3f9d8b2f-878c-48db-830f-e7e3bd376650 · Å iaulių apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-198-569/2016m.              Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00471-2012-5                   Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2016 m. balandžio 5d.                                                                     Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei D.

Č.,trečiajam asmeniui V. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ambera‘‘ ieÅ¡kinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui V. S. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant. Ankstesniame teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas N. S. nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Ambera".

IÅ¡ byloje esančio 2012-05-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03046-11 matyti, jog BUAB „Ambera" nemoki buvo jau 2011-05-01, tas pats faktas konstatuotas ir 2012-04-30 Å iaulių apygardos teismo nutartimi. Be to, 2011-11-21 Kelmės rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-376-471/2011, kurioje iÅ¡ UAB „Ambera" buvo priteistas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis buvusiems darbuotojams. Priimtame teismo sprendime atsakovas, bÅ«damas UAB „Ambera" (duomenys neskelbtini) (jis yra ir vienintelis Å¡ios įmonės (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kė, jog įmonė negali atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, taip pat paminėjo, jog ketinama įmonei kelti bankroto bylÄ .

Tačiau atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip ir nesikreipė, tokiu savo neveikimu didino įsiskolinimÄ biudžetui ir kitiems kreditoriams. LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustato, jog kai įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar savininkas privalo pats pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å ios įstatyme numatytos pareigos nevykdymas lėmė tai, kad UAB „Ambera" nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma iÅ¡augo iki 217 510,23 Lt.

Å i suma laikytina žala, padaryta įmonei, ir priteistina iÅ¡ atsakovo. Mano, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas ir gali sukelti žalos atsiradimÄ . Ä®monės vadovo kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo jos įrodinėti.

Bendrovės vadovas gali Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigi pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. UAB „Ambera" buvo ne pirma įmonė, kuriai vadovavo atsakovas. VSDFV Raseinių skyrius yra nurodęs, kad atsakovas ne kartÄ yra vadovavęs įmonėms, kurios įdarbina darbuotojus, jiems priskaičiuoja atlyginimus, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir pagaliau bankrutuoja. Be to, UAB „Ambera" jai esant nemokiai sudarė sutartį su UAB „Dvaro projektai" (2011-06-15), tačiau už paslaugas (19 927,27 Lt) visiÅ¡kai neatsiskaitė.

Kitas kreditorius UAB „Tele 2" pateikė kreditorinį reikalavimÄ 1 108,02 Lt, iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Ambera" taip pat visai nemokėjo už UAB „Tele 2" suteiktas paslaugas. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, jog atsakovas, kaip UAB „Ambera" vadovas bei vienintelis savininkas, aplaidžiai vystė įmonės Å«kinę veiklÄ , piktnaudžiavo kreditorių pasitikėjimu, neįvertino verslo rizikos, buvo nesÄ Å¾iningas, nes jam, kaip verslininkui, keliami didesni reikalavimai domėtis, žinoti ar jo sudarom sandoriai ir Å«kinė veikla nėra pažeidžianti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalis nustato, jog įmonės vadovas privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas laiko, jog atsakovo veiksmais padarytos žalos dydis yra 217510,23 Lt, t.y. suma, kurios reikalauja įmone kreditoriai ir kuriÄ patvirtino įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas. Tarp žalos padarytos įmonės kreditoriams ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsakovui, kaip įmonės vadovui ir vieninteliam(duomenys neskelbtini) taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis privalėjo veikti sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai ir iÅ¡imtinai įmonės interesais. Atsakovas A. V., bÅ«damas įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žinojo įmonės finansinę padėtį, žinojo, jo įmonė nebegali atsiskaityti su darbuotojais, SODRA ir kitais kreditoriais, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės skola nedidėtų.

Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ä®monės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. 217 510,23 Lt žalÄ .Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Ankstesniame teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo įmonės įsteigimo jis ėjo administratoriaus pareigas, (duomenys neskelbtini) buvo paskirta V. S.. Ji privalėjo tvarkyti įmonės dokumentus, nes jis realiai dirbdavo užsienyje, tardavosi su užsakovais dėl sutarčių sÄ lygų ir sudarymo, formavo įmonės veiklÄ , priimdavo visus su įmonės veikla susijusius sprendimus. 2010m. pavasarį įkÅ«rus įmonę, tų pačių metų rudenį užsakovai su įmone neatsiskaitė, todėl 2011 metų pradžioje įmonė liko skolinga darbuotojams, VSDFV.

Nuo 2011 metų pradžios iki vasaros įmonė veiklos nevykdė, Å¡iuo laikotarpiu įmonėje vadovo nebuvo, jis jo nepaskyrė, nuo 2011 metų birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo jis pats. 2011 metų vasarÄ Ä¯monė vėl dirbo užsienyje – PrancÅ«zijoje, tačiau užsakovas neatsiskaitė dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. 2011 metų pabaigoje jis tarėsi su užsakovu dėl didelės vertės rangos sutarties, 2012 metų vasarÄ Ä¯monė bÅ«tų pradėjusi darbus, tačiau įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Jis neigia, jog yra kaltas todėl, jog kaip įmonės vadovas savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Jis visada tikėjo, jog įmonė skolas padengs. Įmonė savo turto neturėjo. Įmonės skolos nebuvo išieškomos, nes įmonė neturėjo pinigų. Buvo sudaryta sutartis su skolos išieškojimo įmone, tačiau realios naudos iš šios sutarties nebuvo. Jam vadovaujant buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo su UAB ,,Dvaro projektai‘‘, nes įmonės dokumentai nebuvo sutvarkyti, taip pat buvo sudaryta sutartis dėl mobilaus ryšio paslaugų.

PrieÅ¡ tai dvi jo vadovaujamos įmonės bankrutavo dėl to, kad jis neturėjo žinių, kaip tinkamai reikia jas valdyti. Nesutinka su ieÅ¡kiniu todėl, kad jis buvo labiausiai suinteresuotas įmonės ateitimi, todėl dėjo visas pastangas, kad bendrovė veiktų ir duotų pelnÄ . Sutartis dėl naujų statybos objektų jis sudarinėjo todėl, kad bÅ«tų atkurtas įmonės mokumas. IeÅ¡kovas nepagrįstai abejoja jo, kaip įmonės vadovo patikimumu, nes prieÅ¡ tai jo vadovaujamos įmonės bankrutavo.

IÅ¡ 2012-05-10 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo baudžiamojoje byloje Nr.06-1-3046-11 matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ jį buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti LR BK 219 straipsnio 1 dalies požymių. Savo veiksmais jis įmonės skolos nepadidino, prieÅ¡ingai - siekė jÄ sumažinti. Skolos kreditoriams kilo tik iÅ¡ tiesioginės Å«kinės -komercinės veiklos- keturioms užsienio firmoms nemokant likusių pinigų už realiai atliktus darbus ir nesant galimybės tokiems iÅ¡ieÅ¡kojimams iÅ¡ užsienio firmų atlikti, 41 bendrovės darbuotojams buvo nepilnai sumokėtas darbo užmokestis, nesumokėti mokesčiai Sodrai ir neapmokėtos UAB "Dvaro projektai" sÄ skaitos už apskaitos sutvarkymÄ , UAB Tele-2 už telefono ryÅ¡io paslaugas, ir VÄ® Raseinių turizmo ir verslo informacijos centrui.

Kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl debitorinių skolų neiÅ¡ieÅ¡kojimo, bet ne dėl jo, kaip bendrovės vadovo netinkamai atliktų pareigų. Dėl bankrutavusios įmonės jo turtinė padėtis yra bloga – jis neturi darbo, gyvena iÅ¡ santaupų ir draugų paramos, verčiasi atlikdamas nedidelius darbus. Nekilnojamojo turto – buto – įsigijimui yra paėmęs paskolÄ , transporto priemonių neturi, iÅ¡laiko studentę dukrÄ . Trečiasis asmuo V. S. ieÅ¡kinį palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad nuo 2010-07-12 iki 2011-01-31 dirbo (duomenys neskelbtini) atsakovo įmonėje. AtlyginimÄ gavo tik už 2010 liepos- rugpjūčio mėnesius, penkis mėnesius nemokant atlyginimo iÅ¡ darbo išėjo savo noru, įmonės dokumentus perdavė atsakovui. Per visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį įmonė dirbo su keturiais užsakovais, kurie pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus. Todėl kaupėsi skolos, kurias iÅ¡siieÅ¡koti buvo sudėtinga, nes užsakovai yra užsienio valstybėje. Ä®monės skolos atsirado 2010 metų rugsėjo mėnesį, todėl ji nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, abejojo, ar įmonė atsiskaitys su kreditoriaus. (duomenys neskelbtini) pareigas įmonėje ji sutiko eiti praÅ¡oma atsakovo, nes jis teigė, kad begali bÅ«ti įmonės vadovu. IeÅ¡kinys tenkintinas.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, savalaikiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Ambera‘‘, todėl bendrovei buvo padaryta žala. Dėl atsakovo atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ .

Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra BUAB ,,Ambera‘‘ yra įsteigta 2010-05-24, jos vienintelis (duomenys neskelbtini) yra atsakovas (I t. b.l. 14), nuo 2011-06-23 jis ėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2011-02-01 buvo paskirtas laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, I t. b.l. 79).

Tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini), realiai vadovo funkcijų nevykdė. Su ja atsakovas sutarė, kad ji tvarkys įmonės dokumentus, juos pasiraÅ¡inės, nes dėl to, kad statybos objektai ir užsakovai buvo užsienyje, atsakovas įmonei vadovauti bÅ«damas Lietuvoje negalėjo. Å ias aplinkybes atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, kad dėl sutarčių sudarymo ir jų sÄ lygų, įmonės veiklos realiai sprendimus priimdavo jis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), kad bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys.

Šiuo atveju atsakovas yra vienintelis įmonės (duomenys neskelbtini), jis nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau akcininkas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtingumÄ , nustatytina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bÅ«dingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Iš atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo įmonės įkūrimo momento tokias funkcijas ir vykdė. Kadangi statybos objektai buvo užsienyje, dirbdamas ten jis organizavo darbus, sprendė dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo, dėl sutarčių sudarymo su užsakovais, o V. S. šiuos sprendimus atsakovo nurodymu įformindavo. Iš atsakovo kaip administratoriaus pareiginės instrukcijos matyti (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, I t. b.l. 60), kad jo darbo funkcijos iš esmės atitinka įmonės vadovo funkcijas.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nuo įmonės įkÅ«rimo momento, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), atliko įmonės vadovo funkcijas, nuo 2011-02-01 laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo 2011-06-23 buvo įmonės vadovas. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė. LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).Dėl įmonės nemokumo momento nustatymoPagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais).

IÅ¡ UAB ,,Ambera‘‘ bankroto bylos matyti (civilinė byla Nr. 2-111-372/2015, I t. b.l. 27), kad bankroto byla įmonei buvo iÅ¡kelta 2012m. balandžio 30d. Tačiau bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kad įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.IeÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį, buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovo įmonė jau nuo jos įsteigimo momento buvo nemoki.

Tačiau su tokiais ieškovo argumentais nesutiktina. Iš bylos duomenų matyti (I t. b.l. 14), kad UAB ,,Ambera‘‘ buvo įregistruota 2010m. gegužės 24d. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė savo turto neturėjo. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas turėjo užsakymų užsienyje atlikti statybos rangos darbus. Atsakovas nurodė, kad 2010 metais įmonės vardu buvo sudaręs sutartis su užsakovais A. S., WS Group DMBH, Sarl ,,Provenxe Bati Concept, L. M.. Atsakovas nurodė, kad už atliktus darbus bendrovės pilnai neatsiskaitė, atliko dalinius mokėjimus, todėl ieškovo įmonė nebepajėgė dengti kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas per savo laikotarpį nesudarinėjo ir juridinių asmenų registrui neteikė įmonės balanso (II t. b.l. 114), todėl teismas 2010 metų pabaigai įmonės mokumo įvertinti pagal balansÄ neturi galimybės. Tačiau pats atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo įmonė jau 2011 metų pradžioje buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Apklausta teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) pareigas iki 2011m. sausio 31d. ėjusi V. S. patvirtino, kad lėšų atsiskaityti su kreditoriais nebeužteko jau 2010 metų rugsėjo mėnesį, jai pačiai atlyginimas už šį mėnesį jau nebuvo iÅ¡mokėtas.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio apžiÅ«ros protokolo matyti (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, I t. b.l. 52-54), kad ieÅ¡kovo įmonės dokumentų apžiÅ«rÄ atlikusios specialistės vertinimu 2010m. spalio 31d. bendrovė lėšų sÄ skaitoje neturėjo, vėlesni duomenys specialistei pateikti nebuvo. IÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės sÄ skaitos AB Swedbank iÅ¡raÅ¡o matyti (II t. b.l. 131-135), kad ieÅ¡kovas 2010 metais paskutinį pavedimÄ padarė Sodrai 2010m. gruodžio 10 dienÄ , dengdamas įsiskolinimÄ pravedė 1998,50 Lt.

Vėlesnės sÄ skaitos banko operacijos buvo atliktos tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 metais. IÅ¡ byloje esančios pradelstų įsiskolinimų lentelės matyti (II t. b.l. 25-28), kad ieÅ¡kovas nebeturėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais jau nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2011-11-21 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad kai kurie darbuotojai, priimti į darbÄ 2010m. spalio mėnesį, iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės negavo jokio darbo užmokesčio (I t. b.l. 7-11).

IÅ¡ pažymos apie pavėluotÄ Ä¯mokų sumokėjimÄ Sodrai matyti (civilinė byla Nr. B2-60-372/2016, I t. b.l. 48), kad pravedus paskutinį mokėjimÄ Sodrai 2010 m. gruodžio 10 dienÄ , ieÅ¡kovo įmonė liko skolinga Sodrai už laikotarpį nuo 2010 metų lapkričio mėnesio. Å ios aplinkybės rodo, kad 2011 metų pradžioje įmonė buvo nebepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nors bendrovė įmonės balanso nesudarinėjo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė 2011 metų pradžioje jokio turto neturėjo (byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturėjo, piniginių lėšų 2011 metų sausio 1 dienai taip pat neturėjo).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad užsakovai, su kuriais ieÅ¡kovas buvo sudaręs sutartis, liko su ieÅ¡kovu pilnai neatsiskaitę. Tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio užsakovų debitoriniai įsiskolinimai ieÅ¡kovui sudarė 2011 metų sausio 1 dienai. Pažymėtina, kad atsakovas turimas rangos sutartis su užsakovais pateikė tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ir ne visas (I t. b.l. 47-49, II t. b.l. 72-77, 80-86). IÅ¡ byloje esančios bankroto administratoriaus atskaitos matyti (II t. b.l. 48-54), kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos jokios sutartys tarp ieÅ¡kovo ir galimų kreditorių, dauguma jam perduotų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, iÅ¡ kurių kildinami kreditoriniai reikalavimai, nebuvo pasiraÅ¡ytinai įteiktos galimiems debitoriams, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas tinkamai atliko bei užbaigė darbus, skolininkų kontaktais iÅ¡siųsti registruotu paÅ¡tu laiÅ¡kai grįžo neįteikti, didžiausiu įmonės debitoriumi laikomas WS Group DMBH nepripažįsta jam reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl nekokybiÅ¡kai atliktų ieÅ¡kovo darbų, neiÅ¡taisytų trÅ«kumų.

Atsakovas nurodė, kad Å¡ių skolų įmonė neiÅ¡siieÅ¡kojo dėl to, kad kreipiantis į teismÄ dėl skolų priteisimo bÅ«tų privalėjusi sumokėti didelius žyminius mokesčius, o užsakovai siÅ«lė spręsti ginčus teisme, reiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovui dėl atliktų darbų kokybės. Aplinkybė, jog Å¡ių skolų ieÅ¡kovas teismo tvarka neiÅ¡siieÅ¡kojo iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, rodo, kad ieÅ¡kovas 2011 metų pradžioje neturėjo jokios galimybės atgauti nesumokėtas skolas iÅ¡ užsakovų, todėl nėra pagrindo pripažinti užsakovų skolas ieÅ¡kovo įmonės realiai turėtu turtu 2011m. sausio 1 dienai, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti gautos pajamos, skirtos atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais ir/ar įmonės veiklai tęsti (vystyti).

Atsakovo kreipimÄ sis į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo firmÄ 2011 metais dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ užsakovų neturėjo jokios teisinės reikÅ¡mės, pats atsakovas pripažino, kad ginčų sprendimui teisme su užsakovais ieÅ¡kovo įmonė neturėjo lėšų. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo įmonė 2011 metų sausio 1 dienai jokio turto neturėjo, neturėjo apyvartinių lėšų tęsti veiklÄ , nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio pradėjo augti kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams, nuo 2010 metų gruodžio 10 dienos ieÅ¡kovas nebeatsiskaitė su Sodra, todėl nuo 2011 metų pradžios įmonė buvo nemoki ir jau Å¡iuo laikotarpiu atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.IÅ¡vadÄ dėl įmonės nemokumo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio ieÅ¡kovo įmonės apžiÅ«ros protokolo matyti (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, II t. b.l. 1-2), kad specialistė, apžiÅ«rėjusi ieÅ¡kovo įmonės dokumentus, nurodė, kad 2011 m. gegužės 1 dienai ieÅ¡kovo įmonės turtas sudarė 69615,38 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams 145924,30 Lt, t.y. skolos kreditoriams 2,1 karto virÅ¡ijo bendrovės turimÄ turtÄ . Specialistės teigimu 2011m. gegužės 1d. ieÅ¡kovo įmonė buvo nemoki, per 2011m. gegužės mėnesį jos turtas nesikeitė, o skolos kreditoriams padidėjo 14844,49 Lt ir 2011m. birželio 1d. sudarė 160768,79 Lt.

Atsakovas nurodė, kad 2011 metų gegužės mėnesį su užsakovu Sarl ,,Provence Bati Concept‘‘ buvo sudaręs rangos sutartį, kuriÄ Ä¯vykdžius tikėjosi padengti įmonės skolas (II t. b.l. 80-86). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, I t. b.l. 52-54), kad ieÅ¡kovo įmonė gavo dalinį apmokėjimÄ už atliktus darbus, tačiau atsakovas pripažino, kad ir pagal Å¡iÄ sutartį užsakovas liko pilnai neatsiskaitęs. IÅ¡ minėtos sutarties matyti, kad sutartis tarp ieÅ¡kovo ir užsakovo buvo pasiraÅ¡yta 2011 metų gegužės mėnesį, atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų bei paskaičiavimų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad sudaryta rangos sutartis bÅ«tų padengusi jau iki 2011 metų gegužės mėnesio atsiradusias ieÅ¡kovo įmonės skolas.

Nors užsakovas 2011 metais ir atliko dalinius mokėjimus ieÅ¡kovui, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡iomis lėšomis buvo dengiamos įmonės skolos ar bent teoriÅ¡kai Å¡ių lėšų bÅ«tų užtekę įmonės skoloms padengti. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovo teiginiai, kad jis tikėjosi, jog įmonė atsigaus ir taps moki, yra deklaratyvÅ«s ir neparemti jokiais įrodymais.

Dar mažiau tikėtini atsakovo argumentai, jog jei įmonei nebūtų iškelta bankroto byla, įmonė šiai dienai būtų veikianti, nes jis tarėsi su verslo partneriais dėl naudingos ieškovui rangos sutarties sudarymo 2012 metais, kuria ieškovui būtų tekę atlikti didelės apimties darbus užsienyje. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko, kad būtų iškelta bankroto byla ieškovui. Atsakovas turėjo vadovavimo įmonėms patirtį, dviems įmonėms, kurioms jis vadovavo, jau buvo iškeltos bankroto bylos.

Todėl, 2011 metų pradžioje įmonei tapus nemokiai, privalėjo atsakingai įvertinti įmonės ekonominę bÅ«klę ir galimybę toliau tęsti įmonės veiklÄ . Iki 2011 metų gegužės mėnesį sudarytos rangos sutarties su užsakovu toliau kaupėsi skolos darbuotojams, Sodrai, kitiems kreditoriams – UAB ,,Dvaro projektai‘‘, TELE -2, nors nuo 2010 metų rudens iki 2011 metų gegužės mėnesio įmonė jokios veiklos nebevykdė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra atsakingas ir už kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius iki 2011 metų pradžios.

Kadangi įmonė jokio kito turto neturėjo, su kreditoriais galėjo atsiskaityti tik gavusi lėšas apmokėjimui už atliktus darbus iš užsakovų. Atsakovas teigia, kad jis pats asmeniškai daug kartų kreipėsi į užsakovus, prašydamas apmokėti ieškovui už atliktus darbus, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas teigia, kad užsakovai atsisakė apmokėti ieškovui motyvuodami tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių darbų trūkumams, jei tokie buvo, ištaisyti.

Atsakovas nesiėmė jokių priemonių ir dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ užsakovų teisme. Atsakovas neiniciavo bankroto procedÅ«ros ieÅ¡kovo įmonei, kad įmonė, turėdama bankrutuojančios įmonės statusÄ , turėtų galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas. Taip pat, kaip jau buvo minėta, atsakovas, kuris sudarinėjo sandorius su užsakovais ir kontroliavo jų vykdymÄ , nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, tinkamai neįformino sutartinių santykių, atliktų darbų, dėl ko bankroto administratorius neturėjo galimybės identifikuoti ieÅ¡kovo skolininkus ir inicijuoti bylas dėl skolų už atliktus darbus priteisimo ieÅ¡kovui.

Byloje aptarti įrodymai ir aplinkybės rodo, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės akcininkas, bendrovėje faktiÅ¡kai vykdęs (duomenys neskelbtini) funkcijas, o vėliau oficialiai ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas, 2011 metų pradžioje ieÅ¡kovo įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, nesiėmė jokių priemonių kad bÅ«tų įvykdyti iki 2011 metų pradžios prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai, iÅ¡ieÅ¡kota skola, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais.

Dėl paminėtų atsakovo veiksmų įmonei buvo padaryta žala – užsakovai pagal 2010 metais sudarytus sandorius neatsiskaitė su ieškovu, o 2011 metų pradžioje įmonei tapus nemokiai, kreditoriniai įsipareigojimai didėjo, liko nepadengti 2011 metais. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kadangi ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 2017510,23 Lt, kas sudaro 62995,32 Eur žalos atlyginimo.CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pateikęs. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas kaip bankrutavausi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iÅ¡ atsakovo A.

V. priteistinas 1 549 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat, teismas byloje patyrė 17,64 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ , todėl iÅ¡ atsakovo A. V. priteistina 17,64 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismasn u s p r e n d ė :             IeÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ambera‘‘ iÅ¡ atsakovo A.

V. 62995,32 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 32 ct ) žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 1 549 Eur (tÅ«kstantį penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminį mokestį ir 17,64 Eur (septyniolika eurų 64 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Lina Muchtarovienė