3f9be2c7-085b-424d-be82-cae916dafbbd · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys PunysNuorašas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A- 54-166/2018                                                                                                Teisminio proceso Nr.1-13-1-02686-2013-4                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjams advokatams Audriui Juozapavičiui, Edmundui Budvyčiui,nukentėjusiesiems F.

B., G. B.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jurgitai Karvelei, civilinio atsakovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Juozui Čiviliui,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliacinius skundus, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:A. T. (A.

T.) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.A. T. (A. T.) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.A. K. iÅ¡teisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.Paliktas nenagrinėtas nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų F. B. ir G. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

A. T. buvo kaltinamas tuo, kad, bÅ«damas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: A. T. AB „duomenys neskelbtini“ 2010-04-19 direktoriaus įsakymu Nr. 101k ir 2012-04-12 direktoriaus įsakymu Nr. 77k, bÅ«damas paskirtas akyto betono cecho virÅ¡ininku nuo 2010-04-20 iki 2011-10-13 ir nuo 2012-04-16 iki 2013-07-15 ir, bÅ«damas atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais pagal AB „duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininko - direktoriaus 2008-12-18 patvirtintų AB „duomenys neskelbtini“ gamybos cechų pareiginių nuostatų 6.1 p., privalėdamas ceche organizuoti darbÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, darbo priemonių techniniais dokumentais, pagal Å¡ių nuostatų 6.7 p. privalėdamas kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas ir užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais, imtis bÅ«tinų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, kad darbo aplinka ir darbo vietos atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ , pagal Å¡ių nuostatų 6.18 p. privalėdamas aprÅ«pinti darbuotojus darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turi bÅ«ti pritaikytos darbui, patogios, nesudarytų papildomo pavojaus darbuotojų saugai, laiku patikrintos, ir reikalauti, kad darbuotojai asmenines apsaugos priemones neÅ¡iotų, pažeidė Å¡iuos reikalavimus, neiÅ¡davė F.

B. asmeninės apsaugos priemonės - apsauginių akinių, saugančių akis nuo cheminio nudegimo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe F. B., tai yra, 2013-09-17, apie 8.30 val., AB „duomenys neskelbtini“, akyto betono ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), pavėluotai suveikus požeminės talpos dangčio atidarymo cilindrui, iÅ¡ talpos iÅ¡siveržęs miÅ¡inys, kurio sudėtyje yra kalkių, aptaÅ¡kė Å¡alia įrenginio buvusio F. B. veidÄ ir akis, sukėlė F. B. abiejų akių cheminį nudegimÄ , dėl ko F.

B. patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ .

2. A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje.

3. A. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad organizavo tikro dokumento suklastojimÄ : jis, bÅ«damas AB „duomenys neskelbtini“ akyto betono cecho virÅ¡ininku, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. tam, kad Å¡i įraÅ¡ytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrÄ F. B. „Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę“, po to A. K. Å¡ios kortelės 4-e lape pakeitė datos įraÅ¡o „2012.05.29“ pirminę reikÅ¡mę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, priraÅ¡ydama kita raÅ¡ymo priemone papildomÄ vertikalų elementÄ , taip pakeisdama datÄ iÅ¡ „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4-e lape lentelės 2-4 eilutėse kita raÅ¡ymo priemone prirašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirÅ¡tinės por. 1“, taip suklastodama tikrÄ dokumentÄ .4.

A. T. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais organizavęs tikro dokumento suklastojimÄ ir padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

5. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ : A. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. T. organizavus tikro dokumento suklastojimÄ ir tuo tikslu perdavus jai tam, kad Å¡i įraÅ¡ytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrÄ F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, ji Å¡ios kortelės 4 lape pakeitė datos įraÅ¡o „2012.05.29“ pirminę reikÅ¡mę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, priraÅ¡ydama kita raÅ¡ymo priemone papildomÄ vertikalų elementÄ , taip pakeisdama datÄ iÅ¡ „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4 lape lentelės 2 - 4 eilutėse kita raÅ¡ymo priemone prirašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirÅ¡tinės por. 1“, taip suklastodama tikrÄ dokumentÄ .

6. A. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. T. iÅ¡teisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 176 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. požymių; A. K. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Apeliacinių skundų argumentai 8. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžio dalį, kuria A.

T. iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - A. T. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. dėl F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės suklastojimo organizavimo, ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžio dalį, kuria A. K. iÅ¡teisinta pagal BK 300 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - A. K. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. dėl F.

B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės suklastojimo, ir skirti jai 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dokumentų pildymas skirtingomis raÅ¡ymo priemonėmis buvo A. K. dokumentų pildymo bÅ«das, nes teismo teigimu, kaip matyti iÅ¡ sisteminės kortelių analizės, gamykloje buvo priimta Asmens apsaugos priemonių iÅ¡davimo (grÄ Å¾inimo) žiniaraščius pildyti ne vienu raÅ¡ymo veiksmu, t. y. viena raÅ¡ymo priemone buvo pildomos tam tikros, Å¡abloninės žiniaraščio grafos (darbuotojo vardas, pavardė, pareigos), o konkretÅ«s duomenys (iÅ¡duodamos apsaugos priemonės) įraÅ¡omi kitu raÅ¡ymo veiksmu.

Prokurorės manymu teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė sistemiÅ¡kai neįvertinęs byloje esančių duomenų. Pažymima, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje viena raÅ¡ymo priemone buvo įraÅ¡yta ne tik Å¡abloninės žiniaraščio grafos, tačiau ir pirmasis iÅ¡duodamų daiktų sÄ raÅ¡o punktas (,,lietpaltis“), t. y. konkretus darbuotojui iÅ¡duotas daiktas, o kita raÅ¡ymo priemone suraÅ¡yti likę darbuotojui iÅ¡duoti daiktai (apsauginiai akiniai, ausinės, darbinės pirÅ¡tinės) ir skaičius „O“ iÅ¡taisytas į skaičių ,,9“.

Nurodoma, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. P. nurodė, kad, juodos spalvos įrašai rašyti dviem skirtingomis rašymo priemonėmis: viršuje vardas ir pavardė, betono cecho formuotojas, data, lentelės pirmoje eilutėje pirmas įrašas „lietpaltis“ ir apačioje cecho viršininkas A. T., F. B. - geliniu rašikliu, o kiti įrašai: tai antras, trečias, ketvirtas punktai, kur išvardinti apsauginiai akiniai, ausinės, darbinės pirštinės ir paskutinis datos skaitmuo, kuris vizualiai matosi kaip 9 - parašytas dviem rašymo priemonėmis, o kiti išvardinti įrašai - šratinuku. [ ... ] ...

įraÅ¡ai paraÅ¡yti ne tuo pačiu raÅ¡ymo veiksmu, [ ... ] jie paraÅ¡yti po tam tikro laiko“. Pasak prokurorės Å¡is specialistės paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad vienu raÅ¡ymo veiksmu ir viena raÅ¡ymo priemone buvo įraÅ¡ytos Å¡abloninės grafos ir pirmasis iÅ¡duodamų daiktų sÄ raÅ¡o punktas („lietpaltis“), o kita raÅ¡ymo priemone ir jau kitu laiku, buvo įraÅ¡yti likę trys iÅ¡duodamų daiktų sÄ raÅ¡o punktai su perduotomis apsaugos priemonėmis.10. Nurodoma, kad teismo iÅ¡vadÄ , jog Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje Å¡abloninės grafos ir konkretÅ«s duomenys galėjo bÅ«ti suraÅ¡yti skirtingu laikotarpiu, paneigia ir pačios iÅ¡teisintosios A.

K. parodymai. Pasak prokurorės iÅ¡ sisteminės A. K. parodymų analizės aiÅ¡kiai matyti, kad visa Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė buvo pildoma vienu metu. Pažymima, kad teismas nesilaikė vienos svarbiausios įrodymų vertinimo taisyklės.11. Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tiesioginė tyčia nei A. T., nei A. K. veikoje nebuvo įrodyta. Pasak prokurorės teismas neįvertino aplinkybės, jog suklastoti dokumentÄ to nežinant ir to nesiekiant yra neįmanoma.

Pažymima, kad darydamas papildomus įrašus kortelėje po to, kai joje jau pasirašė tiek apsaugos priemones gavęs darbuotojas, tiek jas išdavęs viršininkas, asmuo negali nesuvokti, kad klastoja dokumentus. Pažymima ir tai, kad nebuvo įvertinta, kad A. T., vadovaujantis bylos duomenimis, po nelaimingo atsitikimo, darbe buvo suinteresuotas, kad F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje atsirastų įrašai apie darbuotojui išduotas apsaugos priemones (ypač apsauginius akinius).12.

Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo teigti, jog A. T. organizavo dokumento suklastojimÄ â€žbÅ«damas Akyto betono cecho virÅ¡ininku, kadangi neginčytinai nustatyta, jog cecho virÅ¡ininku jis dirbo iki 2013-07-15, t. y. nustojo eiti cecho virÅ¡ininko pareigas likus maždaug dviem mėnesiams iki nelaimingo atsitikimo su F. B. dienos“. Prokurorė nurodo, kad suklastoti savo paties pasiraÅ¡ytÄ ir teisiÅ¡kai galiojantį dokumentÄ , padarant jame papildomus įraÅ¡us, asmuo gali jau ir nebebÅ«damas konkrečiose pareigose.13.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji F. B. ir G. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - pripažinti kaltinamuosius kaltais, paskirti jiems teisingÄ bausmę bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį.14. Nukentėjusiųjų manymu nuosprendis neteisingas, priimtas neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, pažeidžia nukentėjusiojo teises ir turi bÅ«ti panaikintas.              15. Nurodoma, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad akiniai nukentėjusiajam buvo iÅ¡duoti.

Nukentėjusysis patvirtina, kad jokie akiniai jam iÅ¡duoti nebuvo ir darbo vietoje jų jis neturėjo. Pasak apelianto teismas Å¡iÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ padarė besiremdamas tik darbdavį palaikančių darbuotojų parodymais ir įraÅ¡ais kortelėje, tačiau neatsižvelgė į jo, nukentėjusiojo žmonos, J. K. parodymus ir eksperto T. D. iÅ¡vadas. Atkreipiamas dėmesys, kad akiniai jam iÅ¡viso nebuvo iÅ¡duoti ir nelaimės dienÄ nukentėjusysis jų nedėvėjo. Pasak nukentėjusiojo jis dirbo toje vietoje 8 mėnesius ir net nežinojo, kad turi akinius turėti ir užsidėti.16.

Pažymima, kad teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad nukentėjusįjį įkalbinėjo meluoti, nekvietė greitosios pagalbos, stengėsi viskÄ sutvarkyti taip, kad atrodytų, jog įmonė nėra atsakinga už šį įvykį. Nukentėjusiojo manymu reikia atsižvelgti į tai, kad visi darbuotojai, kurie sakė, kad akiniai jam buvo iÅ¡duoti, dirba įmonėje, todėl yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad jie bijo liudyti prieÅ¡ darbdavį ir sakyti tiesÄ , nes tai padarę galėtų bÅ«ti atleisti. Atkreipiamas dėmesys, kad darbuotojų parodymai taip pat skiriasi, niekas negali tiksliai pasakyti, kas buvo daroma vėliau su įrenginiu, ar jis buvo patikrintas ekspertų.

Liudytojai sako, kad daug dalykų neprisimena arba nežino, pateikia abstrakčiÄ informacijÄ . Nukentėjusiųjų manymu negalima tikėti jų pateikta informacija ir jÄ reikėtų vertinti daug kritiÅ¡kiau, negu įvertino teismas. Nukentėjusiojo F. B. manymu teismas jo minėtų įrodymų pilnai neiÅ¡tyrė ir vertino tik kitai pusei palankių liudytojų parodymus.17. Pažymima, kad ekspertas T. D. patvirtino, jog akiniai nukentėjusiajam nebuvo iÅ¡duoti bei tai, kad teismas neatsižvelgė į kitas eksperto T.

D. iÅ¡vadas.18. Pažymima ir tai, kad nukentėjusysis pats nieko negalėjo padaryti tam įrenginiui, sugadinti ir kitaip jam pakenkti, todėl už Å¡itÄ gedimÄ ir jo pasekmes turi atsakyti įmonė.

20. Nukentėjusysis pažymi, kad dabar yra visiškai aklas ir nebeturi jokių vilčių pasveikti, jo emocinė būsena yra labai bloga, jaučiasi nepilnavertiškai, yra silpnos sveikatos, negali normaliai savimi pasirūpinti ir padėti šeimai, tačiau niekas nėra už tai nubaustas.21. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nukentėjusieji, jų atstovė advokatė, prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintųjų gynėjai advokatai, civilinis ieškovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 22. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliaciniai skundai atmestini.23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka ne su prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o su teismo išvadomis, kad kaltinimai A.

T. ir A. K. pagal jiems inkriminuojamus straipsnius, nepasitvirtino, A. T. ir A. K. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl pagrįstai buvo išteisinti (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).24. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, prokuratūra nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, dalyje dėl A. T. išteisinimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. ir dėl A. K. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. Prokuratūra nekelia klausimo dėl A. T. išteisinimo pagal BK 176 str. 1 d. Tuo tarpu apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo išteisintuosius pripažinti kaltais, tačiau nenurodo dėl kokių nusikaltimų padarymo.

Vis tik iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nukentėjusieji ginčija ir A. T. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 176 str. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys dėl iÅ¡teisinimo pagrįstumo pagal abu inkriminuotus nusikaltimus (BK 176 str. 1 d., 300 str. 1 d.). Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 25. A. T. pagal BK 176 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas betono cecho virÅ¡ininko pareigas ir bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ , dirbdamas nuo 2010-04-20 iki 2011-10-13 ir nuo 2012-04-16 iki 2013-07-15 neiÅ¡davė F.

B. apsaugos priemonės – akinių, nors privalėjo. Pažymėtina, kad šioje byloje svarbūs du aspektai: ar A. T. yra tinkamas, jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 176 str., subjektas ir, ar buvo nukentėjusiajam išduoti apsauginiai akiniai.

26. Remiantis BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialÅ«s subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si.

Å i nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog be Å¡ių pažeidimų nebÅ«tų ir iÅ¡vardytų padarinių.27.

Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2013-09-17 gamykloje įvyko nelaimingas atsitikimas, sÄ lygojęs kalkių miÅ¡inio iÅ¡siveržimÄ iÅ¡ požeminės talpos ir sukėlęs F. B. abiejų akių cheminį nudegimÄ . Kaip jau buvo minėta, pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialÅ«s subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si.

28. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad 2013-07-15 A. T. perkeltas į apsaugos skyrių – sargu. AB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2013-07-08 įsakymu Nr. 164 k, darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai akyto betono ceche paskirtas akyto betono cecho virÅ¡ininkas I. L.. Jam pavesta pagal savo pareiginius nuostatus Å¡iame ceche įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, užtikrinant darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais. I. L. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su cecho virÅ¡ininkui įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, nuostatais.

Be to byloje esantys duomenys patvirtina (AB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus patvirtinto Materialinių vertybių (medžiagų) priėmimo – perdavimo akto duomenys), jog I. L. buvo pilnai perduoti dokumentai, pastatai, apsaugos priemonių likutis, visos darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės, kiti dokumentai. Taigi nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-09-17, kai darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ akyto betono ceche buvo ne A.

T., o I. L., todėl A. T. negalėjo bÅ«ti atsakingas už jam inkriminuotų teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ Å¡ioje gamykloje, nes Å¡ios pareigos buvo deleguotos kitam asmeniui. Kadangi A. T., nelaimingo atsitikimo metu, nebuvo įgaliotas ar įpareigotas rÅ«pintis darbuotojų sveikata, todėl žiÅ«rint į aptariamo straipsnio reglamentavimÄ , atitinkamai jis negali bÅ«ti jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., subjektas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad bÅ«tent A.

T., kaip asmens, kuris nėra atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , veikoje yra nusikaltimo požymių.29. A. T. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, kad jis nebuvo užtikrinęs darbų saugos reikalavimų įvykdymo tuo metu, kai eidamas virÅ¡ininko pareigas neiÅ¡davė asmens apsaugos priemonių nukentėjusiajam F. B.. Å ioje byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar buvo nukentėjusiajam iÅ¡duoti akiniai, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-08-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1641(14) nurodyta, jog tai, kad F.

B. nebuvo iÅ¡duotos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios akis nuo cheminio nudegimo, organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ ir didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ . Nukentėjusysis tvirtina, jog apsauginiai akiniai jam iÅ¡duoti nebuvo, tuo tarpu A. T. kategoriÅ¡kai teigia, kad apsauginius akinius F. B. buvo iÅ¡davęs. Nors nukentėjusysis neigia iÅ¡ A. T. gavęs apsauginius akinius, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, kuriais pagrįstai vadovavosi apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A.

T. atžvilgiu. Byloje yra AB „duomenys neskelbtini“ raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog įsigyti akiniai pirmiausia patenka į centrinį sandėlį, o vėliau, pagal cecho virÅ¡ininko pareikalavimÄ , jam iÅ¡duodami, bei sÄ skaitos – faktÅ«ros bei centrinio sandėlio pajamų orderiai. Byloje yra A. T. 2012-04-30 pareikalavimas ir 2012-05-07 medžiagų iÅ¡davimo iÅ¡ centrinio sandėlio Akyto betono cechui raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡io cecho virÅ¡ininkui A. T. iÅ¡ centrinio sandėlio buvo iÅ¡duotos penkios poros apsauginių akinių.

Byloje esančios sÄ skaitos – faktÅ«ros patvirtina, kad akiniai gamykloje buvo perkami nuolat. 2012-05-29 važtaraÅ¡tyje nurodyti apsauginiai akiniai, yra apraÅ¡as. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Å¡io dokumento pasisakys analizuodama apeliacinių skundų argumentus, liečiančius A. T. ir A. K. iÅ¡teisinimÄ dėl BK 300 str. Tačiau nežiÅ«rint į tai, byloje yra pakankamai kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam apsauginiai akiniai buvo iÅ¡duoti.30.

Kad apsauginiai akiniai buvo išduodami ir darbuotojai juos nešiojo, parodė ir gamyklos darbuotojai. Liudytojas I. L. patvirtino, kad F. B. darbo vietoje apsauginiai akiniai buvo būtini, jis F. B. darbo vietoje apsauginius akinius matė, kai jie kabėjo F. B. darbo vietoje prie svirties, tačiau nematė, ar įvykio metu F. B. dirbo su akiniais ar be jų. Liudytojas nurodė, jog kortelėje, kur darbuotojai pasirašo už gaunamas spec. priemones, buvo parašyta, kad F. B. buvo išduoti akiniai. Liudytojas M. K. parodė, kad ceche darbuotojams pasirašytinai išduodami apsauginiai akiniai, ir jei būdavo netinkami ar sugadinti (subraižyti, sulaužyti), viršininkas pakeisdavo į kitus, už apsaugines priemones, darbinius drabužius reikėdavo pasirašyti knygelėje.

Nurodė, jog nežino, ar F. B. turėjo apsauginius akinius, tačiau patikrinus jo darbo vietÄ akiniai buvo. Kad su smėlio padavimo įrenginiu dirbę darbininkai turėjo apsauginius akinius, kad tokie akiniai jiems buvo iÅ¡duoti, patvirtino ir liudytojai V. L., A. R.. Be to iÅ¡ V. L. ir A. R. darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelių duomenų matyti, kad A. R. ir V. L. apsauginiai akiniai buvo iÅ¡duoti 2012-04-11. Liudytoja B. Å . parodė, kad nematė nukentėjusiojo dirbant darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau jam dirbant kitoje darbo vietoje, ji ne kartÄ jam davė pastabas, nes jis dirbo be respiratoriaus, akinių, kad darbo vieta netvarkinga.

Liudytoja J. G. parodė, kad nebuvo tokio atvejo, kad nebÅ«tų reikalingų saugos priemonių gamykloje. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog akiniai jam iÅ¡ viso nebuvo iÅ¡duoti ir nelaimės dienÄ jis jų nedėvėjo bei tai, kad toje vietoje jis dirbo ir net nežinojo, kad turi akinius turėti ir užsidėti. Nors nukentėjusysis mėgina įtikinti, jog akiniai nebuvo iÅ¡duodami, teisėjų kolegijos vertinimu, jo parodymai nėra nuoseklÅ«s ir patikimi.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2014-01-03 F. B. akistatos su A. T. metu, nurodė, kad A. T. prašė iÅ¡duoti akinius, bet A. T. neiÅ¡davė. Vėliau, 2014-11-06 F. B. tvirtino, jog į cecho virÅ¡ininkÄ dėl akinių nesikreipė, manė, kad jie nereikalingi. Gamyklos 2012-01-17 technologinėje kortelėje nurodyta, kad dirbant su įrenginiu bÅ«tina turėti akinius. F. B. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su Smėlio miÅ¡inio padavimo į baseinus technologine kortele, jo paraÅ¡as yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, Ä®monės vidaus tvarkos taisyklėse, Formuotojo – operatoriaus pareigybinėje instrukcijoje.

Taigi F. B. su instrukcija buvo supažindintas, instruktuotas dėl darbų saugos, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kokie saugos reikalavimai yra taikomi ir konkrečiai jo darbo vietai, ir gamyboje apskritai. Å ios aplinkybės paneigia F. B. teiginį, jog jis net nežinojo, kad akinius turi turėti ir užsidėti. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad F. B. gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje, iki nelaimingo atsitikimo, dirbo daugiau nei aÅ¡tuonerius metus, buvo apmokytas ir atestuotas dirbti su pavojingomis medžiagomis, žinojo, kad kalkės yra pavojingos, buvo paskirtas į brigadininko pareigas, iki tol taip pat dirbo gamybinėse įmonėse.

Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės, aukščiau iÅ¡dėstyta liudytojų parodymų analizė aiÅ¡kiai paneigia nukentėjusiojo, o kartu ir prokuratÅ«ros pozicijÄ , jog akiniai F. B. nebuvo iÅ¡duoti ir, kad F. B. nežinojo, kad reikia dirbti su akiniais.31. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į jo, nukentėjusiojo žmonos, J. K. parodymus, eksperto T. D. iÅ¡vadas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas paaiÅ¡kino, kodėl vadovavosi vienais parodymais ir, kodėl atmetė kitus.

Apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo nukentėjusiojo F. B. parodymus, duotus teisme, kadangi tam tikrų bylai reikÅ¡mingų jo nurodomų aplinkybių nepatvirtino ne tik gamyklos darbuotojai, bet ir nukentėjusiųjų Å¡eimos narė G. D. bei F. B. gydęs gydytojas A. C.. Pavyzdžiui, G. D., įvardijusi save, kaip labai artimÄ Bralkovskių Å¡eimos narę, aktyviai dalyvaujančiÄ jų Å¡eimos gyvenime, nepatvirtino, jog F. B. namuose bÅ«tų skundęsis tvarka ir darbo organizavimu gamykloje, prieÅ¡ingai, teigė, kad F.

B. džiaugėsi tapęs brigadininku ir skųsdavosi, kad nėra darbo, nes jis buvo pagrindinis Å¡eimos maitintojas, į darbÄ Ä—jo su malonumu. Tuo tarpu esminių aplinkybių – ar nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis turėjo apsauginius akinius, akivaizdu, jog žmona patvirtinti ar paneigti negali. Nukentėjusysis F. B. apeliuoja į liudytojo J. K. parodymus, tačiau iÅ¡ pagarsintų Å¡io liudytojo parodymų matyti, jog pastarasis tik nurodė, jog palatoje gulėjo su jam nepažįstamu vyriÅ¡kiu, kuris pokalbio metu paaiÅ¡kino, kad su juo įvyko nelaimė darbe, kad trÅ«ko vamzdis, kad kažkas iÅ¡siliejo ir dabar jis nemato, bet kas konkrečiai įvyko, liudytojas papasakoti negali, nes dabar neprisimena.

Taip pat, kad buvo atėję žmonės, kurie įkalbinėjo, kad jis (nukentėjusysis) nereikÅ¡tų jokių pretenzijų. Pastebėtina, ta aplinkybė, jog darbdaviai buvo atėję pas nukentėjusįjį į ligoninę ir F. B. teigimu prašė nurodyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbe, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina A. T. kaltės. Nukentėjusysis F. B. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, nebuvo kviesta greitoji pagalba, tačiau iÅ¡ liudytojo gydytojo A. C. paaiÅ¡kinimo matyti, kad tuo atveju, jei bÅ«tų kviesta greitoji pagalba, ji bÅ«tų nukentėjusįjį vežusi į artimiausiÄ â€“ Lazdynų - ligoninę, kuri turi galimybes suteikti medicininę pagalbÄ cheminio akių nudegimo atvejais, kas ir buvo Å¡iuo atveju padaryta –nukentėjusysis liudytojo I.

L. automobiliu buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, o pati pirmiausia pagalba kalkėms patekus į akis yra akių plovimas tekančiu vandeniu, kas buvo daroma F. B. gamykloje.32. Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik visiÅ¡kai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis perduotas teismui ir, kad tÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«tent Å¡is asmuo. Todėl tik nustačius asmens veikoje visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ , galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 176 str. 1 d.

IÅ¡nagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisintojo A. T. padarytoje veikoje nėra BK 176 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių (priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių). Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo patyrė labai sunkias pasekmes, kaip pats nurodo, yra silpnos sveikatos, negali normaliai savimi pasirÅ«pinti ir padėti Å¡eimai, tačiau apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas bei teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju A. T. nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., subjektas, jo veikoje nebuvo Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, o nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl A. T. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ buvo iÅ¡teisintinas pagrįstai (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį 33. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrÄ jį dokumentÄ , o A. T., kad organizavo tikro dokumento suklastojimÄ .

Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nepasitvirtino A. T. pareikÅ¡tas kaltinimas organizavus tikro dokumento suklastojimÄ bei kaltinimas A. K. suklastojus tikrÄ dokumentÄ , kadangi jų abiejų veikoje nėra nustatytų subjektyviosios pusės požymių, todėl A. T. ir A. K. dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų buvo iÅ¡teisinti (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka dėl sekančių argumentų.34. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už tikro dokumento suklastojimÄ ir tokio dokumento panaudojimÄ , jei tokiÄ veikÄ padarė tyčia.

Dėl to kaltininkas, suklastodamas tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudodamas, turi suvokti, kad dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegija pažymi, kad apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko elgesį pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.35. ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas paduotas dėl to, kad prokuratÅ«ros manymu, buvo suklastota (duomenys neskelbtini) darbuotojo F. B. asmens apsaugos priemonių iÅ¡davimo kortelė, o bÅ«tent, į Å¡iÄ kortelę buvo įraÅ¡yta apsaugos priemonė – apsauginiai akiniai, kurių gavimÄ nukentėjusysis F.

B. kategoriÅ¡kai neigia, nurodydamas, jog Å¡ios apsaugos priemonės jis nebuvo gavęs. Suklastojimas pagal kaltinamÄ jį aktÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, gamyklos patalpose A. T. organizavo tikro dokumento suklastojimÄ , perdavė A. K. tam, kad Å¡i įraÅ¡ytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrÄ F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, o pastaroji Å¡ios kortelės 4 lape pakeitė datos įraÅ¡o „2012.05.29“ pirminę reikÅ¡mę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, priraÅ¡ydama kita raÅ¡ymo priemone papildomÄ vertikalų elementÄ , taip pakeisdama datÄ iÅ¡ „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4 lape lentelės 2 - 4 eilutėse kita raÅ¡ymo priemone prirašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirÅ¡tinės por. 1“, taip suklastodama tikrÄ dokumentÄ .

Kaltinimas A. K. suklastojus dokumentÄ , o A. T. organizavus dokumento suklastojimÄ iÅ¡ esmės grindžiamas Lietuvos teismo medicinos ekspertizės centro 2014-03-25 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-622 (14), 11-815(14), eksperto T. D. iÅ¡vadomis. Patys iÅ¡teisintieji neneigia Å¡ios aplinkybės, kad bÅ«tent A. K. užpildė 2012-05-29 F. B. žiniaraÅ¡tį, paaiÅ¡kino, kad A. K. padėdavo A. T. užpildyti darbuotojų korteles, kadangi gerai raÅ¡o lietuviÅ¡kai. A. K. nurodė neprisimenanti Å¡io konkretaus atvejo, kaip pildė 2012-05-29 F.

B. žiniaraÅ¡tį, tačiau teigė pati pasitikrinusi kitus savo raÅ¡omus tekstus, pildomus žurnalus ir juose yra tokių įrašų, kai ji pradeda raÅ¡yti viena raÅ¡ymo priemone, o baigia kita ir Å¡ios jos nurodytos aplinkybės nepaneigtos, prieÅ¡ingai, papildomai apžiÅ«rėti teisme žurnalų duomenys patvirtina, jog matomi įraÅ¡ai skirtingomis raÅ¡ymo priemonėmis, nes skiriasi jų spalva. Be to skundžiamame nuosprendyje teismas pateikė iÅ¡samiÄ ir kitų duomenų, kurie nebuvo tyrimo objektai ir kaltinime nebuvo inkriminuoti, priraÅ¡ymo požymių analizę, nurodydamas, jog priraÅ¡yto teksto yra ne tik F.

B. Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės ketvirtame lape.

36. Å ioje byloje sprendžiant kaltės klausimÄ itin svarbus veiksmų atlikimo laikas. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-09-17. Taip pat nustatyta, jog A. T. buvo virÅ¡ininku iki 2013-07-08 ir iki to laiko jis turėjo prieigÄ prie žiniaraščių, kurie buvo laikomi metalinėje spintoje. VirÅ¡ininko funkcijas perimus I. L., A. T. perdavė jam visas materialines priemones, žiniaraščius ir Å¡ias aplinkybes I. L. patvirtino. Be to I. L. nurodė, kad perimant cechÄ savo žinion, visos darbuotojų kortelės buvo virÅ¡ininko kabinete, jas peržiÅ«rėjo, viskas buvo tvarkoje, konkrečiai, darbuotojo F.

B. kortelės nefiksavo, jei kokios priemonės buvo keičiamos, buvo daromas įraÅ¡as kortelėje, darbuotojas pasiraÅ¡ydavo. Taigi A. T. po 2013-07-08 nebeturėjo prieigos prie žiniaraščių, kas patvirtina iÅ¡teisintųjų versijÄ , jog A. T. negalėjo suorganizuoti, o A. K. suklastoti dokumentus. Pagal bylos aplinkybes aiÅ¡ku, kad nusikaltimo padarymo laikas gali bÅ«ti ne anksčiau kaip 2013-05-29 ir ne vėliau kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienÄ . Jei įraÅ¡ai padaryti iki 2013-09-17, tada jie jokio ryÅ¡io su įvykiu dėl F.

B. neturi. Jeigu A. K. tariamai veikÄ padarė iki 2013-07-08, tai yra iki tos dienos, kai A. T. buvo virÅ¡ininku, negali kilti atsakomybės. Tik po 2013-09-17 padaryti pataisymai gali reikÅ¡ti nusikaltimÄ . BÅ«tent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (Nr. 2K-274-696/2017). Tačiau jei preziumuoti, jog tai galimai buvo padaryta po 2013-09-17, kada atsitiko nelaimingas atsitikimas, tada Å¡i aplinkybė paneigiama aukščiau nurodytais argumentais, kad A. T. ir A. K. apskritai nebegalėjo prieiti prie kortelių, kadangi naujasis virÅ¡ininkas parodė, jog Å¡ias korteles pradėdamas eiti naujas pareigas priėmė iÅ¡ A.

T. ir jas saugojo seife. Be to ir specialistė konstatavo, įrašai parašyti ne tuo pačiu rašymo veiksmu, koks laiko tarpas skiria įrašus, kurie parašyti geliniu rašikliu ir šratinuku, pasakyti negali, bet jie parašyti po tam tikro laiko. Iš to seka, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes A. K. prirašė atitinkamus duomenis neturėdama tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, kadangi nelaimingas atsitikimas, atsitiko tik po dviejų mėnesių.

Prokuratūra nesutinka su teismo išvada, jog Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje šabloninės grafos ir konkretus duomenys galėjo būti surašyti skirtingu laikotarpiu, paneigia pačios išteisintosios A. K. parodymai. Pasak prokurorės iš sisteminės A. K. parodymų analizės matyti, kad visa Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė buvo pildoma vienu metu. Iš tiesų, A. K. parodė, jog mėnesio pabaigoje būdavo daugiau „popierinio darbo“: tabeliai, ataskaitos, tačiau konkrečiai kaltinime nurodyto atvejo neprisiminė, kada buvo pildyta kortelė pasakyti negalėjo.

Kaip jau buvo minėta, to negalėjo padaryti ir raÅ¡ysenos specialistė. IÅ¡teisintoji A. K. neneigia, kad buvo įraÅ¡iusi ir 20 d., o po to iÅ¡taisė į 29, be to tai buvo sekmadienis, kai gamykla nedirba. Nors 29 d. traktuojama, kaip suklastojimas, tačiau pažymėtina, jog turi bÅ«ti pasekmės, kurių tokiu datos iÅ¡taisymu bÅ«tų siekiama. Å iuo gi atveju Å¡i data nieko bendro su aptariamu įvykiu neturi, tuo tarpu atsakomybė kyla tik tuomet, kai kyla pasekmės. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į specialisto iÅ¡vadÄ , į tai, kad ekspertas T.

D. patvirtino, jog akiniai nukentėjusiajam nebuvo iÅ¡duoti, bei kitas jo iÅ¡vadas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant atsakomybės klausimÄ , atsižvelgiama į faktinių akinių buvimÄ nukentėjusiojo darbo vietoje. Lemiamas Å¡ioje byloje veiksnys yra tai, jog nėra nustatytas suklastojimo laikas ir to nėra galimybės padaryti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju byloje nepakanka duomenų, jog įraÅ¡ai padaryti po nelaimingo atsitikimo.

Taigi nenustačius Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio ir A. T. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 300 str. 1 d.37. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, A. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 176 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. iÅ¡teisinti pagrįstai, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamo nuosprendžio laikyti niekiniu.38.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai (parašai)                                                                                           Jurgita Kolyčienė                                                                                                                      Stasys Punys                                                                                                                      Ernestas RimšelisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                           Stasys Punys