3f9ea26c-6970-403d-9f1d-cf5d8ebeb33f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-443-121/2010

                                                         Â

Bylos proceso Nr. 3-61-3-01735-2009-0

                                                              Â

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.3.1.,74.

 (S)

                                                                 Â

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       Â

Vilnius                                                                                    Â

                   2010 m. sausio 25 d.

  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė

ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei

Ingridai Meidutienei, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

        n u s t a t ė:

        pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-MGK) 2009-09-23 sprendimo Nr. S-284-(7-252/2009) dalį, patvirtinančiÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį; 2) VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį, patvirtintÄ MGK 2009-09-23 sprendimu Nr. S-284-(7-252/2009); 3) Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- Panevėžio AVMI) 2009-03-06 sprendimo Nr. (11.1-19)-SA-20 dalį, nurodančiÄ pareiÅ¡kėjui papildomai sumokėti į biudžetÄ

13 973 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 3605 Lt GPM delspinigių, 144 311 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 37 213 Lt PVM delspinigių, 2 090 Lt valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 2 205 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 5 589 Lt GPM baudÄ , 43 293 Lt PVM baudÄ , 1

045 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudÄ , 1 103 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ .

                     1.Dėl 2006-06-19 dovanojimo sandorio paaiÅ¡kino, kad nesutinka su iÅ¡vada, jog pagal šį sandorį pardavus žemės sklypÄ su nebaigtu statyti namu adresu (duomenys neskelbtini) g. 23, Panevėžyje, 2006 metais pareiÅ¡kėjas gavo 505 000 Lt pajamų, kurias turėjo deklaruoti, kadangi šį namÄ pardavė ir pajamas gavo jo motina R. K. Ji Panevėžio AVMI pateikė Pajamų mokesčio

deklaracijÄ už 2006 metus ir sumokėjo 9 978 Lt pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

(GPMÄ®) 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pinigai už parduotÄ turtÄ buvo pervesti į R. K. sÄ skaitÄ , ji jais disponavo. Mokesčių administratorius apsiribojo nustatyta aplinkybe, kad pinigai iÅ¡ mokėjimo kortelės sÄ skaitos bÅ«davo iÅ¡imami bankomatuose, gi grynus pinigus bankomatuose iÅ¡imti gali nebÅ«tinai kortelės turėtojas. Mokesčių administratorius tik padarė prielaidÄ , kad pinigais disponavo pareiÅ¡kėjas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAÄ®) 67 straipsnį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio

ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjui papildomai priskaičiuotus mokesčius mokesčių administratorius grindžia surinkta

informacija, jog dar prieš dovanojimo sandorį jis sudarė preliminarias sutartis su namo pirkėjais, kad ir po dovanojimo jis rūpinosi namo įrengimo darbais, užsakė garažo vartus, bet tokiu būdu jis rūpinosi savo motinos reikalais ir visokeriopai jai padėjo. Civilinis kodeksas (CK) numato galimybę asmenims veikti per atstovus. Tai, kad jis rūpinosi motinos namo įrengimu, statybinių medžiagų užsakymu ir kitais reikalais, nepatvirtina fakto, kad namo pardavimo pajamas gavo jis, o ne jo motina. Jis neneigia, kad tuo metu, kai namas

priklausė jam nuosavybės teise, jis sudarė preliminarias pardavimo sutartis su J. Š. ir Ž. J. ir ruošėsi jiems parduoti

savo turtÄ . Tačiau po preliminarių sutarčių pasiraÅ¡ymo pasikeitė situacija ir jis buvo pasiruošęs mokėti sutartyje nurodytas netesybas, nes pas motinÄ susiruošė atvažiuoti gyventi jo neįgali sesuo R. B. Jo

motina ištekėjo už jo žmonos tėvo, kuris mirė 1997 m., tad motina kartu su jo žmona J. B. paveldėjo po ½  buto (duomenys

neskelbtini), Panevėžyje. Žmonos seseriai po tėvo mirties neatiteko jokio turto, todėl tarp žmonos ir jos sesers dėl buto kyla nesutarimai. Todėl, kai motina pareiÅ¡kė norÄ pas save atsivežti neįgaliÄ savo dukrÄ ir jÄ prižiÅ«rėti, buvo nutarta iÅ¡spręsti kilusius ginčus Å¡eimoje bei pagerinti motinai sÄ lygas padovanojant namÄ (duomenys neskelbtini) g. 23 su sÄ lyga, kad motina padovanos pareiÅ¡kėjui savo buto dalį, kad jis su žmona galėtų dalį buto perleisti jos seseriai ir taip pabaigti ginčus dėl buto (duomenys neskelbtini). Padovanojęs motinai nebaigtÄ statyti namÄ (duomenys neskelbtini) g. 23, pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ mamos dovanų ½  dalį buto (duomenys neskelbtini). Motina, kurį laikÄ pagyvenusi kartu su sergančia seserimi, suprato, kad ji nesugebės jos prižiÅ«rėti ir kartu su ja gyventi, todėl, seserį iÅ¡vežus atgal į NaujÄ jÄ Akmenę, pareiÅ¡kė norÄ parduoti namÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas žinojo, kas šį

namÄ pageidavo pirkti, tai namas buvo parduotas tiems patiems pirkėjams- J. Å . ir Ž. J. Tik namÄ pardavė ir

pajamas gavo jo motina, jis tik padėjo sutvarkyti dokumentus. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apmokestino GPM jį, nors jis 2006 metais jokių pajamų už nekilnojamojo turto pardavimÄ nėra gavęs.

                     2.Dėl 2007-03-15 sutartimi parduoto nekilnojamojo turto vertės paaiÅ¡kino, kad Å¡ia sutartimi nebaigtÄ statyti namÄ (duomenys neskelbtini) g. 17 pardavė už 420 000 Lt, gautas pajamas deklaravo, nuo jų sumokėjo GPM. Abejones, ar parduotas namas atitinka tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , sukėlė faktas, kad jis parduotas dviems bendraturčiams, iÅ¡ kurių vienas sumokėjo 140 000 Lt, o kitas 280 000 Lt. Mano, kad nėra svarbu, kaip turto kaina yra paskirstoma tarp tÄ turtÄ perkančių pirkėjų. Pagal CK 6.156 str. 4 dalį sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyvios teisės normos. Joks norminis aktas nenumato imperatyvios atsiskaitymo tarp sandorio Å¡alių tvarkos. Todėl, kokiÄ pinigų sumÄ ir kokia tvarka sumokės pirkėjas pardavėjui, yra Å¡alių teisė susitarti. Apmokestinimo prasme yra svarbu, kad bendra turto kaina atitiktų tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , o ne tai kokiÄ kainos dalį kuris pirkėjas sumokėjo, ar ji sumokėta grynais pinigais, ar pavedimu. Pagal GPMÄ® 2 str. 20 dalį, tikroji rinkos kaina nėra apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir ji, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali svyruoti. Tikroji rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. GPM komentare yra nurodyta, kad įstatyme nėra nustatyta, kokiais metodais turi bÅ«ti nustatyta tikroji rinkos kaina, todėl tai sprendžia pats gyventojas arba iÅ¡mokÄ iÅ¡mokantis asmuo. Bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi bÅ«ti ekonomiÅ¡kai pagrįsta. Jei sandorio Å¡alys yra nepriklausomos ir veikia sÄ Å¾iningai, sandoriuose tarp tokių Å¡alių nustatytos faktinės kainos atitinka tikrÄ sias rinkos kainas. PareiÅ¡kėjo ir L.

O. bei A. R. sudarytas sandoris yra ekonomiÅ¡kai pagrįstas, nes statybos kaÅ¡tus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad pardavimo kaina yra didesnė už statybos sÄ naudas. Kadangi jis pardavė savo asmeninį, o ne individualios veiklos turtÄ , neturėjo tikslo uždirbti kuo didesnio pelno, bet norėjo kuo greičiau atgauti investuotus pinigus, todėl sutarta kaina patenkino jo poreikius. Sandoris sudarytas ne tarp susijusių asmenų, sandorio Å¡alys yra nepriklausomos, pirkėjai patvirtino mokesčių administratoriui, kad sumokėjo tokiÄ pinigų sumÄ , kokia nurodyta sutartyje, paaiÅ¡kino, kodėl buvo sutarta mokėti skirtingas kainas už panaÅ¡ias namo dalis, todėl mokesčių administratoriaus iÅ¡vada yra nepagrįsta. Mano, kad neteisinga jo 2007 m. apmokestinamÄ sias pajamas padidinti 121

034 Lt ir priskaičiuoti jam papildomÄ GPM, nes tokių pinigų jis realiai negavo, o namÄ pardavė tikrÄ ja rinkos kaina.

3.IndividualiÄ veiklÄ pradėjo vykdyti ir įregistravo tik nuo 2007-04-25. 2006 m. nepardavė nekilnojamojo turto ir pajamų negavo, o 2007-03-15 pardavė nebaigtÄ Ä¯rengti namÄ ,

tačiau jį buvo įsigijęs ne pardavimui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pardavė jį kaip asmeninį daiktÄ . Jis gyvena name (duomenys neskelbtini) g. 10, Panevėžyje, kuris yra toli nuo centro, namas senas, neekonomiÅ¡kas, todėl norėjo įsigyti kitÄ namÄ , arčiau centro, naujos statybos. Dėl Å¡ios priežasties buvo įsigytas sklypas (duomenys

neskelbtini) mikrorajone. Pradėjus statybas, 2006 m, gruodžio mėnesį jam buvo pasiūlyta 1/2 žemės sklypo su jame esančiais statiniais (duomenys

neskelbtini) g. 4, Panevėžyje. ApžiÅ«rėjus šį sklypÄ , jis patiko labiau, negu jo turimas (duomenys neskelbtini) g., nes su žmona visada norėjo gyventi centre. Dėl Å¡ios priežasties pardavė asmeniniams poreikiams įsigytÄ nebaigtÄ statyti namÄ (duomenys neskelbtini) g. 17. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau nesutinka, kad jÄ pradėjo vykdyti dar 2006 m., kaip nurodo mokesčių administratorius. Individualios veiklos pradžia negali bÅ«ti siejama su turto įsigijimu. BÅ«tinas individualios veiklos požymispajamų gavimas. Jis per mokesčių administratoriaus nurodytÄ 2006m.

laikotarpį negavo jokių pajamų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o iki 2007 m. balandžio mėnesio (individualios veiklos įregistravimo), pardavė tik vienÄ nebaigtÄ statyti

namÄ , kurį buvo įsigijęs asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau atsitiktiniai sandoriai negali bÅ«ti laikomi veiklos vykdymo požymiu. Pastabose dėl patikrinimo akto jis paaiÅ¡kino, kad pasikeitus ekonominei padėčiai, negauta lėšų iÅ¡ individualios veiklos, todėl teko atsisakyti minties keisti asmeninį gyvenamÄ jį namÄ ir jis tebegyvena toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. 10, Panevėžyje .

4. Dėl PVM ir su juo susijusių sumų bei VSD įmokų paaiškina, kad PVM jam buvo

priskaičiuotas pripažinus, kad jis vykdė individualiÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos 2006 m. rugpjūčio mėnesį 505 000 Lt, 2007 m. kovo mėnesį 541 034 Lt pajamų. Kadangi jis individualios

veiklos per patikrinimo akte nurodytÄ laikotarpį nevykdė, 2006 metais jokių pajamų negavo, o 2007 m. kovo mėnesį gavo tik 420 000 Lt pajamų iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo, todėl PVM ir VSD įmokų už šį laikotarpį mokėti neprivalo (b.l.3-7).

Atsakovė, atsikirsdama į skundÄ , praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ VMI 2009-06-29 sprendime Nr. 68-179 nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kina, kad byloje nėra pateikta ekonomiÅ¡kai pagrįstų bei logiÅ¡kų pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, kaip 2007-03-15 pirkimopardavimo sandorio Å¡alys suderėjo turto pardavimo kainÄ bei kokios aplinkybės lėmė, kad Å¡io turto pardavimo kaina buvo per pusę mažesnė nei kitos to paties turto dalies ar kito analogiÅ¡ko turto pardavimo kaina. Skunde pareiÅ¡kėjas tvirtina, jog bendra turto pardavimo kaina atitiko tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ir ji buvo ekonomiÅ¡kai pagrįsta, kad jis orientavosi į bendrÄ sandorio

sumÄ bei kad antrasis kotedžo (duomenys neskelbtini) g. 17 pirkėjas (A. R.) buvo surastas labai skubiai, jam parduotas

nekilnojamasis turtas buvo problematiškas parduoti dėl jo kokybės (upelio paplauti pamatai, skilusios sienos, bėgantis stogas). Tačiau, be šių pareiškėjo

paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl A. R. parduoto nekilnojamojo turto kokybės, todėl šie

pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Paneigiant pareiškėjo skundo argumentus, kad mokesčių

administratorius neįrodė, jog tam tikros aplinkybės yra iÅ¡kreiptos ar slepiamos ir todėl neturėjo pagrindo taikyti MAÄ® 69 str. 1 punkto nuostatų, nurodo, kad, remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais, patikrinimo metu padaryta sandorių analize, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas, sudarydamas 2006-06-19 dovanojimo sutartį ir 2007-03-15 pirkimo-pardavimo sutartį, gavo mokestinę naudÄ . Mokesčių administratorius neneigia nei nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, nei pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vadovaudamasis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, naudojasi teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formaliÄ jos iÅ¡raiÅ¡kÄ . Mokesčių mokėtojui nesutinkant su Å¡ia mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, pagal MAÄ® 67 str. 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga jÄ paneigti (b.l.50-57).

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ palaikė, pareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ pirmos santuokos turi sÅ«nų, žmona iÅ¡ pirmosios santuokosdvi dukras, jie suaugę, gyvena savarankiÅ¡kai, bet, perkant tuos keturis žemės sklypus, planavo, kad gyvens visi Å¡alia vienas kito, jis viskÄ darė vienas todėl, kad vaikai neturi patirties statybų klausimuose. Advokatė argumentavo, kad skyrėsi tik namo dalies pardavimo kaina, bet bendra viso namo pardavimo suma atitiko rinkos vertę.

Atsakovės atstovas, palaikydamas atsiliepimo argumentus, papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose akivaizdus tikslas sumažinti mokesčius, verslumÄ rodo žemės sklypų įsigijimo tikslasstatyti, vėliauparduoti gyvenamuosius namus. BÅ«tina įvertinti, kad pareiÅ¡kėjas savo užmanymų nerealizavo.        Â

               Skundas netenkintinas.

           Faktinės bylos aplinkybės.

           Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės, įvertinę V. B. 2006 m. nekilnojamo turto sandorius, atlikę V. B. GPM laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31, PVM ir VSD įmokų laikotarpiu nuo 2006-08-18 iki 2007-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ , surašė 2009-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. PAR-19, kuriuo nustatė, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine J. B. 2005-04-08, 2005-05-13, 2005-05-30 bei 2005-06-02 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 15,

17, 19, 23, Panevėžyje, ir kartu su sutuoktine 2005-2006 m. juose vykdė sublokuotų gyvenamųjų namų statybas. 2006-04-26 atlikus žemės sklypų su

statiniais kadastrinius matavimus, nustatyta, kad visų pastatų baigtumÄ sudaro

55 proc. VÄ® Registrų centro duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2006-05-05 Å¡iuos pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė 2006-06-05 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytÄ turtÄ pasidalijo, pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypai su gyvenamaisiais namais- (duomenys neskelbtini) g. 17 ir 23, o sutuoktinei- žemės sklypai su gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini) g. 15 ir 19. PareiÅ¡kėjas 2006-06-19 sutartimi

padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,0458 ha žemės sklypÄ su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) g. 23 savo

motinai R. K. Dovanojimo sutartyje žemės sklypas su gyvenamuoju namu šalių įvertintas 435 000 Lt. Sutartyje nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė-111 000 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė- 16

000 Lt. R. K. 2006-08-18 sutartimi šį nekilnojamÄ turtÄ pardavė lygiomis dalimis po (duomenys neskelbtini) J. Å . ir

A. J. Žemės sklypas su jame esančiu statiniu Å¡alių susitarimu buvo parduotas iÅ¡simokėtinai už 505 000 Lt. Panevėžio AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad dovanojimas buvo įformintas tam, kad bÅ«tų įteisinta didesnė Å¡io turto įsigijimo kaina ir, kad parduodant šį turtÄ , nebÅ«tų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Panevėžio AVMI padarė atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes: 1) V. B. Å¡io nekilnojamo turto iÅ¡ankstines pardavimo sutartis su

pirkėjais J. Å . ir Ž. J. sudarė 2006-02-25 ir 2006-04-13. Jau vasario ir balandžio mėnesiais gavo avansus, suderino pardavimo kainas, sutarė, kokius darbus turi atlikti iki sandorio įforminimo notariÅ¡kai, nustatė datas, iki kurių sandoriai turi bÅ«ti įforminti notariÅ¡kai; 2) trumpas laiko tarpas tarp gyvenamojo namo dovanojimo sutarties (2006-06-19) ir gyvenamojo namo pardavimo sutarties (2006-08-18) sudarymo; 3) abu pirkėjai paaiÅ¡kino, kad su R. K. buvo susitikę tik kartÄ , pas notarÄ Ä¯forminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kitus klausimus sprendė su V. B.; 4) statybininkai, kurie atliko statybos darbus, savo paaiÅ¡kinimuose teigė, kad juos samdė, medžiagomis aprÅ«pindavo, už darbus mokėjo V. B.; 5) UAB ,,Garažo vartai“ direktorius paaiÅ¡kino, kad atliktus darbus priėmė vyriÅ¡kiai ir apmokėjo vyriÅ¡kis, R. K. nematė; 6) R. K. priklausančios mokėjimo kortelės sÄ skaita atidaryta 2006-08-17, prieÅ¡ pat nekilnojamo turto pardavimÄ (pardavimo sutartis sudaryta 2006-08-18). Didžioji dalis grynųjų pinigų bÅ«davo iÅ¡imama bankomatuose, iÅ¡imant dienos maksimaliÄ leistinÄ pinigų sumÄ . Panevėžio AVMI konstatavo, kad tokiu bÅ«du giminystės ryÅ¡iais tarpusavyje susiję asmenys, sudarydami dovanojimo sandorį, kuria padidinta turto įsigijimo

kaina, siekė iÅ¡vengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudÄ , todėl V. B. pajamoms taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ

ir R. K. vardu gautas turto pardavimo pajamas perkėlė V. B.. Be to, Panevėžio AVMI nustatė, kad V.

B. 2007-03-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė po ½ dalį 0,0464 ha žemės sklypo ir po ½ dalį pastatogyvenamojo namo (baigtumas vienodas- 55 procentai),

esančius (duomenys neskelbtini) g.17, Panevėžyje, A. R.- 136,19 kv.m. už 140 000 Lt, ir L. O.- 137,98 kv.m. už 280 000 Lt, iš viso už 420 000 Lt. Pagal sutartį A.

R. V. B. sumokėjo 140 000 Lt grynais pinigais, o L. O.-

28 000 Lt grynais, 252 000 Ltpasinaudojęs AB SAMPO banko paskola. Tikslu

nustatyti V. B. parduotos nekilnojamojo turto dalies A. R. kainos realumÄ , Panevėžio AVMI pasinaudojo panaÅ¡aus

laikotarpio ir panaÅ¡ių nekilnojamųjų daiktų toje vietovėje pardavimo kainomis ir, įvertinusi surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. su

A. R. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio kaina nėra reali, skiriasi nuo tos sumos, kuriÄ sumokėjo L. O. V. B. už to paties namo ½ dalį ir kuriÄ pagal 2007-01-11 sutartį V.L. ir V.B. sumokėjo A.P. (po 270 000 Lt) už ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 19 bei kuriÄ pagal 2006-08-18 sutartį J. Å . ir Ž. J. sumokėjo R. K. (atitinkamai 250

000 Lt ir 255 000 Lt) už ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 23. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) g.15, 17 ir (duomenys neskelbtini) g.19, 21, 23 yra sublokuoti ir sudaro 5 namų kotedÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Panevėžio mieste. V.

B. sandorio su A. R. sudarymas neatitinka realių poreikių, prieÅ¡tarauja verslo logikai, toks sandoris neturi komercinio tikslo bei pagrindimo. Panevėžio AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto pardavimo sandorį su A. R. už kainÄ , kuri akivaizdžiai ir ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, siekė mokestinės naudos, norėdamas sumažinti mokėtinÄ GPM nuo gautų pardavimo pajamų. Panevėžio AVMI nustatė, kad V. B., apskaičiuodamas apmokestinamÄ sias pajamas, pardavimo pajamomis iÅ¡ žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pripažino 420 000 Lt sumÄ , kuri neatitinka tokio sandorio tikrosios kainos, ir Å¡iÄ sumÄ deklaravo metinės

pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus (forma (duomenys neskelbtini)) T priede. Panevėžio AVMI taip

pat nustatė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį ir 2007 metų sausio mėnesį parduotų žemės sklypų su gyvenamuoju namu vidutinė 1 kv.m. kaina sudarė 1916,69 Lt,

todėl, taikydama turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , apskaičiavo V. B. sudaryto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu

(duomenys

neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pardavimo sandorio su A. R. kainÄ -261 034 Lt. Viso turto pardavimo kaina yra 121

034 Lt didesnė, nei nurodė V. B., ir yra lygi 541 034 Lt.

                     Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad V. B. individualiÄ veiklÄ - gyvenamųjų namų statybÄ ir pardavimÄ - vykdė ne nuo 2007-04-25, kai įregistravo

individualios veiklos vykdymÄ , o jau 2006-2007 m. kovo mėn. Panevėžio AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. nuo pat sublokuotų

gyvenamųjų namų kotedžo statybos pradžios ruošėsi juos parduoti. Faktai apie turimÄ gyvenamÄ jį plotÄ leidžia manyti, kad naujai statomi gyvenamieji namai nebuvo ketinami naudoti mokesčių mokėtojo ar jo Å¡eimos narių poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad Å¡i individuali gyvenamųjų namų statybos ir pardavimo veikla savarankiÅ¡ka, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų

asmenų, o V. B. 2006-2007 m. nekilnojamo turto pardavimo pajamos sudarė didžiÄ jÄ dalį metinių pajamų. Konstatavusi, kad V.

B. 2006-2007 m. kovo mėn. laikotarpiu vykdė individualiÄ veiklÄ , Panevėžio AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas privalėjo apskaičiuoti PVM ir mokėti VSD įmokas, todėl Panevėžio AVMI 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19 vadovaudamasi PVMÄ® (2002-03-05 įstatymo Nr.IX-751, 2004-01-15 įstatymo

Nr.IX-1960 redakcija) 123 str. 2 dalimi, V. B. už 2006 m. rugpjūčio mėn. priskaičiavo 61 780 Lt PVM, už 2007 m. kovo mėn. 82 531 Lt PVM, o

vadovaudamasi MAÄ® 96 str. 1 d. 2 punktu ir 97 str. 2 dalimi, nuo papildomai

priskaičiuotos sumos priskaičiavo 37 213 Lt delspinigių. Kadangi V. B. 2006-2007 metais nemokėjo VSD įmokų bazinei pensijai

gauti, o individualiÄ veiklÄ pradėjo vykdyti nuo 2006-08-18, Panevėžio AVMI papildomai jam priskaičiavo 2090 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 2205 Lt VSD įmokų papildomai pensijai. Patikrinusi GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumÄ Panevėžio AVMI nepripažino leidžiamais atskaitymais V.

B. nurodytų 240 800 Lt iÅ¡laidų statybos darbus atlikusių asmenų atlyginimams, 8 348,08 Lt sumos pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-02-26 iÅ¡raÅ¡ytÄ vartotojo padarytos žalos atlyginimo pažymÄ , tačiau į leidžiamus atskaitymus papildomai įtraukė 100 Lt sumÄ sumokėtÄ UAB ,,Naujasis statinys“ už 2009-01-12 atliktÄ statinio techninę priežiÅ«rÄ , tokiu bÅ«du leidžiamais atskaitymais vietoj V. B. deklaruotų 412 161,97 Lt turto įsigijimo iÅ¡laidų, laikė 163 114 Lt sumÄ (412161,97-240800-8348,08+100).

Panevėžio AVMI, pripažinusi, kad V. B. 2006-2007 m. kovo mėn. vykdė individualiÄ veiklÄ , 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19 pareiÅ¡kėjui

apskaičiavo 81572 Lt GPM, 11041 Lt GPM delspinigius (MGK byla (toliau-ten pat),

1 t., b.l.38-53).

                     Panevėžio AVMI, iÅ¡nagrinėjusi 2009-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. PAR-19 ir pareiÅ¡kėjo pastabas dėl jo, 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20 patvirtino patikrinimo aktÄ bei skyrė 40 proc. dydžio 32629 Lt GPM baudÄ atsižvelgusi į tai, kad Å¡is mokestis yra apskaičiuotas taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , o nenustačiusi baudÄ didinančių ar mažinančių aplinkybių, pareiÅ¡kėjui skyrė 30 proc. dydžio 43293 Lt PVM baudÄ , 50 proc. dydžio 1045 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudÄ ir 1103 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ (ten pat, 1t., 24-32).

              PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Panevėžio AVMI 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20, skundu kreipėsi į VMI, kuri 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179 patvirtino Panevėžio AVMI 2009-04-06 sprendimÄ Nr. (11.1-19)-SA-20 (ten pat, 1 t., b.l.7-18).

                     Nesutikdamas su VMI 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179, V. B. pateikė skundÄ MGK, kuri 2009-09-23 priėmė sprendimÄ Nr. S-284(7-252/2009) (ten pat, 2 t., b.l.26-40). MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo, jog pareiÅ¡kėjo 2006 m. apmokestinamosios pajamos iÅ¡ individualios

veiklos sudarė 51917,73 Lt ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui papildomai už 2006 m. apskaičiavo 13973 Lt GPM, 3605 Lt GPM delspinių ir 5589 GPM baudÄ . Tačiau MGK 2009-09-23

sprendimu Nr. S-284(7-252/2009) panaikino VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį, kuria pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į biudžetÄ 67 599 Lt GPM (81572-13973=67599), 7436 Lt GPM delspinigių (11041-3605=7436), 27040 Lt GPM baudÄ (32629-5589=27040), o pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje dalyje nutarė perduoti VMI nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį patvirtino (ten pat, 2 t., b.l.26-40).

              Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

              Dėl pareiškėjo vykdytos nekilnojamo turto statybos ir pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veikai.

    2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau-GPMÄ®) 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 3) savarankiÅ¡ka sporto veikla; 4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla.

                     Įrodžius, jog pareiÅ¡kėjas 2005 m. įsigijo nuosavybės teise keturis vienas Å¡alia kito esančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g., 2005-10-11 gavo leidimÄ sublokuotų individualių gyvenamųjų namų statybai, investavo savas bei skolintas lėšas, organizavo namų statybas, įregistravo keturis gyvenamuosius namus Nekilnojamojo turto registre bei rÅ«pinosi jų pardavimu, darytina iÅ¡vada, jog tokie aktyvÅ«s bei nuoseklÅ«s veiksmai buvo nukreipti formuoti komerciÅ¡kai patrauklius nekilnojamojo turto objektus turint tikslÄ ateityje juos (dalį jų) parduoti bei nebuvo susiję su pareiÅ¡kėjo asmeninių poreikių tenkinimu. Tokie veiksmai priskirtini prie veiklos komerciÅ¡kumo arba versliÅ¡kumo požymių, nes Å¡iais veiksmais buvo siekiama ekonominės naudos. Pagal surinktus įrodymus konstatuotinas ir vykdytos

veiklos tęstinumas, o skundo argumentai, jog pareiÅ¡kėjas 2006 m. negavo jokių pajamų, o iki individualios veiklos įregistravimo pardavė tik vienÄ nebaigtÄ

statyti namÄ , yra nepagrįsti. Minėta, jog pareiÅ¡kėjas 2005 m. įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus, 2006 ir 2007 m. įsigijo bei pardavė po vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , be to, 2006 m. pagal turto pasidalijimo sutartį du

nekilnojamojo turto objektus perleido savo sutuoktinei, be to, tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir po jo vykdė gyvenamųjų namų statybÄ , be kotedžų (duomenys neskelbtini) g. statybos, vykdė ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 4 statybas, 2008-11-19 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 4 įregistravo deÅ¡imt nebaigtų statyti (baigtumas 66 proc.) butų. Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo bei pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimÄ pareiÅ¡kėjo veikloje.

                     PareiÅ¡kėjo veikla buvo savarankiÅ¡ka, nes nenustatyta, kad ji buvo vykdoma priklausomai nuo kitų asmenų valios, PareiÅ¡kėjas pats organizavo gyvenamųjų namų statybos darbus, tvarkė reikalingus dokumentus, surado pirkėjus ir pan., parduotas turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiÅ¡kėjui, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo pagrindinis jo Å¡iuo laikotarpiu gautų pajamų Å¡altinis. SistemiÅ¡kai įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į GPMÄ® nuostatas, apibrėžiančias  individualios  veiklos  požymius,  kolegija sutinka su skundžiamoje Komisijos sprendimo dalyje padaryta iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjo vykdytoje nekilnojamojo turto pirkimo, statybos bei pardavimo veikloje esant visus bÅ«tinus individualios veiklos požymius, pagrįstai Å¡ios veiklos pradžiÄ susiejo su

pirmųjų už nekilnojamojo turto pardavimÄ gautų pajamų gavimo data (2006 m. rugpjūčio mėn.) bei pagrįstai PareiÅ¡kėjo 2006 ir 2007 m. už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų bei apmokestino GPM.

    Dėl pareiškėjo 2006-06-19 sudaryto žemės sklypo su gyvenamuoju namu dovanojimo sandorio.

    2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAÄ®) 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

    Kolegija sutinka su mokesčių administratorių bei Komisijos iÅ¡vada, kad Å¡is sandoris buvo įformintas siekiant mokestinės naudos- įteisinti didesnę Å¡io nekilnojamojo turto įsigijimo kainÄ bei iÅ¡vengti žymaus pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas GPM, tad pagrįstai taikytos MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatos.

           Tokiai iÅ¡vadai padaryti yra reikÅ¡mingos 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 bei 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, kuriose teismas pažymėjo, „kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinės naudos ateityje, t.y. po sandorio (Å«kinės operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriami Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. (...) taikant nurodytÄ normÄ yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintos mokestinės naudos).

Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti minėtos mokestinės naudos. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos". MAĮ 69 str. nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna iš realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant šių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus.

Å ių sandorių ar Å«kinių operacijų rezultatai yra fiksuojami formaliai tiksliai, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos, keletu tarpinių sandorių be pateisinamų priežasčių gaunamas mokestinis rezultatas, kuris nebÅ«tų pasiektas vykdant vienÄ sandorį ir pan.).

Kitaip tariant, tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ iri perskaičiuoti mokesčius, visų pirma bÅ«tina konstatuoti, kad sandorio ar Å«kinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose,  neatitinka  realaus  to  sandorio  ar ūkinės  operacijos  turinio.  Tokiu  atveju  mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamÄ vykdymÄ , turi koreguoti mokesčių; mokėtojo sandorius ar Å«kines operacijas ir nustatyti tikrÄ jÄ atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę 'į iÅ¡raiÅ¡kÄ , kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (tuo pat metu iÅ¡ esmės neginčydamas, kad atskirųy Å«kinių operacijų rezultatai dokumentuose buvo atspindėti teisingai).

Tad pagrįstai konstatuota, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir jo motinos sudarytu tarpiniu dovanojimo sandoriu buvo siekiama mokestinės naudos- įteisinti didesnę turto įsigijimo sumažinti turto įsigijimo bei pardavimo kainų skirtumÄ , nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų sandorio mokesčio bazė formaliai buvo perkelta pareiÅ¡kėjo motinai. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 d., pagrįstai faktiÅ¡kai pajamas už parduotÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu gavusiu asmeniu laikė pareiÅ¡kėjÄ .

   Dėl pareiškėjo 2007-03-15 sutartimi parduoto nekilnojamo turto vertės.

         Kolegija nusprendžia, kad į mokestinę bylÄ yra pateikta pakankamai įrodymų, jog mokesčių administratoriaus pagal analogiÅ¡kus sandorius atkurta tikroji turto kaina yra pagrįsta, gi pareiÅ¡kėjui nepateikus ekonomiÅ¡kai pagrįstų paaiÅ¡kinimų dėl A. R. parduotos nekilnojamojo turto dalies pardavimo kainos nustatymo, pagrįstai konstatuota, jog PareiÅ¡kėjas, siekdamas mokestinės naudos, 2007-03-15 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė nepagrįstai žemÄ nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ . Taip pat darytina iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 d. įtvirtintu turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, neatsižvelgė į 2007-03-15 sutartyje nurodytÄ nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ , o pardavimo kaina ir PareiÅ¡kėjo gautomis pajamomis laikė 541034 Lt, t. y. sumÄ , atitinkančiÄ parduoto turto tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .

                     Padarius tokias išvadas, darytina išvada, kad jog mokesčių administratorius, pasirėmęs iki 2008-12-30 galiojusio GPMĮ 6 str. 1 dalimi (2005

06 07 įstatymo Nr. X-235 redakcija),  6 str. 2 d. 8 punktu, 6 str.

3 dalimi, iki 2008-12-30 galiojusio GPMĮ 18 str. 1 bei 5 dalimis, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 6 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr.

IX-1960 redakcija), PVMĮ 3 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija),  PVMĮ 71 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymu Nr. IX-1960 ), PVMĮ

71 str. 2 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 2004-11-04 redakcijos Nr. IX-2535 4 str. 3 dalimi, Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20.11, 20.12 punktais, 2005-12-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-435 3 str. 5 dalimi, 2006-12-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-966 3 str. 5 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, 97 str. 2 dalimi, 139 str. 1 dalimi pagrįstai apskaičiavo skundžiamuose sprendimuose mokėtinas atitinkamų mokesčių sumas, jų delspinigius bei baudas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl šių sumų paskaičiavimo teisingumo.

          Įvertinus iÅ¡dėstytÄ , skundas netenkintinas.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.

1 p., 127 str., kolegija

Â

          n u s p r e n d ė :

          skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

       Kolegijos teisėjai                                                                                           Arūnas

Kaminskas

                                                                                                                                Violeta

Balčytienė

                                                                                   Â

                                                                                                                               Nijolė

Šidagienė