3f9fda96-e502-4dd6-be2f-46eef4cf88e1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                      Civilinė byla Nr. e2A-247-730/2015Teisėjas Egidijus Mickevičius                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-01718-2014-5)                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.4.; 44.; 99.5.; 121.21.                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 4 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi atsakovų G. K. ir I. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo ir 2014-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G.

K. ir I. K., tretiesiems asmenims V. A., Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjų teisių perkėlimo bei žalos atlyginimo,              n u s t a t ė:2014-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo M. B. ieškinys atsakovams G. K. ir I. K., tretiesiems asmenims V. A., Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjų teisių perkėlimo bei žalos atlyginimo. 2014-07-01 priimtas ieškovo M.

B. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams G. K. ir I. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, V. A., kuriuo praÅ¡oma pripažinti 2008-08-02 transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine. Pripažinti, jog pirkėjo teisės ir pareigos, pagal 2008-08-02 transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp M. B. ir V. A. (mergautinė pavardė K.), atsirado atsakovams G. K. ir I.

K., kurie yra tikrosios sutarties Å¡alys. Solidariai iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. priteisti ieÅ¡kovui M. B. 12415,52 Lt žalos atlyginimÄ . Solidariai M. B. priteisti iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. ieÅ¡kovo M. B. naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas padėdavo atsakovui automobilių aikÅ¡telėje (nuvarydavo automobilius į servisÄ , padėdavo juos paruoÅ¡ti pardavimui, kita), kurioje atsakovas vykdė veiklÄ â€“ prekybÄ naudotais automobiliais.

Atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad 2008-08-02 nebus darbe, nes kartu su atsakove iÅ¡vyksta į kelionę ir paprašė, kad ieÅ¡kovas sudalyvautų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoryje, kaip pirkėjas. Kadangi atsakovas buvo ieÅ¡kovo virÅ¡ininkas, ieÅ¡kovas pasitikėjo atstovu, todėl sutiko atsakovui padėti. Automobilis atsakovų sutarimu buvo perkamas tikslu jį padovanoti atsakovo posÅ«niui E. A. mokyklos baigimo proga. 2008-08-02 ieÅ¡kovas ir V. A. (buv. K.) sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pirkėjas M.

B. nusipirko iÅ¡ pardavėjos V. A. (buv. K.) 1994 m. transporto priemonę F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens V. A. (buv. K.), įvyko mainai su priemoka, atsakovo praÅ¡ymu ieÅ¡kovas V. A. (buv. K.) perdavė automobilį B. , o V. A. automobilį F. M. bei priemokÄ , kurios dydžio ieÅ¡kovas neprisimena. Atsakovas apdraudė automobilį mėnesiui laiko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilį paliko atsakovo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje.

Automobilio raktelius ir dokumentus atidavė atsakovui jiems grįžus iÅ¡ kelionės, taip pat atsakovui atidavė priemokÄ , kuriÄ buvo gavęs iÅ¡ V. A.. Atsakovas, grįžęs iÅ¡ kelionės, su ieÅ¡kovu susitarė, kad automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereikėtų perregistruoti kelis kartus, geriau palaukti, kol pabaigs mokyklÄ jo posÅ«nis E. A. ir tuomet perraÅ¡yti jo vardu, iki to laiko buvo sutarta, jog automobiliu niekas nesinaudos. 2009-02-09 Klaipėdoje dėl E. A., vairavusio M.

B. priklausančiÄ transporto priemonę F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pats E. A., buvo apgadinta UAB „(duomenys neskelbtini“ priklausanti transporto priemonė K., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2519-563/2012 ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-08 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ ieÅ¡kovo 9938,35 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 596,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/13/00969 pagal 2013-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2519-563/2012 dėl 10534,35 Lt draudikų biurui, 1881,17 Lt vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ viso – 12415,52 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2008-08-02 transporto priemonės F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo M. B. ir V. A. (buv. K.), yra apsimestinė, nes sutartis sudaryta ne su tikrosiomis sandorio Å¡alimis - atsakovais, o su statytiniu M.

B.. Visos teisės ir pareigos kylančios iÅ¡ Å¡io apsimestinio sandorio turi bÅ«ti perkeliamos atsakovams.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-10 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Pripažino 2008-08-02 transporto priemonės F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia kaip apsimestinę. Pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-08-02 transporto priemonės F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp M. B. ir V. A. (mergautinė pavardė K.), perkėlė atsakovams G.

K. ir I. K.. Solidariai iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. priteisė ieÅ¡kovui M. B. 12415,52 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-02-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. ieÅ¡kovui M. B. po 139,68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad ilgÄ laiko tarpÄ - nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. ieÅ¡kovas automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jis buvo atsakovo žinioje, atsakovas jį valdė, tvarkė, prižiÅ«rėjo, saugojo, kartu su sutuoktine siekė automobilį padovanoti sÅ«nui mokyklos baigimo proga.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilį savo poreikiams įsigijo atsakovas, o ieÅ¡kovas sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį buvo tik statytinis. Todėl sprendė, kad yra pagrindas 2008-08-02 transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti apsimestine, kaip sudarytÄ ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu bei teises ir pareigas pagal šį sandorį perkelti atsakovams. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia ir pirkėjo teises perkėlus atsakovams, jiems kyla atsakomybė kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkams.

Atsakovai, bÅ«dami didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojai, privalėjo užtikrinti, kad tretieji asmenys be jų žinios nesinaudotų transporto priemone, tačiau Å¡ios pareigos nesilaikė, E. A. galėjo netrukdomas naudotis transporto priemone. Be to, atsakovai minėtos transporto priemonės nebuvo apdraudę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieÅ¡kovui atsirado žala - iÅ¡ jo buvo priteista 12 415,52 Lt, t.y. jo turtas sumažėjo tokia suma, ko pasekoje teismas pripažino, jog yra pagrindas priteisti minėtÄ sumÄ solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovo M.

B. atstovas advokatas Olegas Drobitko (Oleg) 2014-10-26 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovų po 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-24 papildomu sprendimu patenkino ieÅ¡kovo M. B. atstovo advokato Olego Drobitko (Oleg) praÅ¡ymÄ dėl likusios bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos atlyginimo ieÅ¡kovui. Priteisė iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. po 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.  Apeliaciniu skundu atsakovai G.

K. ir I. K. praÅ¡o pirmosios instancijos sprendimus panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir I. K. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ydingo sandorio buvimo faktÄ bei materialinės atsakomybės pagrindus, bei nesilaikė formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Atsakovai nėra 2008-08-02 transporto priemonės F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio dalyviai. 2008-08-02 sandorio Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo V. A., todėl bÅ«tina nustatyti tikrųjų sandorio Å¡alių valios ydingumÄ .Apsimestinis sandoris yra niekinis, todėl neigiamų padarinių rizika, galinti atsirasti sudarant apsimestinį sandorį, tenka tikrosioms sandorio Å¡alims. Tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų.Trečiasis asmuo V. A. (K.) reikalavimų nereiÅ¡kė, todėl pripažintina, kad ji sandorio sudarymo metu veikė pagal tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo ir jos valiÄ .Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas niekinio sandorio sudarymo metu buvo atsakovų statytinis.Nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti – nėra atsakovų kaltės dėl atsitikusio draudiminio įvykio.Civilinė atsakomybė, kildinama atsakovams iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Jokiais leistinais įrodymais nėra paneigtas faktas, kad transporto priemonės F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku 2009-02-09 eismo įvykio metu buvo ieškovas.Pirkimo – pardavimo sutartį prašoma pripažinti apsimestine, siekiant perkelti atsakovams pirkėjų teises ir pareigas. Ieškovui pripažinus faktinę aplinkybę, jog tarp jo ir trečiojo asmens įvyko mainų sandoris su priemoka, ji netenka ginčo dalyko statuso.Reikalavimas dėl niekinio sandorio modifikavimo nėra pareikštas, todėl pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-08-02 transporto priemonės F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp M. B. ir V. A. (K.) perkelti atsakovams G. K. ir I. K. nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir 2014 m. spalio 24 d. papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3560-512/2014 palikti nepakeistus, priteisti iÅ¡ atsakovų (apeliantų) ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovai griežtai pasisakydami dėl sprendimų neteisėtumo savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžių, kuriuose atsispindėtų akivaizdus nukrypimas nuo formuojamos vieningos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008-08-02 transporto priemonės F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo M. B. ir V. A. (buv. K.), yra apsimestinė. Sutartis buvo sudaryta ne su tikrosiomis sandorio Å¡alimis - atsakovais, o su statytiniu ieÅ¡kovu. Argumentas, jog atsakovai, kaip sÄ Å¾iningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, nepagrįstas, kadangi atsakovai neturi trečiųjų asmenų statuso, nes jie tiesiogiai yra susiję su 2008-08-02 pirkimo-pardavimo sandoriu, kitaip tariant, pagrindiniai iniciatoriai, tiesioginiai naudos gavėjai.

Argumentas, jog nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu buvo atsakovų statytinis prieÅ¡tarauja 2012-04-24 teismo posėdžio metu atsakovo duotiems parodymams bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams. Tai, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas sandorį, veikė savo interesais, neteisingas, kadangi teismas nustatė, kad: „ilgÄ laiko tarpÄ - nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. ieÅ¡kovas automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jis buvo atsakovo žinioje, atsakovas jį valdė, tvarkė, prižiÅ«rėjo, saugojo, kartu su sutuoktine siekė automobilį padovanoti sÅ«nui mokyklos baigimo proga“.

Argumentas, jog „jokiais leistinais įrodymais nėra paneigtas faktas, kad transporto priemonės savininku 2009-02-09 d. eismo įvykio metu buvo ieÅ¡kovas, kuris juo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012, kas laikytina prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurio įrodinėti nereikia“, nepagrįstas, kadangi atsakovai neteisingai apibrėžė prejudicinį faktÄ , jo taikymo apimtį. 2008-08-02 d. tarp ieÅ¡kovo (statytinio) ir trečiojo asmens buvo sudaryta transporto priemonės F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ Å¡alys patvirtino savo paraÅ¡ais, todėl ieÅ¡kovo teiginys, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudaryta mainų sutartis nėra prasmės. Atsakovai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jų neteisėtumÄ , kuriuose aiÅ¡kiai atsispindėtų akivaizdus nukrypimas nuo formuojamos vieningos ir bendros teismų praktikos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apeliaciniame skunde keliamus klausimus spręsti teismo nuožiÅ«ra, kadangi trečiasis asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis) straipsnis).Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo 2008-08-02 transporto priemonės F.

M. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis pripažinta apsimestine, pirkėjo teisės ir pareigos pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį perkeltos atsakovams G. K. ir I. K., solidariai iÅ¡ atsakovų priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-08-02 ieÅ¡kovas M. B. ir V. A. (buv. K.), sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pirkėjas M. B. nusipirko iÅ¡ pardavėjos V. A. 1994 m. transporto priemonę F.

M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu, kuris įvyko 2009-02-09 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g., E. A., vairuodamas transporto priemonę F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ ieÅ¡kovui M. B., apgadino UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančiÄ transporto priemonę K., valst. Nr. VPA003. E. A. eismo įvykio metu žuvo. AB ,,Lietuvos draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nuotolius nukentėjusiam asmeniui už automobilio K., valst.

Nr. VPA003 sugadinimÄ , sumokėdama 9938,35 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaudamasi su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru sudaryta 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartimi. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, 2012-08-20 kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, ir 2011-05-09 kreipėsi į M. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

M. B. gera valia nuostolių nesumokėjus, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovo M. B. 9938,35 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal priteistÄ nuostolių sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo 2012-01-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino 2008-08-02 transporto priemonės F.

M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia kaip apsimestinę, sudarytÄ ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ Â motyvavo tuo, jog ilgÄ laiko tarpÄ - nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. ieÅ¡kovas automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jis buvo atsakovo žinioje, atsakovas jį valdė, tvarkė, prižiÅ«rėjo, saugojo, kartu su sutuoktine siekė automobilį padovanoti sÅ«nui mokyklos baigimo proga, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilį savo poreikiams įsigijo atsakovas, o ieÅ¡kovas, sudarant transporto pirkimo – pardavimo sutartį buvo tik statytinis.

Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka. Apeliantai nurodydami nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ydingo sandorio buvimo faktÄ bei materialinės atsakomybės pagrindus bei nesilaikė formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, pirmiausia dėl to, jog atsakovai nėra 2008-08-02 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio dalyviai, todėl apibÅ«dinti jų valiÄ kaip apsimestinę, neįmanoma. 2008-08-02 sandorio Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo V.

A., todėl bÅ«tina nustatyti tikrųjų sandorio Å¡alių valios ydingumÄ . Prie ieÅ¡kinio nepridėti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas niekinio sandorio sudarymo metu buvo atsakovų statytinis. Apsimestinis sandoris yra niekinis, todėl neigiamų padarinių rizika, galinti atsirasti sudarant apsimestinį sandorį, tenka tikrosioms sandorio Å¡alims. Tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius.

Teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra, teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto.

Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 , kt.). CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka, o sandoris yra Å¡ios asmens valios ir jo iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendime, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nuosekliai, aiÅ¡kiai apibrėžė sandorio sampratÄ , esmę. Teisingai nustatė, jog ginčas tarp Å¡alių kilo ne dėl sutarties pagrindo, t.y. teisinio rezultato, kurio buvo siekiama pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, bet dėl sutarties Å¡alies – pirkėju nurodyto ieÅ¡kovo M. B. atitikties tikrajam sandorio subjektui.      CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys.

Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Nuoseklioje kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015 kt.).Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).Taigi Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai automobilį įsigijusiu asmeniu.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, iÅ¡ esmės nustatinėjo Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas kartu su atsakove savo sutuoktine siekė automobilį padovanoti sūnui E. A. mokyklos baigimo proga, tačiau 2008-08-02 negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nes kartu su atsakove I. K. išvyko į kelionę ir paprašė, kad ieškovas sudalyvautų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoryje, kaip pirkėjas. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. ieškovas automobiliu F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jis buvo atsakovo žinioje, atsakovas jį valdė, tvarkė, prižiūrėjo, saugojo.

IeÅ¡kovas padėdavo atsakovui G. K. automobilių aikÅ¡telėje, kurioje atsakovas vykdė veiklÄ - prekybÄ naudotais automobiliais (nuvarydavo automobilius į servisÄ , padėdavo juos paruoÅ¡ti pardavimui, kita).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Å¡ias aplinkybes. Atsakovas G. K. prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2519-563/2012 apklaustas 2014-02-24 teismo posėdžio metu liudytoju paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas dirbo atsakovui priklausančioje automobilių pardavimo aikÅ¡telėje, atsakovai nutarė nupirkti ir padovanoti automobilį įsÅ«niui (posÅ«niui).

Atsakovas surado automobilį ir susitarė su pardavėju, tačiau tuo metu su atsakove I. K. turėjo iÅ¡vykti į kelionę, todėl automobilį nupirkti paprašė ieÅ¡kovo. Automobilis buvo saugomas atsakovui priklausančioje aikÅ¡telėje, jis automobilį tvarkė, rakteliai buvo atsakovo žinioje. Å ias aplinkybes, nagrinėjant bylÄ , nurodė ir ieÅ¡kovas.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad ieÅ¡kovas, pasirašęs ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti iÅ¡ jos kylančių teisių ir pareigų, faktiÅ¡kai jų neįgijo, jomis nesinaudojo, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, o jas įgijo ir jomis naudojosi atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Todėl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sandoris yra sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, tai yra, tikruoju pirkėju, todėl yra apsimestinis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog sandoris sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, tai yra, tikruoju pirkėju, todėl apsimestinis sandoris yra tik toje dalyje dėl pirkėjo, kaip sutarties Å¡alies. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nustatant, kad 2008-08-02 transporto priemonės F.

M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia kaip apsimestinė dalyje, kurioje pirkėju yra M. B..Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog jokiais leistinais įrodymais nėra paneigtas faktas, kad transporto priemonės savininku 2009-02-09 eismo įvykio metu buvo ieškovas, kuris juo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012, kas laikytina prejudiciniu faktu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra, Å¡alis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi bÅ«ti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir kas sudarė abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalykÄ ir ar galima daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, kurias nurodo atsakovai, tai yra, jog transporto priemonės savininku 2009-02-09 eismo įvykio metu buvo ieÅ¡kovas, įėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį atsakovų nurodomoje byloje ir dėl to Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nebeįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012 buvo sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, aplinkybės, kurias nurodo atsakovai, tai yra, jog transporto priemonės savininku 2009-02-09 eismo įvykio metu buvo ieÅ¡kovas, neįėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir nebuvo įrodinėjamos.

Todėl kolegijos vertinimu, šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012 priimtas 2012-11-08 sprendimas neturi prejudicinės galios. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1547-479/2012 byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo ne tie patys asmenys, kaip šioje išnagrinėtoje byloje, tai yra, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras ir M. B..Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovui pripažinus aplinkybę, kad tarp jo ir trečiojo asmens įvyko mainų sandoris su priemoka, ji netenka ginčo dalyko statuso, pažymėtina, jog sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo 2008-08-02 sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri yra Å¡alių paraÅ¡ais patvirtinta, todėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, jog faktiÅ¡kai buvo sudaryta mainų sutartis su priemoka, teisėjų kolegijos nuomone, neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl apeliantų argumentas nepagrįstas.Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, jog nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti – nėra atsakovų kaltės dėl atsitikusio draudiminio įvykio.

Pažymėtina, kad tam, jog atsakovams bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pripažinus 2008-08-02 pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine ir perkėlus pirkėjo teises atsakovams, jiems kyla atsakomybė kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkams.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai reiÅ¡kia, kad didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas – atsakovai - atsako be kaltės ir gali bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar didelio neatsargumo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog atsakovai privalėjo užtikrinti, kad tretieji asmenys be jų žinios nesinaudotų transporto priemone, apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , teismas priteistinų advokato iÅ¡laidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumÄ , advokato laiko sÄ naudas reikalingas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 579,24 Eur (2000,00 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai). Remdamasi iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :palikti iÅ¡ esmės nepakeistus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir 2014 m. spalio 24 d. papildomÄ sprendimÄ .

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmÄ jÄ pastraipÄ , nurodant, kad 2008-08-02 transporto priemonės F. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia kaip apsimestinė dalyje, kurioje pirkėju yra M. B.. Priteisti ieÅ¡kovui M. B. iÅ¡ atsakovų G. K. ir I. K. po 289,62 Eur (999,99 Lt) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                      Erinija Kazlauskienė Teisėjai                                                                                                                            Almantas Padvelskis Marius Dobrovolskis