3f9eb3bf-eab7-469e-bf9d-f2f7f01eee13 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-2747-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00863-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad 2017-2018 metais atliko laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), Vilniaus PN, LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje. Nurodo, kad buvo laikomas stebėjimo kameroje, kurios duryse yra įrengtas neuždengiamas stiklas, per kurį kas 15-20 min buvo stebimas pareigÅ«nų ir pareigÅ«nių.

BÅ«damas tokioje kameroje nestebimas pareigÅ«nų negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai įrengti prie pat durų, tualetas nėra uždaras. Tuo buvo pažeista jo teisė į privatumÄ . Teigia, kad dėl to patyrė sukrėtimÄ , nervinę įtampÄ , gėdos jausmÄ ir diskomfortÄ Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 11-16). Visų pirma atsiliepime į skundÄ atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau kartÄ kreipėsi į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo už laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas atmestas), t. y. pareiÅ¡kėjas kelia iÅ¡ esmės tapatų ginÄÄ dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių Å¡alių.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Dėl asmenų stebėjimo kamerose ir privatumo užtikrinimo paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktu, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Taip pat paaiškina, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau –Taisyklės), 14.2. punktu, kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pažymi, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose buvo įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Tvirtina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Atkreipia dėmesį, kad su nuteistuoju visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, neÅ¡aliÅ¡kai, nežeminant jo garbės ir orumo, vadovaujantis pareigÅ«nų etikos principais. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais ir skundais, susijusiais su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra  bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pabrėžia, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt).

Mano, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad į teismÄ kreipėsi dėl privatumo pažeidimo, kadangi LukiÅ¡kių TI-K nuolat jį stebėjo pro kameros duryse įrengtÄ langelį, kai jis atlikdavo gamtinius reikalus. Taip pat jis negalėjo maudytis duÅ¡e nestebimas pareigÅ«nų.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad 2017-2018 m. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas: neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau kartÄ kreipėsi į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo už laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5004-473/2017, atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (nepakankamas kameros plotas, neveikė ventiliacija, neįrengtos spintelės asmeniniams daiktams, veidrodis, netinkamas maitinimas) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., atlyginimo.

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2376-789/2019, iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., atlyginimo. Ä®vertinus nurodytų administracinių bylų ir Å¡ios administracinės bylos ginčo dalykÄ , darytina iÅ¡vada, kad nors ginčas keliamas tarp tų pačių Å¡alių, tačiau skiriasi ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjas anksčiau nesikreipė į teismÄ dėl privatumo pažeidimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m.

Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau vertins, ar nebuvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas LukiÅ¡kių TI-K skunde nurodytu laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas skunde apytiksliai nurodė laikotarpį, kuriuo buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, laiko, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad naudodamasis tualetu, kuris buvo neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, ir prausdamasis duÅ¡e jis buvo nuolat stebimas LukiÅ¡kių TI-K pro patalpos duryse esantį langelį.

Teigia, kad tuo buvo pažeistas jo privatumas. Pagal bylos medžiagÄ ir atsiliepimo į skundÄ duomenis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 13 parų, t. y. nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 107, 311, 112, 360, 120, 322, 116, 108, 292, kuriose sanitarinis mazgas nuo kameros ploto atitvertas 1,5 aukščio pertvara.

Ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ ; 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Su kalinamaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, jog bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).

EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du asmens teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau cituotÄ teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nors pagal bylos duomenis pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose didžiÄ jÄ dalį laiko buvo laikomas vienas, jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeistas visÄ jo laikymo Å¡ioje įstaigoje laikotarpį, t. y. iÅ¡ viso 13 parų, kadangi besinaudojantis tualetu jis galėjo bÅ«ti matomas ne tik kameroje buvusiems asmenims, bet ir kameros duris atidarantiems arba per akutę jį stebintiems pareigÅ«nams.

Taip pat privatumo pažeidimas konstatuotinas ir naudojimosi duÅ¡u aspektu, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo matomas duÅ¡o patalpos duris atidarantiems arba per akutę jį stebintiems pareigÅ«nams. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

Å ios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 13 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismui nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Atsižvelgusi į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortÄ , bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog konstatuoto pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad jis nebuvo nepertraukiamo pobÅ«džio – pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo iÅ¡vykęs į kitas įkalinimo įstaigas. Be to, vertinant privatumo pažeidimÄ naudojantis duÅ¡u, atsižvelgtina į tai, kad remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, nusiprausti duÅ¡u nuteistasis (suimtasis) turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nenurodė, kiek kartų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vedamas į duÅ¡Ä , todėl, remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 13 parų, laikytina, jog nustatytas pažeidimas buvo vienkartinio pobÅ«džio. Be to, byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad sveikatos priežiÅ«ros specialistai bÅ«tų nustatę neigiamÄ netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, skundus dėl nagrinėjamame skunde nurodytų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K administracijai.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Ä®vertinus nustatyto LukiÅ¡kių TI-K padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti 1 500 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Teismo vertinimu, adekvati suma dėl konstatuotų pažeidimų atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra 30 Eur, kuri priteistina pareiÅ¡kėjui. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui A. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 30 (trisdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja Ina Kirkutienė