A-756-1265-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1265/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. V.,

atsakovo atstovei N. A.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. ir V. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant G. T., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. V. ir V. Ž. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti prekybos vietą šalia namo, esančio Kalvarijų g. 103, Vilniuje.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2011 m. kovo 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti prekybos vietą šalia namo, esančio Kalvarijų g. 103, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė į šį pareiškėjų prašymą 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4), nurodydama, kad panaikinti prekybos vietą šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų nuomone, toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas, tam, kad gyventojai ir gamta būtų apsaugoti nuo neigiamo poveikio, yra nustatomos sanitarinės apsauginės zonos – žemės juostos, kuriose draudžiama ūkinė veikla. Nuo gyvenamojo namo tokios juostos turi būti nutolusios ne mažiau kaip 15 metrų. Ginčijamas atsakovo atsakymas taip pat prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimui Nr. 1-1141-41.8. Pareiškėjai buvo pateikę atsakovui sąrašą 34 butų savininkų, kurie savo parašais patvirtino, kad pardavėjai gadina šalia namo esančią žaliąją veją, šiukšlina, pila dvokiantį vandenį po langais, kelia triukšmą. Namo butų savininkai prašė uždrausti prekybinę - ūkinę veiklą ant žaliosios vejos šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje. Žirmūnų seniūnė O. S., kurios kompetencijai priskirtas leidimų prekiauti viešosiose vietose išdavimas ir prekybos vietų nustatymas, Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. liepos 18 d. susirinkime siūlė perkelti minėtą prekybos vietą prie pastato Kalvarijų g. 125 ir Kalvarijų g. 85. Tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. rašte Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) yra tik konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjų 2011 m. kovo 11 d. prašymą, ir pateiktas paaiškinimas, kodėl tenkinti pareiškėjų prašymo nėra pagrindo. Minėtu raštu nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors teisės ar pareigos.

Jis yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnis numato, kad panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, net pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjams neatsirado ir jokios jų teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo.

Teismui pripažinus, kad skundžiamas raštas nėra tik informacinio pobūdžio pranešimas, jis turėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktas numato, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1161 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktu, pardavėjas privalo turėti prekybos vietoje leidimą, prekybos vietos planą (schemą), individualios veiklos vykdymo pažymą (41.1 punktas); užtikrinti tvarką ir švarą prekybos metu ir pasibaigus darbo dienai sutvarkyti teritoriją 10 metrų spinduliu apie kioską, paviljoną, prekybai įrengtą specializuotą transporto priemonę, laikinuosius prekybos įrenginius, paslaugų teikimo vietą (41.8 punktas).

Pagal Taisyklių 44 punktą, pardavėjų veiklą, jų parduodamų prekių saugą ir kokybę gali tikrinti teisės aktais tam įgalioti policijos pareigūnai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, kitų institucijų darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1431 patvirtinto Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu: asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo; paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus; asmuo du kartus per kalendorinius metus pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisykles ar Tvarkymo ir švaros taisykles (asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda); du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos; leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus, paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus); yra Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės teikimas.

Leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, buvo išduotas G. T.. Prekiautoja G. T. buvo supažindinta su Taisyklėmis ir įsipareigojo laikytis jų reikalavimų pasirašytinai. G. T. turi verslo liudijimą Nr. PR036163-4 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos išduotą leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Nr. A82-195(2.17.2.4-S20). Prekybos nuo sudedamųjų staliukų vietų schema prie Kalvarijų g. 103-ojo namo buvo patvirtinta 2001 m. balandžio 19 d. (schemos rengėjas – teritorijos vyr. architektas R.

M.). Todėl laikytina, kad prekyba gėlėmis prie namo Kalvarijų g. 103 vykdoma teisėtai. Žirmūnų seniūnija 2010 m. balandžio 8 d. buvo gavusi namo Kalvarijų g. 103 gyventojų skundą dėl gėlių prekiautojos G. T. savivalės, kuriame gyventojai nurodė, jog prekiaujama ne schemoje pažymėtoje ir su Miesto plėtros departamentu suderintoje prekybos vietoje. Išnagrinėjus skundą, G. T. buvo įspėta žodžiu ir įpareigota prekiauti tik nurodytoje vietoje. Tačiau G. T. nė karto nebuvo paskirta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 167 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Pakartotinių pažeidimų prekybos vietoje po įspėjimo žodžiu nebuvo nustatyta. Šiuo atveju nėra Aprašo 23 punkte numatytų pagrindų, kurie suteiktų teisę panaikinti G. T. leidimą prekiauti gėlėmis šalia namo Kalvarijų g. 103. V. Ž. ir G. V. skundas dėl prekybos vietos 2010 metais buvo nagrinėjamas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijoje. Seimo kontrolierius 2010 m. gruodžio 27 d. pažymoje Nr. 4D- 2010/4-880 konstatavo, kad savivaldybės pareigūnai pagrįstai nurodė, jog panaikinti G. T. išduotą leidimą prekiauti nėra teisinio pagrindo, ir atmetė V.

Ž. ir G. V. skundą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pasiūlyta užtikrinti, kad savivaldybės pareigūnai periodiškai tikrintų prekiautojų viešosiose vietose tvarką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, atsižvelgdami į Seimo kontrolieriaus pasiūlymą, atliko patikrinimus dėl prekybos ant vejos šalia daugiabučio namo Kalvarijų g. 103 (patikrinimai buvo atlikti 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. kovo 23 d. ir 2011 m. kovo 24 d.). Prekiautojų šalia daugiabučio namo ant vejos nebuvo pastebėta nei iš Kalvarijų gatvės pusės, nei iš kiemo pusės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. prašė atmesti pareiškėjų skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, jog pardavėjai gadina žalią veją, šiukšlina, pila dvokiantį vandenį ir kelia triukšmą, neatitinka tikrovės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjų 2011 m. kovo 11 d. prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) pareiškėjams buvo atsakyta, kad tenkinti jų prašymą nėra teisinio pagrindo. Rašte nurodytos tiek objektyviai nustatytos aplinkybės, tiek teisės aktų nuostatos. Atsakovo teiginys, kad ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatomis, laikytina, jog pareiškėjai pateikė savivaldybei skundą, nes savo prašyme jie nurodė, kad yra pažeistos jų teisės bei teisėti interesai, ir prašė juos apginti. Dėl skundo paprastai priimamas individualus administracinis aktas, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Nagrinėjant pareiškėjų skundą nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjai prašė uždrausti prekybinę - ūkinę veiklą ant žalios vejos šalia pareiškėjų namo. Savivaldybės administracija atsakė, kad tokie faktai, kad prekyba vyktų ant žalios vejos, nebuvo nustatyti, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, prekybos vieta ginčo vietoje (ji yra ne žalioje vejoje, o ant šaligatvio) yra numatyta schemoje, kurią 2001 m. balandžio 19 d. parengė teritorijos vyr. architektas ir pagal kurios duomenis išduodami leidimai prekybai.

Uždrausti prekybą G. T. savivaldybės administracija neturėjo pagrindo, kadangi iki šiol nėra nuginčytas jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos išduotas Leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Nr. A82-195(2.17.24.-S20), kuris yra pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 42, 71). Pareiškėjai nenurodė, kad prekiautojai ar konkrečiai prekiautoja G. T., prekiaudama nurodytoje vietoje, neturi leidimo, prekybos vietos plano (schemos), individualios veiklos vykdymo pažymos, verslo liudijimo, jeigu jis privalomas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prekių kokybę patvirtinančio dokumento, kaip to reikalauja Taisyklės. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad G.

T. neužtikrina tvarkos ir švaros prekybos vietoje. Teisme apklausta liudytoja I. M., dirbanti stomatologijos klinikoje, esančioje Kalvarijų g. 103, patvirtino, kad G. T. prekybos vietoje užtikrina tvarką ir švarą.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1431 patvirtintu Aprašu, leidimai prekiauti viešosiose vietose gali būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu juos išduodant buvo pažeistos jų išdavimo taisyklės arba jeigu yra šio Aprašo 23 punkte nurodytos sąlygos, t. y., jeigu: asmuo du kartus per kalendorinius metus pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisykles ar Tvarkymo ir švaros taisykles (asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda); du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos; leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus, paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus); yra Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės teikimas. Pareiškėjai nenurodė, kad šiuo atveju yra nors viena šių aplinkybių. Pareiškėjai neginčija G. T. išduoto leidimo teisėtumo ir neprašo jo panaikinti. G. T. vieną kartą buvo įspėta dėl to, kad nesilaiko prekybos vietos. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad ji būtų įspėta du kartus per kalendorinius metus. Pareiškėjų minimi gyventojų skundai negali būti laikomi leidimo panaikinimo pagrindu, nes dėl jų G. T. nebuvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta kitų pažeidimų, kurie suteiktų atsakovui teisę pradėti leidimo panaikinimo procedūrą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. T. administracine tvarka buvo nubausta už pareiškėjų nurodytus pažeidimus arba du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad G. T. faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jai leista ar prekiavo ne schemoje nurodytoje vietoje.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės išduoti leidimą Nr. A82-195/2.17.24-S-202 prekiauti viešoje vietoje šalia gyvenamojo namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, nes, kaip matyti iš schemos, 2001 m. balandžio 19 d. patvirtinta prekybos vieta (staliukas) yra nustatyta ant žaliosios vejos. Be to, sanitarinė apsaugos zona, t. y. žemės juosta, kurioje draudžiama ūkinė veikla, turi būti nutolusi nuo gyvenamųjų namų ne mažiau kaip 15 metrų. Namo, esančio Kalvarijų g. 103, Vilniuje, gyventojai savo parašais patvirtino, kad pardavėjai gadina žaliąją veją, pila nešvarų vandenį po langais, šiukšlina. Tačiau atsakovas nekalbėjo su šio namo gyventojais ir tinkamai neištyrė pareiškėjų skundų. Atsakovo surašytame faktinių duomenų patikrinimo akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, šis aktas nėra pasirašytas. I. M., kurios parodymais rėmėsi teismas, nėra minėto namo gyventoja. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus.

Atsiliepimu į pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjų G. V. ir V. Ž. skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad šioje administracinėje byloje yra ginčijamas tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų V. Ž. ir G. V. 2011 m. kovo 11 d. prašymą, kuriame nebuvo pasisakyta dėl Vilniaus mieste patvirtintų prekybos vietų schemų ir jų teisėtumo. Šioje byloje nebuvo ginčyta 2001 m. balandžio 19 d. patvirtinta prekybos viešojoje vietoje schema ar G. T. išduoto leidimo prekiauti gėlėmis šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, teisėtumas. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl prekybos vietos schemos Kalvarijų gatvėje neturėtų būti vertinami, kaip nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, kaip matyti iš byloje esančios 2001 m. balandžio 19 d. prekybos viešojoje vietoje schemos, prekybos vieta šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, yra nustatyta ant šaligatvio, o ne ant žaliosios vejos.

Atsiliepimu į pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje yra ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) „Dėl skundo tyrimo rezultatų“, kuriuo buvo atsakyta į V. Ž. ir G. V. 2011 m. kovo 11 d. prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai V. Ž. ir G. V. 2011 m. kovo 11 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami uždrausti prekybą šalia gyvenamojo jų namo, esančio Kalvarijų g. 103, Vilniuje. Prašymą pareiškėjai motyvavo tuo, kad prekeiviai, vykdantys prekybą nuo staliukų šalia minėto namo, gadina žaliąją veją, šiukšlina, kelia triukšmą, pila vandenį po namo langais (b. l. 55-56). Pareiškėjų 2011 m. kovo 11 d. prašymas, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktą skundo apibrėžimą, pagal kurį skundu laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Todėl minėtas pareiškėjų prašymas laikytinas skundu. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, asmenų skundai nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Toks sprendimas, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, laikytinas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2011 m. kovo 11 d. skundą, 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, motyvuodama tokį sprendimą tuo, kad naikinti prekybos vietą šalia namo Kalvarijų g. 103, Vilniuje, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo argumentas, kad minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuris negalėjo būti skundžiamas teismui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. rašte Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) nurodytos tiek faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant pareiškėjų skundą, teik teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjų skundo (b. l. 6-7). Raštas yra pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, jame nurodyta apskundimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktą, prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1161 buvo patvirtintos Prekybos viešosiose vietose taisyklės, nustatančios bendruosius mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose reikalavimus. Šių Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose. Taisyklių 21 punkte numatyta, kad leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1431. Pagal šio Aprašo 1 punktą, leidimas prekiauti (teikti paslaugas) Vilniaus viešosiose vietose – tai dokumentas, suteikiantis asmeniui teisę verstis mažmenine prekyba ar teikti paslaugas konkrečioje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos viešojoje vietoje. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, prekybos (paslaugų teikimo) vietą ir plotą nustato seniūnija kartu su Miesto plėtros departamentu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnija išdavė G. T. leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Nr. A82-195/ 2.77.2.4-329, suteikiantį teisę prekiauti gėlėmis iš laikinų įrenginių Kalvarijų g. 103, Vilniuje (b. l. 24). Šio leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2011 m. birželio 11 d. (b. l. 19, 24). Byloje nėra duomenų, kad tokie leidimai prekiauti viešoje vietoje Kalvarijų g. 103, Vilniuje, bylai aktualiu laikotarpiu buvo išduoti kitiems asmenims. Todėl šioje administracinėje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar pagrįstai atsakovas neuždraudė G. T. prekybą nurodytoje vietoje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1431 patvirtinto Aprašo 23 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu: asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo (23.1 punktas); paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus (23.2 punktas); asmuo du kartus per kalendorinius metus pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisykles ar Tvarkymo ir švaros taisykles (asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda) (23.3 punktas); du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kas asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos (23.4 punktas); leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus, paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus) (23.5 punktas); yra Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės tekimas (23.6 punktas). Vadovaujantis Aprašo 24 punktu, leidimo galiojimo panaikinimas įforminamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Byloje nėra duomenų, kad iki skundžiamo akto priėmimo G. T. būtų paskirta administracinė nuobauda už Prekybos viešosiose vietose taisyklių, Tvarkymo ir švaros taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 metų balandžio mėnesį buvo nustatyta, kad G. T. prekiavo ne schemoje pažymėtoje ir su Miesto plėtros departamentu suderintoje prekybos vietoje, t. y. nesilaikė nustatytos prekybos vietos. Dėl to G. T. buvo įspėta ir įpareigota prekiauti tik nurodytoje vietoje (b. l. 43-44). Daugiau tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atsižvelgdami į pareiškėjų skunde nuodytas aplinkybes, 2011 metų kovo 22, 23 ir 24 dienomis atliko patikrinimą vietoje, t. y. Kalvarijų g. 103, Vilniuje. Tačiau, atlikus patikrinimą, panašaus pobūdžio pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. O, kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Aprašo 23.4 punktu, leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos. Nagrinėjamu atveju nėra ir kitų Aprašo 23 punkte numatytų pagrindų, kuriems esant leidimo galiojimas gali būti panaikinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo panaikinti G. T. išduoto leidimo galiojimą ir uždrausti jai prekybą nurodytoje vietoje.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prekybos vieta Kalvarijų g. 103, Vilniuje, kurioje G. T. buvo leista prekiauti gėlėmis, buvo nustatyta dar 2001 m. balandžio 19 d. pagal teritorijos vyriausiojo architekto parengtą schemą (b. l. 48-49, 81). Tačiau pareiškėjai šioje byloje neginčija 2001 m. balandžio 19 d. patvirtintos prekybos nuo sudedamų staliukų vietų prie namo Kalvarijų g. 103, Žirmūnų seniūnijoje, schemos. Jokių argumentų dėl minėtos schemos pareiškėjai nebuvo pateikę ir savo 2011 m. kovo 11 d. skunde, pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Taigi, 2001 m. balandžio 19 d. patvirtintos prekybos nuo sudedamų staliukų vietų prie namo Kalvarijų g. 103, Žirmūnų seniūnijoje, schemos teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti šiuo klausimu priimamoje nutartyje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą. Savo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus, apeliantas G. V. nepagrindžia jokiais argumentais. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu ir nešališkumu.

Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė