3fa795ee-87bb-4444-b4c4-b5672134bfb4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1013-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02572-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotų asmenų S. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Moleka“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ bankroto administratorės praÅ¡ymas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, priimtos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ bankroto byloje (Nr. B2-2340-560/2018), suinteresuoti asmenys – J.

Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Cleanex“, S. M., L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Moleka“, V. A., L. J.,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėja BUAB „Darbas Europoje“ bankroto administratorė UAB „Ekvalda“ prašė pripažinti atsakovės UAB „Darbas Europoje“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, jog egzistuoja pagrindas taikyti tyčinio bankroto prezumpcijÄ dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitÄ juridinį asmenį. Suinteresuotas asmuo J. Č. prašė klausimÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė negalinti pareikÅ¡ti savo nuomonės, nes bankroto bylÄ iÅ¡kėlė naujieji įmonės savininkai, kurie yra atsakingi už įmonės veiklÄ . Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad buvusi įmonės vadovė J.

Č. apie įmonės įsiskolinimÄ kreditoriui žinojo. Suinteresuotas asmuo BUAB „Cleanex“ prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Suinteresuotas asmuo S. M. prašė BUAB „Darbas Europoje“ bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ atmesti, o jos nelaikyti byloje suinteresuotu asmeniu. Nurodė nesanti susijusi su Å¡ia įmone. Suinteresuotas asmuo L. K. prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė nesÄ s susijęs su BUAB „Darbas Europoje“ veikla ir (ar) Å¡ios įmonės bankrotu.

Suinteresuotas asmuo UAB „Moleka“ prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė atlikęs visas įmonės (atsakovės) akcininkui tenkančias pareigas, todėl jo veiksmai negalėjo lemti įmonės bankroto.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Darbas Europoje“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.Teismas, spręsdamas dėl mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimo, kaip tyčinio bankroto požymio, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Darbas Europoje“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Cleanex“, L.

K., S. M., L. J. dėl skolos už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas ir žalos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1937-562/2017) nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę. Ä®vertinęs tai, jog nurodytoje civilinėje byloje ieÅ¡kinys, grindžiamas tų pačių įmonės mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimu, buvo atmestas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡io tyčinio bankroto požymio egzistavimas nebuvo įrodytas. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 96 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“ – pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Darbas Europoje“ klientu, teismas konstatavo, kad tokiu bÅ«du UAB „Cleanex“ užsitikrino tolesnį savo veiklos stabilumÄ ir tęstinumÄ .

Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindÄ taikyti įstatyme nurodytÄ tyčinio bankroto prezumpcijÄ . Teismas nepagrįstu pripažino bankroto administratorės argumentÄ , jog darbuotojų nuomos sutartis tarp UAB „Cleanex“ ir UAB „Darbas Europoje“ buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, o sutarties kaina buvo sureguliuota taip, kad UAB „Darbas Europoje“ nekauptų jokio turto ar pelno. Pažymėjo, kad bankroto administratorė nepateikė šį argumentÄ pagrindžiančių įrodymų.

Teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Teismas nustatė, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra DE Nr. 0015 buvo iÅ¡raÅ¡yta netinkamai – ignoruojant minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimÄ , be to, UAB „Darbas Europoje“ nepagrįstai neiÅ¡rašė klientui UAB „Cleanex“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už Å¡iam klientui faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas 2014 metų spalio – gruodžio mėnesiais. Teismas pažymėjo, kad pastaroji aplinkybė konstatuota ir neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2568-562/2017.

Teismas Å¡ias aplinkybes pripažino tyčinio bankroto požymiu ir, atsižvelgęs į pažeidimo mastÄ , konstatavo, jog tokiu bÅ«du buvo esmingai pabloginta nemokios įmonės padėtis. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog jau 2013 metais įmonė atitiko nemokios įmonės bÅ«klę, todėl teismas sprendė, kad UAB „Darbas Europoje“ vadovėms (tiek J. Č., tiek V. A.) kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau jos Å¡ios pareigos neįvykdė.

Å i aplinkybė yra tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis požymis. Taip pat teismas pažymėjo, kad įmonės vadovės V. A. veiksmai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neužtikrinant tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat traktuotini įmonės valdymo organui įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamu vykdymu.Teismas nevertino bankroto administratorės argumentų dėl Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžto tyčinio bankroto požymio egzistavimo, kadangi administratorė Å¡ių argumentų nedetalizavo ir nurodyto požymio egzistavimÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Apibendrinęs iÅ¡tirtas aplinkybes teismas konstatavo, jog nustatyti tyčinio bankroto požymiai sudaro pagrindÄ UAB „Darbas Europoje“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentaiSuinteresuotas asmuo UAB „Moleka“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties dalį, priimtÄ suinteresuoto asmens UAB „Moleka“ atžvilgiu, ir bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu Å¡ioje dalyje atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas atsakovės darbuotojų perėjimÄ dirbti į UAB „Cleanex“, taip pat sÄ skaitų už suteiktas paslaugas neiÅ¡raÅ¡ymÄ nepagrįstai pripažino tyčinio bankroto požymiais. Teismas, konstatavęs įmonės vadovų pareigos inicijuoti atsakovei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ pažeidimÄ , nepagrįstai atsakomybę už tai (vadovų pareigos pažeidimÄ ) perkėlė akcininkui UAB „Moleka“. Akcininkas neturi kitų pareigų, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina.

UAB „Moleka“, įsigijusi įmonės akcijas, nežinojo, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki ir atitinka nemokumo kriterijus. UAB „Moleka“ po akcijų perleidimo sutarties sudarymo susipažino su įmonės dokumentais ir nedelsiant kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Nepagrįstas bankroto administratorės argumentas, jog UAB „Moleka“ nevykdė pareigos paskirti įmonės vadovÄ . V. A. ir po akcijų perleidimo ėjo įmonės vadovės pareigas.

Bankroto administratorė pateikė neteisingus duomenis apie įmonės akcininkų kaitÄ . Pateikti duomenys patvirtina, kad akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas 2014 m. lapkričio, o ne spalio mėnesį. Atsižvelgiant į trumpÄ laikotarpį nuo akcijų perleidimo iki kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nėra pagrindo teigti, jog po akcijų įsigijimo įmonė tęsė nuostolingÄ veiklÄ . Bankroto administratorė nepagrindė argumentų, jog UAB „Moleka“, UAB „Darbas Europoje“ ir UAB „Cleanex“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ .

Bankroto administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių tikslingÄ UAB „Darbas Europoje“ darbuotojų perkėlimÄ Ä¯ UAB „Cleanex“. Ji neįrodė, kad Å¡ių įmonių vadovai buvo susitarę veikti pažeidžiant UAB „Darbas Europoje“ interesus, nesÄ Å¾iningai ir tikslingai kenkiant įmonei. Teismas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė UAB „Moleka“, kaip juridinio asmens dalyvė. UAB „Moleka“ nurodytų kitų įmonių valdyme nedalyvavo, jai nežinoma Å¡ių įmonių veikla, todėl neaiÅ¡ku ir tai, kokie konkretÅ«s veiksmai galėjo sÄ lygoti atsakovės nemokumÄ bei tyčinį bankrotÄ .

Suinteresuotas asmuo S. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl UAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirajame skunde nurodė nesanti susijusi su UAB „Darbas Europoje“, teismo procesinis sprendimas negali jai sukelti jokių pasekmių, todėl ji Å¡alintina iÅ¡ bylos. Nurodė, jog teismas iÅ¡ esmės neanalizavo darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį aplinkybių ir nepagrįstai pasitikėjo bankroto administratorės nuomone.

UAB „Darbas Europoje“ bankroto administratorė atsiliepimais į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus praÅ¡o suinteresuotų asmenų UAB „Moleka“ bei S. M. atskiruosius skundus atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami tokiais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 15 d. sprendimas dėl UAB „Cleanex“ atžvilgiu neiÅ¡raÅ¡ytų įmonės sÄ skaitų įsiteisėjo, o teismo sprendimas buvo panaikintas tik dalyje dėl atsakovų UAB „Moleka“, L.

K. ir S. M.. Å is teismo sprendimas jau turi prejudicinę galiÄ . UAB „Moleka“ argumentai dėl jos neprisidėjimo prie įmonės tyčinio bankroto yra nepagrįsti. Teismas teisingai pažymėjo, jog sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, kalti asmenys nenustatinėjami, tačiau turi bÅ«ti įvertintos aplinkybės, susijusios su juridinio asmens dalyvio veiksmais ar sprendimais. Byloje nustatyta, kad UAB „Moleka“ nesiėmė veiksmų paskirti įmonės valdymo organÄ . UAB „Moleka“, atsižvelgiant į nustatytus ryÅ¡ius su kitomis įmonėmis, negali bÅ«ti laikoma apdairia ir sÄ Å¾ininga.

Jos atskirojo skundo argumentai dėl esÄ melagingų duomenų yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. S. M. į bylÄ Ä¯traukta pagrįstai. Nors ji nebuvo UAB „Darbas Europoje“ valdymo organu ar dalyviu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji buvo susijusi su atsakove per kitas bendroves ir jų valdymo organus. Pateikti duomenys patvirtina, kad S. M. buvo UAB „Cleanex“ ir UAB „Moleka“ akcininkė, G. J. ir L. J. dukra, UAB „Moleka“ direktoriaus ir akcininko V. M. sutuoktinė.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėjo pareigos vertinti S. M. veiksmų ir įtakos konkretiems tyčinio bankroto pagrindams. Nagrinėjamu atveju pakako nustatyti darbuotojų perkėlimo į kitÄ juridinį asmenį faktÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Darbas Europoje“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimoTyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalis).Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje yra nurodytos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

TokiÄ prezumpcijÄ turi paneigti su tuo nesutinkantys asmenys.ApskųstÄ ja nutartimi UAB „Darbas Europoje“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teismui nustačius, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. IÅ¡vadÄ dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio teismas grindė tuo, jog įmonės vadovės J.

Č. ir V. A. laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Darbas Europoje“, kuri nemokia tapo dar 2013 metais. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį – apgaulingÄ ir netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Teismas nustatė, kad viena PVM sÄ skaita faktÅ«ra paslaugų gavėjai UAB „Cleanex“ buvo iÅ¡raÅ¡yta netinkamai, o kitos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas nepagrįstai neiÅ¡raÅ¡ytos. Įvertinęs aplinkybę, jog 96 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“ – pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Darbas Europoje“ klientu, teismas konstatavo, kad tokiu bÅ«du UAB „Cleanex“ užsitikrino tolesnį savo veiklos stabilumÄ ir tęstinumÄ .

Taigi tyčinio bankroto faktÄ teismas grindė ir įstatyme įtvirtinta prezumpcija (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuojami kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡ie kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymoKaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo sprendė konstatavęs tokias aplinkybes:

1) bendrovės nemokumo susidarymÄ dar 2013 metais;

2) suinteresuotų asmenų J. Č. ir V. A., ėjusių įmonės valdymo organo pareigas, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo nevykdymÄ .Suinteresuotas asmuo UAB „Moleka“ (apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti jos atžvilgiu priimtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirojo skundo esmę sudaro apeliantės pozicija, kuria siekiama paneigti jos, kaip UAB „Darbas Europoje“ akcininkės, įtakÄ teismo konstatuotų tyčinio bankroto požymių atsiradimui.

Apeliacinis teismas apeliantės atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinęs apskųstos nutarties motyvų turinį, jame (turinyje) neįžvelgia apeliantės akcentuojamų teismo iÅ¡vadų, kurios esÄ lėmė UAB „Moleka“ atsakomybės už tyčinį įmonės bankrotÄ konstatavimÄ . Vadinasi, byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį, kiek tai susiję su įmonės valdymo organų (be jų įasmeninimo) nevykdymu pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.

Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, Å¡iÄ sÄ lygÄ sieja su tuo, kad neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Å iuo atveju teismo iÅ¡vada dėl BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu padaryta remiantis iÅ¡ esmės vien įmonės valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu, tačiau nenustačius, ar bÅ«tent dėl to padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir bendrovės skolos, ar buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo 2013 metais.

Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvacijÄ Å¡ioje dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas apskųstÄ nutartį, tik apytikriai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ - 2013 metus. Apeliacinis teismas pažymi, jog aplinkybės ir kriterijai, kuriais teismas rėmėsi nemokumo bÅ«senos nustatymo tikslu, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais ir pakankamais. Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir Å¡ioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apeliacinis teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ apskųstosios nutarties turinio, teismo iÅ¡vada, jog įmonė jau 2013 metais buvo nemoki, iÅ¡ esmės nemotyvuota. Tai leidžia manyti, jog įmonės nemokumo bÅ«senos ir momento nustatymo tikslu pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik pritarimu bankroto administratorės teiginiams.

Bankroto administratorės argumentai, jog įmonė nemokia tapo dar 2013 metais, grindžiami įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balansu, kur nurodyta, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonė turėjo 114 307 Lt vertės trumpalaikio turto, 239 114 Lt įsipareigojimų ir patyrė 125 729 Lt nuostolių. Apeliacinis teismas pažymi, jog įmonės nemokumo būsenai nustatyti reikšmingi ne visi įsipareigojimai, o tik pradelsti. Tačiau šios rūšies įsipareigojimai nurodytame balanse nebuvo fiksuoti, be to aplinkybės, jog visi įsipareigojimai buvo pradelsti, nepagrindžia ir bylos duomenys.

IÅ¡ byloje surinktos medžiagos galima daryti prielaidÄ , kad įmonė konkrečiu laikotarpiu turėjo reikÅ¡mingų finansinių sunkumų, tačiau jie (duomenys) nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog 2013 metais įmonė pasiekė faktinio nemokumo bÅ«senÄ . Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, nenustačius nei įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio, nei jų santykio su turto verte, vienareikÅ¡miÅ¡kai negali patvirtinti, kad jau 2013 metais įmonė buvo nemoki ir egzistavo įmonės valdymo organo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.

Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įmonės nemokumo momentÄ , kiek tai yra susiję su tyčinio bankroto požymio – nevykdymo pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiam juridiniam asmeniui – vertinimu. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas.

Kadangi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytų aplinkybių nenustatė.

Pažymėtina, jog objektyviai nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2013 metais (be kita ko, nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo bÅ«senos pradžios momento), nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog UAB „Darbas Europoje“ valdymo organas pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Kita vertus, kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Kita vertus, net ir pritarus teismo iÅ¡vadai dėl įmonės nemokumo fakto nurodytu laikotarpiu (nors tokiai iÅ¡vadai nėra pakankamo pagrindo), analizuojamu atveju nebuvo nustatyta, kokius padarinius sukėlė neteisėti įmonės valdymo organo veiksmai, t. y. kokiu bÅ«du sumažėjo (iÅ¡nyko) kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ . Tokiai iÅ¡vadai buvo bÅ«tina nustatyti įmonės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momentu ir delsimo įvykdyti įmonės vadovui tenkančiÄ pareigÄ laikotarpiu.

Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nenustatė ir priežastinio ryÅ¡io, bÅ«tino kvalifikuoti įmonės tyčinį bankrotÄ . Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymoPirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį – apgaulingÄ ir netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Teismas nustatė, kad viena PVM sÄ skaita faktÅ«ra paslaugų gavėjai UAB „Cleanex“ buvo iÅ¡raÅ¡yta netinkamai, o kitos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas be pagrindo nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tyčinio bankroto požymiu pripažįstamas atvejis, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Apeliacinio teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas lemia iÅ¡vadÄ , jog vien netinkamo ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto konstatavimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Nors atskiraisiais skundais apeliantės iÅ¡ esmės nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl tam tikrų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo trÅ«kumų (netinkamai iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei už suteiktas paslaugas neiÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atitinkami trÅ«kumai lėmė, jog nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, kaip tai apibÅ«dinta Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 punkte.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė Å¡iuos trÅ«kumus nustatė ir gindama kreditorių interesus pareiÅ¡kė atitinkamÄ ieÅ¡kinį (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2568-562/2017). Tai taipogi leidžia teigti, jog bankroto administratorės tyčinio bankroto požymiu įvardijamos aplinkybės jau buvo įvertintos pasinaudojant kita teisės gynimo priemone. Apeliacinis teismas pažymi, jog netinkamas arba apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip tyčinio bankroto kriterijus, yra ne savarankiÅ¡kas, o taikomas tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius tikslaus įmonės tapimo nemokia momento ir neįvertinus teismo konstatuotų buhalterinės apskaitos trÅ«kumų įtakos kreditorių interesų pažeidimui, nėra pagrindo vien pagal šį kriterijų daryti iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto. Tik nustačius tikslų įmonės tapimo nemokia momentÄ , turės bÅ«ti įvertinta, ar konstatuoti trÅ«kumai buhalterinėje apskaitoje lėmė įmonės nemokumÄ , ar dar labiau pablogino nemokios įmonės padėtį.

Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad minėti trÅ«kumai iÅ¡ tiesų lėmė įmonės nemokumÄ arba esmingai pablogino nemokios įmonės padėtį, turėtų bÅ«ti įvertintas ir Å¡io pažeidimo mastas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog tikslaus įmonės nemokumo momento nenustatymas sudaro objektyvias kliÅ«tis įvertinti bankroto administratorės tyčinio bankroto požymiu įvardijamus įmonės buhalterinės apskaitos trÅ«kumus.    Dėl tyčinio bankroto prezumpcijosÄ®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 96 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“ – pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Darbas Europoje“ klientu, teismas konstatavo, kad tokiu bÅ«du UAB „Cleanex“ užsitikrino tolesnį savo veiklos stabilumÄ ir tęstinumÄ .

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindÄ taikyti įstatyme nurodytÄ tyčinio bankroto prezumpcijÄ . Apeliantė UAB „Moleka“, nesutikdama su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių tikslingÄ UAB „Darbas Europoje“ darbuotojų perkėlimÄ Ä¯ UAB „Cleanex“. Administratorė neįrodė, kad Å¡ių įmonių vadovai buvo susitarę veikti pažeidžiant atsakovės UAB „Darbas Europoje“ interesus bei nesÄ Å¾iningai ir tikslingai kenkiant atsakovei.

Apeliantė S. M. atskirajame skunde nurodė, kad teismas iÅ¡ esmės neanalizavo darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį aplinkybių ir nepagrįstai pasitikėjo vien bankroto administratorės nuomone. Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pritaria apeliantų pozicijai, jog savarankiÅ¡kÄ tyčinio bankroto pagrindÄ (prezumpcijÄ ) sudarančios įmonės darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį aplinkybės nebuvo iÅ¡samiai įvertintos. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas įtvirtina prezumpcijÄ , pagal kuriÄ bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos. Ä®monės darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį aplinkybė, vertinant nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo galimybę, nėra esminė ir lemiama. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingas IBÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ prezumpcijÄ charakterizuojantis požymis yra tas, jog veikla bÅ«na perkeliama kitiems subjektams, kurie dėl egzistuojančio Å«kio subjektų ar jų valdymo organų sÄ sajumo (pvz., kuomet veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtÄ Ä¯monę (naujai įkurtÄ Ä¯monę), kuomet veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) ir tokiu bÅ«du visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla kitai (susijusiai) įmonei.

Nors bankroto administratorė ir iÅ¡sakė tam tikras įžvalgas, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas UAB „Darbas Europoje“ ir suinteresuoto asmens UAB „Cleanex“ sÄ sajumas, juolab toks, kad bÅ«tų pakankamas konstatuoti veiklos perkėlimÄ , kaip tai apibrėžta Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Manytina, jog Å¡iuo atveju darbuotojų migravimo aplinkybei be pakankamo pagrindo buvo suteikta veiklos perkėlimo prasmė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį fakto konstatavimu, kai turėjo bÅ«ti nustatytos ir kitos aplinkybės, kurių visuma leistų konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte sureguliuotÄ atvejį.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas bei to, jog į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ Ä¯monę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Byloje tirtos aplinkybės neleidžia vien darbuotojų perėjimo dirbti į kitÄ juridinį asmenį vertinti kaip neteisėtÄ Ä¯monės veiklos perkėlimÄ , susijusiems asmenims siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo tokiu bÅ«du, kaip tokia situacija sureguliuota Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog tiek atsakovė, tiek UAB „Cleanex“ vertėsi darbuotojų nuoma. Todėl buvo bÅ«tina įvertinti Å¡ios veiklos ypatumus, kaip antai, ar darbo sutartis nutraukė visi darbuotojai, kokiÄ reikÅ¡mę įmonei turėjo sutartis nutraukę darbuotojai, kokiu tikslu sutartys buvo nutrauktos, ar nutraukus darbuotojų, dalyvaujančių nuomos veikloje (esančių nuomos objektu) sutartis, naujasis darbdavys perėmė ir reikalavimo teises į nuomos atlyginimÄ , priklausantį atsakovei.

Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog analizuojamu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nebuvo pagrindo taikyti.Dėl byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumo vertinimoApeliantė S. M. atskirajame skunde nurodė nesanti susijusi su UAB „Darbas Europoje“, kad teismo procesinis sprendimas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu negali jai sukelti jokių pasekmių, todėl ji turėjo bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ bylos.

Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiÅ¡kėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas Å¡aukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotÄ asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos praÅ¡ymo kopijÄ ir kitus prie praÅ¡ymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems Å¡io įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali bÅ«ti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalis).

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte pateiktas tokių asmenų sÄ raÅ¡as: vadovas, valdybos nariai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktÅ«rinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas lemia, jog bankroto byloje sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotais asmenimis į bylÄ Ä¯trauktini dalyvauti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte iÅ¡vardinti asmenys.

Bankroto administratorė, atsiliepime atsikirsdama į suinteresuoto asmens S. M. skundo argumentus, iÅ¡vardijo aplinkybes, jos nuomone, apibÅ«dinančias netiesioginius Å¡io suinteresuoto asmens ryÅ¡ius su UAB „Darbas Europoje“. Nutarties 41 punkte nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog sprendžiant dėl tyčinio bankroto į bylÄ Å¡aukiami dalyvauti asmenys, kurie gali bÅ«ti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, net ir gavęs atitinkamÄ S. M. praÅ¡ymÄ , jos įtraukimo į procesÄ suinteresuoto asmens procesinėje padėtyje pagrįstumo neįvertino.

Å is procesinis klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡ naujo nagrinėjant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teisme. Tuo tikslu bÅ«tina įvertinti, ar apeliantės ryÅ¡iai su UAB „Darbas Europoje“ gali bÅ«ti laikomi patenkančiais į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte pateikto asmenų sÄ raÅ¡o sudėtį. Tiek sprendžiant dėl apeliantės S. M. dalyvavimo byloje pagrįstumo, tiek vertinant apeliantės UAB „Moleka“ atsikirtimų pagrindÄ , kai praÅ¡oma priimti procesinį sprendimÄ , kuriuo UAB „Moleka“ iÅ¡ esmės bÅ«tų pripažinta neatsakinga už įmonės privedimÄ prie bankroto, bÅ«tina atsižvelgti į tyčinio bankroto procedÅ«ros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus veiksmus, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimÄ , susieti su konkrečiais asmenimis.

Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ - turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).Dėl bylos procesinės baigtiesApibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotÄ â€“ įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sÄ sajumÄ ) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo bÅ«klės), tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, o priežastinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nenustatinėjo, jo egzistavimÄ grįsdamas abstrakčiais ir nuo bylos duomenų atsietais motyvais, tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatuodamas atribotai nuo Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateiktos tyčinio bankroto sampratos, neiÅ¡tyrė ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamÄ teismo procesinio sprendimo motyvavimÄ .

Dėl to liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas UAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, iÅ¡reikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiÅ¡kinimus, panaikinus apskųstÄ jÄ nutartį, BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstÄ teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, apeliacinis teismas nepasisako.

Apeliacinis teismas taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes Å¡ie klausimai turės bÅ«ti iÅ¡spręsti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,           n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

          Teisėjas                                                                           Gintaras Pečiulis