3f9ca69e-4787-4247-a2ce-2b04a56d4e5e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-1031-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06431-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å .

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. P. ieÅ¡kinį atsakovei Å . P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. P. ieÅ¡kiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės Å . P. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (ieÅ¡kovu), priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ , padalinti kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , prievoles ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Nutraukta ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktos santuokinės pavardės; nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su su tėvu ieškovu T.

P. jo gyvenamojoje vietoje; iÅ¡ atsakovės Å . P. nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteista po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , nurodyta, kad piniginės lėšos turi bÅ«ti pervedamos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į T. P. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), į iÅ¡laikymo sumÄ Ä¯skaitant teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikius laikinÄ sias apsaugos priemones priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ ; ieÅ¡kovas T.

P. paskirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; padalintintas santuokos metu įgytas turtas: po santuokos nutraukimo ieškovui T. P. asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonę Husqvarna TE 450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė V. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovei Š. P. asmeninės nuosavybės teise priteista ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovo T.

P. ir atsakovės Å . P. vardu atidarytose bankų sÄ skaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė; po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2008 m. gegužės 28 d. bÅ«sto kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliktos solidariomis ieÅ¡kovo T. P. ir atsakovės Å . P. prievolėmis; atsakovei Å . P. priteista 750 Eur kompensacija už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Kiti ieÅ¡kinio reikalavimai netenkinti.

3. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, lėmę santuokos iÅ¡irimÄ , todėl pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

4. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su ieÅ¡kovu (CK 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ gyventi su tėvu, nuosekliai laikėsi Å¡ios pozicijos bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistais ir teismo psichologu, ieÅ¡kovui persikėlus gyventi atskirai nuo atsakovės, iÅ¡sikėlė gyventi kartu su juo. Teismas konstatavo, kad vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams ir byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas negali tinkamai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent ieÅ¡kovas rÅ«pinasi kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, laisvalaikio organizavimu, vaiko ugdymo procesu ir kt.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alims gyvenant skyrium nepilnametės dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiÅ«ra ir kt. rÅ«pinasi ieÅ¡kovas, o nepilnametė dukra dėl savo amžiaus neturi tvirtos nuomonės, su kuriuo iÅ¡ tėvų norėtų gyventi. Teismas pažymėjo, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1dalis), abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios.

Byloje duomenų, jog ieÅ¡kovas neužtikrintų vaiko teisių į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, doroviniam vystymuisi, nėra pateikta. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo pobÅ«dį, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas turi galimybes darbo metu grįžti namo, pagaminti vaikams maistÄ , nuvežti į ugdymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, ieÅ¡kovo darbo grafikas pagrindinėje darbovietėje yra lankstus, o kita jo darbinė veikla nėra susieta su konkrečia darbo vieta. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nors ir pateikė duomenis apie savo darbo grafikÄ bei darbo laikÄ , paaiÅ¡kinti, kiek dienų per mėnesį dirba, negalėjo, neįvardijo kaip ir kokius tiksliai vaikų poreikius tenkina, apsiribojo apibendrinamojo pobÅ«džio teiginiais (vaikus prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, viskÄ daro ir kt.).

Teismas vertino ir byloje pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis turinį bei jo kalbÄ , atsižvelgė į vaikų paaiÅ¡kinimus teismo psichologei, kurie charakterizuoja ieÅ¡kovÄ ir atsakovę, jų dorovinius ir asmenybės bruožus. Taip pat teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie artimÄ Å¡alių nepilnamečių vaikų ryšį nepaisant didelio vaikų amžiaus skirtumo ir konstatavo, jog nėra duomenų, kad Å¡alių nepilnametės dukters gyvenimas su tėvu (ieÅ¡kovu) prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

Dėl to teismas Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat nustatė su ieÅ¡kovu.

6. Teismas nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, ieškovas ieškiniu reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nereiškė. Dėl to teismas konkrečios tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nenustatė ir sudarė šalims galimybes įgyvendinti CK 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir pareigas.

7. Teismas nurodė, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Ä®vertinęs Å¡alių turtinę padėtį ir vaikų poreikius teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovės Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisė po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

8. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tvarkos ir bÅ«do nėra, teismas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemones. Ä®vertinęs santuokos metu įgyto turto vertę, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas priteisė 750 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

9. Ä®vertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natÅ«ra nėra galimas, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriui dydį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto priteisimas vienam iÅ¡ sutuoktinių neatitiktų Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensacijÄ už jam (jai) tenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį bÅ«tų didelė finansinė naÅ¡ta, nekilnojamÄ jį turtÄ priteistus tik ieÅ¡kovui, atsakovei gali kilti sunkumų susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl to teismas ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , po santuokos nutraukimo padalijo natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam (CK 3.123 straipsnis).

10. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų AB bankui Swedbank, negrÄ Å¾into kredito, paimto butui įsigyti, suma 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 82 854,84 Eur. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamu atveju, kreditorius byloje nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, Å¡alys neprašė modifikuoti santuokos metu prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, todėl teismas konstatavo, kad prievolė kreditoriui pagal 2008 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktina solidariÄ ja Å¡alių prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 11. Atsakovė Å . P. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove Å . P., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T.

P. 250 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendimo tinkamai nemotyvavo, o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

13. Nurodo, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Argumentuoja, jog byloje esanti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonė raÅ¡tu apie individualaus pokalbio su nepilnamete L. P. rezultatus aiÅ¡kiai patvirtina, jog dukters noras gyventi su savo mama, iÅ¡laikyti artimÄ bendravimÄ su kitais Å¡eimos nariais atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teigia, jog nors institucija davė iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu, tačiau teismo posėdžio metu institucijos atstovė pripažino, kad institucija nebuvo susipažinusi su teismo vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) raÅ¡ytine nuomone.

14. Nurodo, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta su motina buvo ir bylos nagrinėjimo metu, ir yra Å¡iuo metu, taip pat Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada patvirtina nuolatinę L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigė, kad vaikai gyvena su juo ir yra iÅ¡reiÅ¡kę tokį norÄ , nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiÅ«ra ir kt. rÅ«pinasi ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent jai tenka pagrindinė tiek iÅ¡laikymo, tiek ir auklėjimo bei rÅ«pinimosi dukterimi naÅ¡ta. Pažymi, kad nekliudo ir neketina kliudyti dukrai bendrauti su ieÅ¡kovu, todėl akivaizdu, kad dalį laiko dukra praleidžia ir su tėvu.

15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ ieÅ¡kovo kviestų liudytojų parodymams, kurie yra ieÅ¡kovo draugai, ir kritiÅ¡kai vertino atsakovės kviestų liudytojų parodymus. Teismas, akcentavo, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas neužtikrintų reikiamų vaikų gyvenimo sÄ lygų, lygiai taip pat galima teigti, kad ir atsakovė turi visas galimybes pasirÅ«pinti savo vaikais ir užtikrinti jiems reikiamas sÄ lygas.

16. Atsižvelgiant į brolio ir sesers neiÅ¡skyrimo principÄ , į tai, kad sÅ«nus greitai sulauks pilnametystės ir turės galimybę gyventi savarankiÅ¡kai, Å¡alių nepilnametės dukters amžių ir lytį, į tai, kad atsakovė niekada nedarė kliūčių ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, mano, kad nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti po 250 Eur per mėnesį vaikų iÅ¡laikymui iki jų pilnametystės.

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė iÅ¡vados, kodėl laiko, kad patenkinta 90 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, vien dėl turto padalijimo teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o priteisė Å¡alims po ½ dalį ginčo buto. IeÅ¡kovės teigimu, teismas netinkamai paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. IeÅ¡kovas T. P. atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

19. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , buvo aktyvus ir ėmėsi visų proporcingų priemonių objektyviai tiesai nustatyti, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas Å¡io klausimo tinkamam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, iÅ¡samiai motyvavo padarytas iÅ¡vadas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti deklaratyvÅ«s apeliantės teiginiai ir cituojamos teisės normos bei teismų praktika nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį.

20. Pažymi, jog dukrai tėra penkeri metai, todėl akivaizdu, kad tokio jauno amžiaus vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos, tikėtina, buvo paveikta atsakovės. Nurodo, jog vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonėje išdėstytos pokalbio su dukterimi aplinkybės patvirtina, kad mama, siekia paveikti vaiko nuomonę, prieš teismo posėdį nupirko naujus batus, iškritus dantukui davė 10 Eur. Teigia, kad svarbu įvertinti ir kitus dukters teismo psichologei išsakytus teiginius, t. y. kad išėjus tėčiui, ji išėjo kartu su juo, tik vėliau pradėjo gyventi su mama.

Nurodo, kad atsakovė pretenzijas dėl vaikų gyvenamosios vietos pradėjo reikÅ¡ti tik teismui taikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisus iÅ¡ jos vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ , ėmė dėti iki tol jai neįprastas pastangas, dirbtinai bandydama kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Atsakovė mėgino manipuliuoti ir sÅ«numi, tačiau sÅ«nus yra vyresnio amžiaus, pats sugeba įvertinti situacijÄ ir grįžti gyventi pas atsakovę nesutiko. Pažymi, kad teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimÄ , jo bendravimas su dukra tapo itin komplikuotas, atsakovė atostogų metu pasiėmė dukrÄ ir užblokavo jo telefoninius skambučius, sÅ«nus ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje lankosi ypatingai retai.

Teismo psichologė aiÅ¡kiai nurodė, kad L. P. gyvenat su motina mažamečio vaiko interesai nebus pažeisti tik tuo atveju, jei nebus sudaromos kliÅ«tys artimai bendrauti su kitais savo Å¡eimos nariai. Mano, kad atsakovė, apsunkindama artimÄ dukters bendravimÄ ne tik su ieÅ¡kovu (tėvu), bet ir su broliu, pažeidžia mažametės dukters interesus.

21. IeÅ¡kovo teigimu, svarbu įvertinti ir vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę apie individualų pokalbį su sÅ«numi, o bÅ«tent sÅ«naus teiginius apie tai, kad tėvas labiau rÅ«pinasi sÅ«naus mokslais ir sveikata, mama manipuliuoja mažamete seserimi, sÅ«nui neskambina, nebent kai reikia prižiÅ«rėti sesę, nesidomi, kaip jam sekasi, yra sakiusi, kad jis nebe jos sÅ«nus, kad ji nori nusižudyti ir pan. Teigia, kad nesuvokiamos atsakovės priemonės tikslui pasiekti, spaudimas savo paaugliui sÅ«nui ir atsakomybės permetimas jam, nors rÅ«pestinga ir sÄ moninga motina turėtų elgtis visiÅ¡kai prieÅ¡ingai ir dėti visas pastangas, kad besiskiriančios Å¡eimos vaikai kuo mažiau patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų.

22. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, tačiau pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir paaiÅ¡kėjus, kad Å¡ie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, atsakovė apeliaciniame skunde savo pozicijÄ pakeitė ir nurodo, kad tik mažametė dukra gyvena kartu su ja. IeÅ¡kovas neneigia, kad atsakovė ėmė daugiau laiko praleisti su dukra, tačiau teigia, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, kad dukra vis tiek 2/3 laiko praleidžia bÅ«tent ieÅ¡kovo žinioje.

Pažymi, jog atsakovė dėl darbo pobūdžio ir laiko neturi galimybių būti su dukterimi, jos darbas baigiasi apie 22–23 val., ji dirba keturias dienas, dvi ilsisi, todėl tik laisvu nuo darbo laiku gali būti su dukterimi. Ieškovės tėvas, vaikų senelis, patvirtino, kad vaikai nėra niekada nakvoję pas senelius, taip pat kad su seneliais nėra artimo ryšio. Tai, kad Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje yra vaikų baldai ir visi reikalingi daiktai, nepagrindžia atsakovės teiginių, kad dukra gyvena su ja.

Nurodo, jog atsakovė liko gyventi Å¡eimos bute, ieÅ¡kovas iÅ¡sikeldamas gyventi kitus nepasiėmė jokių daiktų, be to, pokalbio su teismo psichologe metu dukra nurodė, kad mamos kambaryje esanti lovytė, kurioje ji miega, jai per maža, remiasi kojos, reikėtų didesnės. Mano, kad Å¡i aplinkybė tik patvirtina atsainų ir nerÅ«pestingÄ atsakovės požiÅ«rį į vaikų bÅ«tiniausių poreikių tenkinimÄ .

23. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino ir lygino su kitais civilinėje byloje esančiais duomenimis, o nustatęs, kad liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems civilinėje byloje esantiems įrodymams, visiÅ¡kai pagrįstai pagal vidinį savo įsitikinimÄ nusprendė tokius liudytojo parodymus vertinti kritiÅ¡kai. Atsakovės kviesta liudytoja jos brolio sutuoktinė kategoriÅ¡kai tvirtino, kad Å¡alių dukra gyvena su atsakove, neigė, kad vaikai kurį nors ilgesnį nepertraukiamÄ laikÄ bÅ«tų gyvenę su ieÅ¡kovu, tačiau liudytojos parodymus paneigia civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad prasidėjus karantinui ieÅ¡kovas kartu su abiem vaikais iÅ¡vyko pas savo tėvus į Tauragės rajonÄ ir ten gyveno Å¡eÅ¡ias savaites.

Atsakovės tėvas jokių reikšmingų aplinkybių neparodė, patvirtino, kad vaikais rūpinasi abu tėvai, tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, bendravimo, iš savo dukters jokių skundų, kad vyras su ja elgtųsi netinkamai, nėra girdėjęs.

24. IeÅ¡kovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp civilinės bylos Å¡alių vaikų egzistuoja stiprus ryÅ¡ys, nepaisant vaikų amžiaus skirtumo, ir kad yra svarbu vaikų neiÅ¡skirti, iÅ¡saugant tarpusavio ryšį. Nors apeliaciniame skunde atsakovė reikalauja pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nustatyti abiejų vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl teismas turėtų nepaisyti Å¡eÅ¡iolikos metų sÅ«naus laisva valia iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu.

Pažymi, jog atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti, kaip konkrečiai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, formaliai atsakė, kad vaikus prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, viskÄ daro, nors civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikais iÅ¡ esmės rÅ«pinasi jis, o atsakovė dėl darbo specifikos ir darbo grafiko neturi ir neturės galimybės tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, prieÅ¡ingai, ji tikisi, kad mažamete dukra rÅ«pinsis vyresnysis sÅ«nus.

25. IeÅ¡kovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė ir apskaičiavo, kad 90 proc. visų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų praÅ¡ymų iÅ¡spręsta ieÅ¡kovo naudai. Tik vienas iÅ¡ visų ieÅ¡kinyje keltų reikalavimų patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. dėl buto padalijimo. Pažymi, kad teismo prašė priteisti tik sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, o turėtas advokato atstovavimo ir mediacijos iÅ¡laidas prisiėmė sau ir jų nereikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl ginčo esmės 28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. 30.

Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kovu, o iÅ¡ jos vaikams priteisė iÅ¡laikymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

32. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. Esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi bÅ«ti vadovaujamasi iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos visų pirma nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizinę, tiek socialinę) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas bÅ«tent ir įvertinus nurodytas aplinkybes. 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

34. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus ir šių posėdžių metu duotus šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, nustatė, jog ieškovui 2019 m. rudenį išsikėlus gyventi skyrium nuo šeimos, palaipsniui pas jį gyventi persikėlė ir nepilnamečiai vaikai. Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su tėvu, tačiau šalys nesutaria su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena mažametė dukra.

IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog dukra L. P., ieÅ¡kovui iÅ¡sikėlus gyventi skyrium, iÅ¡ pradžių liko gyventi su mama, vėliau persikėlė pas tėvÄ , paskelbus karantinÄ dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos ieÅ¡kovas su vaikais apie porÄ mėnesių gyveno savo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, o nuo 2020 m. Kalėdų antrojo karantino metu dukra daugiau laiko vėl praleidžia su motina. Å ias aplinkybes nurodė ir pati Å¡alių dukra bendraudama su teismo psichologe (teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonė raÅ¡tu), paaiÅ¡kino, jog dabar daugiau bÅ«na pas mamÄ , nes mama Å¡iuo metu neina į darbÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai nebuvo sutarę, su kuriuo iÅ¡ jų gyvens vaikai, leido vaikams laisvai rinktis patiems, su kuriuo iÅ¡ tėvų bÅ«ti. Å alys Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kino taip, kaip jas suvokia, t. y. atsakovės nuomone, vaikų gyvenamoji vieta yra su ja, nors vaikai ir bÅ«na pas tėvÄ , ieÅ¡kovo nuomone, atvirkščiai, vaikų gyvenamoji vieta yra su juo, nors vaikai ir bÅ«na pas motinÄ tomis dienomis, kai jai nereikia dirbti. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes paaiÅ¡kino ir atsakovė bei liudytoju apklaustas jos tėvas, t. y. nurodė, kad tomis dienomis, kai dirba, vaikai bÅ«na ieÅ¡kovo namuose, o laikotarpiu, kai valstybėje buvo paskelbtas antrasis karantinas dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos, apytiksliai nuo 2020 m.

Kalėdų iki 2021 m. pavasario, uždarius prekybos centrus ji nedirbo ir daugiau laiko praleido su dukra. IeÅ¡kovo teigimu, atidarius prekybos centrus ir atsakovei vėl pradėjus dirbti, dukra vėl daugiau laiko praleidžia jo namuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose atsakovė tvirtino, kad ieÅ¡kovas „labai viskÄ meluoja“, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus patvirtina tiek pačių vaikų teismo psichologei iÅ¡sakyti teiginiai, tiek visų apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai apie tai, su kuo ir kiek laiko bÅ«na vaikai, kas jais tuo metu rÅ«pinasi.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra svarbu tiksliai įvardinti, su kuriuo iš tėvų daugiau laiko faktiškai gyvena vaikai, nes iš bylos duomenų matyti, jog vaikai būna pas abu tėvus, tai skatintina ir atitinka vaikų interesus, tačiau šalims nesutariant dėl vaikų išlaikymo, siekiant stabilumo ir apibrėžtos situacijos vaikams, suvokimo, kur yra jų namai, gyvenamosios vietos nustatymas yra tikslingas.

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Apeliantė skundÄ argumentuoja teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. pateikta nuomone raÅ¡tu, kad dukters L. P. noras gyventi su mama atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , vertina ne tik vaiko norÄ ir ne pavienį byloje esantį įrodymÄ , bet jų visumÄ , taip pat, minėta, ne tik vaikų gyvenimo sÄ lygas, bet ir tėvų elgesį, moralines savybes, tarpusavio bendravimÄ , darbo pobÅ«dį ir panaÅ¡ias svarbias aplinkybes.

36. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovo argumentams, kad teismo psichologės nuomonę dėl L. P. gyvenamosios vietos nustatymo svarbu vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o bÅ«tent kartu su teismo psichologės nuomone dėl pokalbio su N. P. rezultatų, taip pat svarbu įvertinti teismo psichologės nuomonėje dėl pokalbio su L. P. rezultatų iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. pateiktoje nuomonėje apie individualaus pokalbio su L. P. rezultatus apraÅ¡yta pokalbio eiga, nurodyta, jog mergaitė guvi, yra prisiriÅ¡usi prie abiejų tėvų ir brolio, juos myli ir jaučiasi mylima, su abiem tėvais jaučiasi gerai, jai nėra didelio skirtumo, su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi, nes vaikas įsitikinęs, kad bendravimas su abiem tėvais ir broliu tęsis, abiejų tėvų gyvenamosiose vietose jai sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, tik tėčio butas tvarkingesnis, o pas mamÄ esanti lovytė jau per maža, bet pas mamÄ daugiau jos drabužėlių ir žaislų, mama perka žaislus, o tėtis knygeles, darbe padarė užduotis, kaip paraÅ¡yti raides, abu tėvai perka maistÄ ir gamina valgyti, veža į darželį ir pas gydytojus.

Dėl L. P. iÅ¡sakyto noro gyventi su mama teismo psichologė nurodė, jog nėra galimybės nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo prie kiekvieno iÅ¡ tėvų laipsnio, tačiau mažamečio vaiko pasirinkimui galbÅ«t turi įtakos vieno iÅ¡ tėvų, su kuriuo Å¡iuo metu praleidžia daugiau laiko, nuomonė (nagrinėjamos bylos kontekste – motinos). Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas pokalbio metu vertino tuo metu buvusiÄ situacijÄ , kuri vaikÄ tenkino, o bÅ«tent tai, kad gali bÅ«ti pas mamÄ ir tėtį tiek, kiek pati nori, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, penkerių–šeÅ¡erių metų vaikui dar sudėtinga suvokti gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

IÅ¡ pokalbio rezultatų bÅ«tent ir matyti, jog vaikas nesirenka nė vieno iÅ¡ tėvų, mergaitei patinka gyventi su abiem tėvais. Dėl to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko nuomonė nagrinėjamos kategorijos bylose yra svarbi atsižvelgiant į amžių ir gebėjimÄ suformuoti savo nuomonę bei jÄ iÅ¡dėstyti.

37. Tuo tarpu, Å¡alių penkiolikmetis sÅ«nus teismo psichologei aiÅ¡kiai nurodė norintis gyventi su tėvu, nurodė, kad sesuo dabar daugiau laiko bÅ«na pas mamÄ , anksčiau po lygiai laiko praleisdavo ir su mama, ir su tėčiu. IÅ¡ teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonėje apie individualaus pokalbio rezultatus apraÅ¡ytos pokalbio eigos matyti, jog vaikas yra sutrikęs, myli abu tėvus, nežino, kaip jam reikia jaustis ir kurį iÅ¡ tėvų palaikyti, su tėčiu jam smagiau, nori gyventi su juo, turi bendrų užsiėmimų, kartu sportuoja ar žiÅ«ri filmus, tačiau jaučiasi iÅ¡ dalies kaltas, nes internete skaitė, kad reikia rinktis tÄ iÅ¡ tėvų, kuriam labiau reikia pagalbos, o mama uždirba mažiau.

Mama siekia palenkti jį į savo pusę, vaikas nurodė, kad mama jam yra sakiusi, kad jis jai nebe sÅ«nus, kad jis jos iÅ¡sižadėjo, nors jis pats taip nemano, kad ji nusižudysianti, kad su seserimi bus iÅ¡mesta į gatvę, jeigu jis nepasirinks su ja gyventi ir pan., tačiau vaikas nemano, kad turėtų bÅ«ti kaltas, jaučiasi įskaudintas, nes mama jam neskambina ir nesidomi, kaip sekasi, skambina tik tada, kai reikia prižiÅ«rėti seserį, kuriÄ jis taip pat labai myli. Vaiko nuomone, mama galbÅ«t bando paveikti ir seserį, nes Å¡i grįžusi iÅ¡ mamos kalba jos žodžiais, klausia, kodėl ir jis pas mamÄ nebÅ«na.

Pažymėtina, jog ir L. P. teismo psichologei nurodė, jog kai pakalba su broliu, mama verkia, kad brolis pas jÄ nebÅ«na, o ji pati mamai nepasako, jeigu nori važiuoti pas tėtį. Ä®vertinusi teismo psichologės nuomonėje dėl pokalbio su N. P. iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad vaiko iÅ¡sakyti teiginiai ir iÅ¡gyvenimai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovė (motina) vaiku manipuliuoja, galbÅ«t nesÄ moningai, bet užkrauna jam atsakomybę už savo gyvenimÄ ir sprendimus, dėl to vaikas nurodo, kad nuvažiuoja pas mamÄ vienÄ â€“du kartus per savaitę, „nes taip reikia“, tačiau norėtų gyventi su tėvu, o su mama bendrauti taip, kaip iki Å¡iol.

Pažymėtina, jog šių aplinkybių kontekste yra pagrindas ir išvadai, kad motina, tikėtina, bando paveikti ir mažametę dukterį, kuri dėl savo ypatingai jauno amžiaus dar nėra pajėgi suvokti, kad ja gali būti manipuliuojama ar kitaip formuojama jos nuomonė.

38. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vaikams emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugesnę ir stabilesnę aplinkÄ sudaro ieÅ¡kovas, o ne atsakovė.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo turinį ir kalbÄ . Tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, jų santykiai įtempti, suprantama, kad kyla neigiamos emocijos, tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo žinutėmis matyti, jog atsakovė nesutiko taikiai iÅ¡spręsti susidariusios situacijos, iÅ¡ viso nesutiko skirtis su ieÅ¡kovu, matyti, kad jai labai svarbus finansinis aprÅ«pinimas, nurodė iÅ¡siskirsianti tik tada, kai susiras jai tinkamÄ vyrÄ ir persikels su juo gyventi į namÄ , o iki to laiko ieÅ¡kovas privalo jÄ iÅ¡laikyti, nes ji jo žmona, visose atsakovės raÅ¡ytose žinutėse keiksmažodžiai ir atsakovo žeminimas, koneveikimas, grasinimai.

Pažymėtina, jog ir abu vaikai teismo psichologei nurodė, kad tėtis apie mamÄ nieko nekalba, nevadina jos negražiais žodžiais, o mama keikiasi, sako, kad tėtis jÄ nervina. Vaiko teisių apsaugos institucijos 2020 m. spalio 23 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte taip pat nurodyta, jog N. P. paaiÅ¡kino, kad jam nepatinka, kai mama tėtį žemina prie jo ir sesers. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, pagrįstai vertino tėvų asmenybės bruožus doroviniu, moraliniu, kultÅ«ros požiÅ«riu.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams gyventi ir mokytis. Tačiau iÅ¡ pokalbių su vaikais matyti, jog mama yra mažiau reikli, mėgsta iÅ¡eiti su draugėmis, o tėvas labiau rÅ«pinasi vaikų lavinimu, mokymu ir užimtumu, tėčio namuose tvarkingiau. Kad ieÅ¡kovas visada po darbo kartu atsiveža vaikus sportuoti parodė ir liudytoju apklaustas A. P., kuris yra ieÅ¡kovo draugas ir sporto treneris.

Liudytojas ieÅ¡kovo draugas T. B. parodė, kad T. P. dažnai jam siunčia nuotraukas, kaip su vaikais kÄ nors veikia, važinėja riedučiais, dviračiais, visi kartu yra važiavę atostogų po LietuvÄ ir pan., jis pats gyvena Å¡alia ieÅ¡kovo ir dažnai mato jį parke su vaikais, užeina į svečius, jeigu ilgiau pabÅ«na, mato, kaip ieÅ¡kovas migdo dukterį, padeda iÅ¡sivalyti jai dantis, kartu su vaikais gamina vakarienę ir pan. Kaip minėta, L. P. teismo psichologei nurodė, kad mama ir tėtis viskÄ leidžia, bet mama perka žaislus, o tėtis knygutes, pagamino užduotis, kaip raÅ¡yti raides, užrašė jÄ Ä¯ gimnastikÄ , parke kartu važinėja riedučiais ir dviračiu, N. P. nurodė, jog su tėvu kartu sportuoja, žiÅ«ri filmus, kartais susipyksta, kai gauna blogesnį pažymį, nes turi dėl to pasiaiÅ¡kinti, bet mokosi gerai, mano, kad klasėje bus tarp deÅ¡imties geriausiai besimokančiųjų.

Nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti naujÄ mokyklÄ , be to, dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos mokinių ugdymas Å¡vietimo įstaigose 2020–2021 mokslo metais iÅ¡ esmės vyko nuotoliniu bÅ«du, tačiau Å¡ios aplinkybės nepadarė neigiamos įtakos Å¡alių sÅ«naus mokslo rezultatams, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas užtikrina tinkamas mokymosi sÄ lygas sÅ«nui, yra už jį atsakingas ir reiklus rezultatams.

Tai, kad tėtis yra atsakingesnis nei jis, nurodo ir pats N. P.. Liudytoju apklaustas atsakovės tėvas taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas yra rÅ«pestingas tėvas, o liudytoja apklausta ieÅ¡kovo motina parodė, jog atsakovė buvo užmirÅ¡usi vaikus, net nepaskambino tuo metu, kai ieÅ¡kovas su vaikais Å¡eÅ¡ias savaites praleido pas jÄ sodyboje karantino metu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas turi galimybę bet kada palikti savo darbo vietÄ ir pasirÅ«pinti vaikais, dirbti nuotoliniu bÅ«du. Patys vaikai teismo psichologei paaiÅ¡kino, kad tėtis grįžta namo pietauti, pagamina pietus, gali nuvežti juos į mokyklÄ , darželį, užsiėmimus, pas gydytojus ir pan., po darbo pareina apie 18–19 val., o mama, kai dirba, po darbo grįžta tik apie 22 val.

42. Nors teismų praktikoje vieno iÅ¡ tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys nusprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirÅ«pinti vaiko augimu ir tobulėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį, atsakovės apie 600 Eur per mėnesį. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad finansinį aprÅ«pinimÄ Å¡eimai 15 metų garantavo tik ieÅ¡kovas, atsakovė labai ilgÄ laikÄ nedirbo ir rÅ«pinosi vaikais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ir šiuo metu deda didesnes pastangas siekdamas kuo geriau finansiškai pasirūpinti vaikais, t. y. dirba trijuose darbuose. Nors pirmosios instacijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas suabejojo, ar ieškovas turės laiko pasirūpinti vaikais, pažymėtina, jog, kaip minėta, ieškovo darbo laikas pagrindinėje darbovietėje yra lankstus, užduotis jis gali atlikti ir nuotoliniu būdu. Kita ieškovo veikla – draudimo agentas, o šis darbas taip pat gali būti atliekamas nuotoliniu būdu ir nėra nustatytų darbo valandų, nes tai yra papildomas ieškovo darbas.

Taip pat ieškovas 4 val. per savaitę dirba neįgaliojo asistentu ir, kaip pats paaiškino, padeda neįgaliam draugui iš anksto sutartu laiku. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas yra per daug užsiėmęs, kad galėtų pasirūpinti vaikais.

43. Apeliantė kritikuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas geriausiai atitiks vaikų poreikius ir vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeis. Apeliantei argumentuojant, kad institucija iÅ¡vadÄ davė nesusipažinusi su teismo psichologės iÅ¡vada, jog L. P. noras gyventi su mama atitinka jos interesus, pažymėtina, jog vaikų pokalbis su teismo psichologe paskirtas ir teismo psichologės iÅ¡vada (nuomonė) yra pateikta vėliau nei vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada, be to, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. iÅ¡vadoje nurodyta, jog Skyrius galutinę iÅ¡vadÄ pateiks teismo posėdyje iÅ¡tyrus visas Å¡ios bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonėse nurodytos aplinkybės ir pokalbių su vaikais turinys iš esmės nesiskiria nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 23 d. vaikų nuomonės išklausymo aktuose ir 2021 m. kovo 30 d. išvadoje išdėstyto skyriaus specialistų pokalbių su vaikais turinio, t. y.

L. P. nurodė, kad myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, N. P. nurodė norintis gyventi su tėvu. Skyriaus atstovė dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, išklausė šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakė į teismo ir atsakovės atstovo klausimus ir baigiamosios kalbos metu nurodė, jog Skyrius išvados nekeičia. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Skyriaus išvada nepagrįsta ar duota neištyrus bylos aplinkybių.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokius byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertino netinkamai, kokie įrodymai patvirtina, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta būtent su atsakove, ir iš esmės apsiriboja savo pozicijos pakartojimu, savo teiktais paaiškinimais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tarp jų ir atsakovės bei jos kviestų liudytojų paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visų liudytojų duoti parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, atitinka faktines bylos aplinkybes, atsakovės tėvas E. M. taip pat kaip ir ieÅ¡kovo kviesti liudytojai parodė, jog ieÅ¡kovas buvo ir yra rÅ«pestingas tėvas, iÅ¡sikėlė gyventi atskirai 2019 m. rudenį, pradžioje vaikai liko su motina, vėliau palaipsniui persikėlė pas tėvÄ , ieÅ¡kovas veždavosi vaikus į kaimÄ pas savo tėvus, N. gyvena su ieÅ¡kovu, L. Å¡iuo metu gyvena su atsakove, nes nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio paskelbus karantinÄ ir uždarius darželį bei prekybos centrÄ , kuriame dirbo atsakovė, ji buvo su dukra.

Kaip liudytoja apklausta atsakovės brolio sutuoktinė D. M. parodė, kad su atsakove artimai bendrauja, dažnai jÄ lanko, L. gyvena su mama, o N. su tėvu, kai atsakovė dirba, vaikai bÅ«na ir pas tėvÄ , ir pas senelius ieÅ¡kovo tėvus kaime. Liudytoja parodė žinanti, kad vaikai kaime prabÅ«na ir savaitėmis, kur jie buvo karantino metu, nežino, tačiau, jos nuomone, nebuvo taip, kad vaikai gyventų pas tėvÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytoja atkartojo atsakovės pozicijÄ , o kaip minėta, Å¡alys nebuvo susitarusios dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl skirtingai vertina tÄ pačiÄ faktinę situacijÄ .

Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovės kviestų liudytojų E. M. ir D. M. parodymai nepaneigia ieÅ¡kovo kviestų liudytojų duotų parodymų ir nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pranaÅ¡umÄ nepagrįstai suteikė ieÅ¡kovo liudytojų parodymams, juo labiau, kad apeliantė nenurodo, kokių konkrečiai jos kviestų liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai.

45. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu yra motyvuotos, argumentuotos, logiÅ¡kos ir pagrįstos (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumÄ . Apeliantė jokiais leistinais įrodymais ir konkrečiais argumentais nepaneigė ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nekonkretizavo, kodėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas bÅ«tent su ja, o ne su ieÅ¡kovu geriau atitiktų vaikų interesus, dėsto tik deklaratyvius teiginius apie tai, kad kaip ir ieÅ¡kovas, turi visas sÄ lygas pasirÅ«pinti vaikais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad akcentuodama mažametės dukters iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su motina, apeliantė, praÅ¡ydama nustatyti abiejų vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, visiÅ¡kai neatsižvelgia į Å¡iuo metu jau Å¡eÅ¡iolikmečio sÅ«naus iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su tėvu ir nepaneigė teismo konstatuotų aplinkybių, nors, kaip minėta, vaiko nuomonė nagrinėjamos kategorijos bylose yra svarbi atsižvelgiant į amžių ir gebėjimÄ suformuoti savo nuomonę bei jÄ iÅ¡dėstyti.

Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vaikų ryÅ¡ys yra itin glaudus ir negalima jų iÅ¡skirti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Pažymėtina, jog Å¡is ryÅ¡ys buvo tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl L. P. gyvenamosios vietos.

47. Ä®vertinusi nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kovu ir netenkinus apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo plačiau nagrinėti apeliantės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Dėl procesinės bylos baigties 48. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, iÅ¡analizavus byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenimo sÄ lygas ir galimybes patenkinti vaikų poreikius, tarpusavio bendravimo ir bendravimo su vaikais pobÅ«dį, remiantis prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo principu, esant nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus vaikų amžių, tai, jog įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovas dėl kokių nors priežasčių nesugebėtų pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais ar pažeistų jų interesus, byloje nėra, konstatuotina, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, geriausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, t. y. ieÅ¡kovu.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, juo labiau, kad Å¡ios iÅ¡vados padarytos tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

50. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 53. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl laiko, kad patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reiškė 8 savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus, iš kurių 6 patenkinti visiškai.

Laikytina, kad reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo patenkintas 50 proc., nes ieÅ¡kovas nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o teismas priteisė jam 1/2 dalį buto. IeÅ¡kovas taip pat prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis įsipareigoja įvykdyti prievoles hipotekos kreditoriui pagal kredito sutartį, tačiau modifikuoti prievolės neprašė. Pirmosios instancijos teismas sprendimu po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui pagal bÅ«sto kredito sutartis paliko solidariomis ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolėmis, o kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis įsipareigoja įvykdyti prievoles hipotekos kreditoriui, buvo susijęs su jo reikalavimu priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butÄ , teismas, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«dÄ , netenkino reikalavimo nustatyti vieno iÅ¡ buvusių sutuoktinių pareigÄ vienasmeniÅ¡kai vykdyti solidariÄ prievolę bankui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad Å¡io reikalavimo patenkinta taip pat 50 proc. IÅ¡vedus matematinę proporcijÄ ir taikant apvalinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patenkinta apie 90 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Taigi nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

54. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos.

55. IeÅ¡kovas bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti nepraÅ¡o. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė