2021-02-24 Nr. AB-3920-3-61-3-00200-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-151-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00200-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Departamento veiksmų tyčia nepradedant ikiteisminio tyrimo (slepiant nusikalstamą veiką). Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), 2017 m. liepos 22 d. išvedus nuteistuosius į stadioną, įvyko konfliktas ir kilo muštynės. Kadangi ir pareiškėjas ten buvo, jam irgi teko gintis, tačiau buvo tik apsistumdyta, todėl nei pareiškėjas sužalojo kitą nuteistąjį, nei kitas nuteistasis sužalojo pareiškėją. Pareiškėjas, bėgdamas iš muštynių rato, priekyje pamatė pareigūną, ir, pabėgėjęs dar porą metrų, paslydo ir pargriuvo ant pievos. Kitas pareigūnas šaukė gulėti, todėl pareiškėjas liko gulėti. Nors pareiškėjas nesipriešino ir gulėjo ant pilvo, pribėgęs pareigūnas panaudojo fizinį smurtą (pareiškėjui užlaužė rankas, ant pareiškėjo nugaros uždėjo kelį, į nugarą sudavė tris smūgius ir tyčia išnarino kairės rankos nykštį). Visa tai patvirtina vaizdo įrašas, darytas minėto konflikto metu.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai specialiąsias priemones gali naudoti tik tuo atveju, jei yra grėsmė. Dėl nurodyto įvykio pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą (Kaune), kuri atsisakė nagrinėti pareiškimą ir jį persiuntė Departamentui. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 pareiškėjui pateikė atsakymą, kad pažeidimo ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nemato. Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 2 punktu (kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga), šiame rašte, pasak pareiškėjo, pabrėžė, kad pareigūnas teisėtai naudojo smurtą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis nesipriešino, gulėjo ant žemės, ir pareigūnas jam galėjo uždėti tik antrankius. Pareiškėjo manymu, pažeidimas yra aiškus, tačiau Departamentas tai slėpė ir tyčia nepradėjo tyrimo taip sukeldamas pareiškėjui ne tik nepatogumų, bet ir perkeldamas įrodinėjimo naštą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (b. l. 8–11) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Departamentas paaiškino, kad, išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, nustatyta, jog 2017 m. liepos 22 d. apie 15.30 val. drausmės grupės nuteistieji buvo išvesti į stadioną. Tarp 6-ojo būrio nuteistųjų kilo konfliktas, kurio metu jie pradėjo stumdytis. Konflikte dalyvavo ir pareiškėjas. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) pareigūnai skyrė konfliktuojančius nuteistosios, pareiškėjui buvo nurodyta nusiraminti, tačiau jis nepakluso, nevykdė teisėtų pataisos pareigūnų reikalavimų ir toliau mušėsi su kitu nuteistuoju, o, bandant jį sulaikyti, pasipriešino. Kybartų PN APS pareigūnai prieš pareiškėją panaudojo kovinių imtynių veiksmus, jis buvo prispaustas prie žemės, vėliau išvestas iš stadiono. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo apžiūrėtas Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos, kuri užfiksavo kūno paviršiaus pažeidimus: (duomenys neskelbtini). Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto (fizinio ar psichinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis) ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymas) reikalavimus. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą liudija Kybartų PN APS prižiūrėtojų J. B. ir E. B. 2017 m. liepos 22 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 887 ir Nr. 887(1) bei įvykio vaizdo įrašas.

6. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau jis teikti paaiškinimą atsisakė ir pasirinko kitą gynybos būdą – kreipėsi su skundais, kuriuose išdėstė savo subjektyvią įvykių versiją. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11d. skundą (dėl Kybartų PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų), persiųstą iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros, padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareigūnai veikė teisėtai, vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Departamentas ar Kybartų PN būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Nei Departamento, nei Kybartų PN pataisos pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, dėl to buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, o pareiškėjas jautė nepatogumus.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 34–38) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Marijampolės PM paaiškino, kad po 2018 m. liepos 22 d. įvykusios konfliktinės situacijos, Kybartų PN buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2017 m. liepos 22 d. apie 15.00 val. į nuteistųjų stadioną išėję nuteistieji A. P., E. A., M. G., E. E., M. R., V. L. ir pareiškėjas ėmė aiškintis tarpusavyje dėl dingusio tabako. Apie 16.05 val. nuteistieji E. E. ir M. R. puolė nuteistąjį A. P., kurį ginti stojo nuteistasis E. A., o nuteistasis V. L., pamatęs, kad į konflikto vietą skuba nuteistasis M. G., užstojo pastarajam kelią. Konflikto metu nuteistieji A. P., E. A., E. E. ir M. R. stumdėsi tarpusavyje, o nuteistieji V. L. ir M. G. tarpusavyje stovėjo kovinėse pozose, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Pareigūnai, buvę stadione, laiku pastebėjo konfliktą ir skubiai nuteistuosius išskyrė. Tačiau, išskyrus nuteistuosius A. P., E. A., E. E. ir M. R., pareiškėjas, nutaikęs momentą, užpuolė nuteistąjį E. E., o į pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, pareiškėjas nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Nuteistieji, dalyvavę konfliktinėje situacijoje, buvo išvesti iš stadiono. Taigi, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Kybartų PN pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas: tik pastebėję konfliktą tarp nuteistųjų, iškart sureagavo ir išskyrė nuteistuosius, tačiau tuo momentu pareiškėjas užpuolė nuteistąjį E. E. ir į pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Kybartų PN pareigūnai, pastebėję konfliktą, išskyrė nuteistuosius ir, panaudojus specialiąsias priemones, pranešė apie tai prokuratūrai bei pradėjo tyrimą, todėl negalima teigti, jog Kybartų PN pareigūnai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pareiškėjo sužalojimo, nes jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareigūnų veiksmai nėra nustatyti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (b. l. 146–151) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Teismas analizavo BVK 12 straipsnio, nustatančio bendrąsias nuteistųjų teises ir pareigas, bei BVK 120 straipsnio, nustatančio specialiųjų priemonių panaudojimo tikslą ir ribas, nuostatas.

11. Teismas vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus: Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų 2017 m. liepos 22 d. tarnybinius pranešimus, 2017 m. liepos 22 d. Kybartų PN sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą Nr. 11/1-168, Kybartų PN 2017 m. liepos 22 d. Nr. 4/49-3241 protokolą „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, 2017 m. liepos 22 d. Kybartų PN specialiųjų priemonių panaudojimo aktą Nr. 4/21-29, pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. liepos 26 d. skundus Kybartų PN direktoriui, Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. liepos 24 d. raštą Nr. 1/2-4634 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo“, kuriuo šis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 4/20-77 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K.“, kurioje nustatyta, kad specialiosios priemonės pareiškėjo atžvilgiu panaudotos teisėtai, nuteistųjų E. E. ir M. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimus, Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 10/23-186 „Dėl konfliktinės situacijos tarp 6-o būrio nuteistųjų“, pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros raštą Departamentui, kuriuo persiųstas pareiškėjo pareiškimas dėl galbūt neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų, Departamento 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. LV-2524 „Dėl vaizdo medžiagos peržiūros“.

12. Teismas nurodė, kad Departamentas pareiškėjo skundą dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų nustatyta tvarka išnagrinėjo ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 pareiškėjui pateikė atsakymą. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareigūnai, pareiškėjo atžvilgiu naudodami kovinius imtynių veiksmus, veikė teisėtai, t. y. vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 punktu (kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga). Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas šį Departamento raštą būtų skundęs teismui.

13. Teismas vertino, kad faktinės aplinkybės, yra ištirtos tarnybinio tyrimo metu, užfiksuotos oficialiuose dokumentuose, specialiųjų priemonių panaudojimas nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui, pareiškėjas apžiūrėtas medicinos darbuotojo, apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį pranešta prokurorui. Teismas, peržiūrėjęs byloje pateiktą vaizdo įrašą bei, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą panaudoti įstatyme nustatytas specialiąsias priemones, Kybartų PN pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus, veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti.

14. Teismo vertinimu, Departamentas pareiškėjo skundą ir jame nurodytas aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Teismas nenustatė, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu būtų atlikęs neteistus veiksmus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių Departamento neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, o teigdamas, kad patyrė neturinę žalą nenurodė, kaip žala, kurią jis įvertino 10 000 Eur, jam pasireiškė.

15. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu yra negalima. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde (b. l. 158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą dėl pareigūnų veiksmų perduoti prokuratūrai.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad, bausmę atliekant Kybartų PN, pareigūnai viršijo įgaliojimus panaudojant specialiąsias priemones ir tai, anot pareiškėjo, patvirtina vaizdo medžiaga. Pareiškėjo teigimu, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad konfliktas buvo 15:45 val., o sužalojimai buvo surašinėjami 21:00 val., nors pagal įstatymą po specialiųjų priemonių panaudojimo nuteistasis iš karto yra apžiūrimas. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas ne tik koordinuoja sau pavaldžių įstaigų darbą, bet ir turi užtikrinti šių įstaigų darbuotojų nepiktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Pagal BVK 165 straipsnio 2 dalį, Departamentas ikiteisminį tyrimą turėjo pradėti ne tik dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl to, kad nukentėjo taip pat ir pareigūnas, tačiau Departamentas įkalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtus veiksmus slėpė. Pareiškėjas prašo visą bylą išsamiai peržiūrėti ir aplinkybes įvertinti iš naujo.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (b. l. 163–164) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Departamentas atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 167–168) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Marijampolės PN atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus bei mano, kad teismas tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas įvertino faktines aplinkybes, ištirtas tarnybinio tyrimo metu, kurios užfiksuotos oficialiuose dokumentuose ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą panaudoti įstatyme numatytas specialiąsias priemones. Teismas įvertino, kad specialiųjų priemonių panaudojimas nutrauktas išnykus jų panaudojimo pagrindui, pareiškėjas apžiūrėtas medicinos darbuotojo, apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį pranešta prokurorui. Todėl teismas, vertindamas šiuos duomenis nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste, pripažino, kad Kybartų sektoriaus pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones –kovinius imtynių veiksmus, veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnai veikė įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant pareiškėjo teisių ir teisės aktų, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, šiam nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl galbūt neteisėtų Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu panaudojant specialiąsias priemones 2017 m. liepos 22 d. apie 15:30 val. kilusio nuteistųjų konflikto metu.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo visą bylą išsamiai peržiūrėti ir aplinkybes įvertinti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad Kalėjimų departamentas turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes Kybartų pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai yra aiškūs.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

26. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

27. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su 2017 m. pareiškimu (b. l. 16–19), nurodydamas aplinkybes apie neteisėtus Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmus pareiškėjo atžvilgiu panaudojant specialiąsias priemones 2017 m. liepos 22 d. apie 15:30 val. nuteistųjų konflikto metu ir prašydamas jį pripažinti nukentėjusiuoju bei raštu informuoti. Iš pareiškėjo pareiškime dėstomų aplinkybių ir suformuluotų prašymų matyti, kad pareiškėjas siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 3S-45066 „Dėl skundo persiuntimo“ (b. l. 14) persiuntė pareiškėjo pareiškimą aplinkybėms patikslinti ir sprendimui priimti Kalėjimų departamentui (Kalėjimų departamente pareiškimas gautas 2017 m. rugpjūčio 11 d.). Kalėjimų departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 „Dėl Jūsų pareiškimo nagrinėjimo“ (b. l. 12–13), išnagrinėjęs pareiškimą, pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad iš surinktos dokumentinės medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudodami kovinius imtynių veiksmus veikė teisėtai, t. y. vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 punktu (kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga), taip pat nurodė, kad pareiškimo nagrinėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Kybartų pataisos namų administracija pažeistų teisės aktus, negauta.

29. Ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IV dalyje „Ikiteisminis tyrimas“. BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodytos ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

30. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarka nustatyta BPK 168 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.

31. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, išnagrinėtas Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 „Dėl Jūsų pareiškimo nagrinėjimo“, nors šis klausimas turėjo būti sprendžiamas BPK nustatyta tvarka, t. y. surašant motyvuotą nutarimą (BPK 168 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad Kalėjimų departamentas, gavęs minėtą pareiškėjo pareiškimą, jį būtų išsprendęs BPK nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šį pareiškimą BPK nustatyta tvarka būtų išsprendusi kita ikiteisminio tyrimo įstaiga. Šiuo atveju Kalėjimų departamentas apie pareiškimo išnagrinėjimą pareiškėją informavo 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2S-5498 „Dėl Jūsų pareiškimo nagrinėjimo“, o ne nutarimu kaip tai numato BPK nuostatos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, o tai lėmė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą jo pareiškimo išnagrinėjimą.

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

33. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jo pareiškimas būtų išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų darę įtaką tolimesniam pareiškėjo gyvenimui. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, nedetalizavo kaip žala, kurią pareiškėjas įvertino 10 000 Eur, jam pasireiškė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

34. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galbūt neteisėtų Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų minėto įvykio (2017 m. liepos 22 d.) metu, pareiškėjas skunde reikalavimą atlyginti neturtinę žalą reiškė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4619-320/2020 (proceso Nr. 3-62-3-01390-2018-8), išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu panaudojant specialiąsias priemones 2017 m. liepos 22 d. apie 15 val. kilusio nuteistųjų konflikto metu atlyginimo, jį atmetė, nenustatę atsakovo neteisėtų veiksmų. „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas keičiamas ir konstatuojama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą pareiškimo, Kalėjimų departamente gauto 2017 m. rugpjūčio 11 d., išnagrinėjimą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą dėl pareigūnų veiksmų perduoti prokuratūrai. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir / ar apeliacinės instancijų teismuose metu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, todėl nėra pagrindo apie neteisėtus veiksmus / neveikimą, turinčius nusikalstamų veiksmų požymių, pranešti prokuratūrai (ABTĮ 111 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą jo pareiškimo (Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautame 2017 m. rugpjūčio 11 d.) išnagrinėjimą buvo pažeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė