3fa4c1d4-89f6-4e35-921f-a0d1cccfa450 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-1035/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47438-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 1.2.4.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, nuteistajam D.

C., jo gynėjui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios I. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant D.

C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) tęsti darbÄ , o jo netekus, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. M. padarytÄ turtinę žalÄ . I. M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ D. C. priteista 4783,49 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ D. C. priteista 1714,26 Eur nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. C. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendro darbingumo, t. y. jis 2019 m. lapkričio 7 d. apie 03.30 val. UAB „A“ priklausančiame bare „B“ (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vienÄ smÅ«gį taure nukentėjusiajai I. M. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai I.

M. deÅ¡inės akies kiaurinę ragenos žaizdÄ su stiklakÅ«nio iÅ¡varža, kraujavimu į akies obuolį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo III lentele, apimančia regos aÅ¡trumo vertinimÄ , po traumos regos aÅ¡trumui deÅ¡ine akimi sumažėjus iki 0,0 bendro darbingumo netekimas sudaro 35%, todėl, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu bÅ«du D. C. sužalojo I. M. ir sunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Å iais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir D. C. pripažinti kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei skirti jam Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jai iÅ¡ D.

C. 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, palikti nepakeistÄ kitÄ nuosprendžio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IÅ¡ teismo medicinos gydytojo eksperto pateiktų iÅ¡vadų Nr. G 4468/2019(01) ir Nr. P1498/2020(01) bei paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad D. C. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau teismas nepagrįstai padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad D. C. užsimojęs taure jÄ sudaužė ne į I. M. veidÄ , o į jos laikytÄ taurę.

Apeliantės teigimu, D. C. rankose laikė alui skirtÄ taurę, o nukentėjusioji – vandeniui, todėl Å¡ių dviejų taurių stiklo storio, dydžio, masės skirtumai akivaizdÅ«s. Susitrenkus Å¡ioms taurėms sudaužyta bÅ«tų ne alaus, o vandens taurė, nes ji yra mažesnė, lengvesnė, turi plonesnes stiklo sieneles. Teismas patikėjo neįtikinama nuteistojo versija, kad užsimojus alui skirta taure Å¡i sudužo atsitrenkusi į nukentėjusiosios taurę. Ekspertas, kurio kvalifikacija ir specialiosios žinios nekelia abejonių, minėtose iÅ¡vadose ir paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad mažai tikėtina, jog skrendanti Å¡ukė dėl savo masės ir kinetinės energijos galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiajai, labiau tikėtinas smÅ«gio sudavimo mechanizmas.

I. M. parodė, kad pajuto smÅ«gį į galvÄ , jai spengė galvoje, o kad jų stiklinės susidaužė – neįmanoma, nes jos rankos nebuvo sužalotos. Medicininiuose dokumentuose neatsispindi nukentėjusiosios rankų sužalojimas. Dėl to teismas turėjo konstatuoti, kad D. C. alaus taurė sudužo į I. M. veidÄ . 1.2. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl teismas nesiremia byloje esančiomis ir iÅ¡tirtomis teismo medicinos eksperto iÅ¡vadomis bei paaiÅ¡kinimais ir I. M. medicininiais dokumentais.

NeaiÅ¡ku, kokiais liudytojų parodymais teismas rėmėsi konstatuodamas, kad D. C. padarė netyčinį nusikaltimÄ . Byloje yra nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas. Nuteistasis, smÅ«giuodamas nukentėjusiajai į galvÄ alaus taure, suprato, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatÄ ir nors galbÅ«t nenorėjo sunkiai sutrikdyti I. M. sveikatÄ , sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti jų nedetalizuodamas, tačiau vienodai norėdamas bet kokių padarinių kilimo.

Nuteistojo smÅ«gis buvo staigus. Nors nukentėjusiajai suduotas vienas smÅ«gis, jis buvo stiprus, suduotas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ . D. C. yra suaugęs žmogus, kuris laikydamas dūžtantį daiktÄ â€“ alaus taurę juo smÅ«giavo į kito žmogaus galvÄ (veidÄ ), o tai patvirtina, kad D. C. suprato, jog smÅ«gis bus stiprus ir kad smÅ«giuodamas į galvÄ kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai. Dėl to net nusprendus, kad D. C. neveikė tiesiogine tyčia, galima konstatuoti, kad jo tyčia buvo netiesioginė.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad tokios aplinkybės, kai kaltininkas nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, neberodė agresijos, nepaneigia nei atliktų smurtinių veiksmų, nei kaltės padarius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . 1.3. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai perkvalifikavo D. C. inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, į BK 137 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio motyvai taip pat prieÅ¡taringi, nes teismas nurodė, kad D.

C. sudavė vienÄ smÅ«gį taure I. M., o nuteistojo veikÄ perkvalifikavo dėl to, kad D. C. užsimojo taure ir ji sudužo atsitrenkusi į nukentėjusiosios taurę bei tokiu bÅ«du sužalojo I. M.. Å iuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko nuosprendis turi bÅ«ti naikinamas. 1.4. Neteisingai kvalifikavus veikÄ , D. C. buvo paskirta neteisinga bausmė. Nuteistasis neprisiima atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , neigia savo kaltę, kelia nepagrįstas įvykio versijas. Paskutinio posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo praÅ¡oma paskirti papildomÄ ekspertizę, nes galbÅ«t nukentėjusioji pradėjo matyti.

D. C. gindamasis žemino nukentėjusiÄ jÄ , įžeidinėjo ir reiÅ¡kė jai paniekÄ (2021 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įraÅ¡as). Taip pat nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pradėjo slėpti savo turtÄ remdamasis skyrybomis su sutuoktine, kuriai pagal jų tarpusavio susitarimÄ nusprendė perduoti visÄ vertingÄ turtÄ . Teismui pareikalavus pateikti tikrus duomenis apie turtÄ ir iÅ¡taisyti sutarties sÄ lygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kreditorių interesų, D.

C. teismo reikalavimų nevykdė ir dėl to byla buvo sustabdyta (Vilniaus miesto aplinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis). Nuteistasis gali bÅ«ti perauklėtas jam paskyrus tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 1.5. Teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos sumos jau nuo 2016 metų virÅ¡ija deÅ¡imtis ir Å¡imtus tÅ«kstančių eurų, o žalos sumų apskaičiavimo metodika kinta. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokia teismų praktika remiamasi mažinant praÅ¡omos neturtinės žalos dydį, o priteista suma mažesnė už 2016 metais priteisiamas sumas.

Pavyzdžiui, kasacinis teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016 nustatė, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju 250 000 Eur neturtinės žalos piniginis įvertinimas neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai: medicininiai dokumentai, I. M., jos sesers L. M. parodymai ir psichologės A. G. parodymai patvirtina, kad I. M., bÅ«dama jauna ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir sveika, staiga per vienÄ naktį visam gyvenimui neteko regėjimo deÅ¡ine akimi ir jos veidÄ subjaurojo randai.

Dėl to I. M. ne tik patyrė ir iÅ¡gyveno didžiulius skausmus ir sudėtingÄ gydymÄ , bet ir patyrė ypač didelį dvasinį sukrėtimÄ , siaubÄ , o dvasiniai iÅ¡gyvenimai tęsiasi iki Å¡iol. Byloje esantys I. M. medicininiai dokumentai patvirtina, kad I. M. iÅ¡gyveno dvi sudėtingas akies operacijas ir ilgÄ gydymo procesÄ , tačiau regėjimÄ deÅ¡ine akimi ji prarado neatstatomai. Be to, prarastas regėjimas deÅ¡ine akimi gali paveikti ir regėjimÄ kairiÄ ja akimi, jis gali nusilpti, gali iÅ¡sivysti žvairumas.

Tam, kad I. M. galėtų susitvarkyti su jÄ iÅ¡tikusiais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, ji lankėsi pas psichologę. Iki Å¡iol I. M. vis dar nėra pripratusi prie visiÅ¡kai pasikeitusio jos gyvenimo, kai ji gali matyti tik viena akimi. Ji patiria judėjimo laisvės suvaržymus, įtampa pereinant gatvę, įeinant ar iÅ¡einant iÅ¡ patalpų, apribota jos eisena, pasikeitusi koordinacija. Taip pat ji patyrė bendravimo gebėjimų praradimÄ , nes estetinis supratimas psichologiÅ¡kai trikdo žiÅ«rėti paÅ¡nekovui į akis, verčia pasukti veidÄ , todėl ji vengia tiesioginio bendravimo.

Pasikeitė darbo, pomėgių, gyvenimo bÅ«das. I. M. kankina baimės dėl jos, kaip profesionalios tapytojos ir dizainerės, ateities, ji pergyvena dėl savo darbo tinkamumo. Teismas nenustatinėjo ir iÅ¡ viso netyrė nuteistojo D. C. finansinės padėties ir jo finansinių galimybių atlyginti I. M. praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Be to, D. C. bando paslėpti savo turtÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti žalos atlyginimo I. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su D. C. veikos kvalifikavimu, jam paskirta bausme ir nustatytu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl veikos kvalifikavimo D. C. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 03.30 val. bare „B“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį taure nukentėjusiajai I. M. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus (deÅ¡inės akies kiaurinę ragenos žaizdÄ su stiklakÅ«nio iÅ¡varža, kraujavimu į akies obuolį), kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Å ie D. C. veiksmai valstybinį kaltinimÄ palaikančios prokurorės buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo masto. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto S. Chmieliausko pateiktų iÅ¡vadų (1 t., b. l. 79–82, 98–101) matyti, kad I. M. visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. C. viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad sunkiai sužalojo I. M., tačiau teigė, jog padarė tai neatsargiai. Baudžiamoji atsakomybė už sunkaus sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo numatyta BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl D. C. kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, t. y. ar D. C. veika atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį arba neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, kad D. C. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , todėl veikÄ perkvalifikavo į BK 137 straipsnio 1 dalį. Šį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu D.

C. tyčia taikėsi bokalu nukentėjusiajai į veido ar akies sritį, siekdamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ ; byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas spontaniÅ¡kai, labai greitai, abiem Å¡alims susikonfliktavus, nukentėjusiajai iÅ¡pylus vandenį ant D. C., pastarasis bandė iÅ¡pilti alų ant nukentėjusiosios, tačiau, jam užsimojus taure, Å¡i dužo atsitrenkus į nukentėjusiosios taurę ir taip sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D.

C. tiesiogiai nenumatė, kad dėl jo veiksmų, užsimojus taure, jį suduš ir stipriai sužeis nukentėjusiosios akį, nors galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Nuosprendžio turiniui taikomi reikalavimai numatyti BPK 304–305, 307 straipsniuose. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai nevisai atitinka nuosprendyje nurodytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas veikos kvalifikavimÄ , nurodė, kad D. C., užsimojęs alaus taure (bokalu), jÄ sudaužė į I. M. laikytÄ taurę ir taip sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , t. y., teismo vertinimu, D. C. alaus taurę sudaužė ne į I.

M. veidÄ , o į jos laikytÄ taurę. Tačiau skundžiamo nuosprendžio „nustatomojoje“ dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatė, kad D. C. sudavė vienÄ smÅ«gį taure nukentėjusiajai į veido sritį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad D. C. sužalojo I. M. suduodamas smÅ«gį taure nukentėjusiajai į veidÄ , o ne į jos laikytÄ taurę. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Pažymėtina, kad D. C. versijÄ , jog jis pylė alų nukentėjusiajai į veidÄ (po to, kai ji iÅ¡pylė savo gėrimÄ jam į veidÄ ) ir tuo momentu jo bokalas bei nukentėjusiosios taurė susitrenkė ir sudužo, iÅ¡kėlė tik apklausiamas teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu D. C. parodė, kad, kai nukentėjusioji tiesiai jam į veidÄ iÅ¡pylė kažkokį gėrimÄ , jis pasijuto įžeistas ir paėmė rankoje laikytÄ bokalÄ su alumi bei norėjo atgal ant jos iÅ¡pilti savo gėrimÄ , tačiau nukentėjusioji pasilenkė veidu tiesiai į bokalÄ ; nematė, ar bokalas dužo, tačiau pamatė, kad jos veidas kraujuotas (2 t., b. l. 9–10). Papildomai apklaustas parodė, kad, kai kėlė taurę link nukentėjusiosios, ji stovėjo prie baro, nesuprato, kas įvyko, iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ ir pamatė, kad nukentėjusioji užsidengusi veidÄ rankomis (2 t., b. l. 22–23).

Å iame kontekste pažymėtina, kad šį įvykį mačiusių liudytojų nėra, be to, įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kamerų. Taigi, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų teisingas įvertinimas jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams kontekste. Nuteistojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su veikos kvalifikavimu, jau aptarti, teisėjų kolegijai atkreipus dėmesį į jų nenuoseklumÄ . Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji bare susiginčijo su D.

C., nemalonaus pokalbio metu pastarasis pavadino jÄ â€žÅ¡liundra“, ji tuo metu rankose laikė stiklinę su vandeniu, dėl traumos daugiau nieko neatsimena, iÅ¡skyrus tai, jog jos draugas valė nuo jos veido kraujÄ (1 t., b. l. 30–32). Papildomai apklausta parodė, kad atsimena kaip D. C. taure trenkė jai į veidÄ , nuo smÅ«gio jai spengė galvoje, jokia kita taurė, iÅ¡skyrus ta, kuria jai buvo trenkta, nedužo, jos rankos (pirÅ¡tai) nebuvo sužalotos (2 t., b. l. 121–122). Apklausiama teisme nukentėjusioji pripažino aplinkybę, kad po D.

C. pasakyto žodžio „šliundra“ ji paėmė taurę su vandeniu ir pylė jį į D. C., tuomet pajuto smÅ«gį į galvÄ , nuo to momento nesiorientavo aplinkoje. Pirmoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (užduotyje nurodytos Å¡ios įvykio aplinkybės: D. C. metė taurę į veidÄ nukentėjusiajai) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikrinant nuteistojo teisme iÅ¡keltÄ versijÄ buvo apklaustas specialistas, kuris paaiÅ¡kino, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimai padaryti esant smÅ«giui, toks mechanizmas labiau tikėtinas; nukentėjusioji buvo konsultuota neurochirurgo, nes skundėsi galvos skausmu, pykinimu, atlikti papildomi tyrimai, galvos kompiuterinė tomografija, todėl neatmetama tikimybė, kad galėjo bÅ«ti smÅ«gio sudavimas; sužalojimai padaryti pjaunančiais daiktais; labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti esant smÅ«giui stiklo Å¡ukėmis; mažai tikėtina, kad skrendanti Å¡ukė (pastaba – susidaužus taurėms) dėl savo masės, kinetinės energijos padarytų tokius sužalojimus.

Å iuo atveju specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji pajuto smÅ«gį į galvÄ , dėl ko jai labai skaudėjo galvÄ , toliau ji beveik nieko neatsimena. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto paaiÅ¡kinimai paneigia D. C. iÅ¡keltÄ ir skundžiamame nuosprendyje pakartotÄ versijÄ , kad jo taurė dužo atsitrenkusi į nukentėjusiosios taurę. PrieÅ¡ingai, jie patvirtina apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nukentėjusioji buvo sužalota esant smÅ«giui į galvos sritį dūžtančiu daiktu ir stiklo Å¡ukėmis, ir paneigia tikimybę, jog susidaužus D.

C. alaus taurei ir I. M. taurei skriejančios Å¡ukės sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyti rankos ar pirÅ¡tų sužalojimai. Minėta, kad nukentėjusioji neprisimena aplinkybių po jos sužalojimo. Ji parodė, kad pajuto tik smÅ«gį į veidÄ ir nuo to momento jai dingo atmintis, ji nesiorientavo aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, kad ji buvo sužalota bÅ«tent taure, kuri pataikė jai į veidÄ ir sudužo nuo smÅ«gio į veidÄ , o ne skriejančiomis nuo prieÅ¡ smÅ«gį į veidÄ susidužusių taurių Å¡ukėmis.

Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadose nukentėjusiajai konstatuoti ne tik akies ragenos sužalojimai, bet ir kiti: virÅ¡utinio voko, akiduobės apatinio kraÅ¡to srities, smilkininės srities odos pjautinės žaizdos, padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Tai irgi patvirtina bÅ«tent smÅ«gio taure į veidÄ sudavimo faktÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl sužalojimo mechanizmo, t. y. kad D. C. užsimojo taure ir Å¡i dužo atsitrenkus į nukentėjusiosios taure ir taip jÄ sužalojo, Å¡alintini iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, kaip neatitinkantys byloje surinktų įrodymų visumos.

Kaip minėta, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio „nustatomojoje“ dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes grindė ydingais motyvais, pačias faktines aplinkybes nustatė teisingai, t. y. kad D. C. sudavė vienÄ smÅ«gį taure nukentėjusiajai į veido sritį, taip sunkiai sutrikdydamas jos sveikatÄ . Kitas Å¡ioje byloje aktualus klausimas yra tai, ar Å¡iuos veiksmus jis atliko tyčia arba dėl neatsargumo, t. y. ar pirmosios instancijos teismas teisingai perkvalifikavo D.

C. veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, jog jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromos dėl neatsargumo – nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

Nusikalstamas pasitikėjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas numato abstrakčiÄ galimybę, kad tokai veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad tokių padarinių bus iÅ¡vengta. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai I. M. padarytas esant neatsargiai kaltės formai ir Å¡ios kaltės rÅ«Å¡iai – dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Tuo pačiu teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad veika padaryta tyčia. PrieÅ¡ aptariant D. C. psichinį santykį su padarytu nusikaltimu ir jo padariniais svarbu atsižvelgti į įvykio dienÄ susiklosčiusių aplinkybių visumÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios aptariamÄ vakarÄ vyravo įtampa. I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistasis ėmė ant jos Å¡aukti, pavadino jÄ necenzÅ«riniu žodžiu (1 t., b. l. 30). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad ji pasisveikino su nuteistuoju ir, nors nuteistasis liepė prie jo nelįsti, ji paėmė draugės bokalÄ ir pasistatė ant staliuko, prie kurio sėdėjo D. C. su drauge; ji pabučiavo nuteistojo draugę ir D. C. jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) pavadino necenzÅ«riniu žodžiu, dėl ko ji paėmė taurę su vandeniu ir juo apipylė nuteistÄ jį, tuo metu pajuto smÅ«gį (3 t., b. l. 61–62).

Vandens pylimo ant nuteistojo faktÄ patvirtina ir liudytojų A. L. bei V. S. parodymai. A. L. parodė, kad I. M. jam pasakė, jog ji ėmė pavydėti, nes D. C. buvo su kita mergina, ir ant D. C. iÅ¡pylė vandenį (1 t., b. l. 140). V. S. parodė, kad I. M. jai pasakė, jog D. C. jÄ Ä¯Å¾eidė, dėl ko nukentėjusioji apipylė D. C. vandeniu (1 t., b. l. 143). Å ie parodymai atitinka ir nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji pirmoji ant jo iÅ¡pylė gėrimÄ (2 t., b. l. 9, 23; 3 t., b. l. 60).

IÅ¡ minėtų parodymų matyti, kad I. M. kurį laikÄ bendravo su D. C., jo drauge, tačiau bendravimas nebuvo malonus, vystėsi konfliktas, dėl ko nukentėjusioji iÅ¡pylė vandenį (ar kitÄ gėrimÄ ) ant D. C.. Å i aplinkybė yra svarbi, analizuojant D. C. kaltės turinį, jo santykį su padaryta nusikalstama veika, jos padariniais. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajai jį apipylus, jis tik norėjo iÅ¡pilti alų ant nukentėjusiosios. Å ios pozicijos nuteistasis laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Jis parodė, kad I. M. jį visokiais bÅ«dais įžeidinėjo, jam rodė vidurinį pirÅ¡tÄ , ėmė kabinėtis. Nukentėjusiajai apipylus nuteistÄ jį gėrimu, jis pasijuto pažemintas, susijaudino, nes jam niekas nėra pylęs gėrimo ant veido, dėl ko instinktyviai paėmė savo alaus bokalÄ ir norėjo apipilti nukentėjusiÄ jÄ . Pamatęs nukentėjusiÄ jÄ staiga susiėmusiÄ už veido, klausė jos, kas atsitiko (2 t., b. l. 9, 23; 3 t., b. l. 60). Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina ir liudytoja K.

Å ., kuri parodė, kad I. M. kabinėjosi prie nuteistojo, rodė jam vidurinį pirÅ¡tÄ , ėmė jį įžeidinėti ir apipylė nuteistÄ jį gėrimu, dėl ko D. C. taip pat norėjo alumi apipilti nukentėjusiÄ jÄ (1 t., b. l. 136; 3 t., b. l. 104). Taigi, nuteistojo veiksmams įtakos turėjo neadekvatus I. M. elgesys, apipilant jį vandeniu, kuris iÅ¡Å¡aukė atsakomÄ jÄ reakcijÄ â€“ apipilti nukentėjusiÄ jÄ tuo metu turėtu alumi, bet ne jÄ sužaloti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. C., pamatęs padarinius, nustebo, jų nesitikėjo, nes, pasak D.

C., jo pagrindinis tikslas buvo iÅ¡pilti alų ant I. M.. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis pakeldamas taurę su alumi link nukentėjusiosios siekė ne sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , o jÄ apipilti alumi. Kito žmogaus apipylimas alumi savaime nelaikytinas nusikalstamai pavojingu elgesiu, todėl Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis pakeldamas taurę, siekdamas apipilti alumi nukentėjusiÄ jÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį.

Be kita ko, iÅ¡ nustatytų aplinkybių taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad D. C. Å¡iuo atveju numatė, jog dėl jo veiksmų gali bÅ«ti sužalota I. M.. Pagal minėtas aplinkybes kaltininko veika negali bÅ«ti vertinama kaip padaryta jam numatant padarinius ir kartu bÅ«nant abejingam Å¡ių padarinių atsiradimui, t. y. padaryta esant netiesioginei tyčiai. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tai neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ nukentėjusiajai. BÅ«tent iÅ¡ minėtų bylos aplinkybių matyti, kad nors nuteistasis D.

C. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius siejamas su objektyviais kriterijais, t. y. D. C. bendra pareiga vieÅ¡oje vietoje (bare) elgtis taip, kad nebÅ«tų keliama grėsmė kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, naudoti daiktus, Å¡iuo atveju stiklinį bokalÄ , pagal paskirtį, nekeliant grėsmės kitiems asmenims. Kaip matyti, nuteistasis Å¡ios pareigos nevykdė, nors privalėjo tai daryti.

Galėjimas numatyti padarinius siejamas su subjektyviais kriterijais, t. y. ar konkrečioje situacijoje asmuo pagal savo asmenines savybes ir situacijos ypatumus galėjo numatyti padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. C. aptariamoje situacijoje, kai nukentėjusioji buvo arti jo, galėjo numatyti, kad norint apipilti nukentėjusiÄ jÄ gėrimu, esančiu stiklinėje taroje – kietame daikte, gali sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , nes ji gali pajudėti, taurės pakėlimo aukÅ¡tis gali bÅ«ti neapskaičiuotas ar egzistuoti kitos aplinkybės, dėl kurių gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, tačiau to nenumatė, tokiu bÅ«du buvo nusikalstamai nerÅ«pestingas.

Atsižvelgiant į tai, D. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Dėl paskirtos bausmės IÅ¡ nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija ne D. C. paskirtos bausmės rūšį ar dydį, o BK 75 straipsnio taikymÄ . Pasak apeliantės, bausmės vykdymo atidėjimas D. C. nedarys teigiamo poveikio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. C. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimÄ , 2 dalies, pagal kuriÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, taikymas motyvuojamas kaltinamojo teigiama asmenybe ir tuo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Å ios dvi aplinkybės sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos Å¡ios bausmių rÅ«Å¡ys: areÅ¡tas ir laisvės atėmimas. IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D. C. neteistas (2 t., b. l. 40), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33), yra dirbantis. D. C. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Nagrinėjamu atveju nenustatyta D. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nėra duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio D.

C. bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas arba administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, atitinka ne tik nuteistojo, bet ir nukentėjusiosios, visuomenės ir valstybės interesus. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta pareiga tęsti darbÄ , o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje užtikrins tai, jog jis turės pajamų, galės iÅ¡laikyti save, sudarys sÄ lygas atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai, t. y. tuo pačiu padės veiksmingai įgyvendinti kitÄ D.

C. nustatytÄ pareigÄ â€“ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. M. padarytÄ turtinę žalÄ ir tokiu bÅ«du užtikrins nukentėjusiosios interesus. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas, tokiu atveju jis privalės atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad su bausmės skyrimu susijusių klausimų sprendimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. C. už nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies bausmę, teisingai nustatė jos dydį ir pagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , nustatydamas 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ . Paskirtoji bausmė, jos vykdymÄ atidedant, nelaikytina aiÅ¡kiai per Å¡velnia. Dėl neturtinės žalos dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde praÅ¡oma padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Å ioje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl D. C. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ abejonių nekyla.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajai I. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pakito jos gyvenimo kokybė, teismas įvertino padaryto sužalojimo mastÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų nepakankamai atsižvelgė į D.

C. smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtakÄ I. M. gyvenimui. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji I. M. neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad I. M. buvo padarytos dvi akies operacijos, ji ilgÄ laikÄ buvo gydoma, tačiau regėjimÄ deÅ¡ine akimi prarado neatstatomai. Nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo – bendro darbingumo netekimas sudaro 35 procentus.

Taip pat sutiktina, kad I. M. yra jauno amžiaus, tačiau dėl patirto akies sužalojimo ir veido sužeidimų negali laisvai bendrauti su kitais žmonėmis, jaučiasi nemaloniai, kalbant pakreipia veidÄ Ä¯ kitÄ pusę. Tai matyti ir iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, t. y. kad ji eidama atsitrenkia į duris, nepataiko įpilti vandens į stiklinę, be to, turėjo surengti seniau tapytų paveikslų parodÄ , nes naujų tapyti negali (3 t., b. l. 63–64). I. M. iÅ¡gyvenimus taip pat nurodė jos sesuo L.

M., kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad I. M. iki Å¡iol jaučia įtampÄ , baimę dėl sveikatos bÅ«klės, ji bijojo, kad nebegalės kurti, nes jos braižas smulkus, detalus, tapydama yra labai atsargi, nes tinkamai nemato, be to, nukentėjusiosios požiÅ«ris į kÅ«rybÄ sumenko, ji kartais nenori imtis darbų. Taip pat I. M. dažnai užsidengia akį, jai nepatogu tapyti, vaikščioti ir atlikti kitus kasdieniÅ¡kus veiksmus (3 t., b. l. 103). Parodymus teisiamajame posėdyje apie I. M. emocinę bÅ«klę davė ir psichologė A.

G., kuri nurodė, kad nukentėjusioji turėjo mokytis, kaip reikia lipti laiptais, ji jautė iÅ¡gÄ stį, su psichologe aiÅ¡kinosi, kaip ir kokiu bÅ«du jai reikės tęsti dailininkės karjerÄ (3 t., b. l. 111). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013).

Akivaizdu, kad be bendrų emocinių iÅ¡gyvenimų, jaučiamo skausmo, nukentėjusiosios nerimas, nepatogumai tiesiogiai susiję ir su jos darbine (kÅ«rybine) veikla. IÅ¡ nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų, pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad tapytojos ir dizainerės karjera užima nemaÅ¾Ä jos gyvenimo dalį, jai svarbu save realizuoti, tapyti, tačiau Å¡i veikla tapo apribota dėl D. C. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajai netekus regėjimo viena akimi. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 4344,30 Eur (nurodytu atveju konstatavus bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ ; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 18 260,8 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010; 2K-389/2014).

Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusioji, valdydama meno galerijÄ , susipažįsta ir vertina kitų menininkų darbus, apipavidalina jų parodas, organizuoja ekspozicijas, o tai žmogui su sutrikusiu regėjimu kelia psichologinį diskomfortÄ .

Å iuo atveju svarbi ir asmeninio gyvenimo perspektyva – nukentėjusioji yra jauna moteris, netekėjusi, neturi vaikų, todėl patirti fiziniai ir psichologiniai sužalojimai riboja jos Å¡eiminio gyvenimo perspektyvÄ . Taigi, nukentėjusiosios patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas tęsis visÄ jos gyvenimÄ ir neabejotinai paveikia visas jo sritis. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgusi į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aktualiÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur yra nepakankamas, todėl didinamas iki 15 000 Eur.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : patenkinti iÅ¡ dalies nukentėjusiosios I. M. apeliacinį skundÄ . Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį. Padidinti iÅ¡ D. C. nukentėjusiajai I. M. priteistos neturtinės žalos dydį iki 15 000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Eur. Palikti nepakeistÄ kitÄ nuosprendžio dalį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Marijus Kursevičius Valerij Lauš Darius Pranka