Legislator Case Law & Legislation
3fa4ba9e-779b-4705-b45d-b3a443349bc2 AI generated

3fa4ba9e-779b-4705-b45d-b3a443349bc2 · Regionų administracinis teismas

Case Number 3fa4ba9e-779b-4705-b45d-b3a443349bc2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-3231-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00795-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

3fa4ba9e-779b-4705-b45d-b3a443349bc2 · Regionų administracinis teismas: Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3231-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00795-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino (13-19, 27 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 2050 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-06-29 iki 2017-07-07, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta daugelį kartų, sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, nuo kitų kalinių atskirti ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, nėra jokios kabinos, nepakankamai užtikrinamas privatumas, tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,5 m, kamerose laikosi nemalonus kvapas.

Turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ , nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui. Å iaulių TI dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens, ir nėra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Å iaulių TI ventiliacija neveikia, yra drėgna ir tamsu, nuo drėgmės pÅ«va čiužiniai, veisiasi parazitai, metalinės lovos rÅ«dija. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapÅ¡viečia, visose kamerose įrengtos dvi po dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lempos, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skauda galvÄ ir akis.

ŽiemÄ neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, temperatÅ«ra yra nuo 10 iki 14°C, o vasara per karÅ¡ta, net iki 35°C. Kamerose pilna tarakonų, profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas neorganizuojamas. Maistas nėra tinkamai užtikrinamas ir skanus, o energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, bylÄ prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (27, 94, 96-97 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (94 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (83-91 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-06-27 iki 2017-07-07 kameroje Nr. 35 vienas jam teko nuo 7,49 kv. m.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose sienelių aukÅ¡tis didesnis nei 1,5 m., akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ .

Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių.Atsakovas nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma. IÅ¡ 2017-08-11 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 35 apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra tinkama, galimybė iÅ¡vėdinti patalpas sudaryta, pelėsio nėra.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis.

Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017-11-22 įsakymu – 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡Ä nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius.

PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų. Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Å iaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo D. Å . skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 2050 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-06-29 iki 2017-07-07, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2018-04-25 pažymos Nr. 60/09-14979 (35 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas D.

Å . Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-06-29 iki 2017-07-07, viso 9 dienas, kameroje Nr. 35 vienas ir jam teko 7,49 kv. m., taigi visas 9 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameros Nr. 35 dydį – 7,49 kv. m. (35 b. l.) ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ 0,593 kv. m. (36-37 b. l.), atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas, nustatė, kad iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 6,89 kv. m., t.y., gerokai daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis ir apie baldų užimamÄ plotÄ - 1,91 kv. m. (39 b. l.), pareiÅ¡kėjui liko 4,98 kv. m. laisvo grindų ploto, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapÅ¡viečia, dirbtinė apÅ¡vieta per stipri, žiemÄ neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, temperatÅ«ra yra nuo 10 iki 14°C, o vasara per karÅ¡ta, net iki 35°C.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (54-59 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 35 buvo patikrinta 2017 m. liepos 19 d., operatyviosios kontrolės metu nustatyta 19,3-19,5°C oro temperatÅ«ra, 59,8-63,4 proc. santykinė oro drėgmė, įvertinus kameroje esantį inventorių, baldus, langus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ sudaryta, dalis lango stiklo iÅ¡imta suimtųjų praÅ¡ymu, bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje 416 lx ir atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje vizualiai matomų pelėsių nėra, patalpa ir inventorius Å¡varus. 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 35 iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta sudarė 249±40 lx, oro temperatÅ«ra – 21-23°C ir atitiko nustatytus reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langÄ sudaryta (57-59 b. l.).

Taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų kameroje Nr. 35 nenustatė, natÅ«ralaus patalpų apÅ¡vietimo higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., natÅ«ralios apÅ¡vietos Å iaulių TI kamerose neįmanoma padidinti dėl įstaigos statuso (Å iaulių TI įtrauktas į LR Nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , jame negalimi patalpų rekonstrukcijos darbai), todėl konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, nuo kitų kalinių atskirti ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, nėra jokios kabinos, nepakankamai užtikrinamas privatumas, tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,5 m, kamerose laikėsi nemalonus kvapas.Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sienelių aukštis didesnis nei 1,5 m.

IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (36-37 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 35 pagaminta iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, o jos aukÅ¡tis 1,93 m, tik nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimas į kameros Nr. 35 sanitarinio mazgo zonÄ atitvertas nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.), tačiau kameroje Nr. 35 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas (35 b. l.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas jo privatumas, be to, buvo laikomas tik 9 dienas, todėl net jei kameroje ir jautėsi nemalonus kvapas, per tokį trumpÄ laikotarpį tai negalėjo sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų vertinti kaip neturtinę žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas dėl sanitarinių mazgų įrengimo skundžiasi abstrakčiai, apie kameras kalba daugiskaita, nors skundo laikotarpiu buvo laikomas vienoje konkrečioje kameroje Nr. 35 ir joje nebuvo jokių kitų kalinių, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad dėl sanitarinio mazgo įrengimo jis galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ , nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 buvo nustatyta vienos valandos, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (46, 48 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis (47 b. l.), bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens, ir nėra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas neorganizuojamas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2017 m. liepos 19 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Å iaulių TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas, kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami žurnale, patikrinimo metu kenkėjų tikrintose kamerose (tame tarpe ir kameroje Nr.

35) nepastebėta (54-56 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad kameroje buvo pilna tarakonų ir kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kameroje atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maistas nėra tinkamai užtikrinamas ir skanus, o energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, dėl jo energetinės vertės, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (62-73 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi.Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis.

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsiranda pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nenustatęs nei neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė