2021-09-29 Nr. AB-19848-3-64-3-00035-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-565-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00035-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 7 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal., patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, pareiškėjas buvo netinkamai aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai buvo dedami į nešvarias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. priteisti 7 300 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. kamerose Nr. 1, 31, 61, 66, 70, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 10,60 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklausė nuo kamerų įrengimo, jose buvusio asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl Šiaulių TI įrengimo nurodė, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose nebuvo galimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentavo. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, jog įstaigoje ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Higienos normos nereglamentavo pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu buvo vedami visi vienoje kameroje buvę suimtieji.

5. Dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Įstaigoje minkštasis inventorius atitiko nustatytas higienos normas. Minkštasis inventorius buvo dezinfekuojamas, netinkamas iškart nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius buvo suplyšę, nusidėvėję ir nedezinfekuojami, nepagrįsti. Atsakovo atstovas suteikė visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nebuvo atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudojo jiems tiekiama paslauga. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad įstaigoje buvo 2 prausimosi patalpos, kuriose buvo po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį buvo vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje buvę suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodė, kad Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems nebuvo gaminamas, įstaigai buvo teikiama maisto tiekimo paslauga. Asmenys buvo maitinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui įstaigoje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturėjo. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudarė pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 6, 43 ir 93, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, pažymėjo, kad pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,55 kv. m kameros ploto, todėl konstatavo, kad vienam asmeniui tekęs kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

8. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas nurodė, kad pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklausė nuo kamerų įrengimo, buvusio asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negalėjo būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negalėjo būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI buvo įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis buvo didesnis nei 1,50 m. Kadangi sanitarinis mazgas buvo atitvertas iš visų keturių pusių, šiuo pagrindu teismas nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo. Tačiau, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. PA-384, kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 6 d. dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, konstatavo, kad šiuo atveju buvo pažeistas higienos normos HN 134:2015 14 punktas.

9. Kadangi karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktų nebuvo numatytas, teismas atmetė su tuo susijusius pareiškėjo argumentus.

10. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, tačiau vien tai, kad mygtukas įrengtas nebuvo, savaime nereiškia, kad pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala.

11. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepimu, Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos patalpų higienos-dezinfekcijos planais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktais konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos.

12. Atsakovo atstovo teigimu, dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušų yra nepagrįstos. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą einant praustis duše bėgo karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti kiekvienam asmeniui nebuvo galimybės, į dušą buvo vedami visi vienoje kameroje buvę asmenys, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaudamasis šiais argumentais ir NVSC patikrinimo aktais, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamų dušo patalpų ir nesuteiktos galimybės praustis duše.

13. Įvertinęs NVSC patikrinimo aktus (kuriuose nurodyta, kad minkštasis inventorius įstaigoje buvo išduodamas dezinfekuotas, dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos vedamas, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale) ir Šiaulių TI Aprūpinimo patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis, įstaigoje minkštasis inventorius buvo dezinfekuojamas, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nenustatė.

14. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas pažymėjo, kad įstaigoje buvo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas (nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m). Pasivaikščioti vienu metu buvo vedami visi kameroje buvę suimtieji (nuteistieji). Pasivaikščiojimas truko ne mažiau nei 1 val. arba, atitinkamai, 2 val. kasdien. Iš NVSC patikrinimo akto teismas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo valomi Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Neigiamų veiksnių (slidžios dangos), galinčių turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams, kiemeliuose nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad rekomenduojamas 8 val. laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimo ne savo kamerose, teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir pasivaikščiojimo trukmės atmetė.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius, todėl šiuo pagrindu nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

16. Įvertinęs tai, kad atsakovo atstovas nurodė, jog asbesto pastato konstrukcijose nėra, tai, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose būtų asbesto, bei aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų dėl asbesto įtakos jo sveikatos būklei, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

17. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei NVSC Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, maisto laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, maistas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad maisto davinio energetinė vertė buvo netinkama, teismas nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

18. Pareiškėjas, teismo teigimu, nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsisakyta tai suteikti, todėl argumentai dėl nesuteikto užimtumo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

19. Dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laikino patalpinimo kamerose buvo laikomas tris kartus, t. y. TLT-2 – 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. spalio 22 d. ir 2018 m. spalio 31 d. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nebuvo įrašų, kad jam būtų diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su buvimo Šiaulių TI. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė Šiaulių TI teisės aktų pažeidimų.

20. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, kad Šiaulių TI administracija kaip nors išskyrė pareiškėją iš kitų nuteistųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai). Įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra tinkama satisfakcija pareiškėjui.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos pažeidė teisės aktų reikalavimus.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atstovo pateiktos medžiagos, o tik formaliai ja rėmėsi, buvo neatidus. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Šiaulių TI pastato techninius duomenis (dėl patalpų ploto), būklę, paskirtį. Taip pat nepateikta duomenų, pagrindžiančių su pareiškėjų gyvenusių asmenų skaičių. Pabrėžia, kad įstaiga nesilaikė minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo. Pažymi, kad įkalinimo įstaiga siekė padaryti nuteistąjį asocialiu, tačiau, kadangi pareiškėjas nėra asocialus, į psichiatrą pagalbos nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad saugios gyvenamosios aplinkos sudarymas yra pagrindinis aspektas, kurį valstybė privalo užtikrinti. Atsakovo atstovas pripažįsta, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių bei tarakonų, tai, kad jie buvo naikinami, tačiau nutyli, kad naikinimas buvo beprasmis, situacija tik blogėjo, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į medicinos skyrių, nereiškia, kad nebuvo kandžiojamas blakių. Pabrėžia, kad higienos sąlygos įstaigoje buvo netinkamos, jis nebuvo vedamas du kartus praustis, taip pat buvo pažeidžiamas jo privatumas. Be to, teismas pripažino, kad kalinimo įstaigoje nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko ir tai laikė pažeidimu, tačiau nurodė, kad tai nereiškia, kad dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylose esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatyta. Teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, vadovavosi tinkama skaičiavimo metodika – teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių plotą. Į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tada, kai pripažįstamas ploto pažeidimas. Mažiausias tekęs plotas (neatėmus sanitarinio mazgo ploto) buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m, o atėmus sanitarinio mazgo plotą – ne mažesnis nei 3 kv. m, todėl pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai. Be to, nagrinėjant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos nuostatos ir tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsakovo atstovas sutinka, kad iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybė, kad šis mygtukas nebuvo įrengtas ar neveikė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atsirado neturtinė žala. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę praustis duše, todėl Šiaulių TI teisės aktų šiuo pagrindu nepažeidė. Dėl kitų pareiškėjo argumentų atsakovo atstovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pozicija ir pažymėjo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas negali būti pagrindu teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Jokių konkrečių aplinkybių, kurių vertinimas buvo neteisingas, pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės už kalinimą Šiaulių TI teisės aktų neatitinkančios sąlygomis.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad vertintu laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad Šiaulių TI jo kalinimo sąlygos buvo nepriimtinos ir neatitiko teisės aktų, privatumas buvo pažeistas, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir vadovavosi netinkama vienam asmeniui tenkančio ploto skaičiavimo metodika.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Taip pat pabrėžtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

31. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau – ir EŽTT) (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

32. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, Šiaulių TI kiekvienam asmeniui privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo kalinamas perpildytose kamerose. Byloje nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kamerose, kuriose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m, pareiškėjas nebuvo laikomas (vadovaujantis Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2-os pamainos jaunesniosios specialistės 2020 m. sausio 22 d. pažyma Nr. 60/09-2496 (1 t., b. l. 21–26). Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 6 (kameros plotas – 22,55 kv. m), Nr. 93 (kameros plotas – 18,23 kv. m), TLK-2 (plotas – 18,32 kv. m) ir Nr. 43 (plotas – 18,33 kv. m). Be to, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam visą minėtą laikotarpį teko daugiau nei Įsakyme Nr. V-124 nurodyta 3,6 kv. m ploto norma. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,55 kv. m kameros ploto, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.

34. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele: iš byloje pateiktos sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atitvarinių konstrukcijų aukštis – daugiau nei 1,5 m, atitvėrimai yra uždari (su durimis ar uždengti nepermatoma užuolaida 1 t., b. l. 89–93)), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo Šiaulių TI (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo argumentai abstraktūs, jis nepateikė argumentų, kad dėl tokio trūkumo būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Kadangi nei skunde, nei apeliaciniame skunde detalizuotų argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos nėra, ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl, be kita ko, kratos atlikimo, blakių (ir kitų parazitų) buvimo, sąlygų laikino sulaikymo kamerose, taip pat pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

37. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neatidus, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateikta medžiaga, tačiau konkrečių argumentų (įrodymų), kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikia, t. y. nenurodo, į kokius aspektus neatsižvelgė (netinkamai atsižvelgė) pirmosios instancijos teismas, neargumentuoja, kodėl teismas neturėjo vadovautis Šiaulių TI pateikta medžiaga.

38. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, iš jų nėra aišku, kokia konkreti žala kilo pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

39. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kameroje Nr. 6 dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos reikalavimų. Teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą vertino, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad apeliantas su šia teismo pozicija nesutinka, kadangi nors apeliaciniame skunde prašo pripažinti teisės aktų pažeidimus, tačiau dėsto argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

41. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

42. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė