3fa50ccf-8ce0-465b-a448-80bef923bb7b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-505-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01531-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4.; 35.5.; 73.1.; 73.2.5.5.; 121.18.; 121.14.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-991321-831/2013 pagal ieÅ¡kovo Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group Lietuvos filialo patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 819,64 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniolika litų 64 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. kovo mėn. 11d.

Geležinio Vilko gatvėje, Vilniaus mieste, A. T., vairuodamas transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjo iš pirmos eismo juostos ir susidūrė su gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. M.. Dėl šio eismo įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis 2012-05-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimu, yra pripažintas automobilį Audi 80 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. T..IeÅ¡kovas ir atsakovas buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 9398157), kuria buvo apdrausta automobilio Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino automobiliui Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ â€žKasko“ draudimo sutarties pagrindu, iÅ¡mokėdamas 13 404,26 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Todėl ieÅ¡kovui, kaip A. T. 2012-03-11 eismo įvykio metu vairuoto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga tenkinti ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2012-07-19 pretenzija pareikÅ¡tÄ subrogacinį reikalavimÄ , kiek jis yra pagrįstas, ir taip atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas atliko žalos sureguliavimÄ ir ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui iÅ¡mokėjo 13 404,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.

Be to, 2013-04-19 Draudikas gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo Nr. 2895, kuria praÅ¡oma atlyginti eismo įvykio kaltininko padarytÄ Å¾alÄ , kadangi 2012-03-11 eismo įvykio metu buvo sužalotas A. M. (atsakovas), kuris gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, suteiktos už 235,02 Lt, buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. IeÅ¡kovas atliko žalos sureguliavimÄ ir PSDF iÅ¡mokėjo 235,02 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo kaip draudėjo, pažeidusio sutartines prievoles, kadangi draudimo sutartyje įtvirtintas ne tik rizikos kriterijus – vairuotojo stažas, bet ir pareiga praneÅ¡ti apie draudimo rizikos padidėjimÄ bei neigiamos pasekmės, atsirasiančios pažeidus Å¡iÄ pareigÄ .

Teisę pasirinkti, kokia rizika apsidrausti turi draudėjas, t. y. jis pasirenka atitinkamÄ individualiÄ sÄ lygÄ . Å iuo atveju, atsižvelgdamas į tai, koks yra transporto priemonės vairuotojo vairavimo stažas, ar automobilį vairuos ir asmenys, turintys mažesnį vairavimo staÅ¾Ä , draudėjas pasirinko draudimo sutarties sÄ lygÄ , nustatančia, kad automobilio nevairuos asmenys, turintys mažesni nei 5 metu staÅ¾Ä . Vis dėlto transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo asmuo neturintis 5 metų vairavimo stažo - A.

T. (nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo tepraėję metai ir keli mėnesiai) ir sukėlė eismo įvykį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo A. M. 6819,64 Lt žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2012-12-14, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 205,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group Lietuvos filialo naudai. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo A. M. 46,83 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 43 str. nustatyta tvarka transporto priemonės savininkas atsako už draudimo sutarties sudarymÄ . Å io įstatymo 6 str. nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartį su asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikia praÅ¡ymus su bÅ«tina informacija, dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti.

Transporto priemonės valdytojas ar atstovas, teikiantis praÅ¡ymus sudaryti draudimo sutartis, visÄ turimÄ informacijÄ , dokumentus, sudarantis sutartį, yra laikomas atstovu pagal įstatymÄ . Ä®statymas transporto priemonės valdytojui ar atstovui suteikia teisę sudaryti sutartį ir be įgaliojimo. TokiÄ teisę suteikia įstatymas. Atsakovas pats neginčija sutarties sudarymo fakto.2012-03-06 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. AMA 9398157, kuria buvo apdrausta automobilio Audi 80 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (b.l. 28-29). Å ios sutarties 1.5.2 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga praneÅ¡ti draudikui sutarties vykdymui svarbiÄ informacijÄ . Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis ir į Å¡ias aplinkybes: transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metu vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys. Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja.

Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui A. M. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-11 eismo įvykio metu vairavo 5 metų vairuotojo stažo neturintis A.

T., kuris apgadino automobilį Toyota Land Cruiser, valst. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos Draudimo priežiÅ«ros komisijos nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 36, 38 p., prieÅ¡ perduodamas vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, atsakovas privalėjo apie tai praneÅ¡ti draudikui ir už draudimo rizikos padidėjimÄ sumokėti draudiko paskaičiuotÄ sumÄ (sutarties 1.5.7, 1.5.8 p.).

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AMA/9398157 1.5.7 p., ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti 50 procentų nuo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytu motyvu, jog ginčijamÄ draudimo sutartį sudariusi (tiksliau - sumokėjusi pinigus) ir Å¡ioje byloje liudytoja apklausta V. T. yra laikytina apelianto atstove pagal įstatymÄ . Mano, jog sudaryti apelianto vardu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį kaip atstovė pagal įstatymÄ (pagal LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. prasmę) V.

T. galėjo tik tuo atveju, jei Sutartis bÅ«tų buvusi sudaryta standartinėmis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis, kurios yra vienodos visiems draudėjams ir patvirtintos LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos nutarimu, t.y. be individualių sÄ lygų (dėl transporto priemonės naudojimo užsienyje, krovinių pervežimui, transporto priemonės vairuotojo vairavimo stažo apribojimų ir kt.). IÅ¡ tiesų, kaip ir nurodyta teismo sprendime, apeliantas neginčijo paties Sutarties sudarymo fakto, tačiau jokių įgaliojimų (pavedimo) pasiraÅ¡yti Å¡iÄ Sutartį savo vardu su individualiomis sÄ lygomis V.

T. nedavė. Juolab, kad ir pati liudytoja V. T. teismo posėdyje patvirtino, kad ji tai pat dėl jokių individualių sutarties sÄ lygų su draudiko atstovu nesitarė ir ji apie jų įtraukimÄ Ä¯ Sutartį įspėta nebuvo;Ä®prastai draudikas yra stipresnioji draudimo sutarties Å¡alis, nes draudimo sutartys, kaip ir Å¡ios bylos atveju, yra sudaromos prisijungimo bÅ«du, draudėjui akceptuojant draudiko iÅ¡ anksto parengtas ir Å¡alių nederintas draudimo sutarties sÄ lygas, todėl draudikas, kaip stipresnioji draudimo sutarties Å¡alis, privalo tinkamai supažindinti kitÄ draudimo sutarties Å¡alį (draudėjÄ ) su standartinėmis draudimo sutarties sÄ lygomis, o prieÅ¡ nustatant individualias draudimo sutarties sÄ lygas, aptarti su draudėju Å¡ias draudimo sutarties sÄ lygas, atskleisti draudėjui Å¡ių sÄ lygų turinį ir jų nevykdymo pasekmes.

Individualios draudimo sutarties sÄ lygos su sutartį pasiraÅ¡iusia V. T. nebuvo derintos ir Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas neįrodinėjo;Pažymi, kad draudimo sutarties 1.5.6. punktas yra suraÅ¡ytas labai smulkiu Å¡riftu, kuris Å¡aliai yra labai svarbus, tačiau draudimo sutartį sudariusi, tiksliau pinigų priėmimo kvitÄ iÅ¡raÅ¡iusi draudimo atstovė R. B. nieko nesakė ir nepaaiÅ¡kino dėl prisiimtos rizikos. Aplinkybę, kad sutarties Å¡alis buvo tinkamai supažindinta su sutarties sÄ lygomis, turi įrodyti ieÅ¡kovas, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos;Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad V.

T., sudarydama draudimo sutartį, prašė jÄ sudaryti su papildomomis 1.5.6 p., tame tarpe ir dėl vairuotojo vairavimo stažo apribojimo, numatytomis sÄ lygomis, todėl negalima spręsti, kad apeliantas turėjo pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie tai, kad jam priklausančiÄ bei apdraustÄ transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė draudimo sutarties pažeidimo, todėl apeliantui nekyla pareiga atlyginti jo patirtų nuostolių dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų;Kita, apelianto manymu, svarbi Å¡ios bylos aplinkybė, kurios teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino yra ta, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (Å¡iuo atveju - ASS „Gjensidige Baltic“) yra pagrįstas ir teisingas.

Byloje esantys dokumentai dėl žalos paskaičiavimo yra prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s: papildomas automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros aktas nėra pasiraÅ¡ytas draudėjo/nuketėjusiojo (įgalioto asmens), neatitikimai dėl transporto priemonės apgadinimų policijos pažymoje bei apžiÅ«ros aktuose.Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, ar rÅ«pinosi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, t.y. teismas turėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas.

Nustačius, kad draudikas Å¡ių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ar regresinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiÅ¡kai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (LAT 2010 m. vasario 23d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010).

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas nepagrįstai Å¡ių aplinkybių nevertino ir nesvarstė, ar draudiko (ieÅ¡kovo) elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo iÅ¡mokos pagrįstumu, remiantis prieÅ¡taringais žalos dydžio nustatymo įrodymais, nėra kreditoriaus neatsargumas (CK 6.248 str. 4 d.). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad:IeÅ¡kovas nesutinka su tokiu apelianto vertinimu ir nurodo, kad nei teismų praktikoje, nei teisiniame reguliavime nėra iÅ¡skiriamos atskirai transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygos, dėl kurių nustatymo yra bÅ«tinas atskiras draudėjo įgaliojimas ir sÄ lygos, dėl kurių tokio įgaliojimo nereikia. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

Å io įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymÄ .

Taigi įstatymas transporto priemonės valdytojui, teikiančiam praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, suteikia teisę sudaryti sutartį atstovaujamojo vardu be atskiro įgaliojimo. Sudarant draudimo sutartį V. T. pateikė visus sutarties sudarymui reikalingus dokumentus ir duomenis, o draudimo sutartis buvo sudaryta transporto priemonės savininko vardu, todėl draudikas (ieÅ¡kovas) turėjo pagrindo manyti, kad V. T. į draudikÄ kreipėsi kaip apelianto transporto priemonės valdytojas, kuriam sudaryti sutartį nebÅ«tinas jo įgaliojimas;IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentais, kad jis nesupažindino V.

T. su sutarties sÄ lygomis, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytos Å¡ios draudimo sutarties sudarymo aplinkybės: draudimo sutartį draudėjo (apelianto) atstovė V. T. sudarė pačioje draudimo bendrovėje, betarpiÅ¡kai bendraudama su draudiko atstove; parengtÄ draudimo sutartį ji pati pasirašė, patvirtindama susipažinimÄ su visomis joje nustatytomis draudimo sÄ lygomis bei sutikimÄ su jų nustatymu. Be to, ji pagal Å¡iÄ sutartį sumokėjo nustatytÄ draudimo įmokÄ .

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad V. T. draudimo sutartį sudarė su apelianto žinia, o sudarytÄ sutartį vėliau parodė pačiam apeliantui, kuriam jos turinys nerÅ«pėjo ir jis jos neskaitė;Draudimo sutarties 1.5.6. punkte įtvirtintos individualios draudimo sÄ lygos iÅ¡ esmės yra palankios draudėjui, nes apibrėžiant draudžiamos transporto priemonės valdytojo amžių, transporto priemonės naudojimo tikslus ir nustatant kitas papildomas sÄ lygas, mokama kaina už draudiko teikiamÄ draudimo apsaugÄ (t. y. draudimo įmoka) ženkliai mažėja.

Apeliantas yra patyręs, daugiau kaip 20 metų vairavimo patirtį turintis vairuotojas, todėl jam, kaip transporto priemonės valdytojui, teikiama draudimo apsauga kainuoja mažiau, jei transporto priemonės nevairuos asmenys, neturintys 5 metų vairavimo stažo. Apeliantas, siekdamas mokėti mažesnę draudimo įmokÄ , nurodė Å¡iÄ sÄ lygÄ , todėl jam tenka su tuo susijusi rizika dėl jos nevykdymo. Jei apeliantas bÅ«tų sudaręs sutartį nurodydamas, kad transporto priemonę vairuos asmenys, neturintys 5 metų vairavimo stažo, draudimo įmoka jam bÅ«tų padidėjusi apytikriai 160 procentų.

Pažymėtina, kad ginčo eismo įvykio kaltininkas ir transporto priemonės valdytojas A. T. eismo įvykio metu turėjo tik 1 metų ir 2 mėnesių vairavimo patirtį, todėl tokia maža vairavimo patirtis pagrįstai laikytina rizikos padidėjimu. Todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį;Pažymi, kad sutartimi nustatytos individualios sÄ lygos yra bÅ«dingos Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo sutartims, o apeliantas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, ne pirmus metus draudžia savo transporto priemones, be to, pati V.

T. nurodė, kad jai buvo žinomi draudimo sutarties sudarymo kainų skirtumai draudžiant patyrusius transporto priemonės valdytojus ir nepatyrusius; pažymėjo, kad pati neturi didelio vairavimo stažo, todėl jai draudimas paprastai kainuoja brangiau nei apmokėjo už apelianto vardu sudarytÄ sutartį. Be to apeliantas taip pat nurodė, kad jis niekada nesidomėjo draudimo sutarčių sÄ lygomis, o draudimo sutartis jam yra tik formalus įstatyminės pareigos vykdymas. Todėl apelianto nesusipažinimas su draudimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis laikytinas jo paties nerÅ«pestingumu, neatidumu ir nesidomėjimu savo sutartiniais įsipareigojimais;IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir nurodo, kad nukentėjusio asmens nepasiraÅ¡ytas transporto priemonės papildomos apžiÅ«ros aktas nėra reikÅ¡minga aplinkybė žalos dydžio nustatymui.

Pirminės apžiūros protokolas nukentėjusio asmens buvo pasirašytas. Jame nustatyta didesnė dalis visų apgadinimų, o ginčas dėl žalos dydžio tarp nukentėjusio asmens ir jo draudiko nekilo. Ieškovas taip pat pažymi, jog policijos pažyma yra deklaratyvus dokumentas, kuriame abstrakčiai nurodomos pagrindinės įvykio aplinkybės, sužaloti asmenys, pagrindiniai vizualūs transporto priemonių apgadinimai ir kitos aplinkybės. Todėl negalima apsiriboti pažymoje nurodytais duomenimis ir būtina atskirai įvertinti tiek asmenų sužalojimus, tiek transporto priemonių apgadinimus.

Draudikas yra įstatymo įpareigotas tirti draudžiamuosius įvykius ir nustatyti padarytos žalos (bei mokėtinos draudimo išmokos) dydį, todėl šiuo tikslu atlieka pirmines ir, esant būtinybei, papildomas transporto priemonės apgadinimo apžiūras, ekspertizes, nustato visus eismo įvykiu padarytus apgadinimus (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija), 27 punktas).

Taigi apeliantas savo argumentus dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo grindžia iÅ¡reikÅ¡damas tik abejones ir nepagrįsdamas jų jokiai konkrečiais argumentais dėl atliktų skaičiavimų neteisingumo. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydžio nustatymo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 11 d. Geležinio Vilko g. 2, Vilniaus mieste, A. T., vairuodamas automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjo iš pirmos eismo juostos ir susidūrė su gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R.

M.. Ä®vykio metu nukentėjo Audi 80 Avant keleiviai V. T. ir A. M. (b. l. 31). Dėl Å¡io eismo įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡ime draudimo bendrovei Gjnesidige Baltic nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilį Audi 80 Avant vairavęs A. T. (b. l. 32). Eismo įvykio metu galiojo R. M. ir draudimo bendrovės Gjnesidige Baltic tranporto priemonės Toyota Land Cruiser savanoriÅ¡kojo draudimo sutartis (Kasko), todėl nukentėjusiajam 13.404,26 Lt dydžio žalÄ pagal Å¡iÄ sutartį atlygino Gjnesidige Baltic (b. l. 33, 60–62).Eismo įvykio metu galiojo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo A.

M. sudaryta Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (b. l. 28, 29), todėl ieÅ¡kovui, kaip 2012 m. kovo 11 d. eismo įvykio metu vairuoto A. T. automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga tenkinti ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pretenzija pareikÅ¡tÄ subrogacinį reikalavimÄ ir taip atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas nukentėjusiojo draudimo bendrovei ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui iÅ¡mokėjo 13.404,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti (b. l. 64). Kaip jau buvo minėta, eismo įvykio metu buvo sužalotas atsakovas, automobilio Audi 80 Avant savininkas, A. M., kuris gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurios sudarė 235,02 Lt (b. l. 97–98).

Å iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas taip pat atlygino (b. l. 102).Ä®prastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga praneÅ¡ti draudikui sutarties vykdymui svarbiÄ informacijÄ . Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis ir į kitas aplinkybes, tame tarpe, kad transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys.

Sutarties 1.5.7 punkte nurodyta, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos (b. l. 29).

Kaip jau buvo minėta, automobilio Audi 80 Avant draudimo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta automobilio savininko A. M. vardu, tačiau eismo įvykio metu Å¡iÄ transporto priemonę vairavo mažiau nei 5 metus vairavimo staÅ¾Ä turintis asmuo A. T.. Po 2012 m. kovo 11 d. eismo įvykio draudimo bendrovė TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas apie padidėjusiÄ rizikÄ , t.y. apie tai, kad dėl eismo įvykio kaltu pripažintas asmuo, kuris neturėjo penkerių metų vairavimo stažo, nebuvo informuotas, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę iÅ¡ atsakovo kaip draudėjo, pažeidusio sutarties sÄ lygas, reikalauti 50 % iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 12 d. su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. 509996-1 kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas pervesti draudimo bendrovei 6.702,13 Lt (b. l. 65). Atsakovas su pareikÅ¡ta ieÅ¡kovo pretenzija nesutiko.Apeliantas savo skunde nurodo, kad paties sutarties sudarymo fakto neginčija, tačiau jokių įgaliojimų (pavedimo) pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį savo vardu su individualiomis sÄ lygomis V. T. nedavė. Juolab, kad ir pati V. T. patvirtino, jog ji tai pat dėl jokių individualių sutarties sÄ lygų su draudiko atstovu nesitarė ir apie jų įtraukimÄ Ä¯ sutartį įspėta nebuvo.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir juos atmeta, kaip nepagrįstus. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Ä®prastinė draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis Å¡iuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais (TPVCAPDÄ® įst. 6 str. 1 d.).

Å io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymÄ .

PrieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo praÅ¡omÄ teisingÄ informacijÄ ir pateikti dokumentus, bÅ«tinus draudimo sutarčiai sudaryti (TPVCAPDÄ® 6 str. 3 d.). Apeliantas nurodo, kad transporto priemonės privalomo draudimo sutartį apelianto vardu pasirašė (pinigus sumokėjo) V. T., kuri buvo įgaliota pasiraÅ¡yti sutartį tik standartinėmis sutarties sÄ lygomis, o dėl individulių sutarties sÄ lygų apeliantas jai įgaliojimo nedavė. LR Draudimo priežiÅ«ros komisija 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų patvirtinimo (redakcija, galiojusi nuo 2011-06-19) patvirtino Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygas (toliau – Standartinės sÄ lygos).

Å ių sÄ lygų 36 punkte nurodyta, jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ Å¡ių sÄ lygų 38 punkte nustatyta tvarka. Tų pačių sÄ lygų 37 punkte nustatyta, jog laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė jÄ draudimo sutartyje, kaip turinčiÄ Ä¯takos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Standartinių sÄ lygų 38 punkte nurodyta, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ Standartinių sÄ lygų 39 p.).Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad V. T. pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatas apelianto vardu sudarydama transporto priemonės Audi 80 Avanat privalomojo draudimo sutartį veikė kaip atstovas pagal įstatymÄ , todėl tiek pagal šį įstatymÄ , tiek pagal Standartines sÄ lygas, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį, ji privalėjo pateikti draudikui.

Kaip matyti iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos automobilio Audi 80 Avant privalomojo draudimo sutarties, draudėjas informavo apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus draudimo rizikos padidėjimo atvejus (b. l. 29), dėl Å¡ių sutartyje nurodytų sÄ lygų apeliantas jokių pretenzijų iki eismo įvykio nekėlė, Draudimo sutartis pasiraÅ¡yta, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl ji yra galiojanti ir turi Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Draudimo įmokÄ apskaičiuoja draudikas.

Draudimo įmoka yra nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamÄ draudimo apsaugÄ draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi bÅ«ti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Standartinių sÄ lygų 26 p.). Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantas yra patyręs, daugiau kaip 20 metų vairavimo patirtį turintis vairuotojas, todėl jam, kaip transporto priemonės valdytojui, teikiama draudimo apsauga buvo ženkliai mažesnė, be to jam turėjo bÅ«ti žinoma, jog tokios sÄ lygos, kad transporto priemonę gali vairuoti asmenys, neturintys 5 metų vairavimo stažo, nenurodymas yra susijęs su padidinta draudimo rizika.

Jei apeliantas, kurio vardu draudimo sutartį sudarė jo atstovė pagal įstatymÄ , bÅ«tų sudaręs sutartį nurodydamas, kad transporto priemonę vairuos asmenys, neturintys 5 metų vairavimo stažo, draudimo įmoka jam bÅ«tų ženkliai padidėjusi, tačiau apeliantas buvo suinteresuotas mokėti žemesnę draudimo sumÄ , taip prisiimdamas Å¡iuo atveju tenkančiÄ rizikÄ už pareigos nevykdymÄ .Taigi, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad prieÅ¡ perduodamas vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, atsakovas privalėjo apie tai praneÅ¡ti draudikui ir už draudimo rizikos padidėjimÄ sumokėti draudiko paskaičiuotÄ sumÄ (sutarties 1.5.7, 1.5.8 p.).

Atsakovas to nepadarė, todėl remiantis Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AMA/9398157 1.5.7 p., ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti 50 procentų nuo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui ASS „Gjensidige Baltic“ yra pagrįstas ir teisingas, nes, jo vertinimu, byloje esantys dokumentai dėl žalos paskaičiavimo yra prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s. Apelianto vertinimu, apžiÅ«ros aktas nėra pasiraÅ¡ytas draudėjo/nuketėjusiojo, yra neatitikimai dėl transporto priemonės apgadinimų policijos pažymoje bei apžiÅ«ros aktuose.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog policijos pažyma yra deklaratyvus dokumentas, kuriame abstrakčiai nurodomos pagrindinės įvykio aplinkybės, sužaloti asmenys, pagrindiniai vizualÅ«s transporto priemonių apgadinimai ir kitos aplinkybės, todėl negalima apsiriboti pažymoje nurodytais duomenimis ir bÅ«tina atskirai įvertinti tiek asmenų sužalojimus, tiek transporto priemonių apgadinimus. Draudikas yra įstatymo įpareigotas tirti draudžiamuosius įvykius ir nustatyti padarytos žalos (bei mokėtinos draudimo iÅ¡mokos) dydį, todėl Å¡iuo tikslu atlieka pirmines ir, esant bÅ«tinybei, papildomas transporto priemonės apgadinimo apžiÅ«ras, ekspertizes, nustato visus eismo įvykiu padarytus apgadinimus (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija), 27 punktas).

Kaip jau buvo minėta, ginčo pirmosios instancijos teisme dėl išmokėtos draudimo bendrovei ASS „Gjensidige Baltic" išmokos dydžio nebuvo, be to, apeliantas savo argumentus dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo grindžia išreikšdamas tik abejones ir nepagrįsdamas jų jokiais konkrečiais argumentais dėl atliktų skaičiavimų neteisingumo, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-78/2010.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiÅ¡kos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bylos ir apelianto nagrinėjamoje byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės nėra ir iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su transporto priemonės draudimo sÄ lygomis, nes su jomis nebuvo tinkamai supažindintas ir Å¡iuo atveju, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčas dėl žalos dydžio tarp nukentėjusio asmens ir jo draudiko nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas žalos dydžio nenustatinėjo.

Apelianto cituojamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos dydžio, atsakovas ginčijo draudimo bendrovės iÅ¡mokėtos trečiajam asmeniui žalos dydį, ar draudimo bendrovė pagrįstai iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio iÅ¡mokÄ . Dėl to konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos trečiajam asmeniui dydžio pagrįstumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Raimondas Buzelis                                                                               Nerijus Meilutis                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas