3fa5d2a4-75af-4ea4-a8a2-3bf39f07967c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-36840-599/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31231-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“, VMI prie LR FM. Teismas n u s t a t ė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. T. mirties jos palikimÄ priėmė brolis R. T., faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

2. Nurodė, kad 2021-05-12 mirė pareiÅ¡kėjo sesuo J. T.. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame name, kuriame gyvena ir pareiÅ¡kėjas. Testamento ji nepaliko, palikimÄ pagal įstatymÄ priimti turėjo jos įstatyminiai įpėdiniai, bet niekas nesikreipė į gyvenamosios vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo. Vaikų palikėja neturėjo, santuokos sudariusi nebuvo, o pareiÅ¡kėjo ir palikėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), liko gyvas tik tėvas E. T.. 2021-08-20 pareiÅ¡kimu E. T. atsisakė palikimo.

3. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas yra vienintelis aukščiausios eilės įpėdinis. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo ir palikėjos mama valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir inžinerinius statinius), bei žemės sklypo ½ dalį, kitÄ Â½ dalį valdė pareiÅ¡kėjo ir palikėjos tėvas E. T.. PareiÅ¡kėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis po motinos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo ir toks liudijimas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2021-09-01. Tėvui E. T. buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas tik į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi tas sklypas buvo įsigytas jam bÅ«nant santuokoje su mama. Tuo bÅ«du likusiÄ Å¾emės sklypo dalį ir jame esančius statinius galėjo paveldėti pagal įstatymÄ tik pareiÅ¡kėjas ir sesuo J. T..

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 23 d. gautas suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ , kuriame suinteresuotas asmuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iÅ¡ esmės teismo nuožiÅ«ra.

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iÅ¡ esmės teismo nuožiÅ«ra.

6. Teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylÄ skyrė nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 6 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiÅ¡kinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

7. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas R. T. yra palikėjos J. T. brolis. IÅ¡ Medicininio mirties liudijimo Nr. 21-31819516 nustatyta, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėja J. T. santuokos sudariusi nebuvo, vaikų neturėjo, motina palikėjos V. T. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas E. T.. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. T. mirė santuokoje, sutuoktinis E. T.. Vaikai R. T. ir J. T.. 2021-11-02 Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog paveldėjimo byla po J. T. mirties nėra pradėta. 2021-08-20 pareiÅ¡kimu palikėjos tėvas E. T. atsisakė dukters palikimo.

8. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo ir palikėjos mama valdė nekilnojamÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. statinius bei žemės sklypo ½ dalį. PareiÅ¡kėjas kaip pirmos eilės įpėdinis po motinos mirties, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo ir toks liudijimas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas. 2007-03-30 J. T. ir pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo po jų mamos V. T. mirties, tačiau palikimo priėmimo procedÅ«ra J. T. nebuvo užbaigta dėl to, kad ji mirė. Todėl visa pareiÅ¡kėjo mamai priklausančio turto ½ dalis yra registruota pareiÅ¡kėjo vardu, o likusi ½ dalis mamos vardu. Sesers vardu jokio nekilnojamo turto nėra registruota.

9. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas J. T. turtÄ . Suremontavo pastatus, pakeitė jų stogo dangÄ . Taip pat po sesers mirties paveldėjo ir jos vertingÄ kilnojamÄ turtÄ , t. y. televizorių ir dviratį. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi sesers laidotuvėmis ir už jas apmokėjo.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (palikimÄ ) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau Å¡iame teismo sprendime nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

13. Remiantis bylos duomenimis, po J. T. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusios asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. T. mirties jos palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėtina, kad palikėjos tėvo E. T. 2021-08-20 pareiÅ¡kimas patvirtina, kad jis atsisako dukters palikimo. IÅ¡ į bylÄ pateiktų apmokėjimo kvitų matyti, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi sesers laidotuvėmis. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. T. po sesers mirties faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimÄ (CK 5.51 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog po J. T. mirties jos palikimÄ priėmė brolis R. T., faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sesers J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė brolis R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Stočkienė