerius metus nuo teigiamo praktikos egzamino išlaikymo dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo nesikreipė, sprendė, jog P. R. prarado teisę įgyti D kategorijai priskirtų transporto priemonių vairavimo teisę.

17. Įvertinęs pareiškėjo skundo teismui motyvus ir Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Egzaminavimo aprašo 42 punkto, galiojusio nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., norma, reguliuojančia teigiamo praktikos egzamino (praktinių tam tikro tipo ir kategorijos motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimas), turinčio tiesioginę įtaką vairuotojo pažymėjimo išdavimui, rezultato galiojimą.

18. Teismas pažymėjo, kad Egzaminavimo aprašo 42 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) antroje pastraipoje buvo įtvirtinta, jog teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcijoje nuostatos dėl teigiamo praktikos egzamino rezultato galiojimo laikotarpio neliko, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įstatymų leidėjas panaikino iki to laiko galiojusią normą, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

19. Teismas nurodė, kad yra neginčijamai nustatyta, jog P. R., siekdamas įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, praktikos egzaminą išlaikė 2017 m. vasario 2 d. Šio egzamino laikymo metu egzaminavimo sąlygas ir tvarką nustatė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Egzaminavimo aprašo redakcija. Vadovaujantis šios redakcijos Egzaminavimo aprašo 42 punktu, pareiškėjo išlaikyto praktikos egzamino rezultatai galiojo iki 2018 m. vasario 3 d. Taigi, P. R. kreipimosi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su 2019 m. liepos 5 d. prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą su išlaikyta D kategorija metu 2017 m. išlaikyto praktikos egzamino vairuoti D kategorijos transporto priemones rezultatai nebegaliojo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo išlaikyto praktikos egzamino vairuoti D kategorijos transporto priemones rezultatai negalioja, padarė pagrįstą išvadą, jog P. R. prarado teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones, todėl teisėtai ir pagrįstai jam atsisakė išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.

20. Išsamiai aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, susijusius su teisės aktų galiojimu laike, teismas akcentavo, kad pareiškėjo praktikos egzamino laikymo metu galiojo nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Egzaminavimo aprašo redakcija, kurios 42 punkto antroje pastraipoje buvo nustatyta, jog teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, t. y. buvo įtvirtintas konkretus terminas, nustatantis teigiamo praktikos egzamino rezultato galiojimą. Teismas nurodė, kad retrospektyvus teisės akto galiojimas yra galimas tik tais atvejais, jeigu teisės aktų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl tokio (retrospektyvaus) galiojimo. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. 1V-538, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas Egzaminavimo aprašo 42 punktas, nėra teisės akto leidėjo nurodymo dėl šio straipsnio nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Priešingai, šiame įsakyme nustatyta, kad jis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.

21. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamą principo lex benignior retro agit aiškinimą ir taikymą, teismas konstatavo, kad teisiniams santykiams, susijusiems su teigiamo praktikos egzamino, turinčio tiesioginę įtaką vairuotojo pažymėjimo išdavimui, rezultato galiojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad P. R., kuris 2017 m. išlaikė vairavimo praktikos egzaminą D kategorijos transporto priemonėmis ir vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis teisės normomis, per vienerius metus nuo šių praktikos egzaminų išlaikymo nesikreipęs į atsakovą su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą su minėta kategorija, negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų bei pagrįstų lūkesčių, kad po dviejų metų, pasikeitus teisiniam reguliavimui, bus nustatytos kitokios vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygos.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjęs analogiško pobūdžio ginčą administracinėje byloje Nr. I-3472-596/2018, konstatavo, jog Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išlaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d. Teismo nuomone, atsakovo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendime Nr. (1.45)-24-VL/5474 pareiškėjui pateikta informacija atitiko jo prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, kiek tai susiję su informacijos pateikimu dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų, P. R. atsisakė išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones. Atsižvelgus į tai, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, Sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti P. R. 2019 m. liepos 5 d. prašymą buvo atmestas.

24. Atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo patenkintas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 25. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendimą bei atsakovą įpareigoti įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui išduoti pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones. P. R. taip pat prašo iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Savo poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

27. P. R. nuomone, teismas netinkamai taikė teismų praktiką, kadangi nurodytos praktikos atveju, pareiškėjo teisė įregistruoti vairavimo egzamino rezultatą jau buvo pasibaigusi įsigaliojus naujam norminiam aktui, t. y. buvo keliamas ginčas dėl pasibaigusio teisinio santykio ir jo pasekmių peržiūrėjimo, todėl buvo pagrįstai pateikti argumentai dėl įstatymo negaliojimo atgal. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo esmė – kaip naujas pasikeitęs teisinis reguliavimas turi įtakos esamam ir nepasibaigusiam teisiniam santykiui, todėl tinkamas ginčo objektas yra ne praeityje numatytas vairavimo egzamino rezultato galiojimas, o lygus ir nediskriminuojantis naujojo teisinio reguliavimo poveikis P. R. esamoms teisėms, lyginant jas su kitų pareiškėjų teisėmis.

28. P. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis teismo motyvais, konstatuotina, jog po naujos norminio akto redakcijos (po 2017 m. rugsėjo 1 d.) reguliuojamoje ginčo teisinių santykių sferoje, esant pripažintam teigiamai vairavimo egzamino rezultatui, egzistavo dviejų tipų teisės – riboto teisės įgyvendinimo termino ir neriboto teisės įgyvendinimo termino. Pareiškėjas pažymi, kad ribotas teisės įgyvendinimo terminas yra grindžiamas jau negaliojančia norma, todėl, jo nuomone, teisinio reguliavimo poveikis galiojančių teisių atžvilgiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pažeidžia konstitucinius asmenų lygybės ir nediskriminavimo principus.

29. P. R. mano, kad esant nepasibaigusiai ir galiojančiai teisei, kurios įgyvendinimo terminas buvo ribojamas šiuo metu jau negaliojančia norma, šios teisės įgyvendinimo terminas tampa naujojo galiojančio teisinio reguliavimo objektu, t. y. nustatomas vienodai pagal galiojančio reguliavimo nuostatas vienodai ir lygiai visiems šio teisinio santykio subjektams.

30. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, juo buvo pažeisti viešojo administravimo tikslai, nevisapusiškai išaiškintos aplinkybės, klausimas išspręstas ne pagal įstatymą, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas atlikti veiksmus pagal įstatymą, t. y. įstatymo nustatyta tvarka P. R. išduoti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.

31. Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas pažymi, kad tiek jis pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismas sprendime išsamiai išanalizavo susidariusią teisinę situaciją ir išaiškino bendrųjų teisės principų lex retro non agit ir lex benignior retro agit taikymo pagrindus. VĮ „Regitra“ akcentuoja, kad Konstitucinio Teismas yra konstatavęs, jog kitose teisės šakose (t. y. ne tik tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė) atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jeigu tai nurodyta pačiame įstatyme ir jeigu toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties, tačiau visais atvejais reikia atsižvelgti į tai, kad teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį, kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.

33. Atsakovas nurodo, kad galiojančio Egzaminavimo aprašo redakcijos 42 punktas nebenustato vairavimo praktikos teigiamo rezultato galiojimo termino, tačiau kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, reguliuojančių šio ginčo teisinius santykius, įstatymų leidėjas nenumatė nurodymo dėl šio punkto nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, o tai reiškia, kad galiojanti Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.

34. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo nuomone, tenkinus P. R. skundą, būtų ženkliai pabloginta kitų asmenų, kurie atsidūrė tokioje pat teisinėje padėtyje kaip ir pareiškėjas bei vykdė galiojančių įstatymų reikalavimus, t. y. vėl įgijo prarastą teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, išsilaikydami vairavimo egzaminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Nustatyta, kad P. R. 2017 m. vasario 2 d. išlaikė D kategorijos transporto priemonės vairavimo praktikos egzaminą ir su 2019 m. liepos 5 d. reikalavimu grąžinti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemonę kreipėsi į VĮ „Regitra“ generalinį direktorių. Atsakovas Sprendime nurodė, kad patikrinus VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, jog vairavimo praktikos egzaminą įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones pareiškėjas išlaikė 2017 m. vasario 2 d. ir išlaikyto praktikos egzamino rezultatas galiojo iki 2018 m. vasario 2 d. P. R. buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog jis nurodytu terminu nustatyta tvarka dėl naujo vairuotojo pažymėjimo nesikreipė, nuo 2018 m. vasario 3 d. prarado teisę įgyti D kategorijai priskirtų transporto priemonių vairavimo teisę. Sprendime taip pat pažymėta, kad norėdamas įgyti teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones, pareiškėjas privalo išlaikyti vairavimo (teorijos ir praktikos) egzaminą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, Sprendimą paliko nepakeistą, o išvestinį P. R. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. liepos 5 d. prašymą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. P. R. nuomone, teismas netinkamai taikė teismų praktiką, o jo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus, juo buvo pažeisti viešojo administravimo tikslai, nevisapusiškai išaiškintos aplinkybės ir klausimas išspręstas ne pagal įstatymą.

37. Kaip jau minėta, D kategorijos transporto priemonės vairavimo praktikos egzaminą pareiškėjas išlaikė 2017 m. vasario 2 d. Šio egzaminų laikymo metu egzaminavimo sąlygas ir tvarką nustatė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Egzaminavimo aprašo redakcija. Pagal tuo metu galiojusios Egzaminavimo aprašo redakcijos 42 punkto antrą pastraipą, teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, taigi buvo įtvirtintas konkretus terminas, nustatantis teigiamo praktikos egzamino rezultato galiojimą. Vadovaujantis šios redakcijos Egzaminavimo aprašo 42 punkto antrąja pastraipa, P. R. išlaikyto praktikos egzamino rezultatas galiojo iki 2018 m. vasario 2 d. įskaitytinai. Taigi, pareiškėjo kreipimosi į VĮ „Regitra“ su 2019 m. liepos 5 d. reikalavimu išduoti vairuotojo pažymėjimą su išlaikyta D kategorija metu P. R. 2017 m. vasario 2 d. išlaikytas praktikos egzaminas vairuoti D kategorijos transporto priemones rezultatai negaliojo.

38. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Egzaminavimo apraše nuostatos, įtvirtinančios teigiamo praktikos egzamino galiojimo terminą, nebeliko. Tuo metu pareiškėjo P. R. minėtas teigiamas praktikos egzaminų rezultatas dar galiojo.

39. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. teisės aktuose nebėra jokių apribojimų laiko atžvilgiu, siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą, kai įstatymų nustatyta tvarka yra išlaikyti kiti egzaminai, teigia, jog naujai atsiradusi asmens teisinę padėtį palengvinanti teisės norma (reikalavimo per metus laiko po išlaikyto praktikos egzamino gauti naują vairuotojo pažymėjimą panaikinimas) turi galioti atgal, t. y. tokia teisės norma turi grįžtamąją galią ir nebegali būti vadovaujamasi anksčiau galiojusiais teisės aktais, iki pasikeitimo buvusiais griežtesniais reikalavimais.

40. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimus, 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimus).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko, tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą, 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018, 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018). Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1589-629/2021).

Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Aptarti teismų išaiškinimai suponuoja išvadą, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, jeigu pats įstatymų leidėjas nėra padaręs aiškios išlygos dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo. Tokios išlygos vidaus reikalų ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. 1V-538, kuriuo be kita ko, buvo pakeistas Egzaminavimo aprašo 42 punktas, nėra.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame įsakyme nurodyta, kad jis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. R. apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai pritaikytos materialios teisės normos atmetamas kaip nepagrįstas.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, P. R., 2017 m. vasario 2 d. išlaikęs vairavimo praktikos egzaminą D kategorijos transporto priemonėmis, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis teisės normomis, per vienerius metus nuo šio praktikos egzamino išlaikymo nesikreipdamas į atsakovą dėl vairuotojo pažymėjimo su nurodyta kategorija išdavimo, negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų bei pagrįstų lūkesčių, kad jam bus taikomas pasikeitęs teisinis reguliavimas, kuriame yra nustatytos kitokios vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygos. Jeigu pareiškėjui kilo klausimų, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas turės kokios nors įtakos jo teisėms, jis turėjo galimybę kreiptis į instituciją dėl išaiškinimo, o ne lengvabūdiškai tikėtis, kad naujas teisinis reguliavimas bus taikomas ir jo atžvilgiu bei jis bet kada galės atsiimti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, VĮ „Regitra“ tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ir VĮ „Regitra“ įpareigoti įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.

43. Nors kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, kitos Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos aplinkybės nėra tapačios, kadangi nurodytos praktikos atveju, P. R. teisė įregistruoti vairavimo egzamino rezultatą įsigaliojus naujam norminiam aktui jau buvo pasibaigusi, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3472-596/2018 pateikti išaiškinimai yra aktualus ir šioje byloje, o būtent, kad Egzaminavimo tvarkoje nėra išlygos dėl šio teisės akto galiojimo atgal, tačiau faktinių aplinkybių administracinėse bylose skirtumai tokios išvados padarymui įtakos neturi, kadangi galiojanti Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d. Kai egzamino rezultatas negalioja, egzaminas laikomas iš naujo minėtame apraše nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad transporto eisme dalyvautų tik tinkamus įgūdžius vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemone turintis vairuotojas, kadangi tam tikrą laiką nevažinėjant transporto priemone, įgyti įgūdžiai yra prarandami. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojų pažymėjimų atsiėmimo tvarka, kuri, pareiškėjo nuomone, jam turi būti taikoma, galiojo tik šiek tiek ilgiau nei trejus metus ir nuo 2020 m. spalio 29 d. galiojančioje Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcijoje vėl yra įtvirtinta, kad laikyto praktikos egzamino teigiamas rezultatas galioja, iki asmeniui bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, taigi, buvo grįžta prie ankstesnės tvarkos.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal P. R. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

45. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė