3fa01bb3-3156-486c-8cda-9a89027ea8bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-16973-937/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12368-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „YIT Lietuva“.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 161 Eur bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovas 2022-02-09 12 val. 5 min. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties posÅ«kiu prie (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį - įvažiavo į duobę, dėl ko sprogo automobilio vairuotojo pusės galinė padanga. Teigia, kad iÅ¡kart paskambino bendruoju pagalbos numeriu, atvykęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulis užregistravo įvykį ir surašė pažymÄ dėl eismo įvykio.

KitÄ dienÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į autoservisÄ UAB „Autokultas“, kurio darbuotojas pasakė, jog padanga neremontuojama, pasiÅ«lė įsigyti naujÄ . Nurodė, jog padanga Hankook W616 245/45/18 0209 kartu su montavimo darbais kainavo 161 Eur. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atlyginti žalÄ bei pasiÅ«lė kreiptis į UAB „YIT Lietuva“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalÄ . Nurodo, jog UAB „YIT Lietuva“ yra sudariusi terminuotÄ sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros.

IeÅ¡kovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.266 str. 1 d., 6.247 str. bei formuojama teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog yra visos sÄ lygos kilti civilinei atsakomybei, todėl atsakovė yra atsakinga už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovė 2022-06-15 teiktu atsiliepimu teismo praÅ¡o įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“, pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovÄ , atsakovu traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , o UAB „YIT Lietuva“.

Netenkinus antrojo praÅ¡ymo, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o netenkinus trečiojo reikalavimo, atsižvelgus į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, sumažinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį. Nurodo, jog viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pažymi, jog vietinės reikÅ¡mės keliai priklauso savivaldybėms, ne administracijoms.

IeÅ¡kovas nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra laikytina tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Atsakovė neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Pasak atsakovės, Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 32 punktas).

Nurodo, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas bei paveda darbus atlikti kitiems asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Remdamasi teismų formuojama praktika teigia, jog tam, kad konkretus subjektas bÅ«tų laikomas statinio ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu Å¡iems objektams atlikti bent vienÄ iÅ¡ minėtų veiksmų, t. y. eksploatuoti, arba prižiÅ«rėti, arba tvarkyti.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) g. ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros funkcijÄ ir gatvių valdymÄ yra perdavusi UAB „YIT Lietuva“ pagal 2021-12-02 su UAB „YIT Lietuva“ sudarytÄ sutartį Nr. A62-194/21. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ buvo pavesta atlikti ne tik Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, tačiau jai perduotas ir valdymas. Nurodytos funkcijos įtvirtintos sutarties techninės specifikacijos 7.1.4 punkte bei 7.1.5 punkte.

Pasak atsakovės, remiantis sutarties priedo Nr. 1 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti specifikacijos 4 punkte numatytus darbus, kurie turėjo bÅ«ti tinkamai vykdomi ir Å¡ioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Automobiliui įvažiavus į duobę, visas kelio priežiÅ«ros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo UAB „YIT Lietuva“ pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį. Teigia, jog pagrindinis atsakovės tikslas sudarant sutartį buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiÅ«ros darbus savo srities profesionalams, suteikiant jiems teisę daryti Å«kinį, fizinį poveikį, atlikti savo nuožiÅ«ra kelių priežiÅ«ros ir eksploatavimo paslaugas, todėl CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelių valdytoja tapo UAB „YIT Lietuva“.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10,14 punktais, teigia, jog kelio priežiÅ«ra ir taisymas savo esme yra skirtingos paslaugų kategorijos. Taisymo darbai iÅ¡ esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiÅ«ra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rÅ«Å¡ių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiÅ«rÄ (eksploatacijÄ ). Teigia, jog analogiÅ¡kuose bylose teismai, vertindami kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ , formuoja praktikÄ , jog atsakovė nėra atsakinga už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims.

Nurodo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, UAB „YIT Lietuva“ turi pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai sutarties Å¡alių valiai, UAB „YIT Lietuva“ laikytina gatvių valdytoju pagal CPK 6.266 str. Remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, atsakovė daro iÅ¡adÄ , jog Å¡alių valia negali bÅ«ti paneigta, turi bÅ«ti vykdoma, nes teisėtai sudaryta sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Teigia, jog nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Nurodo, jog transporto priemonė priskirtina prie didesnio pavojaus Å¡altinių (CK 6.270 str.). Teigia, jog asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokia, jog jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam pačia, prisiima žalos atsiradimo rizikÄ . Remiantis teismų formuojama praktika, teigia, jog ji yra netinkama atsakove byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniÅ¡kai atsakyti už žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelio trÅ«kumo, todėl Å¡ioje byloje atsakove turėtų bÅ«ti traukiama UAB „YIT Lietuva“, kuri atliko kelių priežiÅ«rÄ , veikė kaip valdytoja.

Teigia, jog ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, apsiribojo abstraktaus pobÅ«džio pastebėjimais, nenurodė kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės darbuotojų nerÅ«pestingumas, neatidumas organizuojant gatvių priežiÅ«rÄ taip pat neįrodė, jog atsakovės bÅ«tų nesilaikiusi, pažeidusi teisės aktus. IeÅ¡kovas nenurodo tikslios įvykio vietos, todėl negalima sutikti, jog ieÅ¡kovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, nes nėra aiÅ¡ki automobilio faktinė bÅ«sena iÅ¡kart po autoįvykio.

Remdamasi CK 6.249 str. teigia, jog žalos dydis Å¡ioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. ŽalÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas. Teigia, jog byloje nėra pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti įvykį, jo aplinkybes. Nurodo, jog byloje nepateiktos duobės fotonuotraukos ir/ar panaÅ¡Å«s įrodymai, todėl negalima nustatyti, jog transporto priemonė apskritai įvažiavo į duobę. Nesant Å¡ių aplinkybių, atsakovė negali vertinti savo galimo atsakomybės dėl įvykio.

Pasak atsakovės, kvestionuotinas pats įvykio faktas, jo aplinkybės, nes nėra automobilio nuotraukų iÅ¡kart po eismo įvykio, o policijos komisariato tarnybiniame praneÅ¡ime nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, duobės skersmens dydį, gylį, įvykio konkrečiÄ vietÄ bei kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios galėjo lemti paties vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Pateikta 2022-02-09 Vilniaus komisariato pažyma yra neiÅ¡sami, o dokumentų, patvirtinančių, jog vairuotojas laikėsi kelių eismo taisyklių ieÅ¡kovas nepateikė.

Teigia, jog tokie ieÅ¡kovo pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ . Pažymi, jog pažymoje nurodoma, kad bylos nagrinėjimo vieta yra Mėnulio g. 11, Vilniuje, o Å¡iuo adresu yra policijos bÅ«stinė, nors bylos nagrinėjimo vieta turėjo bÅ«ti įvykio vieta. Atsakovė, remdamasi CPK 176 str., 177 str., 185 str., teismų praktika, teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė patirtos turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog 2022-02-09 policijos pažymoje nustatyta tik, jog atsakovas įvažiavo į duobę, tačiau neužfiksuoti jokie apgadinimai.

Pasak atsakovės, vienintelis ieÅ¡kovo įrodymas, kuriuo grindžia savo reikalavimÄ yra policijos pažyma, kuri yra neiÅ¡sami, nepatvirtinanti fakto, jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ Ä¯važiavęs į duobę. IeÅ¡kovas turi pagrįsti turtinės žalos dydį. IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos. Be to, nėra pagrindo konstatuoti esant ir kito bÅ«tino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes įvykio vieta nėra aiÅ¡ki, abstrakti, taip pat tai, jog objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, į bylÄ nepateikta.

Atsakovė, pasisakydama dėl automobilio vairuotojo atsakomybės, teigia, jog automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Teigia, jog vairuotojui keliami padidinti atsargumo, atidumo standartai, įtvirtinti teisės aktuose, teismų praktikoje. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pastebi, jog eismo įvykis įvyko 2022-02-09 12.05 val., esant geram matomumui.

Pabrėžia, jog vairuotojas turėjo atidžiai stebėti eismo sÄ lygas kelyje, imtis visų atsargumo priemonių kelyje, jog savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Nurodo, jog galimai saugaus greičio nesilaikymas, neatidumas įvykio metu galėjo bÅ«ti lemiamas veiksnys, sÄ lygojęs žalos atsiradimÄ . Teigia, jog byloje nėra duomenų, jog vairuotojas negalėjo pastebėti, sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog vairuotojas taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

Atsakovė laiko, jog automobilio sugadinimu patirta žala bent iÅ¡ dalies kilo dėl vairuotojo kaltės. Atsakovės vertinimu, ginčo teisiniai santykiai atsirado ne dėl atsakovės, kaip valdžios institucijos, bet dėl pavestas funkcijas vykdžiusios UAB „YIT Lietuva“ veiksmų (neveikimo). Nurodo, jog teismui nusprendus, jog reikalavimas atlyginti žalÄ yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirto žalos sumažinimo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo neatsargumÄ . Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie raÅ¡ytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir iÅ¡siuntus dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡imus.

Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko praÅ¡ymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-02-09 apie 12:05 val. ieÅ¡kovas R. L., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) o ties posÅ«kiu prie (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę. IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio matyti, jog 2022-02-09 12:05 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę.

Ä®vykio registracijos Nr. (ROIK) 07-22-9567688. Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 161 Eur (133,06 Eur + 27,94 Eur PVM) sumai: UAB „Autokultas“ 2022-02-10 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija AK Nr. 01969 161 Eur sumai (123,14 Eur už Hankook W616 245/45/18 0209, 9,92 Eur už padangų keitimÄ ). IeÅ¡kovas pateikė 2022-02-10 kasos pajamų orderį Serija AKP Nr. 0852, iÅ¡ kurio matyti, jog jis UAB „Autokultas“ sumokėjo 161 Eur. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu atlyginti žalÄ , tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktÅ«ros skyrius praneÅ¡imu dėl praÅ¡ymo kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ nurodė, jog ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į UAB „YIT Lietuva“.

Nurodė, jog remiantis 2021-12-02 sutartimi Nr. A62-194/21 dėl Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros yra atsakinga UAB „YIT Lietuva“ ((duomenys neskelbtini)patenka į Å¡iÄ sritį). IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ su praÅ¡ymu atlyginti nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio. UAB „YIT Lietuva“ nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, yra atsakinga už žalÄ , padarytÄ dėl kelio trÅ«kumų, todėl UAB „YIT Lietuva“ nėra atsakinga dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Å ioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai vieÅ¡ame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , teigė, kad sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Pietinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvę, valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi bÅ«ti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Å iuos teiginius atsakovė grindė 2021-12-02 atsakovės ir UAB ,,YIT Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. A62-194/21 7.1.4 punkte bei 7.1.5 punktais. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Teismas, spręsdamas dėl sutarties sÄ lygų turinio, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,YIT Lietuva“ (UAB „YIT Lietuva“) (rangovas) sudarė darbų/rangos pirkimo sutartį, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.1., 1.2. punktai).

Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.1.6. punktÄ rangovas įsipareigoja darbus vykdyti pagal užsakovo ir rangovo suderintÄ darbų atlikimo grafikÄ arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje) laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sÄ lygose nurodytų terminų, o pagal 5.1.7. punktÄ pateikti užsakovui faktiÅ¡kai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymas ir rangovo atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sÄ lygose numatytais terminais.

Tuo tarpu užsakovas, remiantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1.2. punktu, įsipareigoja priimti ir sumokėti rangovui už tinkamai ir faktiÅ¡kai atliktus darbus specialiosiose sutarties sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis techninės specifikacijos 7.1.5 p. tiekėjas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, o pagal 7.1.6.

Tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos užsakymÄ (Sutarties 3 priedas), darbus privalo pradėti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. 7.1.4. punkte teigiama, jog tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir Å¡alins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Å i nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus.

Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir Å¡alinti (taisyti) ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ . Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekiu. Taigi, sutartimi Å¡alys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėsenÄ , tačiau visais atvejais prieÅ¡ atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ , prieÅ¡ingu atveju už atliktus darbus neapmokama.

Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebÅ«tinas, tačiau atsakovė apie tokiÄ situacijÄ turi bÅ«ti informuojama. Ä®vertinus Å¡ių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad rangovas priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ Ä¯gyvendino savarankiÅ¡kai (CK 6.193 straipsnis). PrieÅ¡ingai, kelių remonto darbai gali bÅ«ti atlikti tik savivaldybės raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiÅ«ra, o pagal atsakovės nurodymus.

Net iÅ¡skirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų bÅ«tina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę. Atsižvelgiant į sutarties nuostatų visumÄ , aplinkybė, kad sutartyje įraÅ¡yta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros, savaime nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, savaime neįrodo, jog rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas.

Reikia analizuoti Å¡alių sudarytÄ sutartį kompleksiÅ¡kai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiÅ«ros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiÅ«ra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasiraÅ¡yta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiÅ«ros sutartis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ ir valdymo teisės perdavimÄ kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas).

Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimÄ duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs sutarties nuostatų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ir trečiojo asmens 2021-12-02 sudaryta sutartis Nr. A62-194/21 turi bÅ«ti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiÅ«ros darbų vykdymo, įskaitant stebėsenÄ ir eismo saugumui keliančių defektų paÅ¡alinimÄ . Dėl to spręstina, kad Å¡ia sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė.

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi teisę, esant pagrindui, reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ .

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sÄ lygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto.

Atsakovė, ginčydama savo civilinę atsakomybę, kelia abejones dėl faktinių ginčo eismo įvykio aplinkybių (ar žala automobiliui padaryta Å¡iam patekus į kelio duobę). Nagrinėjant Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Vadovaujantis vienu iÅ¡ esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktos 2022-02-09 pažymos apie eismo įvykį matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę. Daugiau papildomos informacijos pažymoje nėra nurodyta. Taigi, ieškovas negali būti įpareigojamas pateikti tai, ko nėra. Vis dėlto, tai nereiškia, jog negali būti sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, nes nurodyta pateikta medžiaga yra pakankama įvykiui nustatyti bei esminėms jo aplinkybėms konstatuoti – panešimas policijai patvirtina, jog buvo įvažiuota į kelio duobę ir dėl to apgadinta transporto priemonė.

Taip pat byloje pateikti duomenys, patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus. Nurodyti sugadinimai atitinka praneÅ¡ime policijai fiksuotas įvykio aplinkybes. Taigi, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kuriais grindė tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek jo metu padarytÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiais įrodymais, apsiribojo iÅ¡keldama bendro pobÅ«džio abejones ir pasvarstymus, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, bendro pobÅ«džio kritiniai teiginiai nėra pakankami pateiktai medžiagai paneigti, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, teismas pripažįsta labiau tikėtina ieÅ¡kovės dėstomÄ ginčo įvykio eigÄ , aplinkybes bei priežastis (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovas, dėl atsakovės kaltės apgadinęs jam priklausančiÄ transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo bÅ«ti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurių iÅ¡ esmės atsakovė ir neginčijo, yra pagrįstas, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinas 161 Eur žalos atlyginimas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 19 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 700 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iÅ¡ viso – 719 Eur.

Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieÅ¡kovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 161 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žalos atlyginimo ir 719 Eur (septynis Å¡imtus devyniolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Zablockaja