2022-10-26 Nr. AB-25680-3-61-3-00311-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-75-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00311-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pyplių ūkis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pyplių ūkis“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) 499 999,99 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovui taikoma sankcija – išmokėtos paramos – 499 999,99 Eur susigrąžinimas. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2012 m. kovo 7 d. su atsakovu sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės kūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d. Agentūra, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimą, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2018 m. gruodžio 12 d. komisijos posėdyje (2018 m. gruodžio 19 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-656 (5.50E)) nusprendė ir informavo Agentūrą, kad pritaria siūlymui paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu, nuo 2019 m. kovo 17 d. pradedamos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovo negrąžintos 499 999,99 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

3. Atsakovas Bendrovė atsiliepime prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas akcentavo, kad Agentūra Sprendimą priėmė praleidusi tokiam sprendimui priimti nustatytą 4 metų terminą. Agentūros išvada Sprendime, kad apgaulės būdu UAB „Pyplių ūkis“ gavo dvigubą finansavimą, yra visiškai nepagrįsta. Agentūra kartu su Sprendimu nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją, nepateikė Sprendime minimų susitarimų, sudarytų tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir kitų ūkio subjektų dėl kepimo įrangos įsigijimo. Agentūra mini tik galbūt fiktyvius viešuosius pirkimus, tačiau neturi įrodymų, kad viešieji pirkimai iš tiesų buvo fiktyvūs. Agentūra neturi teisės patraukti atsakomybėn UAB „Pyplių ūkis“ už tariamus pažeidimus, kadangi yra praėjęs senaties terminas. Agentūra Sprendimą priėmė jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. Atsakovas visiškai ir tinkamai įgyvendino Projektą pagal Paramos sutartį, o Agentūra nepagrindė, kad Bendrovė neįvykdė projekto pagal Paramos sutartį. Agentūra turėjo sustabdyti tyrimą iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) ikiteisminio tyrimo pabaigos. Agentūra siekia remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Bendrovei skirta sankcija yra neproporcinga konstatuotiems pažeidimams, neindividualizuota, skirta neatsižvelgiant į teisės nuostatas, galiojusias konkretaus pažeidimo įvykdymo (atitinkamos sutarties sudarymo) metu. Agentūra nenurodė, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus padarė atsakovas, kokios sankcijos skirtinos už atitinkamus pažeidimus, nepagrindė, kodėl taikoma griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas. Šiuo atveju projektas buvo įvykdytas visiškai. Net Ministerija, 2018 m. spalio 29 d. įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti Agentūros sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją bei siūlyti susigrąžinti tik tą paramos dalį, kuri buvo išmokėta pagal pateiktus apgaulingus duomenis. Be to, Agentūra Sprendime norėdama įrodyti padidintą mobilių prekyviečių įsigijimo kainą, turėjo atlikti ekspertizę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė Agentūrai iš UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur skolą dėl neteisėtai gautos paramos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

6. Teismas nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir nurodė, kad Agentūros Sprendimas bei paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime konstatuota, kad atsakovas padarė 3 Projekto pažeidimus (Agentūrai teikė nepilną (klaidinančią) informaciją, dėl to buvo dvigubai finansuota įsigydama įrangą ir automobilius, taip pat už didesnes kainas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes)) ir padarė išvadą, kad šie pažeidimai konstatuoti pagrįstai. Agentūra, nustačiusi minėtus pažeidimus pagrįstai taikė sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, Agentūros Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nenustatė pagrindų jį panaikinti.

7. Teismas sprendė, kad Agentūros Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas, dėl jo pasisakė aukštesnės instancijos teismas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur paramos lėšas yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Teismas dėl reikalavimo priteisti 5 proc. metinių palūkanas nurodė, kad apie Sprendimą atsakovas informuotas 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BRK-129 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei suteikė 60 dienų terminą skolai grąžinti. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, jam skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju nuo 2019 m. kovo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo 2019 m. balandžio 23 d. skundą ir panaikinti Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21R-200 (AG-135/03-2019), kuriuo atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ skundas atmestas; pripažinti, kad Agentūra praleido senaties terminą priimti 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde dėstė argumentus, susijusius su Agentūros Sprendimo, Komisijos sprendimo, taip pat teismų anksčiau priimtų procesinių sprendimų dėl Agentūros Sprendimo, pagrįstumu ir teisėtumu, FNTT ir Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminiu tyrimu. Teigė, kad prokuratūra ir FNTT atlikusios tyrimą dėl UAB „Pyplių ūkis“ vykdyto Projekto priėjo prie išvados, jog Bendrovės Projektas buvo įgyvendintas tinkamai, transporto priemonės ir įranga įsigyta, taip pat nustatyta, kad UAB „Pyplių ūkis“ nesiekė savo naudai užvaldyti ES lėšų, visos lėšos buvo investuotos savo ūkyje. FNTT tyrimas paneigia Agentūros ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadas, kad UAB „Pyplių ūkis“ tariamai nevykdė Projekto. Prokuratūra nustatė tik minimalius UAB „Pyplių ūkis“ įvykdytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir atsisakė vertinti pateiktus įrodymus. Agentūros Sprendime skiriama sankcija nėra individualizuota. Atsižvelgiant į tai, kad dalį Projekto Bendrovė įvykdė, jai negalėjo būti paskirta pati griežčiausia sankcija. Pareiškėjas turėjo sustabdyti tyrimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje.

11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

12. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė apeliaciniame skunde pateikia ankstesnių teismams teiktų skundų, apeliacinio skundo fragmentus, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą nagrinėjo ir dėl kurių jau yra pasisakęs. Pareiškėjo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos nėra tapačios faktinėmis aplinkybėmis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pasisakė, kad atsakovo atveju „NMA atliktam lyginamajam vertinimui nereikėjo specialiųjų žinių, t. y. ekspertinio tyrimo“. Byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo atmestas, tačiau Bendrovė šiame apeliaciniame skunde vėl teikia tuos pačius argumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta, jog Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad Bendrovė, nesutikdama su Agentūros Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) Bendrovės skundą dėl Sprendimo atmetė. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, Bendrovė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 UAB „Pyplių ūkis“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pagal Bendrovės prašymą.

15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti Bendrovei išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos (ABTĮ 57 str.). Šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtai gautos paramos sumos (skolos) ir 5 procentų palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas priteisimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins ir nepasisakys dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojami ankstesni teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai bei juose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiamas jų vertinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

17. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nėra ginčo ir atsakovas neneigia, kad buvo tinkamai informuotas apie priimtą Agentūros Sprendimą, kurį, be kita ko, atsakovas skundė Komisijai ir teismams, jame Agentūra informavo Bendrovę apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo. Atsakovui Sprendimą apskundus ir teismams priėmus galutinius sprendimus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsakovui lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi taikytini teisės aktai nenumato Agentūros teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) Sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų sumų, pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą.

18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja Agentūros Sprendimą ir teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose buvo vertinamas Agentūros Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau jokių kitų argumentų dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo apeliaciniame skunde nenurodo, taip pat nenurodo, kokias aplinkybes, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė ar įvertino pirmosios instancijos teismas, neginčija prašomos priteisti paramos sumos dydžio.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas; Bendrovė apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuota, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, pareiškėjo prašytos priteisti palūkanos numatytos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15 punktuose, nėra ir šių taisyklių 16 punkte numatytų palūkanų neskaičiavimo (anuliavimo) pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl grąžintinų lėšų ir palūkanų priteisimo.

V. 20. Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

21. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nurodė naujas esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo žinomos anksčiau. Atsakovas informavo teismą ir pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 dėl dalies nusikalstamų veikų (toliau – ir Prokuratūros nutarimas). FNTT atliko išsamų tyrimą atsakovo atžvilgiu ir priėjo prie išvados, kad UAB „Pyplių ūkis“ nesiekė savo naudai užvaldyti ES lėšų. Tuo tarpu Agentūra, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi tik pradine FNTT pozicija. FNTT atliktas tyrimas paneigia, kad UAB „Pyplių ūkis“ tariamai nevykdė projekto. Teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime byloje Nr. eI-3362-821/2019 padaryta išvada, jog dalį paramos pareiškėjas panaudojo ne paramos sutartyje nurodytais tikslais, yra klaidinga, nes Prokuratūros nutarime nustatyta priešingai. Prokuratūros nutarimas patvirtina, kad Projektas buvo įgyvendintas pilna apimtimi, todėl Agentūra neturėjo teisės skirti visos sumos susigrąžinimo sankcijos.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl sankcijų individualizavimo. Valstybės institucijų pareiga individualizuoti taikomas sankcijas yra įtvirtinta nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Agentūra, netgi nustačiusi pažeidimą, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, atsakovui turėjo skirti proporcingą sankciją, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes. Sprendimu skiriama sankcija nėra individualizuota. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pritardamas Agentūros Sprendimui taikyti atsakovui visos paramos susigrąžinimo sankciją, priėmė neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis Prokuratūros nutarimu, nustačius faktą, kad projektas įvykdytas, privaloma daryti ir kitą išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti visos paramos susigrąžinimo sankcijos. Sankcijos skyrimo aspektu apeliacinės instancijos teismas netinkamai argumentavo nutartį. Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, be to, Agentūra galėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos.

23. Pareiškėjas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas apie Prokuratūros nutarimą turėjo žinoti dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo, todėl Prokuratūros nutarimas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu. Atsakovas pateikia tik deklaratyvius teiginius, bendro pobūdžio samprotavimus, bei neįrodė, kad buvo pažeista kokia nors teisės norma ir atitinkamai, kad egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas pažymi, kad prašyme nenurodoma, kokia konkrečiai teismų praktika pažeista. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas prašyme nenurodė jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio dokumento, priimto analogiško pobūdžio byloje, nėra pagrindo nustatyti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Tai reiškia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

25. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina atsakovės pateikta argumentacija – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 26. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

28. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik, jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8269/02)). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

29. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

30. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020; kt.).

31. Atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad jis kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes vertina 2020 m. birželio 3 d. priimtą Prokuratūros nutarimą.

32. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

33. Atariamu aspektu aktualu yra priminti, kad administracinė byla Nr. eI-2052-1063/2019, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, buvo pirmosios instancijos teismo sustabdyta atsakovo prašymu, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019, pripažinus, kad minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje išdėstyta argumentacija bei išvados dėl kvestionuojamo Agentūros Sprendimo teisėtumo bus reikšmingos nagrinėjamai administracinei bylai. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Pyplių ūkis“ skundą dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas UAB „Pyplių ūkis“ prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-2725-415/2020 ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodydamas minėtą 2020 m. birželio 3 d. priimtą Prokuratūros nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą UAB „Pyplių ūkis“ prašomu pagrindu, galutine ir neskundžiama 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021 nustatė, kad pareiškėjas apie Prokuratūros nutarimą turėjo žinoti dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 priėmimo.

34. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021 nustatytus prejudicinius faktus, kurie turi svarbą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nes Prokuratūros nutarimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

35. Atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

36. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

37. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

38. Atsakovas nenurodo, koks teismo buvo padarytas konkretus esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, prašyme dėsto argumentus dėl Agentūros Sprendimu neindividualizuotos sankcijos, t. y. iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 padarytas išvadas dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurias patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021 konstatavo, kad atsakovui Agentūros Sprendimu skirta sankcija buvo individualizuota tinkamai ir motyvuotai, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį.

39. Atsižvelgiant į tai, kad materialiąją teisę sankcijos individualizavimo aspektu administracinis teismas taikė kitoje byloje, kurio sprendimas, jį peržiūrėjus apeliacine tvarka, be kita ko, revizavus apeliacinio teismo nutartį prašomais proceso atnaujinimo pagrindais, iš esmės analogiškais nagrinėjamoje byloje patiktais prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvais, buvo paliktas nepakeistu, o nagrinėjamu atveju siekiamame atnaujinti administraciniame procese pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas vadovavosi minėtais prejudicinę reikšmę turinčiais sprendimais nustatytais faktais, materialiosios teisės normų šiuo aspektu netaikė, atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu yra nepagrįstas iš esmės.

40. Atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

41. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo savo praktikos dėl sankcijos individualizavimo.

42. Minėta, kad Agentūros Sprendimu atsakovui skirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas, be kita ko, jos individualizavimo aspektu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, buvo patikrintas kitoje administracinėje byloje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu, 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021 konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu (sankcijos individualizavimo aspektu) yra nevienoda. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu yra neteisėtas iš esmės.

43. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiti prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai, kurie iš esmės yra analogiški atsakovo prašymui administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021, liudija, kad atsakovas iš esmės siekia, jog būtų pakartotinai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė, iš esmės kvestionuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 ir 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-10-525/2021 prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčius nustatytus faktus ir išaiškinimus.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pyplių ūkis“ dėl skolos priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis